Civilinė byla Nr. e2-1788-862/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33193-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui Juliui Sakalauskui, atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės atstovei B. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka, pareikštą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas 2017-09-01 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 591,38 EUR žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tarp ieškovo ir draudėjo 2016-05-20 buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuo 2016-05-20 iki 2017-05-19 buvo apdraustas draudėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI A6 L, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovas 2016-11-24 gavo draudėjo pranešimą apie 2016-11-22, 18-18:30 val. Vilniaus rajone įvykusį eismo įvykį, kuriame draudėjas nurodė, kad Riešės gatvėje, prasilenkdamas su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu, jis įvažiavo į kelkraščio duobę bei apgadino apdraustą automobilį. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2016-11-23 nutarime Nr. AV2-4608 nutraukti administracinės teisės pažeidimo teiseną konstatavo, jog eismui pavojingas kelio ruožas eismo įvykio vietoje nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais ir nėra pagrindo teigti, kad draudėjas pažeidė Kelių eismo taisykles. Kitą dieną po eismo įvykio draudėjas kreipėsi į automobilio gamintojo atstovo Moller Auto Vilnius AUDI centrą, kuriame buvo nustatyta, kad yra apgadintas apdrausto automobilio dešinės pusės priekinis ratlankis, už kurio keitimą draudėjui buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra AA Nr. 67436635. Vykdydamas draudimo sutarties sąlygas ieškovas 2017-02-28 bei 2017-04-26 priėmė sprendimus dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos žalos išmokėti draudėjui bendrą 591,38 EUR draudimo išmoką. Ieškovas dėl išmokėtų išmokų susigrąžinimo subrogacijos tvarka 2017-03-06 pretenzija kreipėsi į atsakovą, kaip Vilniaus rajono gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininką (valdytoją). Atsakovas 2017-04-03 pranešimu žalą atlyginti atsisakė, iš esmės savo nesutikimą motyvuodamas tuo, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės ir jam kyla abejonių dėl padarytos žalos dydžio.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus. Automobilio savininkas sugadino automobilį tik dėl savo paties kaltės. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, kad atsakovė savo poziciją ieškovui yra išdėsčiusi 2017-04-03 atsakyme Nr. A33(1)- 2174-(4.18), kuriame nurodė, jog abejojanti tuo, kad eismo įvykis įvyko įvažiavus į duobę Riešės gatvėje bei dėl atliktų transporto priemonės remonto darbų apimties būtinumo. Atkreipė dėmesį, jog transporto priemonės valdytojas nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, elgėsi neatsargiai, nes turėjo pareigą mažinti greitų, sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį. Šios pozicijos atsakovė laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovės nuomone, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos komisijos sprendimas turėjo būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos. Paaiškino, kad vietinių kelių remonto bei priežiūros poreikiai kelis kartus viršija skiriamas lėšas, todėl lėšų trūkumas neleidžia užtikrinti visų rajono kelią tinkamos priežiūros, atstatymo darbų. Savivaldybė yra atsakinga už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, tačiau jokios Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės normos nenumato pareigos savivaldybėms užtikrinti, kad duobių, nelygumų, įgriuvų keliuose niekad neatsirastų. Mano, kad kelio nelygumų ir duobių atsiradimas įtakojamas gamtinių sąlygų, todėl jų atsiradimas turėtų būti prilygintas nenugalimai jėgai. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono, Riešės gatvėje eismo saugumui pavojingų išdaužų asfaltbetonio dangoje nebuvo užfiksuota, įvykio dieną nebuvo užfiksuotos didelės, avaringos duobės ir kiti kelio nelygumai. Mano, kad priežastinis ryšys yra tarp neteisėtos vairuotojo veikos ir atsiradusios žalos, nes ieškovas patyrė nuostolius dėl vairuotojo neatsargumo, pasireiškusio tuo, kad vairuotojas, matydamas iš priekio atvažiuojantį automobilį, pasitraukė dešiniau, nepastebėjo duobės ir įvažiavo į ją. Jeigu vairuotojas būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo noru nevažiuotų per duobes, užlietas vandeniu, suvokdamas transporto priemonės sugadinimo riziką. Atsakovės nuomone, transporto priemonės vairuotojas pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes pastebėjęs kliūtį kelyje, sukėlęs ar pastebėjęs kelyje pavojų privalėjo kliūtį pašalinti, o to negalėdamas padaryti - pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavoją kitus eismo dalyvius. Atsakovės nuomone, aplinkybė, jog transporto priemonės vairuotojas, kitą dieną grįžęs į įvykio vietą ir prisipažinęs pareigūnams, kad vairavo automobilį, neįrodo, jog vairuotojas nesiekė nuslėpti tam tikrų aplinkybių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovai nedalyvavo įvykio aplinkybių išaiškinimo ir žalos nustatymo procese, todėl neturėjo galimybės įsitikinti, ar įvykis buvo tiriamas ir žala nustatoma bei atlyginama objektyviai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Mano, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas yra neteisėtas, nes ši nuostata yra taikoma tik tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, taikoma civiliniams prievoliniams santykiams, tuo tarpu viešoji teisė nenumato palūkanų mokėjimo. Mano, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą nepagrįstai didelės, neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 reikalavimų.
