Civilinė byla Nr. e2-1211-1149/2025

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01267-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 622 straipsnio 2 dalį veikdama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų vardu,

sekretoriaujant Anetai Kozun, Giedrei Šilbajorienei, Salomėjai Paulauskienei, Gretai Tarasevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Modis LT“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės ,,Architektum“ atstovėms E. B., advokatei S. V.-G.,

atsakovei A. P., jos atstovei advokatei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Modis LT“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Modis LT“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Architektum“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 2 722,50 Eur skolą, 158,50 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė (projektuotojas) ir atsakovė (užsakovas) sudarė 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbo projektą (bendrosios dalies, sklypo sutvarkymo, architektūros, statybos konstrukcijų dalių parengimas) ir perduoti jį užsakovui, o atsakovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas projektui parengti, projektavimo darbams atlikti, priimti juos ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė atliko šalių sudarytoje sutartyje sulygtus darbus, jų pagrindu buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, atsakovei išsiųsta parengta dokumentacija, perdavimo–priėmimo aktas, sąskaita faktūra apmokėjimui. Pretenzijų dėl parengtų dokumentų atsakovė nepareiškė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, kad pagal ieškovės parengto projekto pagrindu išduotą statybos leidimą buvo atlikti bei įregistruoti pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbai (įregistruota 2024 m. balandžio 5 d.), t. y. ieškovės atliktais darbais atsakovė pasinaudojo. Nors sutartyje nustatytu terminu – per 5 (penkias) dienas po sutarties pasirašymo – atsakovė mokėjimo už darbus neatliko, tačiau ieškovė, pasitikėdama atsakove, vis tiek darbus atliko ir juos perdavė atsakovei bei išrašė 2023 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad sąskaita faktūra apmokėtina iki 2023 m. liepos 30 d. Tačiau nei 2023 m. liepos 30 d., nei vėliau iš atsakovės apmokėjimas nebuvo gautas. Apie skolą atsakovei ne kartą buvo priminta elektroniniais laiškas, tačiau atsakovė atsiskaityti vengia. Atsakovei laiku nevykdant piniginės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 25 d. sąskaitoje faktūroje nurodyto apmokėjimo termino (2023 m. liepos 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugsėjo 27 d.) ieškovė paskaičiavo 158,50 Eur kompensuojamąsias palūkanas.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. liepos 1 d. sutarė su E. B., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Architektum“ vadove, dėl gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbo projekto paruošimo. E. B. padavė pasirašyti du egzempliorius 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pati buvo jau pasirašiusi. Kai pasirašė sutartis, E. B. atidavė pirmą sutarties egzempliorių, sau pasiliko kitą egzempliorių. Atsakovei pateiktos sutarties paskutiniame lape buvo nurodyta, kad sutartį pasirašo UAB „Architektum“ vadovė E. B., nurodytas šios įmonės kodas, PVM kodas, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys, atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Atsakovei pasirašant sutartį buvo du egzemplioriai vienoje krūvoje, todėl net nepagalvojo, kad gali būti į vieną krūvą sudėtos dvi skirtingos sutartys. Apie tai, kad tą pačią dieną yra pasirašyta 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Modis LT“ sužinojo tik iš ieškinio. Tik gavusi ieškinį suprato, kad E. B. buvo pakišusi dvi skirtingas sutartis, nors visa kalba ir susitarimas vyko tik apie vieną sutartį. Atsakovės su E. B. sutarta galutinė suma už projekto parengimą, įregistravimą atitinkamose tarnybose – 2 722,50 Eur. Vykdydama 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1.1.1 punktą 2022 m. liepos 4 d. pervedė UAB „Architektum“ į jos sąskaitą, nurodytą sutartyje, 2 722,50 Eur. Atkreipė dėmesį, kad pagal 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.3 punktą ieškovė turėjo teisę sustabdyti sutartyje nustatytų savo įsipareigojimų vykdymą per 5 (penkias) dienas po sutarties pasirašymo negavusi iš atsakovės 2 722,50 Eur. Nesupranta, kodėl ieškovė, nurodytu terminu negavusi apmokėjimo, nesustabdė sutarties vykdymo. Pažymėjo, kad atsakovei buvo atsiųstas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kur paslaugos teikėja nurodyta UAB „Architektum“, tačiau aktą pasirašė E. B. jau kaip UAB „Modis LT‘ vadovė. Pažymėjo, kad buvo užsakiusi vieną techninį darbo projektą, nesupranta, kiek projektų buvo parengta, ką konkrečiai perdavė UAB „Architektum“, ir ką konkrečiai perdavė UAB „Modis LT“.

5.       Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5.1.                Ieškovės ir atsakovės sudaryta 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarta, kad ieškovė parengs rekonstravimo techninio darbo projekto bendrosios dalies, sklypo sutvarkymo, architektūros, statybos konstrukcijų dalių projektus. Tuo tarpu trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarta, kad trečiojo asmens atliekami darbai, susiję su gyvenamojo namo rekonstravimo techniniu darbo projektu, apims pastato procedūros dokumentų sukėlimą į „Infostatyba“ ir techninio darbo projekto suderinimą www.infostatyba.lt. Kitaip tariant, atsakovė su UAB „Modis LT“ ir UAB „Architektum“ sudarė dvi atskiras sutartis, kurių pagrindu kiekviena įmonė vykdė atskirus projekto etapus. Konkrečiai, UAB „Modis LT“ rengė jos sudarytoje sutartyje nurodytas projekto dalis ir jas perdavė atsakovei, o UAB „Architektum“ UAB „Modis LT“ parengtus dokumentus susistemino ir vykdė visas procedūras, reikalingas statybos leidimo gavimui, bei perdavė atsakovei tiek suderintą projektą, tiek statybą leidžiantį dokumentą, kurių pagrindu buvo atlikti darbai; duomenys apie tai registruoti viešame registre. Taigi abi įmonės visa apimtimi įvykdė sutartyse numatytus įsipareigojimus.

5.2.                Atsakovei iš pat pradžių buvo paaiškinta, kad procesas vyks dviem etapais, už kiekvieną jų bus atsakinga ta įmonė, kuri vykdys tą projekto etapą pagal atitinkamą sutartį. Tuo tarpu atsakovės teiginiai, kad ji su UAB „Modis LT“ sutarties nesudarė, kad apie tai, jog yra sutartiniuose santykiuose su UAB „Modis LT“ sužinojo tik iš bylos medžiagos ir pan., yra gynybinė atsakovės pozicija.

5.3.                Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Architektum“ sudaryta 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šios sutarties šaliai. Atsakovei pasirašant sutartį su UAB „Architektum“, kaip pati atsakovė nurodo, dviem egzemplioriais, jokie papildomi dokumentai pasirašymui nebuvo pakišti, įmaišyti ar pan. Atsakovės su ieškove sudaryta sutartis pasirašyta kiekviename lape abiejų sutarties šalių, kas leidžia spręsti, kad su ieškove sutartį atsakovė pasirašė sąmoningai, suprasdama prisiimamus įsipareigojimus, t. y. kad už UAB „Modis LT“ atliekamų darbų dalį turės būti sumokėta sutartyje numatyta kaina. Be to, atsakovė (tiesiogiai ar per atstovą) nė karto šalių susirašinėjime nepaminėjo, kad jai apmokėjimui atsiųsta ieškovės išrašyta sąskaita faktūra ir/ar darbų perdavimo–priėmimo aktas yra neteisingi, kad jai nesuprantama, kodėl jai siunčiami UAB „Modis LT“ dokumentai (aktas, sąskaita).

5.4.                Nors su UAB „Architektum“ už šios įmonės atliktų darbų dalį atsakovė yra atsiskaičiusi, iš bylos medžiagos matyti, kad su UAB „Modis LT“ nebuvo atsiskaityta, t. y. savo pareigų pagal su ieškove sudarytą sutartį atsakovė nėra įvykdžiusi.

6.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą 2022 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

6.1.                2022 metų pavasarį baigė turėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statymo ir remonto darbus, ir norėjo šį namą parduoti, nes gyvena ir dirba užsienyje, nebeplanavo grįžti į Lietuvą. Susirado pirkėją, bet paaiškėjo, kad iki gyvenamojo namo perstatymo turimi dokumentai netinka, kad reikia turėti namo perstatymo projektą, statybos leidimą, geodezinius namų valdos žemės atliktus kadastrinius matavimus, namo projektas turi būti įregistruotas registre „Infostatyba“. Tokių darbų atlikimui internete surado architektės E. B. telefoną. Susisiekusi paaiškino, kokią turi problemą dėl gyvenamojo namo įteisinimo. E. B. sutiko apžiūrėti namą. 2022 metų birželio mėnesį grįžo kelioms dienoms į Lietuvą tam, kad galėtų parodyti namą architektei, dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. B. apžiūrėjo namą, atsakovės turimus dokumentus. Tą kartą E. B. pasakė, kad techninis projektas, leidimo statybai gavimas, žemės sklypo ir namo kadastriniai matavimai, bylų suruošimas, techninio projekto įkėlimas į „Infostatyba“, senųjų nugriautų pastatų išregistravimas iš registro gali kainuoti apie 5 000 Eur, kad ji tuos darbus galėtų atlikti tik per kokius 5 (penkis) mėnesius. Atsakovė nurodė, kad neturėjo pasirinkimo, sutiko su architektės sąlygomis. E. B. pasakė, kad atsakovė pirma turės susimokėti už darbus, o tada ji atliks sutartus darbus, taip pat pasakė, kad paruoš sutartį, kurią atsakovė turės pasirašyti, kai grįš į Lietuvą. 2022 m. birželio 27 d. iš UAB „Architektum“ gavo elektroninį laišką, kuriame E. B. nurodė UAB „Architektum“ banko sąskaitos numerį, į kurią reikia pervesti 2 722,50 Eur. 2022 m. liepos 4 d. nurodytais rekvizitais pervedė nurodytą sumą.

6.2.                2022 metų lapkričio mėnesį atsakovė grįžo į Lietuvą, apie tai pranešė E. B., su kuria susitiko 2022 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“. Susitikus restorane, E. B. pasakė, kad dokumentų dar neparuošė, nes yra didelė darbų apimtis, taip pat nurodė, kad tai, apie ką buvo tartasi 2022 metų birželio mėnesį, reikia įforminti raštu ir padavė perskaityti paruoštą UAB „Architektum“ 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal savo išsilavinimą suprato, kad sutartis gerai surašyta. Tada E. B. pasakė, kad sutartį reikia pasirašyti keliais egzemplioriais, nes daug kam turės ją pateikti. E. B. padėjo ant restorano stalo, šalia pasiimtų valgių, kaip atsakovė manė, keletą atsakovės perskaitytos sutarties egzempliorių. Atsakovė nurodė, kad netikrino ir neskaitė kiekvieno lapo teksto, tiesiog pasirašė, kur liepė. Atsakovei buvo atiduotas pasirašytos sutarties pirmas egzempliorius, o likusius pasiėmė E. B.. Atsakovė nurodė, kad sutiko su architektės paaiškinimu, kad yra daug darbo, todėl ji nespės laiku įvykdyti sutarties. Sutarė, kad E. B. atliks sutartus darbus iki 2023 metų balandžio mėnesio. Atsakovė į Lietuvą grįžo 2023 metų gegužės mėnesį, paskambinus E. B., pastaroji nurodė, kad dokumentų dar nespėjo paruošti, pasakė, kad iki liepos mėnesio tikrai užbaigs visus darbus. 2023 metų liepos pradžioje atsakovė dar kartą grįžo į Lietuvą pasiimti iš architektės dokumentų, tačiau E. B. ir vėl pasakė, kad pritrūko poros mėnesių, kad galėtų užbaigti darbus. Kadangi kelionės į Lietuvą atsakovei daug kainuoja, todėl 2023 m. liepos 5 d. nusprendė duoti įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauti atsakovę visuose veiksmuose, susijusiuose su gyvenamojo namo pardavimu.

6.3.                2023 m. liepos 25 d. atsakovė iš UAB „Architektum“ gavo elektroninį laišką, prie kurio buvo pridėtas techninis darbo projektas bei informacija apie jo suderinimą, o 2023 m. liepos 26 d. iš UAB „Architektum“ gavo elektroninį laišką, prie kurio buvo pridėtas 2023 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo aktas pagal 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad paslaugų teikėja UAB „Architektum“, atstovaujama direktorės E. B., perduoda gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninio darbo projekto vieną egzempliorių, tačiau aktą pasirašė E. B. kaip UAB „Modis LT“ vadovė. Atsakovė pažymėjo, kad iš tokio akto nesuprato, kas yra tikrasis paslaugos teikėjas, bendrovės UAB „Modis LT“ atsakovė nėra girdėjusi, akte nurodytos sutarties su šia bendrove nėra sudariusi, taip pat šiai bendrovei nėra davusi jokio įgaliojimo atlikti atsakovės naudai kokias nors paslaugas, įgaliojimas buvo suteiktas tik UAB „Architektum“. Iš atsakovei atsiųsto 2023 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo akto galima spręsti, kad pati E. B. nežino, kada ji atstovavo UAB „Architektum“, o kada – UAB „Modis LT“; kalbėdama su atsakove ji prisistatė tik kaip UAB „Architektum“ direktorė, neužsiminė apie jokią UAB „Modis LT“. Mano, kad atsakovės parašai ant UAB „Modis LT“ sutarties buvo pasirašyti atsakovei padedant ant restorano stalo krūvą egzempliorių sutarties su UAB „Architektum“, atsakovei nepastebint, kad dalis egzempliorių yra su kita E. B. bendrove, nes apie kitą bendrovę nebuvo jokios kalbos.

6.4.                Ieškovė jokio darbo rezultato atsakovei nėra pateikusi. Kaip atsakovė supranta, UAB „Architektum“ samdė subrangovą UAB „Modis LT“ atsakovės ir UAB „Architektum“ 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti. Tokiu atveju UAB „Modis LT“ turi reikalauti iš rangovo atlyginimo už padarytus darbus.

6.5.                Atsakovė nurodo, kad jaučiasi apgauta. E. B. net neužsiminė, kad ji turi dvi bendroves, kad šių bendrovių vardu bus atliekami kokie tai skirtingi darbai kokiais tai etapais, kad už kiekvieną jų bus atsakinga ta įmonė, kuri vykdys tą projekto etapą pagal atitinkamą sutartį. Atsakovei buvo pateikta vienintelė sutartis – 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Architektum“. Iš į bylą pateiktų 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos yra praktiškai vienodos: sutarčių 2.1, 2.3–8.8 punktai yra absoliučiai vienodi, nors atsakovė tarėsi su architekte E. B., kuri atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė pažymėjo, kad nebuvo informuota apie du projektuotojus, kurie vykdys tą patį darbą, visas susirašinėjimas dėl darbų vykdymo vyko tik su UAB „Architektum“. Atsakovei pasidomėjus, kiek gali kainuoti pastato procedūros dokumentų sukėlimas į „Infostatyba“ ir techninio darbo projekto suderinimas, gauta informacija, kad tokia paslauga galėjo kainuoti apie 484 Eur; visas gyvenamojo namo, kaip neypatingo statinio, techninis projektas su visais paruošiamaisiais darbais galėjo kainuoti apie 2 000 Eur. Tuo tarpu visus reikalingus darbus gyvenamojo namo pardavimui, kuriuos pagal 2022 metų birželio mėnesio žodinį susitarimą su E. B. turėjo atlikti UAB „Architektum“, atliko atsakovės įgaliotinis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

7.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka, prašo priešieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

7.1.       Iš atsakovės ir UAB „Architektum“ 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, su kuriuo atsakovė nurodo susipažinusi, matyti, kad šis subjektas įsipareigojo tik atlikti pastato procedūros dokumentų sukėlimą į „Infostatyba“ ir techninio darbo projekto suderinimą www.infostatyba.lt, todėl būtent šiai įmonei ir buvo suteiktas įgaliojimas, be kurio dokumentų sukėlimas, prašymo pateikimas, derinimas ir kt. nebūtų buvęs įmanomas. Tačiau atsakovė neneigia, kad užsisakė ne tik dokumentų sukėlimo, suderinimo paslaugas, bet ir pačių dokumentų – projekto bendrosios dalies, sklypo sutvarkymo, architektūros, statybos konstrukcijų dalių parengimą. Pastaruosius darbus E. B. atsakovei nurodė atliksianti per kitą savo įmonę – UAB „Modis LT“. Ši aplinkybė sutarčių pasirašymo metu atsakovei buvo minėta, kas sąlygojo tai, jog su atsakove sutartis E. B. pasirašė tiek UAB „Modis LT“, tiek ir UAB „Architektum“ vardu. Nė viename bendravimo etape atsakovė nenurodė, jog jai svarbu, kad visus darbus atliktų vienas subjektas – būtent UAB „Architektum“. Atvirkščiai, atsakovė užsisakė paslaugų paketą ir jai buvo svarbus rezultatas, kuris buvo pasiektas UAB „Modis LT“ ir UAB „Architektum“, kuriuos abu atstovavo E. B., įvykdžius atitinkamas paslaugų dalis. Ginčo dėl to, kad visi abiejose sutartyse numatyti darbai buvo atlikti pilna apimtimi, nėra.

7.2.       Laiko, kad atsakovės pozicija, jog esą ji nežinojo, nesuprato, kad pasirašė dvi sutartis su dviem skirtingais subjektais, kad neva dėl to buvo apgauta, yra gynybinė, pasirinkta siekiant išvengti prievolės atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas visa apimtimi. Atkreipė dėmesį į atsakovės nenuoseklią poziciją: atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad pasirašant sutartį buvo du egzemplioriai vienoje krūvoje, tuo tarpu priešieškinyje atsakovė savo poziciją pakoregavo ir nurodo, kad sutartį rašėsi keliais (neįvardintą kiekį) egzemplioriais. Laiko, kad tokiu būdu atsakovė siekia sudaryti įspūdį, kad tarp nežinomo kiekio egzempliorių buvo „paslėpta“ UAB „Modis LT“ sutartis. Mano, kad toks pozicijos nenuoseklumas rodo, kad atsakovė savo įvykių versiją koreguoja pagal situaciją, papildomai pateiktus dokumentus, todėl laiko, kad atsakovė teismui nurodo neteisingą, nepatikimą informaciją.

7.3.       Bendra UAB „Modis LT“ ir UAB „Architektum“ teiktų paslaugų kaina yra 4 500 Eur (be PVM) (su PVM 5 445 Eur). Ši suma yra apytikriai tokia pati, apie kokią atsakovė priešieškinyje nurodė jai buvo nurodžiusi E. B. jau jų bendravimo pradžioje. Kiti, toje pačioje rinkoje dirbantys subjektai, ieškovės ir trečiojo asmens atliktų darbų kainą nurodo daugiau nei 7 500 Eur (su PVM). Taigi bendra ieškovės ir trečiojo asmens suteiktų paslaugų paketo kaina yra artima ar net mažesnė nei rinkos kainos.

7.4.       Nei UAB „Modis LT“, nei UAB „Architektum“, nei šių įmonių vadovė E. B. atsakovės atžvilgiu netaikė jokios apgaulės, nenutylėjo jokių aplinkybių. Jau nuo pat bendravimo pradžios atsakovei buvo žinoma, kad bendra projektavimo ir derinimo paslaugų kaina bus apie 5 000 Eur, todėl priešieškinio pareiškimas ir jo teiginiai, esą atsakovė nežinojo sudariusi sutartį su UAB „Modis LT“, kad neturi pareigos šiam subjektui mokėti ir kt. vertintini kaip atsakovės gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolės vykdymo.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovė direktorė E. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, tuo tarpu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad yra įmonių UAB „Modis LT“ ir UAB „Architektum“ vadovė ir akcininkė, telefonas abiejų įmonių yra tas pats. 2022 metų birželio mėnesį telefonu kreipėsi atsakovė ir nurodė, kad jai reikalingi dokumentai, siekiant įteisinti namo rekonstrukciją. Susitikus paaiškino atsakovei kokius darbus reikia padaryti, nurodė, kad atliekami projektavimo darbai kainuos 4 500 Eur plius PVM, taip pat nurodė, kad atsakovei dar reikės kadastrinių matavimų ir topo nuotraukos, nes nei UAB „Modis LT“, nei UAB „Architektum“ kadastrinių matavimų darbų neatlieka. Atsakovė informavo, kad turi išvykti, žodžiu sutarė, kad pradės projektavimo darbus, o sutartis pasirašys vėliau. Kadangi darbų be mokėjimo pavedimo nepradeda, nurodė atsakovei į UAB „Architektum“ sąskaitą sumokėti 2 722,50 Eur. Padarė techninę klaidą, kad pirmiausia nurodė mokėti į UAB „Architektum“, o ne į UAB „Modis LT“ sąskaitą. Darbus pradėjo žodinio susitarimo pagrindu, nes pasitikėjo atsakove. 2022 metų lapkričio mėnesio pabaigoje su atsakove susitiko (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kur pateikė atsakovei pasirašyti Projektavimo sutartis kiekvienos po du egzempliorius, iš viso keturis egzempliorius. Atsakovė sutartis perskaitė, jai buvo pasakyta, kokius darbus kokia įmonė atliks, atsakovei pasirašius jai buvo pateikti po vieną kiekvienos sutarties egzempliorių. 2023 m. liepos 25 d. parengtas projektas buvo suderintas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, atsakovei buvo persiųstas projektas, darbų perdavimo-priėmimo aktas, sąskaita faktūra. Tinkamai atliko atsakovės užsakytus darbus, atsakovė tais darbais pasinaudojo, tačiau iki šiol iki galo neatsiskaitė.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovė advokatė S. V.-G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, tuo tarpu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad įmonės UAB „Modis LT“ ir UAB „Architektum“ atlieka projektavimo darbus, užsiima tik šia konkrečia viena sritimi, todėl atsakovei įsipareigojo dėl tokių darbų atlikimo. Įmonės UAB „Modis LT“ ir UAB „Architektum“ neatlieka kadastrinių matavimų ir rangos darbų, todėl atsakovei negalėjo nurodyti tokių darbų kainos. Atsakovė kreipėsi ne į tarpininką, o į projektuotoją, todėl neturėjo jokio pagrindo manyti, kad kuri nors iš įmonių samdys kitus asmenis darbų, nesusijusių su projektavimu, atlikimui. Atsakovei buvo nurodyta, kad po to jai dar reikės kadastrinių matavimų, buvo pasakyta, kad E. B. galės duoti tokius darbus atliekančių įmonių kontaktus. Atsakovė su jai duotomis pasirašyti Projektavimo sutartimis galėjo susipažinti, tačiau atsakovė jokių klausimų neuždavė. Projektavimo sutartyse yra aiškiai apibrėžtas objektas, atsakovei taip pat buvo paaiškinta, kokiais etapais bus atliekami darbai, kokia įmonė kurį etapą atliks. Įstatymas nenumato, kad paaiškinimai turi būti fiksuoti raštu ar darant garso įrašus. Atsakovė kreipėsi dėl dokumentų, kad būtų įteisinta namo rekonstrukcija, atsakovė norėjo gauti rezultatą ir jį gavo – buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Projektavimo darbai atlikti net už mažesnę nei rinkos kainą, atsakovė pasinaudojo darbo rezultatu.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tuo tarpu priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2022 metų birželio mėnesį susitiko su E. B., buvo susirinkusi dokumentus, kuriuos tuo metu turėjo, E. B. pasakė, kad yra reikalingi dokumentai gyvenamojo namo pardavimui, susitarė dėl 5 000 Eur kainos. Apie jokias įmones nebuvo kalbos, kalbėjo su E. B.. Pastarajai pasakė, kad kitą kartą į Lietuvą grįš tik lapkričio mėnesį, į ką E. B. pasakė, kad iki to laiko jau bus viską sutvarkiusi. Kitą kartą su E. B. susitiko 2022 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“. Kavinėje E. B. davė krūvą sutarčių, perskaitė vieną sutartį ir ant visų pasirašė. E. B. nesakė, kad bus dvi įmonės, apie UAB „Modis LT“ nežinojo, iš šios įmonės nėra mačiusi ir nėra gavusi jokių dokumentų. Tą 2022 m. lapkričio 25 d. apie jokius darbus, kurie pradėti atlikti, E. B. nieko nesakė, nieko nedavė, tik sakė, kad yra darbų. Sekantį kartą į Lietuvą grįžo 2023 metų gegužės mėnesį, bet E. B. pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir su ja nesusitiko. Tada grįžo 2023 metų liepos mėnesio pradžioje, su E. B. vėl susitiko kavinėje, ji davė kažkokius pabraižymus, pasakė, kad darbų atlikimas dar užtruks keletą mėnesių. Tada davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą veikti atsakovės vardu, nes atvažiavimas į Lietuvą kainuoja. Tuomet 2023 m. liepos 25 d. E. B. perdavė dokumentus, tačiau įgaliotinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad tai ne visi dokumentai, reikalingi namo pardavimui. Susitardama su E. B. manė, kad į jos nurodytą 5 000 Eur kainą įeina visų gyvenamojo namo pardavimui reikalingų dokumentų parengimas ir tam reikalingų veiksmų atlikimas (techninio darbo projekto parengimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas, neegzistuojančių statinių išregistravimas iš registro, kadastrinių matavimų atlikimas ir kt.). Tačiau iš E. B. gavo tik techninį darbo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, o dėl kitų dokumentų gavimo ir reikalingų veiksmų atlikimo buvo priversta samdyti kitus subjektus, tam patyrė ženklias išlaidas. Nurodė, kad Lietuvoje negyvena 21 metus, yra vidurinio išsilavinimo, dirba valytoja.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tuo tarpu priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė į E. B. kreipėsi dėl visų gyvenamojo namo pardavimui reikalingų dokumentų padarymo. Atsakovė bendravo tik su E. B., jai apie jokias dvi įmones nenurodyta. E. B. atsakovei pasakė, kad už dokumentų parengimą reikės apie 5 000 Eur, bet kas konkrečiai į 5 000 Eur kainą įeina taip ir neaišku. Šalys turi skirtingą suvokimą, kokia dokumentų apimtis įeina į nurodytą 5 000 Eur kainą. E. B. neišaiškino, kad ji nedarys kadastrinių matavimų ir kt. reikalingų dokumentų, E. B. apsiėmė atlikti darbus iki namo pardavimo; jei kažkokių darbų ji pati atlikti negalėjo, galėjo samdyti kitus asmenis. E. B. atsakovei net neužsiminė, kad pati atsakovė dar turės atlikti aibę darbų. Atsakovė buvo suklaidinta dėl honoraro apimties, nes manė, kad už 5 000 Eur bus parengti visi namo pardavimui reikalingi dokumentai. Tačiau šiuo atveju įgaliotinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai samdė mažąją bendriją (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, nors E. B. sakė, kad ji pateiks visus reikalingus dokumentus. Ginčijama sutartis yra vartojimo sutartis, todėl aktualus sąlygų sąžiningumas. E. B. atsakovei neišaiškino, kuo skiriasi bendrovės UAB „Modis LT“ ir UAB „Architektum“, kokius veiksmus kiekviena iš šių bendrovių daro, atsakovė pagal savo išsilavinimą ir patirtį negalėjo suvokti, ką šios bendrovės veikia. Su šiomis bendrovėmis atsakovės pasirašytų sutarčių sąlygos nėra aiškios ir suprantamos asmeniui, neturinčiam specialaus išsilavinimo, sutarties objektai yra vienodi abejose sutartyse. Sutartys su abiem subjektais pasirašytos kavinėje, jokių skirtumų tarp šių sutarčių atsakovė nepamatė, o E. B. nepaaiškino, kuo skiriasi sutartys, kodėl buvo sudaromos dvi sutartys. Atsakovė net nesuvokė, kad ji pasirašo sutartis su dviem skirtingomis įmonėmis, nes sutartys identiškos. Be to, visuose atsakovei siųstuose elektroniniuose laiškuose buvo nurodyta UAB „Architektum“, tai įrodo, kad atsakovei nebuvo išaiškinta, kad E. B. atstovauja dviem bendrovėms ir kad dvi bendrovės vykdys darbus. Be to, atsakovė su E. B. nėra bendravusi bendrovės buveinėje, bendrauta restoranuose, tuo tarpu atsakovė E. B. žinojo kaip UAB „Architektum“ atstovę. Laiko, kad byloje neįrodyta, kad atsakovė buvo aiškiai informuota, kad sudaromos dvi atskiros sutartys dėl jos vieno prašymo paruošti dokumentus gyvenamojo namo pardavimui, atsakovei nesuteikta būtina informacija apie darbus. Ieškovė nėra pateikusi darbų ataskaitos, galutinio darbo rezultato, pagal kurį būtų galima įregistruoti gyvenamąjį namą. 

12.       Liudytoju apklaustas B. M. parodė, kad yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsakovė 2023 m. liepos 5 d. notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu įgaliojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyti, tvarkyti ir disponuoti atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tvarkyti visus reikalus su nekilnojamojo turto planavimu, atstovauti dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų, rekonstrukcijos ir/ar baigtumo įteisinimo ir kt. Nurodė, kad atsakovė 2023 metų liepos mėnesį kreipėsi su prašymu padėti parduoti jos turėtą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė pateikė turėtus dokumentus, tarp kurių buvo dvi sutartys, sudarytos su UAB „Modis LT“ ir su UAB „Architektum“. Atsakovei kreipiantis su prašymu parduoti nekilnojamąjį turtą, buvo neatitikimų tarp esamų pastatų ir pastatų, fiksuotų „Registrų centre“ Atsakovė pasakė, kad su projektuotoju buvo sutarta, kad bus atliktos visos reikalingos procedūros „Registrų centre“ ir kad gyvenamąjį namą bus galima parduoti. Atsakovei išdavus įgaliojimą kalbėjo su E. B., pokalbių turinio negali komentuoti, nes jie vyko prieš pusantrų metų, tai buvo darbiniai pokalbiai, kalbėjo, kad E. B. turi pateikti įrodymus, kad atsakovė skolinga dviem įmonėms, nes pačios sudarytos sutartys savaime nesudaro prielaidos skolai atsirasti, pagrindas – suteiktos paslaugos. Iš pokalbių su atsakove suprato, kad projektavimo darbai turėjo kainuoti 2 722 Eur, o galutinis atsiskaitymas turėjo įvykti tada, kai E. B. (jos įmonės) atliks kitus darbus ir pateiks kitus dokumentus, kurie leistų išregistruoti iš „Registrų centro“ nesamus statinius ir liktų tik vienas pastatas. Tačiau E. B. (jos įmonės) tokių darbų neatliko ir tam reikalingų dokumentų nepateikė, „Registrų centre“ rado įrašą, kad nėra įregistruotas gyvenamasis namas ir nėra nelikę nesamų pastatų, tam samdė kitą įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas. 

13.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Modis LT“, atstovaujama E. B. (projektuotojas), ir atsakovė (užsakovas) sudarė 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninį darbo projektą, sudarytą iš šių dalių: bendrosios dalies, sklypo sutvarkymo, architektūros, statybos konstrukcijų dalių, ir perduoti jį atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas projektui parengti ir projektavimo darbams atlikti, priimti juos ir sumokėti 2 722,50 Eur kainą. Trečiasis asmuo UAB „Architektum“, atstovaujama E. B. (projektuotojas), ir atsakovė (užsakovas) sudarė 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti pastato procedūros dokumentų (gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninio darbo projekto) sukėlimo į „Infostatyba“ ir techninio darbo projekto suderinimo www.infostatyba.lt darbus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas darbams atlikti, priimti juos ir sumokėti 2 722,50 Eur kainą. Atsakovė 2022 m. birželio 27 d. iš UAB „Architektum“ gauto elektroninio laiško, kuriame E. B. nurodė UAB „Architektum“ banko sąskaitos numerį, pagrindu 2022 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Architektum“ 2 722,50 Eur. Atsakovė išdavė 2022 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą UAB „Architektum“ atstovauti atsakovę visose valstybinėse ir kitose įstaigose ar bendrovėse, su juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į techninio darbo projekto parengimo. Iš ištraukos iš Lietuvos Respublikos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ bei iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. rašto „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ matyti, kad statytojos A. P. 2022 m. lapkričio 23 d. įgaliojimo pagrindu įmonės UAB ,,Architektum“ atstovė (direktorė) E. B. 2023 m. liepos 18 d. pateikė prašymą bei dokumentus išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Statinio rekonstravimo projektui statinio projektą tikrinančios institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (vyr. architekto) – pritarta 2023 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2023 m. liepos 26 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Architektum“ parengtą rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2023 m. liepos 25 d. elektroniniu paštu siųstas suderintas techninis darbo projektas. 2023 m. liepos 25 d. ieškovė apmokėjimui už projektavimo darbus pagal Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 722,50 Eur sumai. Atsakovei 2023 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu pateiktas 2023 m. liepos 25 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas pagal 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sudarytojas nurodytas trečiasis asmuo UAB „Architektum“, ir kuriuo atsakovei perduotas gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninio darbo projekto vienas egzempliorius, kurį kaip paslaugos teikėja pasirašė UAB „Modis LT“, atstovaujama E. B., bei siųsta PVM sąskaita faktūra apmokėjimui. 2023 m. liepos 27 d. pretenzija, skirta UAB „Architektum“ vadovei E. B., atsakovė nurodė, kad 2023 m. liepos 25 d. darbų perdavimo–priėmimo akte yra įrašytas klaidingas sutarties numeris (akte nurodyta Nr. (duomenys neskelbtini), kai sudaryta Projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal sudarytą sutartį buvo apmokėta sutarta suma numatytais terminais, o papildomų paslaugų atsakovė nepirko, reikalaujama iki galo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o nesant galimybės, grąžinti avansinį mokėjimą ir atsilyginti pagal sutarties sąlygas. E. B. elektroniniais laiškais, siųstais 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 7 d., 2023 m. rugsėjo 7 d. 2023 m. rugsėjo 27 d., priminė atsakovei apie neapmokėtą 2023 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą, ragino atsiskaityti už projektavimo darbus.

        Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

14.       Atsakovė nurodo, kad jaučiasi apgauta, todėl priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu.

15.       CK 6.224 straipsnis numato, kad sutartis gali būti pripažinta negaliojančia šio kodekso pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

16.       Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 27 punktas).

17.       Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 28 punktas).

18.       Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 29 punktas). Ginčams dėl sandorio nuginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės turi įrodyti to siekianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 61 punktas).

19.       Atsakovė, ginčydama su ieškove pasirašytą 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įrodinėja, kad prieš ją buvo panaudota apgaulė, tačiau atsakovės nurodomų aplinkybių, kurių pagrindu pasireiškė apgaulė, pobūdis bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje) ir dalinai duodama paaiškinimus teismo posėdžio (2025 m. vasario 6 d.) metu nurodė, kad prieš pasirašydama perskaitė paruoštą UAB „Architektum“ 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kitas paduotas pasirašyti sutartis (atkreiptinas dėmesys, kad keitėsi ir pasirašytų sutarties egzempliorių skaičius: atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad pasirašė ant dviejų sutarčių, o priešieškinyje – ant krūvos (kas reiškia didelį skaičių) egzempliorių) pasirašė kaip tos pačios perskaitytos sutarties egzempliorius, apie tai, kad pasirašomos skirtingos sutartys su dviem skirtingomis įmonėmis nebuvo informuota, apie tai, kad yra pasirašiusi sutartį ir su ieškove sužinojo tik iš ieškinio, laiko, kad tarp pateiktų pasirašyti sutarčių su UAB „Architektum“ apgaulės būdu buvo „įmaišyta“ ir sutartis su UAB „Modis LT“. Tačiau apklaustam liudytoju B. M. teismo posėdžio (2025 m. vasario 20 d.) metu davus parodymus, jog kreipdamasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų suteikimo atsakovė tarp pateiktų turimų dokumentų pateikė ir dvi Projektavimo sutartis, sudarytas su UAB „Modis LT“ ir su UAB „Architektum“, atsakovė pakeitė poziciją, nurodė, kad nors pasirašius jai buvo įteiktos dvi Projektavimo sutartys, tačiau jokių skirtumų tarp šių sutarčių nepamatė, nesuprato, kuo skiriasi bendrovės UAB „Modis LT“ ir UAB „Architektum“, jai nebuvo paaiškinta, kokiu tikslu dėl atsakovės pateikto užsakymo sudaromos dvi sutartys, kokius veiksmus kiekviena iš šių bendrovių atliks.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant šalių paaiškinimus kaip įrodymus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/201).

21.       Šiuo atveju iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės paaiškinimai yra nenuoseklūs, pakito bylos nagrinėjimo metu: iš pradžių atsakovė nurodė faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes, jog Projektavimo sutartį, pasirašytą su UAB „Modis LT“, pamatė tik gavusi ieškinį, vėliau, liudytojui parodžius aplinkybes, paneigiančius tokius atsakovės teiginius, atsakovė nurodė, kad nors savo žinioje turėjo dvi Projektavimo sutartis, sudarytas su UAB „Modis LT“ ir su UAB „Architektum“, tačiau nesuprato skirtumų tarp šių sutarčių, nesuvokė, kad yra pasirašytos sutartys su dviem skirtingomis įmonėmis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti atsakovės duotų paaiškinimų patikimumu. Žemiau dėstomų argumentų pagrindu spręstina, kad kitokių duomenų, kurie patikimai pagrįstų, kad pasirašant ginčijamą sutartį prieš atsakovę buvo panaudota apgaulė, byloje nebuvo pateikta.

22.       Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovei būtų buvusi nepateikta / nuslėpta reikšminga informacija ir duomenys, turėję įtakos atsakovės apsisprendimui sudaryti Projektavimo sutartį su ieškove UAB „Modis LT“. Nors atsakovė nurodė, kad Projektavimo sutartys pasirašytos nepalankiomis aplinkybėmis, t. y. ne bendrovės buveinėje, o viešoje vietoje – viešojo maitinimo įstaigoje, prie stalo, nukrauto užsakytais patiekalais, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad tokiomis sąlygomis pasirašant sutartis atsakovei buvo nepateikta reikšminga informacija ir (ar) pateikta neatitinkanti faktinių duomenų ar melaginga informacija. Nuo Projektavimo sutarčių pasirašymo iki jų įvykdymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad jai nesuprantant, kokiu tikslu reikėjo pasirašyti dvi Projektavimo sutartis su skirtingomis bendrovėmis, kuo jos pasirašytos ir jai įteiktos dvi Projektavimo sutartys skiriasi, kokius darbus atliks kiekviena bendrovė ir pan., atsakovė būtų teikusi užklausas UAB „Modis LT“ ir (ar) UAB „Architektum“, prašydama pateikti papildomą informaciją, susijusią su šių sutarčių sudarymu ir vykdymu, ir kad tokia informacija nuo atsakovės nuslėpta ar ją vengta pateikti.

23.       Atsakovė taip pat nurodo, kad jos atžvilgiu buvo panaudoti nesąžiningi veiksmai, nepateikiant išsamios informacijos dėl parengtinų dokumentų pobūdžio ir skaičiaus už susitartą kainą. Atsakovė nurodė, kad į architektę E. B. kreipėsi ne dėl konkretaus dokumento (techninio darbo projekto) parengimo, o dėl visų dokumentų, reikalingų turėto gyvenamojo namo pardavimui, parengimo, ir kad jai buvo nurodyta 5 000 Eur kaina, atsakovė su tokia kaina sutiko, turėdama lūkestį, kad bus parengti visi reikalingi dokumentai ir atlikti kiti darbai / veiksmai, reikalingi namo pardavimui, taigi galutinis rezultatas, kurio tikėjosi atsakovė – kad projektuotojas atliks visus namo pardavimui reikalingus darbus už sutartą kainą.

24.       Pažymėtina, kad kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, atsižvelgtina ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

25.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tuo atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas, ir jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

26.       Nagrinėjamu atveju siekiant atlikti specialių žinių ir specialaus pasirengimo reikalaujančius darbus, atsakovė kreipėsi į architektę E. B. ir tuo tikslu su įmonėmis UAB „Modis LT“ (ieškovė) ir UAB „Architektum“ (trečiasis asmuo), kuriose architektė dirba, sudarė projektinės dokumentacijos rengimo ir jos derinimo organizavimo sutartis, kurių tikslas - projektavimo darbų atlikimas, ieškovei parengiant gyvenamojo namo rekonstravimo techninį darbo projektą, sudarytą iš sutartyje nurodytų projekto dalių, o trečiajam asmeniui sukeliant pastato procedūros dokumentus į „Infostatyba“ ir techninį darbo projektą suderinant www.infostatyba.lt. Šiuo atveju Projektavimo sutarčių nuostatos dėl sutarčių objekto (sutarčių 2 dalis) ir atliktinų darbų apimčių yra pakankamai aiškios ir suprantamos, sutarčių objektu esantys projektuotojo atliktini darbai nurodyti baigtiniu sąrašu, nei vienoje iš kitų Projektavimo sutarčių nuostatų nėra kalbama apie kadastrinių matavimų atlikimą, topo nuotraukos padarymą, atitinkamų veiksmų atlikimą „Registrų centre“, išregistruojant nesamus statinius ir įregistruojant esamą pastatą. Jokių duomenų, kad pagal ginčijamą 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad bus atlikti kadastriniai matavimai, padaryta topo nuotrauka, atlikti įregistravimo / išregistravimo veiksmai „Registrų centre“, ir kt., nėra. Priešingai, atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ginčijama Projektavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti kadastrinius matavimus, padaryti topo nuotrauką (ar organizuoti šių darbų atlikimą), išregistruoti / įregistruoti statinius „Registrų centre“, paneigia ieškovės ir trečiojo asmens vadovės E. B. bei atsakovės susirašinėjimo po Projektavimo sutarčių sudarymo turinys. Į bylą yra pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. balandžio 19 d. žinute atsakovei informavus, kad turi namui pirkėją, E. B. nurodė, kad namo pardavimui atsakovei reikės kadastrinių matavimų, išpildomosios nuotraukos, o atsakovei informavus, kad į Lietuvą grįžta (duomenys neskelbtini), E. B. nurodė, kad bet kokiu atveju iki to laiko atsakovė nespės suruošti visų pastato dokumentų, ir pasiūlė su pirkėju pasirašyti preliminarią pardavimo-pirkimo sutartį; 2023 m. liepos 25 d. žinute E. B. pranešus, kad projektas yra suderintas, ir paklausus, ar atsakovei reikės pastato kadastrinių matavimų, atsakovė atsakė, kad nereikėjo.

27.       Taigi tiek sistemiškai, tiek ir pažodžiui (lingvistiškai) aiškinant šalių sudarytos 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia atsakovė, dėl jokių kitų darbų, išskyrus projektavimo darbus, parengiant rekonstravimo techninį darbo projektą, šalys nesusitarė. Teismas vertina, kad sutarties turinys buvo aiškus ir pačiai atsakovei, nes ji anksčiau paminėtame susirašinėjime, atsakovę informavus, kad namo pardavimui jai dar reikės kadastrinių matavimų, išpildomosios nuotraukos, nė karto neužsiminė, kad sutarties nuostatos ar jų dalis jai yra neaiškios, nereikalavo pačio projektuotojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atlikti tokius darbus.

28.       Be to, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ji buvo apgauta tuo aspektu, kad turėjo pagrįstą lūkestį, jog už 5 000 Eur kainą, kuri jai buvo nurodyta pirminio susitikimo su E. B. metu, bus parengti visi namo pardavimui reikalingi dokumentai ir atlikti kiti būtini veiksmai, atsakovei šiuo aspektu nepatiriant daugiau išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovei atliktų projektavimo darbų kaina (4 500 Eur (be PVM)) atitinka tokių darbų rinkos kainą. Iš viešai prieinamų duomenų (šaltinis: https://www.registrucentras.lt/p/1810) matyti, kad „Registrų centras“ teikia architekto projektuotojo paslaugas visų kategorijų pastatų statybos projektams rengti, neypatingo statinio projektinių pasiūlymų, techninio darbo projekto ir statybos leidimo kaina – nuo 4 000 Eur, pažymint, kad kaina nurodyta tik architekto paslaugoms, neįskaičiuojant topografinės nuotraukos rengimo ir kt. Ieškovė į bylą taip pat pateikė kitų projektavimo įmonių pasiūlymus / atsakymus į užklausą dėl projektavimo darbų, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektas M. S. nurodė, kad 2022-2023 metais gyvenamosios paskirties pastato (71,43 kv. m didinamas iki 134,24 kv. m) rekonstravimo techninio darbo projekto (bendroji dalis, sklypo sutvarkymo, architektūros, statybos konstrukcijų dalys) parengimas, projekto dokumentų sukėlimas į www.planuojustatau.lt ir suderinimas kainuotų apie 6 200 Eur (be PVM); N. T.IĮ projekto vadovė N. T. nurodė, kad nurodytos apimties darbai kainuotų 4 027,20 Eur – 4 698,40 Eur (be PVM); UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektas, projekto vadovas M. K. nurodė, kad nurodytos apimties darbai kainuotų 6 350 Eur (be PVM). Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 085 Eur už sklypo kadastrinius matavimus, gyvenamojo namo kadastro duomenų nustatymą, pagalbinių pastatų kadastro duomenų keitimą išregistravimui, kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų keitimą išregistravimui (2023 m. lapkričio 14 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 453 Eur už nesamų pastatų likučių išardymą, sklypo išlyginimą, šiukšlių išvežimą ir kt. (2023 m. rugsėjo 7 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei laikantis pozicijos, kad visus šiuos darbus turėjo atlikti / organizuoti jų atlikimą ieškovė, reiškia, kad projektavimo darbai turėjo būti atlikti už ženkliai mažesnę nei tokių darbų rinkos kainą. Atsakovės nurodomas atliktinų darbų ir kainos santykių aiškinimas rodo disproporcija tarp tokių darbų rinkos kainos, todėl, teismo nuomone, sudarant ginčo sutartį ir nustatant projektavimo paslaugų kainą atsakovė turėjo suprasti, kad į paslaugų kainą be projektavimo darbų kitų darbų kaina nebuvo įtraukta.

29.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir aptartus byloje esančius duomenis, nenustatė, kad ieškovė (jos atstovė) būtų tyčia ir sąmoningai atsakovei pateikusi melagingą informaciją ar nutylėjusi tam tikrą informaciją, kuri turėjo įtakos atsakovės apsisprendimui sudaryti 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovei neįrodžius, kad 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės nesąžiningų veiksmų rezultatas ir buvo sudaryta dėl ieškovės panaudotos apgaulės, nėra pagrindo pripažinti 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, priešieškinis dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas kaip neįrodytas. 

Dėl skolos priteisimo

30.       Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4, 6.700 straipsniai). Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga – užbaigus visus darbus iš karto ar dalimis už juos apmokėti.

31.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

32.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

33.       Kaip nurodyta anksčiau, atsakovė su ieškove ir trečiuoju asmeniu sudarė 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis sutarčių šalys susitarė dėl projektavimo paslaugų atlikimo etapais, ieškovei parengiant gyvenamojo namo rekonstravimo techninį darbo projektą, sudarytą iš bendrosios dalies, sklypo sutvarkymo, architektūros, statybos konstrukcijų dalių, o trečiajam asmeniui ieškovės parengtą projektą susisteminant ir sukeliant pastato procedūros dokumentus į „Infostatyba“ ir techninį darbo projektą suderinant www.infostatyba.lt, taip pat dėl mokėjimų kiekvieną etapą įvykdžiusiai sutarties šaliai (po 2 722,50 Eur (su PVM) ieškovei ir trečiajam asmeniui). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Projektavimo sutartys buvo faktiškai įvykdytos, t. y. buvo parengtas gyvenamojo namo rekonstravimo techninis darbo projektas, kuris tikrinančios institucijos buvo suderintas, jo pagrindu 2023 m. liepos 26 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė rekonstravimo techninį darbo projektą patvirtino savo parašu, projektas jai taip pat buvo įteiktas (išsiųstas). Projektavimo paslaugų (jų dalies) bei projektinės dokumentacijos perdavimui patvirtinti atsakovei buvo išsiųstas 2023 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo aktas, bei PVM sąskaita faktūra 2 722 50 Eur sumai už projektavimo paslaugų etapą, kurį pagal 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė ieškovė UAB „Modis LT“. Nors atsakovei pateiktas 2023 m. liepos 25 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas yra su techninėmis klaidomis (paslaugos teikėja nurodyta UAB „Architektum“, o aktas pasirašytas UAB „Modis LT“ įgalioto asmens), tačiau pažymėtina, kad atsakovės (užsakovės) pareiga atsiskaityti už projektavimo paslaugas kyla iš projektavimo paslaugų suteikimo fakto, o ne iš šių paslaugų suteikimą lydinčių formalių dokumentų (priėmimo–perdavimo akto, PVM sąskaitos faktūros) parengimo ir pasirašymo fakto.

34.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovei buvo suteiktos Projektavimo sutartyse numatytos projektavimo paslaugos, t. y. parengtas pastato techninis darbo projektas, kuris buvo suderintas tikrinančios institucijos ir jo pagrindu išduotas statybos leidimas. Pažymėtina, kad atsakovė neįrodinėjo, jog parengtas ir atsakovei pateiktas pastato techninis darbo projektas (kokios nors projekto dalys) yra su esminiais trūkumais, pretenzijų dėl jai pateikto techninio darbo projekto (kokių nors jo dalių) nereiškė, nekvestionavo atliktų darbų (suteiktų paslaugų) kokybės. Tikrinančiai institucijai pritarus parengtam pastato techniniam darbo projektui, spręstina, kad projektas yra tinkamas. Tačiau, nepaisant to, atsakovė pagal bylos duomenis yra atsiskaičiusi tik už tą projektavimo darbų etapą, už kurį pagal 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga UAB „Architektum“, o už tą projektavimo darbų etapą, už kurį pagal 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga UAB „Modis LT“, neatsiskaitė, nors ieškovės atliktą projektavimo paslaugų etapo rezultatą priėmė, juo pasinaudojo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytą 2022 m. liepos 1 d. Projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) techninio darbo projekto parengimo etapas ieškovės buvo atliktas tinkamai, todėl už šias ieškovės suteiktas projektavimo paslaugas (jų etapą) atsakovė privalo sumokėti ieškovei sutartyje numatytą atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 722,50 Eur skola (CK 6.704 straipsnio 1 punktas).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

35.       Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šios palūkanos kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

36.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kadangi tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

37.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

38.       Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 158,50 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2 722,50 Eur skolos sumos, taikant penkių procentų metinių palūkanų normą, priteisimo iš atsakovės. Minėta, kad kompensacines palūkanos, mokamos dėl piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimo, apima ir netesybas (arba atvirkščiai).

39.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė savo piniginės prievolės ieškovei, piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas, draudimo ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės CK nustatytas palūkanas byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad atsakovė negali būti atleista nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino įvykdyti prievolę praleidimo mokėjimo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės paskaičiuotos 158,50 Eur kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

40.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų išsprendimo

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui, priimtam (priimamam) šalies naudai, ir juo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-701/2018).

42.       Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 230 Eur žyminį mokestį, 52,45 Eur išlaidas įrodymų rinkimui, 99,14 Eur išlaidas antstoliui už vykdomosios bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administravimo išlaidas, 1 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 62 Eur žyminį mokestį, 1 120 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie 240 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

43.       Įvertinus procesinę bylos baigtį, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 581,59 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 8, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Architektum“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje, ieškinį tenkinus, trečiajam asmeniui UAB „Architektum“ iš atsakovės priteistinos 240 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

44.       Teismas šioje byloje patyrė 31,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

45.       Patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2024 m. spalio 11 d. nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. P. 2 722,50 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 50 ct) skolą, 158,50 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 881 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 581,59 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB ,,Modis LT“ naudai.

Priteisti iš atsakovės A. P. 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Architektum“ naudai.

Priteisti iš atsakovės A. P. valstybės naudai 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                  Marija Augustinaitė