Civilinė byla Nr. e2S-1506-796/2025

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15191-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.12.12; 3.2.8.4; 3.4.1.12.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 13 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko G. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ pareiškimą skolininkui G. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko G. K. 233,68 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 233,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 29 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 95,45 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Mano Būstas Sostinė“.

2.       2025 m. liepos 15 d. skolininkas pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo.

3.       2025 m. liepos 18 d. kreditorė pateikė pareiškimą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo. Jame kreditorė atsisakė skolininkui pareikšto reikalavimo ir prašė išduotą teismo įsakymą panaikinti, nes skolininkas po kreipimosi į teismą sumokėjo prašomą priteisti skolą už kreditorės suteiktas paslaugas. Nurodė, kad kreditorei yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės, taip pat prašė priteisti kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Tauragės apylinkės teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi priėmė kreditorės UAB „Mano Būstas Sostinė“ atsisakymą nuo pareiškimo, panaikino teismo 2025 m. gegužės 29 d. įsakymą ir civilinę bylą nutraukė; nutarė grąžinti kreditorei 8,25 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš skolininko G. K. kreditorei 87,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad kreditorės atsisakymas nuo reikalavimo atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl jį priėmė, teismo įsakymą panaikino ir civilinę bylą nutraukė, taip pat, pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, nutarė grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

6.       Teismas padarė išvadą, kad kreditorės bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai tik dėl skolininko kaltės, kuris laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė už suteiktas kreditorės paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., todėl kreditorė ir buvo priversta kreiptis į teismą. Skolininkas tik 2025 m. birželio 26 d., t. y. jau po teismo 2025 m. gegužės 29 d. įsakymo išdavimo, padengė įsiskolinimą kreditorei. Skolininkui laiku neatsiskaičius, kreditorė pagrįstai inicijavo bylos nagrinėjimą teisme, dėl to kreditorė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimo pareiga tenka būtent skolininkui. Teismas nustatė, kad kreditorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius ir yra protingos, todėl nėra teisinio pagrindo jų nepriteisti ar jas mažinti. Iš skolininko kreditorei priteista 2,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 80 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 87,20 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu skolininkas G. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1.                      Teismas turėjo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė, o įvykdė visus kreditorės reikalavimus ir priteisė skolininkui sumokėti 87,20 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei. Apeliantas su tuo nesutinka, nes UAB „Mano būstas Sostinė“ niekada nesikreipė į apeliantą dėl jokios skolos ir nereiškė jokių pretenzijų. Informavus UAB „Mano Būstas Sostinė“ dėl teismo įsakymo, administratorė, kuri prižiūri (duomenys neskelbtini) namą, kuriame apeliantas įregistruotas, teigė, kad apie tai girdi pirmą kartą ir negalėjo paaiškinti, kodėl buvo kreiptasi dėl skolos išieškojimo.

7.2.                      Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, kišasi į apelianto privatų gyvenimą, siunčia dokumentus darbovietei, o ši rašo perspėjimo raštus, kad ateityje gali dėl to atleisti jį iš darbo, dėl to apeliantas patyrė didelį psichologinį stresą ir didelę neturtinę žalą. Tiek UAB „Mano Būstas Sostinė“, tiek advokatų profesinė bendrija „AVOCAD“, tiek teismas disponavo duomenimis apie apelianto gyvenamąją vietą.

