Civilinė byla Nr. e2A-53-302/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00443-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.11.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės ,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Morolda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Morolda“ dėl leidimo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, hipotekos panaikinimo ir atlyginimo už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams nustatymo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Placitum“, prašydama panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:1965) hipoteką, leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1P-49-(1.17E.) nurodytą žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0100:1965) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei leisti šią teismo nutartį vykdyti skubiai, taip pat nustatyti atlyginimą už žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:1965) paėmimą visuomenės poreikiams, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1P-49-(1.17E.) nustatytą vertę – 1 060 000 Eur. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad teisingas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra mažesnis, nei Vilniaus miesto savivaldybės į depozitinę sąskaitą sumokėta suma, skirtumą tarp savivaldybės sumokėtos sumos ir teismo nustatyto atlyginimo dydžio ieškovė prašė priteisti Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš atsakovės UAB „Placitum“.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,872 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0100:1965), esantis Vilniuje, Perkūnkiemio g. 22. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 11 d. sprendimu nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, esantį Vilniuje, Perkūnkiemio g. 22, bei patvirtino galimybių studiją – žemės sklypų Bieliūnų g. 5, Bieliūnų g. 9 ir Perkūnkiemio g. 22 paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę. Ieškovė nurodė, kad minėtoje studijoje padarytos išvados, jog nagrinėjamoje teritorijoje (Perkūnkiemio gyvenamajame kvartale) šiuo metu nėra municipalinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kas daro neigiamą įtaką bendruomenės gyvenimo sąlygoms, o įvertinus esamą užstatymą, tikslingiausia sklypus naudoti būtent visuomeninei veiklai – ikimokyklinio ugdymo įstaigai statyti. Atsižvelgiant į miesto strategiją, analizuojamoje teritorijoje, būtina sklypą paimti visuomenės poreikiams, kas leistų įgyvendinti vaikų darželio statybos projektą, o tai būtina sąlyga patenkinti esamus visuomenės poreikius, susijusius vietų vaikų darželiuose trūkumu.

3.       Ieškovė nurodė su ginčo žemės sklypo savininku nesutarianti dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Ieškovės įsitikinimu teisingas atlyginimo dydis už žemės sklypo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio g. 22, paėmimą yra ieškovės užsakymu atlikto turto vertinimo nustatyta vertė, tai yra 1 060 000 Eur.

4.       Atsakovė UAB „Platicum“ sutiko su ieškinio reikalavimu dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, ginčijo tik ieškovės nurodytą kompensacijos už žemės sklypą dydį. UAB „Platicum“ ieškovės pateikta ataskaita dėl žemės sklypo vertės neatspindi realios žemės sklypo vertės, pasirinkti ne analogiški žemės sklypai palyginamajam vertinimui, todėl ieškovės pasirinkto vertintojo atliktas vertinimas akivaizdžiai iškreipia tikrąją ginčo žemės sklypo vertę.

5.       Ieškovė dublike nebepalaikė reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Placitum“ patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nustatyti, kad atsakovei UAB „Placitum“ nuosavybės teise priklausiusio 0,8720 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio g. 22, rinkos vertė yra 1 253 000 Eur; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę išmokėti UAB „Placitum“ 1 253 000 Eur kompensaciją už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams.

7.       Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo rinkos vertės.

8.       Šioje byloje teismas iš viso paskyrė dvi ekspertizes turto vertei nustatyti. 2022 m. sausio 3 d. pateiktame ekspertės I. Krikščiūnienės teismo ekspertizės akte nustatyta 1 058 000 Eur ginčo sklypo rinkos vertė 2021 m. gegužės 21 d. (toliau ir – ekspertizė Nr. 1). 2022 m. gegužės 17 d. eksperto T. Monstavičiaus pateiktame teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog ginčo sklypo vertė 2021 m. gegužės 21 d. buvo 1 253 000 Eur (toliau ir – ekspertizė Nr. 2).

9.       Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje skiriant ekspertizę buvo siekiama įvertinti žemės sklypo kainą nauju laiko momentu, tai yra 2021 m. gegužės 21 d. Teismas nurodė, kad vienas iš tikslų, kodėl buvo paskirta ekspertizė – nustatyti, ar ginčo žemės sklypo rinkos kaina pakito per metus ir ar savininkui bus tinkamai atlyginta už paimamą žemės sklypą. Ekspertė, atlikusi palyginamųjų sandorių atranką, nustatė, kad atitinkamoje verčių zonoje, kaip vertinamas žemės sklypas, naujų palyginamųjų sandorių nuo prieš tai atlikto vertinimo neįvyko. Teismas konstatavo, kad iš ekspertizės Nr.1 akto matyti, kad nustatant žemės sklypo rinkos vertę 2021 m. gegužės 21 d. buvo parinkti iš esmės tie patys palyginamieji objektai, kurių sandorių datos yra 2019 m. lapkričio ir 2019 m. spalio mėnesio arba pusantrų metų senumo.

