(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės,

        viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius).

        Teismas

n u s t a t ė :

        Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama:

        1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-15895-(3.5);

        2) Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 199,95 Eur;

        3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Nurodė, jog 2014 m. Lazdijų rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė leisti pateikti NŽT Lazdijų skyriui suderinti UAB „Geodezininkai“ parengtą 11,82 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą be bendrasavininkų A. S., Ž. S., R. S. sutikimo su planuose pažymėtomis ribomis ir plotais bei leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus duomenis be nurodytų bendrasavininkų prašymo. Lazdijų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydamas, kad NŽT skyrius nėra priėmęs privalomo sprendimo dėl leistinos ploto paklaidos, neparašytos išvados, t. y. NŽT skyrius nėra atlikęs reikalingų darbų.

        Pareiškėjos nuomone, NŽT skyrius užkirto kelią tolimesniam darbui, nepagrįstai nukreipdamas pareiškėją į teismą, todėl tokiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryti materialiniai nuostoliai, taip pat pareiškėja buvo moraliai pažeminta.

        NŽT Lazdijų skyrius savo trūkumus pašalino tik po teismo sprendimo. NŽT Lazdijų skyrius surašė 2015 m. vasario 5 d. išvadą dėl žemės sklypo patikrinimo vietoje aktą, o kai NŽT galutinio žemės plano nepasirašė, teismas priėmė sprendimą, kuriuo leido pareiškėjai pateikti sklypo įregistravimui nustatytus kadastrinius duomenis be bendrasavininkų sutikimo.

        Pažymėjo, jog NŽT Lazdijų skyrius pažeidė norminius aktus ir be pagrindo nukreipė pareiškėją į teismą. Pareiškėja patyrė žalą, nes teismas iš pareiškėjos K. S. priteisė 260,66 Eur, Ž. S. 173,77 Eur ir 73,42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Be priteistų sumų pareiškėja sumokėjo 42,86 Eur žyminio mokesčio, advokatei už darbą sumokėjo 579,24 Eur bei advokatui už pretenzijos surašymą sumokėjo 70 Eur, t. y. viso pareiškėja patyrė 1 199,95 Eur išlaidų.

        Pareiškėja dėl nuostolių padengimo kreipėsi į NŽT, tačiau 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 1SS-15895-(3.5) pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta patenkinti. Pareiškėjos nuomone, NŽT Lazdijų skyriaus neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su patirtais nuostoliais.

        Papildomame atsiliepime pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai prašė iš atsakovės priteisti 130 Eur už papildomo atsiliepimo parengimą.

        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kartu atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

        Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad NŽT skyrius neatliko savo pareigų. Priešingai, NŽT skyrius surašė 2015 m. vasario 5 d. išvadą, kaip nustato teisės aktai. Tuo tarpu 2013 m. spalio 24 d. UAB „Geodezininkai“ matininko R. V. raštas nebuvo registruotas Lazdijų skyriuje, taip pat jis nebuvo registruotas ir įmonėje, kuri teigia, kad jį pateikė. Net nėra aiški data, kada raštas buvo pateiktas skyriui.

        Pabrėžė, kad šiuo atveju NŽT skyrius jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Taip pat nesutiko su argumentais dėl 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) neteisėtumo.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        1. Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo pareiškėjai dėl neteisėtų NŽT Lazdijų skyriaus veiksmų, kurie pasireiškė nepagrįstu pareiškėjos nukreipimu į Lazdijų rajono apylinkės teismą, kad būtų išduotas leidimas suderinti 11,82 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinius matavimus be kitų bendrasavininkų sutikimo.

        2. Pareiškėjos patirtą žalą sudaro Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 2-5-780/2015 (b. l. 38–41) iš pareiškėjos priteistos bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai: K. S. – 260,66 Eur, Ž. S. – 173,77 Eur ir valstybei – 73,42 Eur, taip pat civilinėje byloje sumokėtas žyminis mokestis – 42,86 Eur bei išlaidos advokatams – 649,24 Eur (579,24 + 70). Viso pareiškėja patyrė 1 199,95 Eur išlaidų, kuriuos įvardino kaip patirtą žalą. Su 2018 m. liepos 16 d. atsiliepimu pareiškėja papildomai pateikė įrodymus apie tai, kad už paaiškinimo šioje byloje pateikimą papildomai patyrė 130 Eur išlaidų, kuriuos taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybę atstovaujančios NŽT (b. l. 147–148).