7.3.                      Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent minėta advokatų profesinė bendrija pateikė ieškinį teismui atsakovui G. K. dėl kito asmens garbės ir orumo pažeidimo. Apelianto vertinimu, tai rodo nuoseklų, sistemingą ir tikslingą veikimą prieš apeliantą, pasireiškiantį informacijos apie jo darbovietę ir gyvenamąją vietą rinkimu bei naudojimu procesiniuose veiksmuose, tai įgauna persekiojimo požymių ir rodo, kad iniciatyvą dėl teismo įsakymo išdavimo ir procesinių dokumentų siuntimo jo darbovietei rodė minėta advokatų profesinė bendrija. Kreditorė neranda galimybių tiesiogiai pranešti apeliantui apie skolą, o samdo advokatų profesinę bendriją, kuri suinteresuota jo persekiojimu, ir kreipiasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Apelianto vertinimu, toks veikimas, norint prisiteisti kompensaciją už patirtas teismo išlaidas, prie kurių nei savo valia, nei jokiais būdais apeliantas neprisidėjo, pasitelkiant advokatų bendrijas ir Lietuvos teismų sistemą, yra smerktinas ir netoleruotinas, atsižvelgiant į tai, kad apelianto atlyginimas atskaičius mokesčius yra šimtą kartų mažesnis už šios įmonės praėjusių metų grynąjį pelną.

7.4.                      Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas priėmė kreditorės pareiškimo atsisakymą, panaikino teismo įsakymą, nutraukė civilinę bylą ir kreditorei iš skolininko priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Byloje nustatyta, kad kreditorės UAB „Mano Būstas Sostinė“ pareiškimo pagrindu Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. išdavė teismo įsakymą dėl 233,68 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 95,45 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. K.. Skolininkas 2025 m. liepos 15 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Kreditorė 2025 m. liepos 18 d. pateikė pareiškimą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo.

11.       Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė, įvykdė visus kreditorės reikalavimus ir nepagrįstai iš skolininko priteisė 87,20 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei.

12.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skolininko prieštaravimą, turėjo panaikinti teismo įsakymą. Apeliantas iš esmės akcentuoja CPK 439 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, kad teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalėjo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skolininko prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, 2025 m. liepos 15 d. pranešimu, kaip tai numato CPK 439 straipsnio 3 dalies nuostata, pranešė kreditorei apie jos teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus bei primokėti žyminio mokesčio dalį. Dėl paminėtų apelianto argumentų pažymėtina tai, kad, pagal CPK 439 straipsnio 3, 5 ir 6 dalių reglamentavimą, teismo įsakymas panaikinamas teismui išsprendus CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikšto ieškinio priėmimo klausimą arba kreditoriui per nustatytą terminą nepateikus teismui tinkamai įforminto ieškinio.

13.       Nagrinėjamu atveju kreditorė 2025 m. liepos 18 d. teismui pateikė pareiškimą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė ieškovui (pareiškėjui, kreditoriui), kuris kreipėsi į teismą, bet kurioje proceso stadijoje pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo). Teismas, priėmęs ieškinio (pareiškimo) atsisakymą, bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Taigi šiuo atveju kreditorei pareiškus apie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą civilinę bylą nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukęs, panaikino ir 2025 m. gegužės 29 d. teismo įsakymą.

14.       Apeliantas nurodo, kad tiek kreditorė, tiek jai atstovaujanti advokatų profesinė bendrija, tiek teismas disponavo duomenimis apie skolininko gyvenamąją vietą, tačiau pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė apelianto darbovietei ir dėl to apeliantas patyrė tam tikrų nepatogumų.

15.       Vadovaujantis CPK 122 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimo vietą, 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 438 straipsnis nustato, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. CPK 123 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimo tvarką, 1 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. CPK 123 straipsnio 3 dalies reglamentavimas, be kitų atvejų, taip pat numato ir procesinio dokumento įteikimo galimybę darbovietės administracijai, tuo atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje.

16.       Apeliantas pagrįstai nurodo, kad kartu su kreditorės pareiškimu buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas ir Gyventojų registro išrašas su duomenimis, jog skolininko gyvenamoji vieta nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. yra deklaruota jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai (kreditorės pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas) byloje skolininkui pirmiausia buvo išsiųsti būtent nurodytu skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau nurodytu būdu išsiųsti teismo procesiniai dokumentai buvo grąžinti neįteikti, neatsiėmus jų pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tik nepavykus įteikti teismo procesinių dokumentų skolininkui (apeliantui) jo gyvenamosios vietos adresu teismo procesiniai dokumentai, pagal byloje teismo gautus Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos duomenis, skolininkui išsiųsti jo darbovietės adresu ir buvo įteikti skolininkui asmeniškai 2025 m. birželio 26 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad nesilaikyta procesinių dokumentų įteikimo apeliantui tvarkos.

