Civilinė
byla Nr. 2-587/2010
Procesinio
sprendimo kategorija:
126.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Kazio
Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pranešėjos), teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. A. atskirąjį
skundą dėl Vilnius apygardos teismo 2010 m. sausio
22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai
akcinei bendrovei „TAS ANAS“, civilinėje byloje Nr. B2-1982-553/2010 pagal
ieškovės G. A. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „TAS ANAS“ dėl bankroto
bylos iškėlimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovė
G. A. kreipėsi į teismą,
prašydama UAB „TAS ANAS“ iškelti bankroto bylą. Ieškinyje nurodė, kad E. A. suteikė atsakovui
paskolų bendrai 1 517 817,95 Lt sumai. Atsakovas savo įsipareigojimus
įvykdė tik iš dalies ir liko skolingas E.
A. 996 894,12 Lt. Tarp E.
A. ir ieškovės 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta reikalavimo teisės
perleidimo sutartis dėl E. A. priklausančios
996 894,12 Lt dydžio reikalavimo teisės į atsakovą. Kadangi įsiskolinimų
grąžinimo terminas buvo suėjęs, ieškovė nustatė atsakovui papildomą 30 dienų terminą
įsipareigojimams įvykdyti ir įspėjo apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo, tačiau atsakovas per nurodytą terminą savo prievolių neįvykdė.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą
atsakovui UAB „TAS ANAS“, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 2 400 Lt
bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įmonės turto vertė pagal pateiktą 2009 m.
spalio 31 d. balansą buvo 3 863 907 Lt, o per vienerius metus
mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 306 728 Lt, įmonė 2009
m. III ketvirtį gavo 806 913 Lt gryno pelno, daugiau nei trečdalį turimo
turto sudaro ilgalaikis materialusis turtas, o likusį turtą sudaro per
vienerius metus gautinos sumos. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie
tai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, 2009 m. III ketvirtį ji dirbo
pelningai. Byloje yra kitų įmonės kreditorių pareiškimas teismui, kad piniginės
prievolės jiems vykdomos tinkamai. Teismas nustatė, kad UAB „TAS ANAS“ pradelsti
mokėjimai nesiekia 1,5 mln. litų ir neviršija pusės įmonės balanse įrašyto
turto vertės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki. Byloje
nėra duomenų, patvirtinančių įmonės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą
kreditoriams, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina
vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu
prašo iškelti bankroto bylą atsakovui. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų
iškelti bankroto bylą. Teismas iš patektų dokumentų nustatė, kad E. A. ir UAB „TAS ANAS“ direktorius abu yra
įmonės akcijų savininkų atstovai, abu turi su įmone paskolinių santykių. Teismo
teigimu, tarp ieškovės ir atsakovo yra susidariusi konfliktinė situacija,
kurios bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi įgalinimų spręsti. Teismas
netenkino ieškovės prašymo išreikalauti dokumentų kopijas, kurie patvirtintų,
kad kai kurių kreditorių prievolės nėra pradelstos, nes byloje yra dviejų didelį
kreditorinį reikalavimą turinčių kreditorių pareiškimas, patvirtinantis, jog su
jais yra atsiskaitoma tinkamai ir atsiskaitymai, mokėjimai nėra pradelsti.
Atskiruoju
skundu ieškovė G. A. prašo
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą
dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Teismas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą būti aktyviu,
netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesiaiškino tikrosios atsakovo
turto vertės. Teismas tik formaliai pritaikė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies
nuostatas ir konstatavo, kad šioje dalyje numatytų pagrindų iškelti bankroto
bylą nėra. Šios teismo išvados padarytos tik formaliai įvertinus byloje
esančius įrodymus, neišsiaiškinus nei realios atsakovo balanse įrašyto turto
sudėties ir vertės, nei faktiško atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, t.
y. neišanalizavus atsakovo ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, kurie atspindi
realią įmonės finansinę padėtį.
2.