        3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. I-7893-811/2016 pareiškėjos skundą dalyje dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, bylą dalyje dėl 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) panaikinimo nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenustatė NŽT skyriaus neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2-5-780/2015 argumentų negalima teigti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas konstatavo NŽT skyriaus veiksmų (neveikimo) neteisėtumą ir teisės aktų pažeidimą. Šiais argumentais remiantis Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad nesant visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, pareiškėjos reikalavimas priteisti žalą negali būti tenkinamas. Teismas taip pat įvertino, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas jai teisinių pasekmių nesukelia, todėl sprendimas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (b. l. 84–93).

        4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. I-7893-811/2016 ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        5. Pareiškėjos nuomone, pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo – Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2-5-780/2015 argumentai, kuriais teismas iš esmės konstatavo neteisėtus NŽT Lazdijų skyriaus neteisėtus veiksmus.

        Pareiškėjos teigimu, Lazdijų rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad NŽT skyrius, atlikdamas 11,82 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų derinimo procedūrą, praleido kadastrinių matavimų tikrinimo stadiją ir nepagrįstai ginčą su Žemės sklypo bendrasavininkais nukreipė spręsti į bendrosios kompetencijos teismą, dėl ko pareiškėja vėliau patyrė turtinę žalą. Pareiškėja pabrėžė, kad šią aplinkybę, be kita ko, nustatė ir apylinkės teismas, t. y. NŽT skyrius nustatęs, kad po pareiškėjos užsakymu atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų Žemės sklypas sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida (Žemės sklypo bendrasavininkų nepasirašymo žemės sklypų planuose priežastis), NŽT skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikrinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklė) 24 punktu, privalėjo nustatyti Žemės ploto ir Žemės sklypo ribų skirtumo priežastis bei turėjo surašyti išvadą dėl Žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje. Po išvados priėmimo matininkas būtų galėjęs ištaisyti trūkumus ir parengti galutinį žemės sklypo planą, kuriame turėtų pasirašyti visi sklypo savininkai ir tik šiems atsisakius pasirašyti, pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl įpareigojimo leisti įregistruoti kadastrinius matavimus be bendrasavininkų sutikimo. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog apie tai, kad po kadastrinių matavimų atlikimo Žemės sklypo ribos pasikeitė (sumažėjo daugiau nei leistina) NŽT skyrius buvo informuotas matininko R. V. 2013 m. spalio 24 d. raštu. Taigi, pareiškėjos nuomone, kaip be kita ko buvo konstatuota ir apylinkės teismo sprendime, NŽT skyrius Nuostatų 21 punkte įtvirtintų veiksmų neatliko, o praleidęs šią stadiją (išvados surašymas) nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjos pateikti visų Žemės savininkų parašus ant Žemės sklypo planų, o jų nepateikus, pasiūlė ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Pareiškėjos teigimu, Lazdijų apylinkės teismo sprendime konstatuotas NŽT skyriaus darbuotojų veiksmų neteisėtumas, o tai yra pagrindas atlyginti patirtą žalą.

        6. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006).

        Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1241/2009).

        Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).

        7. Minėta, kad pareiškėja NŽT veiksmų neteisėtumą sieja su NŽT skyriaus veiksmais nederinant Žemės sklypo kadastrinių matavimų, t. y. praleidus kadastrinių matavimų tikrinimo stadiją, kaip nustatyta Nuostatų 21 punkte, o vietoje to reikalaujant iš pareiškėjos pateikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus su bendrasavininkių parašais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. A-745-502/2018 konstatavo, kad NŽT Lazdijų skyrius turėjo pagrindą, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, pradėti klaidų, galimai padarytų nustatant Žemės sklypo ribas taisymo procedūrą, t. y. parengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad NŽT skyrius ne tik neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal Nuostatų 21 punktą, bet ir nepagrįstais reikalavimais pareiškėjos atžvilgiu sudarė kliūtis tolimesniam Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimui (22 punktas). Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Lazdijų rajono teismo 2015 m. sausio 5 d. įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo taip pat rėmėsi nutartyje, yra privalomas visoms valdžios institucijoms, pareigūnams, tarnautojams ir kt. bei privalo būti vykdomas (23 punktas). Taigi NŽT skyriaus veiksmų neteisėtumas (dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo) yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A-745-502/2018 ir ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje papildomai neįrodinėtina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis)).