Byloje išklausyti liudytojo A. M. parodymai. Liudytojas nurodė, kad gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, yra siaura, 4 metrų pločio, todėl joje prasilenkti dviem transporto priemonėms, neišvažiavus į kelkraštį nėra galimybės. Prasilenkiant su priešais važiavusia transporto priemone, jis sulėtino transporto priemonės greitį (apie 50 km/h) ir išvažiavo į kelio pakraštį. Buvo tamsus paros metais. Paaiškino, kad prasilenkdamas pasuko į dešinę pusę, nes kito būdo pravažiuoti dviem transporto priemonėms Riešės gatvėje nėra galimybės. Jei būtų stabdęs, transporto priemonės būtų susidūrusios (kabintų veidrodžius). Pajuto smūgį į ratą. Duobė kelkraštyje pažymėta nebuvo. Iš karto nepajuto, jog transporto priemonė apgadinta, nes iki kelionės tikslo vietos toliau važiavo tvarkingu žvirkeliu nedideliu greičiu. Kitą dieną, važiuojant keliu, kuriame leistinas greitis 90 km/h, pajuto mušimą per vairą, apie eismo įvykį pranešė policijai, kurios atvykstant į įvykio vietą teko laukti. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą surašė protokolą, išmatavo eismo įvykio vietą, sudarė planą. Apie įvykį pranešė ieškovui. Paaiškėjo, kad po eismo įvykio įlinko ratlankis. Nurodė, kad vietomis Riešės gatvė yra tvarkinga, tačiau dalyje ties gimnazija šalikelė yra duobėta. Konkrečios duobės jis nurodyti negalėjo, nes ten yra jų yra ne viena, asfaltas išgraužtas. Patvirtino, kad policijos pareigūnai schemą braižė įvykio vietoje, liudytojui dalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų dėl to, kad Riešės gatvė nuosavybės teise priklauso atsakovei byloje ginčo nėra.
Byloje esantis transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas su draudėju 2016-05-20 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2016-05-20 iki 2017-05-19 buvo apdrausta transporto priemonė AUDI A6 LIMOUSINE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-11-23 nutarimas Nr. AV2-4608 patvirtina, kad 2016-11-23 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie eismo įvykį Riešės gatvėje, Vilniaus rajone, kuris įvyko 2016-11-22 apie 18 – 18.30 valandą. Šio įvykio metu, prasilenkiant su priešais važiavusia transporto priemone, įvažiavus į duobę, buvo apgadinta transporto priemonė AUDI A6 LIMOUSINE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Nagrinėjamu atveju atsakovė neigia savo atsakomybę dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad eismo įvykis galimai vyko ne liudytojo nurodytoje vietoje, kad dėl transporto priemonės apgadinimo kaltas pats vairuotojas, elgdamasis neapdairiai, tačiau tokią poziciją grindžia tik savo nuomone, nepateikdama jokių įrodymų, kurie paneigtų liudytojo parodymus bei 2016-11-24 pranešime, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-11-23 nutarime, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio 2016-11-23 tarnybiniame pranešime, 2016-11-23 eismo įvykio vietos schemoje, 2016-11-23 paaiškinime užfiksuotas aplinkybes. Abejoti policijos pareigūnų užfiksuotais duomenimis bei liudytojo, davusio priesaiką teismo posėdyje, parodymais nėra pagrindo, todėl atsakovės argumentai dėl įvykio vietos ir dėl vairuotojo kaltės laikytini nepagrįstais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kadangi transporto priemonė AUDI A6 LIMOUSINE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdrausta transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas 2016-11-24 pateikė prašymą draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo. Ieškovas išmokėjo žalos atlyginimą – 591,38 EUR ir tai patvirtina 2017-02-28 ir 2017-04-26 pranešimai apie draudimo išmokas bei 2017-03-01 ir 2017-04-27 vietiniai mokėjimai.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkte nustatyta, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, kurios 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Šio aprašo 12.1 punkte nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Šios teisės normos patvirtina, kad atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija turėjo pareigą tvarkyti Vilniaus rajone esančios Riešės gatvės tiek važiuojamąją dalį, tiek šios gatvės (kelio) kelkraščius.