10.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ekspertė, surašiusi ekspertizės Nr.1 aktą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad nesant nė vieno naujo sandorio nuo 2019 m. lapkričio mėn. atitinkamoje verčių zonoje, nėra pakankamai palyginamųjų objektų atitinkamoje verčių zonoje, kad būtų galima nustatyti žemės sklypo vertės pokytį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. Nesant pakankamai sandorių, ekspertė privalėjo lyginti kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainas, tačiau to nedarė. Teismo vertinimu, ekspertė tik formaliai vadovavosi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17.2 punkto nuostata, kad lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios, kaip paimamas žemės sklypas, žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, tačiau nesivadovavo Turto ir verslo vertinimo metodikos 57 ir 58 punktuose išdėstytomis taisyklėmis. 

11.       Teismas akcentavo, kad būtent sklypo vieta ir jo savybės, o ne formalus priklausymas konkrečiai verčių zonai ir lemia sklypo kainą. Šią išvadą patvirtina ir ekspertės papildomai teismui pateikti atrankos objektai, kurie parodo didelį kainų skirtumą tarp tos paties žemės naudojimo būdo sklypų, esančių toje pačioje verčių zonoje: kai kurių sklypų aro kaina yra kiek daugiau nei 1 000 Eur už arą, kai kitų – viršija 18 000 Eur už arą. Tai parodo, kad konkreti sklypo vieta, dydis, kitos savybės yra labai reikšmingos sklypo kainai.

12.       Iš www.regia.lt paskelbto verčių zonų žemėlapio, teismas nustatė, kad verčių zona 57.46 apima ne tik Pašilaičių mikrorajono dalį, tačiau ir Tarandę bei dalį Vilniaus miesto pakraščio. Iš pateikto žemėlapio teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo vietą ir kainą žymiai geriau atspindi kitose verčių zonose esantys sklypai: 57.52, 57.51, 57.45, nes jie yra Vilniaus miesto miegamuosiuose rajonuose, arčiau centro, kuriuose yra gerai išvystytos komunikacijos ir viešasis transportas.

13.       Teismas nurodė, kad norėdama teisingai ir tinkamai taikyti laiko pataisos koeficientą ir nustatyti, kiek tokie arba panašūs žemės sklypai, kaip ginčo žemės sklypas, pabrango Vilniaus mieste nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gegužės 21 d., ekspertė turėjo remtis būtent analogiškų sklypų (pagal naudojimo būdą) kainos dinamika, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad ekspertė rėmėsi Registrų centro skelbiamais duomenimis apie „kitos paskirties“ žemės sklypų kainos pokyčius Vilniaus mieste, tačiau kitos paskirties žemės sklypų naudojimo būdai yra įvairūs. Ši aplinkybė ir lemia didelį kainų skirtumą, nes „kitos paskirties“ žemės sklypų naudojimo būdai skiriasi.

14.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės argumentas, jog skirtingi žemės sklypo naudojimo būdai lemia ir skirtingą kainą, paklausą bei patrauklumą, yra pagrįstas, o šį argumentą patvirtina ir ekspertizės Nr. 1 akto trečia lentelė, kurioje visų sklypų kainos vidurkis svyruoja nuo 5 500 Eur už arą iki 6 000 Eur už arą, kai ginčo sklypo ar panašių sklypų aro kaina yra apie 12 000 – 17 000 Eur už arą. Teismo vertinimu, ekspertės parinkti masinio vertinimo subendrinti duomenys neparodo realių rinkos pokyčių.

15.       Skundžiamame sprendime nurodyta, jog aplinkybė, kad žemės sklypų rinka Vilniaus mieste 2020 m. bei 2021 m. buvo rekordiškai aktyvi ir žemės sklypai brango, yra visuotinai pripažinta.

16.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ekspertizės Nr. 2 aktas, kuriame buvo remiamasi palyginamaisiais panašių sklypų sandoriais ir iš kaimyninių verčių zonų, padaryta išvada, jog ginčo sklypo rinkos vertė 2021 m. gegužės 21 d. vertinimo datai buvo 1 253 000 Eur, yra patikimesnė ir nustatant kompensacijos sumą teismas vadovavosi šia išvada.

17.       Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Morolda“ pateikė duomenis, kad patyrė 5626,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 7 694,35 Eur išlaidų teisinei pagalbai ir 2 500 Eur išlaidų atlyginant už atsakovo prašymu skirtą teismo ekspertizę.

18.       Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas atsižvelgė į tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, pagal kurią pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį tenka ieškovui, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas (ypač kai taikytinas atlyginimo dydis nustatomas tik teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę). Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką proporcija nustatytina pagal ieškovės siūlyto atlyginimo atsakovei sumą ir teismo nustatytą paimamos žemės rinkos vertę (šių verčių skirtumas). Ieškovė pasiūlė 1 060 000 Eur kompensacija, tačiau teismas nusprendė, kad žemės sklypo rinkos vertė ir kompensacijos suma yra 1 253 000 Eur. Taigi teismo priteisiama kompensacijos suma sudaro 118,2 proc. ieškovo siūlytos kompensacijos. Įvertinęs minėtą proporciją, teismas atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisė 18,2 proc. jų patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

19.       Be to, teismas sprendė, kad ¼ atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarė teikiant teisinę pagalbą klausimais dėl atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio ginčo, susijusių su įsiskolinimu pagal ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (bylos stabdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai nagrinėjamoje byloje). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, teismas sumažino atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiamą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ¼.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams nustatyti 1 058 000 Eur atlyginimo dydį ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 2 000 Eur permoką. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.       Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi išimtinai ekspertizės Nr. 2 aktu. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertino ir visiškai nepasisakė dėl Savivaldybės argumentų, išdėstytų bylą nagrinėjant iš esmės pirmos instancijos teisme, jog ekspertizės Nr. 2 aktas prieštarauja imperatyvioms visuomenės poreikiams paimamos žemės vertinimą reglamentuojančioms teisės normoms.

20.2.       Ekspertizės Nr. 1 akte ekspertė, atrinkdama lyginamuosius žemės sklypus, juos pasirinko tik iš tos pačios verčių zonos kaip ir vertinamas sklypas, kaip to reikalauja teisės aktai, tuo tarpu ekspertizės Nr. 2 akte ekspertas lyginamaisiais objektais pasirinko sandorius iš 57.45, 57.58 ir 57.46 verčių zonų, t. y. tik lyginamasis sandoris Nr. 3 (įvykęs seniausiai) pasirinktas iš tos pačios kaip vertinamas sklypas verčių zonos 57.46.

20.3.       Teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo turi būti priimtas itin kruopščiai įvertinus visas bylos aplinkybes bei tokiu teismo sprendimu neturėtų būti sudarytos sąlygos buvusiam paimto turto savininkui pasipelnyti savivaldybės biudžeto ir visuomenės poreikių sąskaita, tačiau skundžiamas sprendimas tokių teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų neatitinka.

20.4.       

20.5.       Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ekspertizės Nr. 2 akte pasirinktų palyginamųjų objektų dideli vietos skirtumai (pasirinkti tolimi palyginamieji objektai).

20.6.       Teismas neatsižvelgė, kad tiek ekspertizės akte Nr. 1, tiek ekspertizės akte Nr. 2 buvo taikomi laiko pataisos koeficientai, tai yra atsižvelgta į palyginamųjų sandorių sudarymo ir vertinimo datas.

20.7.       Pripažindamas aplinkybes visuotinai žinomomis, teismas nenurodė, kokią įtaką ginčo sklypo kainai šios aplinkybės daro.

20.8.       Ekspertizės Nr. 1 aktas turėjo būti vertinamas kaip tinkamiausias, teisinį reglamentavimą (imperatyvą dėl sandorių palyginimo tik iš tos pačios verčių zonos) visiškai atitinkantis įrodymas atlyginimui už paėmimą visuomenės poreikiams nustatyti.

21.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Placitum“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės atsiliepimas pagrįstas tokiais motyvais:

21.1.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ekspertizės Nr. 2 aktas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms – ieškovė netinkamai Žemės įstatymo ir turto vertinimą reguliuojančias teisės aktų nuostatas.

21.2.       Ieškovės apeliaciniame skunde pacituotos teisės aktų nuostatos nenumato imperatyvaus draudimo palyginamuosius objektus pasirinkti iš kitų panašių verčių zonų, priešingai jose įtvirtinta, kada tokie atvejai galimi.

21.3.       Ieškovė formaliai vertina sandorių pakankamumo kriterijų, visiškai nesivadovaudama vertinimo tikslais ir principais, kurie yra esminiai.

21.4.       Priešingai nei nurodė ieškovė, ekspertas privalėjo vertinti žemės sklypus iš panašių verčių zonų, kadangi tik taip galėjo būti nustatyta teisinga, objektyvi ir pagrįstą žemės sklypo vertė.