        Pareiškėja nurodė, kad jos patirtą žalą sudaro Lazdijų rajono teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos (K. S. – 260,66 Eur, Ž. S. – 173,77 Eur ir valstybei – 73,42), sumokėtas žyminis mokestis – 42,86 Eur bei patirtos išlaidos advokatams –579,24 Eur ir 70 Eur. Viso pareiškėja prašo priteisti 1 199,95 Eur patirtų išlaidų. Pareiškėjos realiai patirtą žalą patvirtina nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 19, 20, 21), bei rašytiniai įrodymai, pateikti prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 (I t. b. l. 6, 165, 166, 167, 168, 169). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos patirtas išlaidas, kurias pareiškėja patyrė dėl civilinio ginčo inicijavimo Lazdijų rajono apylinkės teisme.

        Teisė į žalos atlyginimą, kaip minėta, asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl konkrečių subjektų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju NŽT Lazdijų skyriui teisės aktais priskirtų funkcijų nevykdymas lėmė pareiškėjos kreipimąsi į teismą, dėl ko pareiškėja patyrė tiesiogiai su kreipimusi į Lazdijų rajono apylinkės teismą susijusias išlaidas. Byloje nėra ginčo, kad NŽT Lazdijų skyrius pareiškėjai pasiūlė kilusį ginčą spręsti vadovaujantis Civilinio kodekso tvarka, atitinkamai pareiškėjai nebuvo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos nukreipimu. Visa tai leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos.

        Atsižvelgęs į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

        Nustačius visas būtinąsias CK 6.271 straipsnyje nustatytas valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygas, pareiškėjos skundas atlyginti turtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tenkinamas. Pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 1 199,95 Eur žala.

        8. Pareiškėja prašo panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-15895-(3.5).

Pareiškėja su 2016 m. balandžio 17 d. skundu kreipėsi į NŽT prašydama atlyginti 1199,95 Eur žalą, atsiradusią dėl NŽT Lazdijų skyriaus veiksmų neteisėtumo. Pareiškėja prašymo argumentus grindė Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 priimto sprendimo motyvais. NŽT atsakydama pareiškėjai nurodė, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas netyrė žalos atlyginimo klausimo, todėl apylinkės teismo sprendimas jokių materialinių pasekmių nesukuria, todėl negali būti pagrindu žalai atlyginti.

        Nors NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 1SS-15895-(3.5) nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl žalos atlyginimo, tačiau šio sprendimo turinys (atsisakymas tenkinti prašymą) pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes pareiškėja gavusi šį sprendimą su analogišku reikalavimu (dėl žalos atlyginimo) kreipėsi į teismą ir jos skundas buvo priimtas nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašomas panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 1SS-15895-(3.5) vertinamas kaip nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl jo teisėtumo nagrinėjimas administracinio proceso tvarka nėra tikslingas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies pagrindu.

        9. Pareiškėja su 2018 m. liepos 16 d. atsiliepimu pateikė įrodymus apie tai, kad už paaiškinimo šioje byloje pateikimą papildomai patyrė 130 Eur išlaidų, kuriuos prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (b. l. 147–148).

        ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straispnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

        Į bylą pateiktas 2018 m. liepos 16 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 844109 patvirtina, kad pareiškėja advokatui (pagrindas – 2018 m. liepos 4 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. 18/66) už atsiliepimo paruošimą ir konsultaciją sumokėjo 130 Eur (b. l. 150).

        Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 884,8 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už skundo teismui parengimą dydis galėtų būti 2,5 x 884,8 Eur = 2 212 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė už galimą priteisti maksimalią turėtų išlaidų sumą už atsiliepimo parengimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus keliamo ginčo pobūdį, konstatuotas aplinkybės, pareiškėjai priteistina 130 Eur suma nemažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (reikalavimas dėl NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) panaikinimo laikytinas byloje pareikšto pagrindinio reikalavimo – priteisti žalos atlyginimą, sudėtine dalimi).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos O. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 199,95 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir 95 ct) žalos atlyginimo.

        Bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) panaikinimo nutraukti.

Priteisti pareiškėjai O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                Tomas Blinstrubis

                                                                                Rytis Krasauskas

                                                                                Beata Martišienė