Civilinė byla Nr. 2S-999-601/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05281-2017-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2.;

        (S)

       3.2.6.6.3; 3.2.6.6.5.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų  2018 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

-       Priteisė iš atsakovo E. M. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 31 283 Eur nuostolių atlyginimo, 926 Eur žyminio mokesčio ir 189,61 Eur išlaidų už pateikiamų priedų vertimą į lietuvių kalbą, iš viso – 32 398,61 Eur;

-       Priteisė iš atsakovo E. M. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 5 procentus metinių palūkanų nuo 31 823 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Atsakovo atstovas advokatas L. P. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti 2018 m. sausio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino atsakovo E. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 7-10).

4.       Priimdamas sprendimą už akių teismas nustatė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą, kuris sutapo su įstatymo numatytu minimaliu terminu atsiliepimui pateikti (14 dienų), o vėliau buvo pratęstas iki 30 dienų, nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovo atstovas kelia klausimą dėl nepranešimo jam ar atsakovui apie termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimą. CPK 290 straipsnis numato, kad kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti ir rezoliucija, kuri nėra skundžiama, o CPK 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Rezoliucija dėl termino pratęsimo buvo perkelta į Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, todėl informaciją apie priimtą rezoliucinę nutartį teikia teismo raštinė. Šalys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir elgtis taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai. Atsakovo advokatas L. P., privalėdamas procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, nėra aktyvavęs Teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP posistemio. Advokatas yra profesionalus teisininkas, todėl preziumuotina, kad jam yra žinomos įstatyminės normos, reglamentuojančios procesinių terminų pratęsimą bei procesinių dokumentų įteikimą. Nenustatyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisės būti išklausytam dėl ginčo esmės. Atsakovas ir jo atstovas nebuvo aktyvus procese. Kadangi nenustatyta viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas, pareiškimas dėl 2018 m. sausio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkinamas. Teismas pasisakė ir dėl atsakovo nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto spendimo už akių teisėtumui, t. y. antrosios sąlygos, dėl kurios gali būti naikinamas sprendimas už akių. Teismas vertino, kad prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes dokumentai yra tik dėl bausmės atsakovui skyrimo ir jos vykdymo. Visi kiti atsakovo argumentai yra tik dėl ieškovo pateiktų įrodymų turinio ir iš to sekančio ieškinio pagrįstumo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-858-292/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti atsakovo E. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. 2-858-292/2018. Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-858-292/2018 nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (t. 2, b. l. 14-28):

1.1.                       2017-12-21 atsakovo atstovas teismui pateikė prašymą, pratęsti atsakovui atsiliepimo į pareikštą ieškovo ieškinį terminą iki 60 d., terminą skaičiuojant nuo atitinkamo pranešimo atsakovui/jo atstovui įteikimo dienos. Joks teismo rašytinis pranešimas dėl termino pratęsimo atsakovo/jo atstovo nebuvo gautas. Pažymėjimas LITEKO sistemoje apie pratęstą terminą negali būti laikomas tinkamu pranešimo įteikimu. Teismui žinoma, kad nei atsakovas, nei jo atstovas neprisijungę prie EPP sistemos. Kad terminas pratęstas iki 2018-01-12 atsakovo atstovas sužinojo tik 2018-01-18. Neprisijungimas prie šios sistemos, nešalina teismo pareigos, proceso dalyvius įstatyme nustatyta tvarka informuoti apie priimtus procesinius sprendimus. Pats ieškovas užvedė nagrinėjamą civilinę bylą ne per LITEKO VEP posistemį, todėl byla nagrinėtina įprasta tvarka;

1.2.                       teismui yra žinoma, kad atsakovas jau daug metų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo atstovas 2017-12-21 prašyme teismui buvo pažymėjęs, kad LITEKO sistemoje pažymėtas jo atostogų laikotarpis nuo 2017-12-27 iki 2018-01-07, kad teismo nustatytame termine 4 išeiginės ir šventinės dienos. Be to, LITEKO sistemoje pažymėtas advokato užimtumas: 2018-01-08 dalyvavo teismo posėdyje Alytaus apylinkės teisme administracinėje byloje, 2018-01-11 Lazdijų apylinkės teisme civilinėje byloje. Šių aplinkybių teismas neįvertino; 