21.5.       Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodymų sąsajumo bei leistinumo taisyklių.

22.       Atsakovė UAB „Placitum“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jai priteisti 10 194,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės apeliacinis skundas paremtas šiais argumentais:

22.1.       Teisės į teisminę gynybą principas apima ir šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą, kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises. Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neišieškojimas iš bylą pralaimėjusio asmens (ieškovės) pilna apimtimi reikštų atsakovės teisės į teisminę gynybą pažeidimą.

22.2.       Teismas netinkamai nustatė ginčo esmę, o padaręs neteisingas prielaidas netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovei turi būti sumokėta bent 1 060 000 Eur suma už paimamą žemės sklypą, šalių ginčas kilo dėl papildomos kompensacijos sumos – 193 000 Eur, kuri ir buvo priteista.

22.3.       Nėra pagrindo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą mažinti ¼. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad trečiojo asmens teikti prašymai (dėl bylos sustabdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo), taip pat atsakovės teikti atsiliepimai į atitinkamus prašymus yra nesusiję su nagrinėjama byla.

22.4.       Įvertinus tai, kad UAB „Morolda“ įgyvendino savo, kaip trečiojo asmens, kuris įtrauktas atsakovės pusėje, teises ir pareigas, teikė procesinius prašymus, į kuriuos atsakovė turėjo atsiliepti, UAB „Morolda“ ir atsakovės interesai buvo priešingi ieškovės interesams, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymus ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

22.5.       Visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos ieškovės veiksmų, kadangi būtent ieškovė nesutiko ne teismo tvarka kompensuoti pagrįstus ir realius atsakovės patirtus nuostolius dėl paimamo žemės sklypo, būtent ieškovė iniciavo civilinę bylą, kurioje jos reikalavimai buvo netenkinti, o atsakovės – patenkinti.

23.       Trečiasis asmuo UAB „Morolda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir trečiajam asmeniui priteisti 5 626,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens apeliacinis skundas paremtas šiais argumentais:

23.1.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovui UAB „Placitum“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą dydis yra 1 060 000 Eur, o atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Morolda“ siekė – 1 253 000 Eur kompensacijos, tai reiškia, kad ginčo suma yra 193 000 Eur. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nusprendė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą minėtą žemės sklypą dydis yra 1 253 000 Eur, todėl trečiojo asmens ir atsakovės prašymas dėl kompensacijos dydžio buvo patenkinti visiškai.

23.2.       Ieškovė tik dublike pakeitė UAB „Morolda“ padėtį iš atsakovės į trečiąjį asmenį, todėl UAB „Morolda“ išlaidos buvo patirtos dėl ieškovės veiksmų.

23.3.       Trečiasis asmuo teismui pateikė detalizuotus duomenis apie patirtas teisinių paslaugų išlaidas ir nė vienas iš į bylą pateiktose sąskaitose detalizuotų darbų (suteiktų teisinių paslaugų) ir parengtų procesinių dokumentų negali būti vertintinas kaip nebūtinas ar neprotingas, nesusijęs su byloje nagrinėjamu dalyku.

23.4.       Tai, kad teismas iš dalies tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patvirtina tokio prašymo sąsajumą su nagrinėjama byla ir pagrįstumą.

23.5.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ¼ atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarė teikiant teisinę pagalbą klausimais dėl atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio ginčo, susijusių su įsiskolinimu pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, yra aiškiai nepagrįsta.

24.       Atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė su skundais nesutiko, prašė juos atmesti. Ieškovės atsiliepimas paremtas tokiais argumentais:

24.1.       Kadangi iki skundžiamo teismo sprendimo atlyginimas už ginčo sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dar apskritai nebuvo nustatytas, jokia konkreti atlyginimo suma nebuvo žinoma, teismas galėjo nustatyti tiek ieškovės prašomą, tiek atsakovės prašomą atlyginimo dydį, taip pat tiek didesnį, tiek mažesnį, nei prašė kiekviena iš šalių, todėl negalima sutikti su atsakovės bei trečiojo asmens pozicija, kad šioje byloje ginčo, dėl kurios nors atlyginimo dalies tariamai nebuvo.

24.2.       Teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai apskaičiavo ieškovės siūlyto ir teismo nustatyto kompensacijos dydžio proporciją, o atsakovei ir jo pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui priteisė proporcingą dalį jų patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

24.3.       Dalis atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl jų tarpusavio ginčo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2047-661/2021, o šis jų tarpusavio ginčas niekaip nebuvo susijęs su Vilniaus miesto savivaldybe ar ginčo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl už nurodytos apeliantų patirtų išlaidų dalies atlyginimą ieškovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga bei neturi pareigos tokias atsakovės bei trečiojo asmens išlaidas atlyginti.

24.4.       Nei atsakovės, nei trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos nėra į bylą pateiktuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose) tinkamai pagrįstos ir detalizuotos. Nei pačiose sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, nei gi prie jų nėra pridėta jokia detalizacija apie tai, kokie procesiniai dokumentai ir kokiomis tiksliai kainomis buvo parengti, tokiu būdu teismas netgi neturėjo galimybės nustatyti, ar visos nurodomos teisinės paslaugos iš tiesų buvo suteiktos būtent šioje byloje, kokia šių išlaidų dalis buvo patirta dėl aukščiau nurodytų su apeliantų tarpusavio ginču susijusių prašymų parengimo.

24.5.       Vien ta aplinkybė, kad atsakovo ir trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių teisės aktuose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nepatvirtina šių išlaidų pagrįstumo.

24.6.       Pirmos instancijos teismas tinkamai vykdė pareigą įvertinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl teisinės pagalbos išlaidų sumažinimo pripažintina pagrįsta ir jos keisti jokio teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

26.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje apibrėžta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

27.       Aiškindamas teisės normas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019  16 punktas ir jame nurodyta praktika).

28.       Analizuojamu atveju yra kilęs šalių ginčas dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, tai yra dėl teisingo atlyginimo dydžio. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Ieškovės nuomone, teisingą žemės sklypo vertę geriau atspindi ekspertizės Nr. 1 aktas, o ne ekspertizės Nr. 2 aktas.

29.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi ekspertizes. 2022 m. sausio 3 d. gautame teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad žemės sklypo, esančio Viliuje, Perkūnkiemio g. 22, vertė 2021 m. gegužės 21 d. buvo 1 058 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. 1). 2022 m. gegužės 17 d. teisme gautame pakartotinės ekspertizės akte padaryta išvada, kad žemės sklypo, esančio Viliuje, Perkūnkiemio g. 22, vertė 2021 m. gegužės 21 d. buvo 1 253 000 Eur.

30.       Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Skirtingai nei inkvizicinio tipo procese, civiliniame procese teismas įprastai nėra aktyvus, o bylos šalys privalo pagrįsti savo reikalavimus ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai.

31.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, o kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 35 punktą ir jame nurodytą praktiką).

32.       Kaip vienas iš civiliniame procese leistinų įrodymų CPK 212 straipsnyje numatyta teismo ekspertizė. Siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje išaiškint, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktą ir jame nurodytą praktiką).

33.       Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Ieškovės apeliaciniame skunde pabrėžta, kad ekspertas vertinimui privalo pasirinkti palyginamuosius objektus iš toje pačioje verčių zonoje įvykusių sandorių sąrašo. Dėl šios priežasties, ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės Nr. 2 aktu.

35.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“ (toliau ir – Taisyklės) 17.2. punkte nustatyta, kad lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal masinio žemės vertinimo taisykles. Jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos. Vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Turto vertinimo metodika), patvirtintoje finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

36.       Turto vertinimo metodikos 58 punkte nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą: 58.1. surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; 58.2. įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Pagal Turto vertinimo metodikos 59 punktą turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.). Vadovaujantis Turto vertinimo metodikos 62.2 punktu turto vertintojas turto vertinimo atskaitoje turi nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes. Be to, pagal Turto vertinimo metodikos 62.3 punktą turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo padarytų šios metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes.

37.       Įvertinus tai, kas nurodyta šios nutarties 35–36 punktuose konstatuotina, kad turto vertintojas gali pasirinkti palyginamuosius objektus, esančius ne toje pačioje žemės verčių zonoje kaip vertinamas objektas, tuo atveju, kai atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, tačiau turto vertintojas privalo pagrįsti palyginamojo turto pasirinkimo aplinkybes bei nurodyti padarytų sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes.

38.       Nagrinėjamu atveju skirdamas pakartotinę ekspertizę Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartyje akcentavo, kad teismo ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti, ar žemės rinkos kaina pakito per vienerių metų laikotarpį, tačiau atliekant ekspertizę Nr. 1 buvo pasirinkti palyginamieji objektai, kurių sandorių datos yra 2019 m. lapkričio ir spalio mėnesiai, tai yra sandoriai 1,5–2,5 metų senesni nei bylai aktuali žemės sklypo vertės data (2021 m. gegužės 21 d.). Minėtoje nutartyje teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad, nesant pakankamai sandorių, ekspertė privalėjo lyginti kitų tokių pat  ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainas, o būtent sklypo vieta ir jo savybės, o ne priklausymas konkrečiai verčių zonai ir lemia sklypo kainą. Ekspertizės Nr. 2 akte (32 šio akto puslapis) teismo ekspertas nurodė, pasirinkdamas lyginamuosius objektus, vadovavęsis pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartyje išdėstytais nurodymais.

39.       Ieškovė neginčija aplinkybės, kad vertės zonoje (57.46), kurioje yra visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas, per 2020 m. ir 2021 m. iki gegužės 21 d. nebuvo atlikta jokių žemės pirkimo–pardavimo sandorių, kurie galėtų būti palyginamaisiais objektais atliekant ginčo žemės sklypo vertės 2021 m. gegužės 21 d. nustatymą. Vadinasi, siekiant nustatyti žemės sklypo vertės pokytį per laikotarpį nuo į bylą pateiktoje vertinimo ataskaitoje 2020 m. balandžio 24 d. nustatytos vertės ir 2021 m. gegužės 21 d. buvusios vertės, yra pagrindas konstatuoti, kad šį pokytį atspindinčių sandorių vertės zonoje (57.46) neįvyko, todėl turto vertintojas galėjo palyginti kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainas. Taigi vien ta aplinkybė, kad teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę Nr. 2, palyginamuosius objektus pasirinko ne tik iš vertės zonos 57.46, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeisti Taisyklių ir Turto vertinimo metodikos reikalavimai.

40.       Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad turto kainos pokyčiams įvertinti yra pakankami teismo ekspertų turto vertės skaičiavimus atliekant taikyti laiko pataisos koeficientai, taipogi nurodė, kad ginčo turto vertę geriau atitinka ekspertizės Nr. 1 aktas, kadangi jame palyginamaisiais objektais parinkti būtent objektai, esantys toje pačioje turto verčių zonoje kaip vertinamas žemės sklypas. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

41.       Į bylą pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 20041724 nustatyta, kad žemės sklypo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio g. 22, rinkos vertė 2020 m. balandžio 24 d. buvo 1 060 000 Eur. Ekspertizės Nr. 1 akte nustatyta žemės sklypo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio g. 22, rinkos vertė 2021 m. gegužės 21 d. yra 1 058 000 Eur. Minėtoje turto vertinimo ataskaitoje ir ekspertizės Nr. 1 akte du iš trijų paliginamųjų objektų (sudarytų pirkimo–pardavimo sandorių kainos) sutampa. Teismo posėdžio metu ekspertizę Nr. 1 atlikusi ekspertė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje trečiuoju palyginamuoju objektu pasirinkto sandorio nesirinkusi palyginamuoju objektu ekspertizės Nr. 1 akte, kadangi šiuo sandoriu 2018 m. liepą perleistas (teismo pastaba už 974 050 Eur) tas pats vertinamas žemės sklypas, o pagal taisykles nustatant žemės sklypo vertę kategoriškai negalima lyginti su to paties žemės sklypo, kurį vertini, perleidimo sandoriu (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 11:28 min iki 12:05 min; nuo 13:05 min iki 14:02 min). Teismo posėdžio metu ekspertizę Nr. 1 atlikusi ekspertė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje trečiuoju palyginamuoju objektu pasirinkto sandorio nesirinkusi palyginamuoju objektu ekspertizės Nr. 1 akte, kadangi šiuo sandoriu 2018 m. liepą perleistas (teismo pastaba už 974 050 Eur) tas pats vertinamas žemės sklypas, o pagal taisykles nustatant žemės sklypo vertę kategoriškai negalima lyginti su to paties žemės sklypo, kurį vertini, perleidimo sandoriu (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 11:28 min iki 12:05 min; nuo 13:05 min iki 14:02 min).   

42.       Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad visuotinai žinoma aplinkybė yra tai, jog Vilniaus mieste žemės sklypų kaina laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2021 m. gegužės 21 d. žemės kilo (žemės sklypai brango) (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tokia visuotinai žinoma pripažinta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo žemės sklypo kaina nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. nesumažėjo. Teismo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė, atlikusi ekspertizę Nr. 1, parodė, kad mieste turto kainų kitimo tendencijos yra panašios, tačiau kainų kitimas (jų tendencijos) nėra skaičiuojamas pagal konkrečias verčių zonas ar mikrorajonus (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 32:55 min iki 34:00 min). Teismo posėdyje apklaustas ekspertizę Nr. 2 atlikęs teismo ekspertas nurodė, kad turto vertintojų įprasta praktika, jog palyginamieji objektai atitiktų 36 mėnesių kriterijų ir būtų iš tos pačios turto verčių zonos, tačiau šiuo atveju būtent pakartotinės ekspertizės priežastis ir rinka rodo, kad, jeigu būtų paimti ženkliai senesni sandoriai, būtų sudėtinga pritaikyti laiko pokyčių koeficientus, o arčiau rinkos vertės, šiuo atveju, yra būtent vertinimas pasirenkant artimesnės datos sandorius (2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 13:20 min iki 14:40). Be to, šis ekspertas pažymėjo, kad nėra objektyvių būdų nustatyti 100 proc. tikslią vertę atliekant turto vertinimą, kadangi turto vertinimas yra paremtas prielaidomis (2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 22:30 min iki 23:30 min).

43.       Įvertinus tai, kad ekspertizės Nr. 1 akte ginčo turto 2021 m. gegužės 21 d. vertė nustatyta mažesnė nei į bylą pateiktoje turto vertės nustatymo atskaitoje nustatyta 2020 m. balandžio 24 d. vertė, bei tai, kad ekspertizės Nr. 1 akte naudoti laiko pataisos koeficientai atspindi tik bendrąsias kainų pokyčių visame Vilniaus mieste tendencijas, nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog ekspertizės Nr. 1 akte naudoti laiko pokyčio koeficientai yra pakankami nustatyti teisingą visuomenės poreikiams paimto sklypo vertę.

44.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas išvadą, jog ne ekspertizės Nr. 1, bet ekspertizės Nr. 2 akte nustatyta žemės sklypo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio g. 22, kaina geriau atspindi teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų

45.       Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apskųstu sprendimu atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47.       Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės ir trečiojo asmens bylos laimėjimo proporcija (18,2 proc.). Atsakovės ir trečiojo asmens nuomone, ieškovė pralaimėjo bylą 100 proc., kadangi apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista didesnė suma nei ieškovė nurodė pareikšdama ieškinio reikalavimus. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą turi būti atlyginama bent 1 060 000 Eur suma, todėl ši suma apskritai nebuvo ginčo dalykas ir pagal ją neturėtų būti vertinamas bylos laimėjimo ar pralaimėjimo rezultatas.

48.       Nustatydamas šalių patenkintų reikalavimų proporciją pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021 pateiktais išaiškinimais. Išaiškinimą minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas palaikė ir 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-888-464/2022 akcentuodamas, jog pozicija, kad visais atvejais, kuomet teismas nustato didesnę, nei ikiteisminėje stadijoje buvo pasiūlyta, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo sumą atsakovui turėtų būti pilnai atlyginamos ir visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nėra suderinama su bendraisiais civilinio proceso principais, kadangi tokiu atveju asmuo, iš kurio ketinama paimti turtą, prarastų suinteresuotumą klausimą išspręsti taikiai ir kuo greičiau, jis visais atvejais siektų teisminio ginčo sprendimo, kuris jam nieko nekainuotų.

49.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo precedentais reikia remtis itin apdairiai, o teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. e2-387-464/2021 ir Nr. e2A-888-464/2022 yra pateikti kai atsakovui atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą priteistas iš dalies priteisiant atsakovo už paimamą sumą pageidautą gauti sumą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė, kokio konkretaus dydžio atlyginimo siekia už visuomenės poreikiams paimamą turtą, tik prašė priteisti ne mažesnį atlyginimą nei pasiūlė ieškovė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija panašesnė į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-411-330/2022 susiklosčiusią situaciją – šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteisęs didesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, nei ieškovės pasiūlyta suma. bei atsakovo prašytą minimalią atlyginimo sumą. pripažino, kad atsakovas bylą laimėjo visiškai, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad yra pagrindas sutikti su atsakovės UAB „Placitum“ ir trečiojo asmens UAB „Morolda“ apeliacinių skundų argumentais, jog atsakovė laikytina bylą laimėjusia visiškai, o ne 18,20 proc. dydžio bylos dalį.

50.       Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 7 694,35 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme – 1 600,97 Eur už bylos medžiagos analizę ir atsiliepimo parengimą, 426,42 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo parengimą, 803,86 Eur už dubliko analizę ir tripliko parengimą, 981,62 Eur (609,68 Eur 8.16 punktas) už papildomų duomenų rinkimą ir prašymo paskirti ekspertizę parengimą, 402,90 Eur (152,42 Eur) už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 600 Eur už ekspertizės akto analizę ir rašytinių paaiškinimų parengimą; 400 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (151,74 Eur); 2 478,58 Eur (159,81 Eur) už klausimų ekspertui parengimą, ekspertizės akto analizę, pasiruošimą bei dalyvavimą teismo posėdyje. Išlaidos už advokato teisines paslaugas apmokėtos 2021 m. balandžio 22 d. (2005 Eur), 2021 m. liepos 27 d. (2 682,65 Eur), 2021 m. birželio 25 d. (2 683,28 Eur), 2021 m. rugpjūčio 24 d. (3 053,44 Eur), 2022 m. vasario 28 d. (602,90 Eur) ir 2022 m. balandžio 28 d. (2 478,58 Eur) mokėjimo nurodymais. Atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą, tripliką, atsiliepimą į prašymą stabdyti bylą, rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija Lietuvos teisingumo ministro įsakymu kartu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. liepos 7 d. teismo posėdis truko 18:41 min, 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdis – 36:22 min, 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdis – 44:30 min, 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdis – 50:50 min, todėl remiantis Rekomendacijų 9 ir 8.19 punktais atsakovui gali būti atlyginta už 3 advokato atstovavimo teismo posėdžiuose valandas, kas sudaro 463,97 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė advokato pasirengimo teismo posėdžiams, ekspertizės akto analizės bei klausimų ekspertams suformavimo laiko, šios išlaidos negali būti apskaičiuojamos pagal Rekomendacijas, todėl papildomai prie atlyginimo už atstovavimą teismo posėdžiuose neskaičiuojamos. Maksimali atsakovui atlygintina suma už prašymą paskirti ekspertizę sudaro 609,68 Eur. Taigi atsakovas iš viso pagrindė 4 504,90 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, neviršijančias Rekomendacijose nustatytų dydžių.

51.       Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie patirtas 5 626,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 484 Eur už ekspertizės akto analizę, pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymu); 665 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu); 363 Eur už 3 val. kliento konsultaciją (apmokėta 2022 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu); 484 Eur už susipažinimą su ekspertizės aktu bei ieškovo rašytiniais paaiškinimais, pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu); 3 000 Eur už konsultacijų teikimą, procesinių dokumentų rengimą ir 630 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (apmokėta 2021 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu). Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašymą stabdyti bylą, tripliką ir kitus procesinius dokumentus, taigi, 3 000 Eur dydžio procesinių dokumentų parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, šias Rekomendacijas taip pat atitinka 665 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje bei 363 Eur už teisines konsultacijas. Išlaidos už advokato atstovavimą 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžiuose mažinamos iki 327,74 Eur (Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktas). Viso trečiojo asmens pagrįstos Rekomendacijas atitinkančios bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas sudaro 4 355,74 Eur. 

52.       Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Maksimalūs atlygintini teisinių paslaugų dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 138 punktas). Nagrinėjamu atveju byla nėra sudėtinga (ginčas kilęs tik dėl atlyginimo dydžio), nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, advokatui nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės pagrįstą 4 504,90 Eur advokato teisinių paslaugų sumą mažinti iki 1 400 Eur. Įvertinus, tai trečiojo asmens procesinių dokumentų apimtis mažesnė, kas lemia mažesnes šių dokumentų parengimo laiko sąnaudas, trečiojo asmens pagrįstų 4 355,74 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 1 024 Eur.

53.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl atsakovės ir trečiojo asmens ginčo, kuris iš jų turi nuosavybės teisę į visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Nustatęs tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino ¼ dalimi.

54.       Trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad visi procesiniai dokumentai buvo parengti nagrinėjamoje byloje, o kilęs atsakovės ir trečiojo asmens ginčas dėl nuosavybės teisės, taip pat yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku – tik išsprendus šį ginčą buvo galima nustatyti tinkamas UAB „Morolda“ ir UAB „Placitum“ procesines padėtis. Atsakovė savo apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teisminis ginčas kilo ieškovės iniciatyva, kadangi ši nesutiko kompensuoti pagrįstus ir realius atsakovės nuostolius dėl paimamo žemės sklypo, o šioje byloje atsakovės reikalavimai buvo patenkinti, o ieškovės – netenkinti.

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021  16 punktas).

56.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priežastį, dėl kurios padidėjo teisinių paslaugų apimtis, o atitinkami ir išlaidos už šias paslaugas. Tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo teikė procesinius prašymus bei dokumentus, susijusius su jų ginču kitoje civilinėje byloje lėmė padidėjusias bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė priežasties teoriją ir pagrįstai vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiamų advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį sumažino ¼ dalimi. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė 1 050,14 Eur išlaidų teisinei pagalbai ir 2 500 Eur išlaidų ekspertizei atlyginimą, o trečiajam asmeniui – 768,04 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai atlyginimą.

57.       Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų Apeliaciniame teisme

58.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

59.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022). Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                     Romualda Janovičienė

                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Aldona Tilindienė