17.       Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės nesutinka su 87,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorei iš skolininko pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko klausimas buvo išspręstas kreditorei atsisakius savo reikalavimų skolininkui ir civilinę bylą nutraukus. Bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi civilinę bylą nutraukiant, taip pat išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Sprendžiant kreditorės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą taikytinos CPK 94 straipsnio nuostatos.

18.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje, sprendžiant klausimą, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑454-969/2017 41 punktą; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑191‑943/2022 51 punktą; ir kt.).

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 51 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑518‑248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20.       Nagrinėjamu atveju kreditorė pareiškimu atsisakydama pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimą nulėmė skolininko elgesys, o po kreipimosi į teismą skolininkas, atlikdamas 2025 m. birželio 26 d. mokėjimą, sumokėjo prašomą priteisti skolą už kreditorės suteiktas paslaugas. Taigi kreditorė kaip reikalavimo atsisakymo priežastį nurodė tai, kad skolininkas po kreipimosi į teismą ieškovės reikalavimus patenkino.

21.       Apeliantas iš esmės remiasi argumentais, kad jis neprisidėjo prie kreditorės bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Apeliantas nurodo, kad kreditorė nepranešė jam apie skolą – nė karto nesikreipė į apeliantą nei žodžiu, nei raštu ir nereiškė jam jokių pretenzijų nei elektroniniu paštu, nei telefonu dėl jokios skolos.

22.       Pažymėtina tai, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiuo atveju kreditorė, kaip daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą dėl skolininko (apelianto), kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko, 233,68 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. administratorės suteiktas paslaugas bendrojoje nuosavybėje. Iš šių duomenų matyti, kad kreditorė kreipėsi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas išieškojimo iš skolininko, kaip buto savininko, už pakankamai ilgą (kelių mėnesių) laikotarpį. Nors apeliantas teigia, kad jis kreipėsi į administratorę, kuri prižiūri (duomenys neskelbtini) namą, kuriame apeliantas įregistruotas, ir ši negalėjo paaiškinti, kodėl buvo kreiptasi dėl skolos išieškojimo, tačiau šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

23.       Pastebėtina ir tai, kad iš kreditorės 2025 m. liepos 18 d. pareiškime pateiktos 2025 m. gegužės 31 d. sąskaitos Nr. MBSG25099043 už suteiktas paslaugas 2025 m. gegužės mėn. turinio matyti, jog į kreditorės išrašomas sąskaitas yra įtraukiama bei nurodoma ir susidariusios skolos suma. Apeliantas nenurodo tokių aplinkybių, kad ankstesniu laikotarpiu negaudavo iš administratorės sąskaitų, ar kad jose nebuvo nurodoma jokia skolos suma. Be to, apeliantas neginčija kreditorės nurodytų aplinkybių, kad 2025 m. birželio 26 d. mokėjimu skolininkas (apeliantas) sumokėjo, be kita ko, ir skolos sumą. Taigi skolininkas įsiskolinimą kreditorei padengė po kreditorės kreipimosi į teismą ir po to, kai pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 29 d. išdavė teismo įsakymą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priežastis, nulėmusias kreditorės kreipimąsi į teismą ir kartu kreditorės bylinėjimosi išlaidų susidarymą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininką pripažino atsakingu dėl kreditorės bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir pagrįstai priteisė kreditorei iš skolininko 87,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį bei išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kai byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies normą ir nepažeidė kitų proceso teisės normų. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

        Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Kristina Domarkienė