Teismas, konstatuodamas nurodytą atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą,
neanalizavo atsakovo pateiktos įmonės kreditorių skolų lentelės, kurios
duomenys skiriasi nuo atsakovo balanse pateiktų duomenų. Pagal pateiktą kreditorių
sąrašą atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 460 574,17 Lt, o
ne 306 728 Lt, kaip nurodė nutartyje teismas. Iš šio sąrašo taip pat
matyti, kad įmonei yra suteikę paskolas ir kiti asmenys. Kadangi atsakovas
nepagrįstai nenurodė, kad įsiskolinimas E. A. yra pradelstas, ieškovė mano, kad paskolų grąžinimo
terminas kitiems asmenims taip pat yra jau suėjęs. Dėl šios priežasties teismui
buvo pateiktas prašymas išreikalauti iš atsakovo dokumentų, kurių pagrindu kreditorių
sąraše nurodyti asmens yra suteikę atsakovui paskolas, kopijas. Tačiau šis
prašymas pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai atmestas. Atsakovas
nepagrįstai skaičiuoja kitų kreditorių įsipareigojimus, tokiu būdu siekia
sumažinti įmones pradelstų įsiskolinimų sumą. Teismas nesiėmė ĮBĮ 9 straipsnio
2 dalyje nurodytų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti ir tiksliai nustatyti
atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriaus dydį. Teismas nutartyje remiasi
byloje pateiktų atsakovo kreditorių UAB „Agrolitas sevice“ ir V. K. pareiškimais, kad jų reikalavimų įvykdymo
terminas nėra pasibaigęs. Tačiau teismas neįvertino, kad UAB „Agrolitas sevice“
pareiškimą pasirašė direktorius K. K.,
kuris yra ir atsakovo direktorius, o tai sudaro pagrindą abejoti pateikiamų
duomenų teisingumu.
3.
Teismo padaryta išvada, kad atsakovo turto vertė sudaro 3 863 907 Lt,
prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš patiekto įmonės balanso matyti, kad
pagrindinį įmonės turtą sudaro ne ilgalaikis materialusis turtas, o
trumpalaikis turtas. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų
išreikalavimo siekiant nustatyti įmonės turimo turto vertę ir tik formaliai rėmėsi
į įmonės balansą įrašytais duomenimis.
4.
Teismas neįvertino, kad egzistuoja papildomas pagrindas iškelti atsakovui
bankroto bylą, t. y. kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Įmonės
neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 8 012,18 Lt sumą, t. y. įmonė vėluoja
išmokėti darbuotojams atlyginimą, o tai sudaro savarankišką pagrindą tokiai
įmonei kelti bankroto bylą.
Lietuvos
apeliacinis teismas 2010 m. vasario 24 d. gavo atsakovo UAB „TAS ANAS“ prašymą
dėl termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti atnaujinimo. Nurodo, kad
terminas atsiliepimui pareikšti pasibaigė 2010 m. vasario 19 d., atsakovas
skundą gavo tik 2010 m. vasario 20 d., t. y. pasibaigus terminui. Atsakovą
šioje byloje atstovauja VETO LT profesinė bendrija, kuri ieškovės atskirąjį
skundą gavo tik 2010 m. vasario 22 d. Atsakovas atsiliepimą į ieškovės
atskirąjį skundą pateikė 2010 m. kovo 1 d. (paštui įteiktas 2010 m. vasario 26
d.).
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą atsakovas UAB „TAS ANAS“ Vilniaus apygardos 2010 m. sausio 22
d. nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės teiginiai apie
nepakankamą teismo aktyvumą ir visų įstatymo leidžiamų priemonių, sprendžiant
klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepanaudojimą vertintini kritiškai. Pažymėjo,
kad įmonės mokumas yra vertinamas analizuojant bendrą pradelstų įmonės
įsipareigojimų ir bendrovės turimo turto vertės sumą. Klausimui dėl bankroto
bylos iškėlimo yra reikšminga balansinė turto vertė. Sprendžiant klausimą dėl
bankroto bylos kėlimo, teismas įmonės mokumą ar nemokumą konstatuoja tik
preliminariai. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir
detaliai pasisakė apie atsakovo turto sudėtį, debitorinių ir kreditorinių
įsipareigojimų sumas, pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo pagrindimą. Pažymėjo,
kad atsakovo finansinės veiklos duomenys yra vieši ir nenuginčyti, todėl nėra
jokio pagrindo kalbėti apie tokių duomenų nepatikimumą ir nepagrįstumą. Taip
pat pažymėjo, kad netgi teismui į atsakovo pradelstus įsipareigojimus įtraukus 996 894,12
Lt ieškovės reikalavimą, ši suma kartu su atsakovo pripažintais pradelstais
įsipareigojimais (306 728) sudarytų sumą, nesiekiančią 1,5 mln. Lt, kuri
neviršytų pusės įmonės balanse įrašytos turto vertės. Nurodo, kad jokie
papildomi dokumentai negali nuginčyti didžiausių atsakovo kreditorių UAB
„Agrolitas-service“ ir V. K. pareiškimų,
kuriuose jie patvirtino, jog atsakovo įsipareigojimai jiems nėra pradelsti, o
piniginės prievolės jiems vykdomos tinkamai, nes civiliniuose santykiuose galioja
sutarčių laisvės principas, leidžiantis šalims bendru sutarimu nustatyti
vykdymo tvarką. Atsakovo teigimu, teismas visus dokumentus analizavo bendrai, o
ne atsietai vieną nuo kito. Atsakovas nurodo, kad kategoriškai nepripažįsta
ieškovės tikrąja UAB „TAS ANAS“ kreditore, dėl šios priežasties mokėjimai
kreditoriui E. A. nėra
atliekami. Atsakovas mano, kad laikinas mokėjimų vienam ar keliems kreditoriams
nevykdymas nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti įmonės nemokumą. Ieškovė,
teigdama, kad atsakovo balanse įrašyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė
galbūt neatitinka realios turto vertės, remiasi tik prielaidomis. Paneigdamas
ieškovės argumentą dėl neva esamo atsakovo įsiskolinimo darbuotojams, atsakovas
pateikia teismui darbuotojų pareiškimus, kuriuose patvirtinama, kad atsakovas
savo įsipareigojimus jiems vykdo tinkamai ir laiku. Todėl nėra jokio pagrindo
spręsti apie papildomo bankroto bylos iškėlimo pagrindą šioje byloje.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Dėl termino atsiliepimui į atskirąjį
skundą paduoti atnaujinimo
Iš
bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas atskirojo skundo nuorašą
ir pranešimą apie teisę pateikti atsiliepimą 2010 m. vasario 8 d. išsiuntė
Lietuvos apeliaciniam teismui ir atsakovui UAB „TAS ANAS“ (b. l. 130).
Pranešime nurodoma, kad atsiliepimai į atskirąjį skundą gali būti paduoti per 7
darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje
asmenims dienos. Paskutinė atsiliepimo į atskirąjį skundą diena buvo 2010 m.
vasario 19 d. Atsakovas nurodo, kad pranešimą gavo tik 2010 m. vasario 20 d.,
t. y. jau pasibaigus pirmosios instancijos teismo nurodytam terminui
atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas
gavo atskirojo skundo nuorašą bei buvo informuotas apie teisę pateikti
atsiliepimą iki 2010 m. vasario 19 d. Įvertinus šias aplinkybes, darytina
išvada, kad terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti atsakovas praleido
dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atsiliepimui paduoti atnaujinamas.
Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties)
negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos
teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies
ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme
numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo
pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje
sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis
reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus, t. y. bankroto byla
iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė
vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams atlyginimą); 2) įmonė viešai
paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali
atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo
įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo
įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir
pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę
į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Pažymėtina, kad
įstatymas nereikalauja, kad bankroto bylos iškėlimo momentu teismas iš esmės
išspręstų įmonės mokumo ar nemokumo klausimą. Tikrąją įmonės finansinę padėtį galima
išsiaiškinti tik bankroto bylos metu, išnagrinėjus kreditorių reikalavimų
pagrįstumą, patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumą, nustačius
tikslią įmonės turto vertę. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinti
visus nurodytus klausimus teismas neturi galimybės ir neprivalo, nes tai galima
padaryti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese – surinkus,
ištyrus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Taigi, teismas įmonei
gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros
teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad įmonė yra
nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija
pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų
– neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais).
Apeliantė G. A. atskirajame skunde
nurodo, kad teismas išvadas padarė tik formaliai įvertinus byloje esančius
įrodymus, neišsiaiškinus nei realios atsakovo balanse įrašyto turto sudėties ir
vertės, nei faktiško atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, t. y.
neišanalizavus atsakovo ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, kurie atspindi
realią įmonės finansinę padėtį.
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad atsakovo turto vertė pagal pateiktą 2009 m. spalio
31 d. balansą buvo 3 863 907 Lt. Taip pat nustatė, kad UAB „TAS ANAS“
pradelsti mokėjimai nesiekia 1,5 mln. litų ir neviršija pusės įmonės balanse
įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki. Apeliantė
teigia, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai pagal pateiktą kreditorių sąrašą
sudaro 1 460 574,17 Lt, o ne 306 728 Lt, kaip nurodė pirmosios
instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas,
priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatęs, kad
atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 306 728 Lt. Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad net įskaičius apeliantės finansinį
reikalavimą, atsakovo pradelsti įsipareigojimai nesiekia 1,5 mln. litų.
Apeliantės nuomone,
atsakovo kreditorių sąraše nurodytų kreditorių UAB „Agrolitas-service“, V. K.,
K. K., UAB „Korektyva“, L. K. ir UAB „Siamas“
suteiktų paskolų grąžinimo terminas jau yra suėjęs, todėl atsakovas
nepagrįstai šių paskolų sumas priskiria prie nepradelstų įsipareigojimų (b. l.
81). Pažymėtina, kad pagal apeliacinės instancijos teismo reikalavimą atsakovas
pateikė teismui paskolos sutarčių kopijas, iš kurių matyti, kad minėtų
kreditorių suteiktų paskolų grąžinimo terminai nėra suėję, todėl pirmosios
instancijos teismas pagrįstai šių kreditinių skolų neįskaičiavo į atsakovo
pradelstus įsipareigojimus. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat
pateikė įrodymus, kad kreditorių sąraše nurodytus įsiskolinimus darbuotojams
bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padengė, todėl jie nėra
įskaičiuojami į pradelstus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sutinka su
apeliantės argumentu, kad atsakovas kreditorių sąraše nepagrįstai nurodė
197 474 Lt pelno mokesčio permoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš pateikto
kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro
1 421 165,82 Lt (t. y. skolos tiekėjams – 306 727,54 Lt,
apeliantės reikalavimas – 996 894,12 Lt, kiti įsipareigojimai (žemės
nuomos mokestis, bauda UAB „Šviesos studija“) – 117 544,16 Lt).
Apeliantė taip
pat nesutinka su atsakovo balanse nurodyta turto verte. Nurodo, kad atsakovas į
debitorinių skolų sąrašą įtraukė projektus (investicijas) į nekilnojamąjį turtą,
esantį (duomenys neskelbtini),
988 839,75 Lt sumai, tačiau nepateikė teismui duomenų, kokiu teisiniu
pagrindu naudojasi šiomis patalpomis (b. l. 82). Apeliantės nuomone, tokiu būdu
atsakovas nepagrįstai padidino įmonės turimo turto vertę. Apeliantė apeliacinės
instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dalimi aukščiau
nurodytų patalpų atsakovas neteko teisės naudotis nuo 2009 m. balandžio 15 d.,
todėl atsakovo padarytos investicijos, skirtos šio turto pagerinimui, negali
būti apskaitytos kaip įmonės turtas. Apeliantės nuomone, atsakovo turto vertė
mažintina investicijų į turtą, kuriuo naudotis atsakovas neturi jokio teisinio
pagrindo, suma, kuri iš viso sudaro 391 078 Lt (258 518 Lt – (duomenys neskelbtini),
8 900 Lt – (duomenys neskelbtini),
123 660 Lt – (duomenys neskelbtini)). Apeliantė
prašo išreikalauti iš atsakovo dokumentų, patvirtinančių, kokiu teisiniu
pagrindu atsakovas naudojasi debitorinių skolų sąraše nurodytomis patalpomis,
esančiomis (duomenys neskelbtini),
kopijas bei dokumentus, patvirtinančius atsakovo padarytas 597 761,74 Lt
dydžio investicijas į nurodytas patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad net
sumažinus atsakovo balanse nurodytą turto vertę 988 839,74 Lt (debitorinių
skolų lentelėje nurodyti projektai ir investicijos į nekilnojamąjį turtą) suma,
atsakovo turto vertė būtų 2 875 067,26 Lt (3 863 907 Lt –
988 839,74 Lt =
2 875 067,26 Lt). Net ir tokiu atveju atsakovo pradelsti
įsipareigojimai (1 421 165,82 Lt) neviršytų pusės į atsakovo balansą įrašyto
turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 str.
8 d.).
Teisėjų
kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas
neįvertino, jog egzistuoja papildomas pagrindas iškelti atsakovui bankroto
bylą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, jeigu ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama
iškelti bankroto bylą įmonės nemokumo pagrindu, tokiu atveju atsakovo skola
darbuotojams galėtų būti vertinama kartu su kitais pradelstais
įsipareigojimais, sprendžiant dėl atsakovo nemokumo, o ne kaip savarankiškas
bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos
pateikė įrodymų, kad įmonė skolų darbuotojams neturi.
Remdamasi
išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės atskirojo
skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos
teismo nutartį.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
|
Teisėjai
|
Artūras Driukas
|
|
|
|
|
|
Kazys Kailiūnas
|
|
|
|
|
|
Danutė Milašienė
|