1.3.                       teismas nebuvo atidus nei vertindamas pateiktą ieškovo ieškinį ir ieškinį pagrindžiančius dokumentus, nei pateiktą atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo priedus. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2014-03-12, ieškovo ieškinys pateiktas 2017-11-22, t. y. praėjus 3 metų 7 mėnesių terminui nuo eismo įvykio. Byloje nėra jokių duomenų, kada Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras yra atlyginęs žalą nukentėjusiesiems ar iš viso ją atlyginęs, kaip beje nėra jokių duomenų, kad ieškovas reikalaujamą sumą būtų atlyginęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro draudimo išmokų išmokėjimo nukentėjusiems asmenims dienos. Tik tokius duomenis pateikus, būtų galima spręsti, ar ieškinys iš viso nagrinėtinas teisme. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviu procese ir šios pareigos, kaip ir kitų šiame skunde nurodytų principų nesilaikymas, turėjo esminės reikšmės atsakovo procesiniai padėčiai ir ją nepagrįstai apsunkino;

1.4.                       ieškovo pateikta su žalos sureguliavimu susijusi medžiaga yra nepakankama faktui konstatuoti, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Mercedes Benz, kuris eismo įvykio metu jis buvo apgadintas. Jokiose Jungtinės Karalystės policijos ataskaitose apie eismo įvykį, eismo įvykio metu užfiksuotuose liudytojų parodymuose, šis faktas nėra patvirtintas. Priežastinis ryšys tarp automobilio VW PASSAT vairuotojo veiksmų ir automobilio Mercedes Benz vairuotojui J. P. atsiradusios tariamos žalos, nenustatytas, todėl kalbėti apie būtinas visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, E. M. civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo. Atsakovo civilinė atsakomybė dėl 2014 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio, automobilio Mercedes Benz savininko atžvilgiu nėra įrodyta, eismo įvykio metu žuvusiojo asmens artimiesiems atlygintos žalos faktas nėra patvirtintas jokiais dokumentais, o pateikti dokumentai nepakankami padarytos žalos dydžiui pagrįsti, todėl ieškovo regresinis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

6.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes skundžiama teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Palaiko biuro 2018 m. vasario 19 d. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus (t. 2, b. l. 31).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Taigi, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.

9.       CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja abi aplinkybes.

Dėl sprendimo už akių priėmimo

10.       Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje G. prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13). 

11.       Pagal EŽTT išaiškinimą dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

12.       Iš bylos duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 11 d. priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė atsakovui 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti. Teismo pranešimas atsakovui (jo mamai) įteiktas 2017 m. gruodžio 13 d. Atsakovo atstovas, advokatas L. P. 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui prašymą iki 60 dienų pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Teismas 2018 m. sausio 2 d. rezoliucija terminą atsiliepimui pateikti pratęsė iki 2018 m. sausio 12 d. ir apie pratęstą terminą pažymėjo LITEKO sistemoje. Iki nurodyto termino atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas priėmė sprendimą už akių.

13.       Teismas, įvertinęs nurodytą situaciją sprendžia, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie pratęstą terminą, todėl nežinodamas, kad jo prašymas tenkintas iš dalies ir terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 12 d., atsakovas objektyviai negalėjo atsiliepimo pateikti iki 2018 m. sausio 12 d.  (galimai tikėjosi, kad terminas pratęstas visam jo prašomam laikotarpiui). Vien tai, kad teismas LITEKO sistemoje pažymėjo, jog ,,Prašymas tenkintinas iš dalies, procesinis terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęstinas iki 30 dienų, t. y. iki 2018-01-12 (imtinai)“ nereiškia, jog atsakovas ir jo atstovas tinkamai informuoti apie termino pratęsimą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui/jo atstovui faktiškai nebuvo išsiųstas joks informacinio pobūdžio teismo dokumentas (raštas, pranešimas ir kt.), kuriame būtų nurodytas teismo priimtas sprendimas dėl procesinio termino pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, teismas nepagrįstai vertino, kad LITEKO sistemos pastabose nurodyta informacija yra prilyginama tinkamam atsakovo ir jo atstovo informavimui apie pratęstą terminą (tinkamas pranešimo įteikimas).

14.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog procesiniai dokumentai atsakovui/jo atstovui  įteikti netinkamai. Konstatavus netinkamą procesinių dokumentų atsakovui įteikimą, darytina išvada, jog nebuvo pagrindo teismui atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo

15.       Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Todėl pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo argumentų vertinant šią aplinkybių grupę.

16.       Europos Sąjungos Teisingumo teismas 2017 m. birželio 25 d. priėmęs prejudicinį sprendimą byloje Nr.C-587/15, darė išvadą, kad reiškiant regresinį ieškinį pareiga įrodyti visus atsakovo civilinės atsakomybės elementus ( sąlygas) iš esmės tenka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (šioje byloje- ieškovui). Taigi, aplinkybė, jog užsienio valstybės draudimo įmonė atliko draudiminio įvykio tyrimo procedūras, nustatė žalos dydį ir išmokėjo draudimo išmoką, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras užsienio draudikui atlygino išmokėtą sumą, savaime nėra nebeįrodinėtina, prima facie įrodymais įrodyta aplinkybe ir tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas civilinės atsakomybės pagal Lietuvos CK normas ir CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nebuvo procesinių prielaidų sprendimui už akių priimti, o teismo atsisakymas panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą vertinamas kaip nepagrįstas.