Ieškovo paaiškinimai, liudytojo parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-11-24 pranešimas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-11-23 nutarimas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio 2016-11-23 tarnybinis pranešimas, 2016-11-23 eismo įvykio vietos schema, 2016-11-23 paaiškinimas patvirtina, kad Riešės gatvės, esančios Riešės kaime, Vilniaus rajone, kelkraščiai buvo duobėti, nelygūs. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neužtikrino, kad jai prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus, todėl yra visos atsakovės - kelio savininkės civilinės atsakomybės už šio objekto padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).
Nenugalima jėga – neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.253 straipsnio 2 dalis). Nenugalima jėga tai aplinkybės, kurių nėra galimybės kontroliuoti ir numatyti be to nėra galimybių užkirsti kelio aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Atsakovė teigia, kad ji atleistina nuo atsakomybės, kadangi duobių atsiradimas įtakojamos gamtos sąlygų ir prilygintinos nenugalimai jėgai. Šie atsakovės argumentai visiškai nepagrįsti, nes atsakovė galėjo numatyti, kad oro sąlygos įtakoja kelių būklę ir imtis priemonių tam, kad neigiamos pasekmės keliui nebūtų padarytos.
Vilniaus rajono savivaldybė nurodė, kad vairuotojo veiksmuose nustatytas didelis neatsargumas sudaro pagrindą visai nepriteisti prašomos žalos. Aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, duobės šalikelėje nebuvo pažymėtos specialiu įspėjamuoju ženklu. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Atsakovė vairuotojo kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad vairuotojas buvo neatidus, jam vietovė buvo gerai pažįstama, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl byloje nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės klausimo.
Žala buvo padaryta ieškovo draudėjui. Ieškovo draudėjo nuostoliai sudaro 591,38 EUR sumą. Tai patvirtina PVM sąskaita – faktūra AA Nr. 6743663. Žalos ieškovo draudėjui padarymo aplinkybes patvirtina Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-11-23 nutarimas, apgadinto automobilio vairuotojo 2016-11-24 pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, byloje esančios nuotraukos bei 2016-11-24 sąmata. Žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais teismas neturi pagrindo.
Ieškovas sumokėjo draudėjui nuostolių dydį atitinkančią draudimo išmoką, todėl ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens- atsakovės. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, patyrė nuostolius (žalą), kurių dydis - 591,38 EUR. Ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį - atsakovę, nes atsakovė yra statinio, dėl kurio trūkumo buvo padaryta žala, valdytoja (CK 6.266 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistinas 591,38 EUR žalos atlyginimas.
Prievolė atlyginti nuostolius atsiranda nuo žalos padarymo momento. Atsakovė prievolės gera valia nevykdo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 591,38 EUR nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017-09-01) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
Atsakovė kelia ir ieškinio senaties taikymo klausimą, nurodydama, kad administracijos direktoriaus priimti sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, todėl komisijai priėmus sprendimą neatlyginti žalos, ieškovė, nesutikdama su juo, privalėjo per 1 mėnesį nuo jo gavimo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakymą atlyginti žalą. Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį - 15 EUR. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės(CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, jog už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 605 EUR bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo mažinti šias išlaidas, nes jos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 reikalavimų, byla nėra sudėtinga, ieškinys nedidelės apimties. Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šio teisės akto 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus koeficiento dydis yra 2,5 (842,7 x 2,5). Šių rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą koeficientas – 0,1 (842,7 x 0,1). Nagrinėjant bylą vyko parengiamasis posėdis, trukęs 15 minučių, teismo posėdis truko 55 minutes. Maksimali suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose sudaro 84,27 EUR, maksimali suma už ieškinio parengimą gali būti 2106,75 EUR. Ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos yra 605 EUR ir sudaro 27,61 procentą maksimalios už atstovavimą priteistinos sumos, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktą teisinę pagalbą yra neprotingai didelė ir tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovui priteistina ir 605 EUR suma už suteiktą teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 1887082218, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai 591,38 EUR (penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 38 centų) dydžio žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 591,38 EUR dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 1887082218, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai 620 EUR (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė