Teikimas Nr. T-290-482/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00700-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.  

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 29 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

Komisijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. RV-20-3346 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.  

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis, atlikdamas paskirtą bausmę, dirba, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuo 2022 m. lapkričio 8 d. bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje už įkalinimo įstaigos ribų (iki 2023 m. sausio 1 d. be sargyba). Problemų dėl gyvenamosios vietos nenustatyta. Remiantis turima informacija apie nuteistojo gyvenimo sąlygas, galima daryti išvadą, kad nuteistajam nekils problemų dėl gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ir pasibaigus bausmės atlikimo laikui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 2018-2019 mokslo metais Marijampolės kalėjime baigė Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. 2014-2015 mokslo metais įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. 2018-2019 mokslo metais įgijo tekintojo kvalifikaciją. 2019-2020 mokslo metais įgijo šaltkalvio įrankininko kvalifikaciją. 2020-2021 mokslo metais įgijo tiltinio tipo krano operatoriaus kvalifikaciją. Taip pat mokėsi (duomenys neskelbtini). Komisijos teigimu, nuteistojo įgytos paklausios specialybės bei savęs realizavimas darbinėje veikloje ne tik bausmės atlikimo metu, bet ir po jos, nuosekli bei pozityvi veikla galėtų tapti svarbia, pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos priemone. Nuteistasis į trumpalaikes išvykas vyksta nuo 2022 m. gegužės 19 d., jose buvo šešis kartus. Paskutinį kartą į trumpalaikę išvyką išleistas 2023 m. vasario 13 d. Duomenų apie galimus pažeidimus trumpalaikių išvykų metu negauta. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė (nepakitusi). Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą - apsauginiai: turima gyvenamoji vieta; socialiniai ryšiai su motina; stabili emocinė būsena. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą byloją, prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Atsiliepime nurodoma, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuo vertinimo atlikto 2019 m. birželio 20 d. iki paskutinio vertinimo, atlikto 2023 m. kovo 27 d., iš esmės per beveik ketverius metus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nepakito, t. y. išliko vidutinė. Darytina išvada, kad per ilgą laiką, nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rizika per tą laiką nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė. Akivaizdu, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jeigu ir yra, tai itin minimali ir neapčiuopiama. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis nuteistas dėl itin sunkios nusikalstamos veikos padarymo, kuri sukėlė negrįžtamus padarinius - asmens gyvybės atėmimą. Nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Anksčiau teistas 9 kartus, kartą teistas ir užsienio valstybėje. Jam buvo tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą pažeidė jo sąlygas. Nuteistasis ne mažiau kaip 17 kartų baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad administracinių nuobaudų skyrimas, teistumų skaičius, rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir toliau nebenusikalsti. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis taisyklių ne tik laisvėje, bet ir pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog jis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas net 55 kartus, skatintas 4 kartus, kas iš esmės neatperka padarytų nuobaudų skaičiaus. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau gautos nuobaudos vis tik nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį. Prokuroro teigimu, nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir polinkis piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nors pats nuteistasis teigia, kad bandė gydytis savo priklausomybę, tačiau tai padėdavo tik laikinai, vėl pradėdavo vartoti narkotines medžiagas. Paskutinis nusikaltimas padarytas alkoholio poveikyje. Bausmės vykdymo metu taip pat nustatytas alkoholio vartojimo atvejis. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis vartojimo įpročių nevertina, kaip pakankamai rimtų, galinčių sukelti žalą ne tik jam pačiam, bei ir aplinkiniams, jis deda nepakankamai pastangų pakeisti savo elgesį, kas kelia pagrįstų abejonių dėl gebėjimo savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Prokuroras atkreipia dėmesį į turimus nuteistojo finansinius įsiskolinimus. Nuteistojo darbinė patirtis menka. Nuteistasis nepateikė duomenų apie galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo metu.

Nutarimas netvirtinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. P. teistas 2011 m. balandžio 7 d Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 14 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 6 mėnesiai 14 dienų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas 4 kartus. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant  lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas  9 kartus Lietuvos Respublikoje ir 1 kartą užsienio valstybėje, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nuteistajam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Vieną kartą buvo taikyta laisvės apribojimo bausmė, bet vėliau laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme. Nuteistojo paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis ir nebūdingas anksčiau įvykdytiems nusikaltimams, nusikalstamo elgesio modelis nebūdingas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis 2002 - 2010 m. laikotarpyje padarė ne mažiau 17 administracinių teisės pažeidimų. Bausmės atlikimo metu 55 kartus baustas drausmine tvarka, nuobaudos negaliojančios. Aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Visi šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Šiame kontekste toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į paskirtą bausmę bei jos vykdymą ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuojama, jog nuteistasis interviu metu yra nurodęs, kad jo nusikalstamą elgesį pagrinde įtakojo priklausomybė narkotinėms medžiagoms ir bendravimas su panašių žalingų įpročių ir interesų turinčiais draugais. Nuteistasis pokalbio metu yra pripažinęs, kad anksčiau turėjo problemų dėl narkotikų vartojimo, narkotines medžiagas dažniausiai įsigydavo čigonų tabore. Yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Taip pat galima daryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstamą elgesį formavo ir lėmė piktnaudžiavimas alkoholiu, kadangi nuteistasis ne kartą yra baustas administracinėmis baudomis už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam. Iš nuteistojo kriminalinės, administracinių pažeidimų istorijos galima daryti išvadą nuteistasis nepasimokydavo iš klaidų, jas kartodavo, nepateisindavo jam parodyto pasitikėjimo, gyveno rizikingai, neapgalvotai. Atsižvelgus į nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, galima kelti prielaidą, jog nuteistojo nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, o taip pat impulsyvūs pasirinkimai įtakojami alkoholio bei narkotinių medžiagų, yra aktualūs su jo nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai veiksniai. Teisės pažeidėjas atvirai nėra išreiškęs kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija bei būdingas kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui byloja apie jų buvimą. Bausmės atlikimo laikotarpiu stebima dviprasmiška nuostata į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą - nors šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau tai, kad anksčiau buvo baustas 55 kartus, rodo, kad nuteistasis priežiūrą vertino ne itin palankiai, buvo linkęs pažeidinėti nustatytus režimo reikalavimus ir tik esant įstatymo pagrindui, kada galimas lygtinis paleidimas, pradėjo keisti savo elgesį. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2023 m. kovo 27 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo nustatyta vidutinė. Nuo vertinimo atlikto 2022 m. spalio 3 d. rizika nepakito. Pažymėtina, jog nuteistajam atlikus pirminį vertinimą 2019 m. birželio 20 d. taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismo vertinimu, nuteistasis nededa visų pastangų, siekdamas pasitaisyti ir sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika maksimaliai. Svarbu paminėti, kad išlieka 7 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (didelis teistumų skaičius, probacijos pažeidimai, smurtinis elgesys apsvaigus nuo psichoaktyvių medžiagų); darbinės patirties stoka; turimi finansiniai įsiskolinimai; netinkami laisvalaikio praleidimo būdai ir draugų įtaka; alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas; mąstymo ypatumai (impulsyvumas, netinkamos elgesio strategijos, pasekmių nesuvokimas); nuostatos į visuomenę. Iš nustatytų nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių tik vienas – kriminalinė istorija (didelis teistumų skaičius, probacijos pažeidimai, smurtinis elgesys apsvaigus nuo psichoaktyvių medžiagų), veiksnys yra statinis, visi likusieji 6 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 6 mėnesiai 14 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl 2023 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimas Nr. RV-20-3346 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3346 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos(nuorašo) gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                    Aksinija Žemantauskienė