18.       CPK 288 straipsnio 4 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi civilinio proceso įstatymas numato du pagrindus bylos nagrinėjimui atnaujinti, kai buvo priimtas sprendimas už akių.

19.       Šalies procesinio pasyvumo priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).

20.       Faktinės bylos aplinkybės rodo, jog nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Iš atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirojo skundo argumentų matyti, jog jis iš esmės kelia klausimą dėl Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro sprendimo pagrįstumo, t. y. nurodo, kad byloje pateikta su žalos sureguliavimu susijusi medžiaga yra nepakankama faktui konstatuoti, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Mercedes Benz, kad eismo įvykio metu jis buvo apgadintas. Jokiose Jungtinės Karalystės policijos ataskaitose apie eismo įvykį, eismo įvykio metu užfiksuotuose liudytojų parodymuose, šis faktas nėra patvirtintas. Priežastinis ryšys tarp automobilio VW Passat vairuotojo veiksmų ir automobilio Mercedes Benz vairuotojui J. P. atsiradusios žalos nenustatytas, todėl kalbėti apie būtinas visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti nėra pagrindo. Atsakovas mano, kad pagal visus byloje esančius įrodymus atsakovo civilinė atsakomybė dėl 2014 m. kovo 12 d.  Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio automobilio Mercedes Benz savininko atžvilgiu nėra įrodyta, eismo įvykio metu žuvusiojo asmens artimiesiems atlygintinos žalos faktas nėra patvirtintas jokiais dokumentais, o pateikti dokumentai nepakankami padarytos žalos dydžiui pagrįsti. Nėra jokių duomenų, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras yra atlyginęs žalą nukentėjusiesiems ar iš viso ją atlyginęs, kaip nėra jokių duomenų, kad ieškovas reikalaujamą sumą būtų atlyginęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad administruojant žalos bylą Jungtinės Karalystės nacionaliniame draudikų biure atsakovas jokia forma nedalyvavo, teikti paaiškinimų nebuvo kviečiamas, apskritai atsakovas apie savo civilinę atsakomybę dėl 2014 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusios eismo įvykio metu padarytos žalos sužinojo tik Lietuvos draudikų biurui nagrinėjamoje byloje pareiškus atgręžtinį reikalavimą. Kadangi jis negalėjo ginti savo teisių pagal eismo įvykio vietos procesą, mano, jog vienintelė jo galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą yra Lietuvos teismas nagrinėjant regresinį ieškinį. Taigi, atsakovo keliami klausimai susiję su kitos Europos Sąjungos narės teisės aktų taikymu bei nacionalinės įstaigos – Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro – priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

21.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau tekste-TPVCAPDĮ ) 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjęs asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, vadovaudamasis savo šalies teisės aktais kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo į savo šalyje veikiančią žalos atlyginimo instituciją, Biuras privalo išmokėti tos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą esant bent vienai iš šių sąlygų:1) kaltininko civilinė atsakomybė apdrausta draudiko ar filialo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos atlyginimo pateikimo atsakingam draudikui arba jo atstovui pretenzijoms nagrinėti dienos šis draudikas arba jo atstovas pretenzijoms nagrinėti nepateikė nukentėjusiam asmeniui motyvuoto atsakymo į pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo; arba atsakingas draudikas nėra paskyręs savo atstovo pretenzijoms nagrinėti kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo;2) kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta.

22.       Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalimi, Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs išmoką už vieną iš savo narių, turi teisę susigrąžinti iš šio draudiko išmokėtas sumas.

23.       Pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsnį nesutartinei prievolei taikoma šalies, kurioje atsirado žala, teisė.

24.       Iš bylos duomenų ir teismo argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, jog Jungtinės Karalystės draudikų biuro prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapsidraudusio asmens, atsirado Jungtinės Karalystės teisės pagrindu. Jungtinės Karalystės teisės pagrindu apibrėžiama ir šios prievolės apimtis.

25.       CK 1.12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiga teismui ex officio taikyti, aiškinti bei nustatyti užsienio teisės turinį kyla tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015). Todėl, siekiant teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, būtina išsiaiškinti ginčui spręsti taikytiną teisę ir jos turinį.

26.       Nurodytos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo informavimo apie procesą ir atitinkamai aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, sudaro pagrindą panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.  

Teisėjas                                                                Evaldas Burzdikas