Civilinė byla Nr. e2-14347-955/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08177-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei O. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Teismas
nustatė:
(duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės O. S. (toliau – atsakovė) 79,06 Eur skolą už tiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., 2,40 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur išlaidas už Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašus, 36,30 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms (1 t., e. b. l. 1–3).
Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad nenutrūkstamai tiekė atsakovei priklausiusiam butui (duomenys neskelbtini), šilumos energiją, tačiau atsakovė už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. pilnai neatsiskaitė. Nurodo, kad atsakovės įsiskoliniminą ieškovei sudaro 79,06 Eur skola ir 2,40 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir neginčija 79,06 Eur skolos, 2,40 Eur delspinigių bei ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau prašo netaikyti ieškinyje ieškovės prašomų 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad sutiktų su ieškove sudaryti taikos sutartį, kurioje įsipareigotų grąžinti ieškovei 79,06 Eur skolą, 2,40 Eur delspinigius bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, išdėstant skolą dalimis (1 t., e. b. l. 11).
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškove sudaryti taikos sutarties atsakovės nurodytomis sąlygomis neketina (1 t., e. b. l. 18).
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo 3 d. priklausė atsakovei. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 79,06 Eur skola už tiektą šilumos energiją susidarė per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. Iš į bylą pateiktos 2015 m. kovo 3 d. atsakovės ir E. Š. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.4. punkto matyti, kad atsakovė turėjo teisę naudotis parduotu butu su šeimos nariais ir kitais asmenimis po sutarties pasirašymo dienos iki 2015 m. gegužės 1 dienos. Minėto buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovė su atsakove žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas. Ieškovė tiekė šilumos energiją bei teikė atsakovei sąskaitas, tačiau atsakovė pagal jas su ieškove pilnai neatsiskaitė. Byloje ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją atsakovė liko skolinga ieškovei 79,06 Eur skolos bei 2,40 Eur delspinigių, nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Šalys į bylą nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo ir karšto vandens tiekimo sutarties su atsakove, tačiau jam priklausiusio buto įrenginiai yra prijungti prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, todėl laikytina, jog atsakovė šilumos pirkimo-pardavimo bei karšto vandens tiekimo sutartį su ieškove sudarė konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.
Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo 3 d. priklausė atsakovei. 2015 m. kovo 3 d. atsakovės ir E. Š. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.4. punkte šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 1 d. Nors rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių buvo susiklostę faktiniai šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes butui (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekė šilumos energiją, o atsakovė tiekiamą šilumos energiją vartojo. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė už ieškovės tiektą šilumos energiją nustatytais terminais neatsiskaitė, nėra. Atsakovė su ieškovės reikalavimu dėl susidariusios skolos priteisimo sutiko iš dalies ir prašė netaikyti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo prievolę teikti šildymo paslaugas butui (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė savo prievolės sumokėti už paslaugas nėra visiškai įvykdžiusi iki šiol. Įstatymas nustato kiekvienam asmeniui pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymas, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė sutarties nustatytais terminais, iš atsakovės ieškovei priteisiama 79,06 Eur skola.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procentų delspinigius (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalauja priteisti 2,40 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. Ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiami 2,40 Eur delspinigiai.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą ir 36,30 Eur išlaidos teisinei pagalbai. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, gaunamas visų rūšių pajamas, turimas pinigines prievoles ir kt.). Nesant minėtų duomenų teismas negali visapusiškai įvertinti atsakovės turtinės padėties, todėl prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Kristina Imbrasienė