Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-238/2018
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00013-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,
sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Indrei Vitkutei,
dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui,
nuteistajam L. M. V., jo gynėjai advokatei Editai Marijai Šlapikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. V. ir jo gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. V. pripažintas kaltu pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams; BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir L. M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. L. M. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule kitų naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. sausio 25 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, imituodamas tariamą prekių (tepalinės alyvos) eksportą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2011-05-25 serija EKO Nr. 001 – už 69 378,95 Lt, 2011-05-31 serija EKO Nr. 002 – už 70 681,51 Lt, 2011-06-03 serija EKO Nr. 0003 – už 72 498,39 Lt, 2011-06-09 serija EKO Nr. 004 – už 72 506,66 Lt, 2011-06-16 serija EKO Nr. 005 – už 75 888,32 Lt, 2011-06-22 serija EKO Nr. 006 – už 73 414,14 Lt, 2011-06-30 serija EKO Nr. 007 – už 74 613,64 Lt, 2011-07-05 serija EKO Nr. 008 – už 72 771,87 Lt, 2011-07-05 serija EKO Nr. 009 – už 72 809,72 Lt, 2011-07-07 serija EKO Nr. 010 – už 72 711,46 Lt, 2011-07-18 serija EKO Nr. 011 – už 71 975,9 Lt, 2011-08-03 serija EKO Nr. 012 – už 75 236,17 Lt, 2011-08-04 serija EKO Nr. 013 – už 77 688 Lt, 2011-08-08 serija EKO Nr. 014 – už 72 091,29, 2011-08-17 serija EKO Nr. 015 – už 72 634,69 Lt, 2011-08-24 serija EKO Nr. 016 – už 75 539,98 Lt, 2011-09-01 serija EKO Nr. 017 – už 73 649,33 Lt, 2011-09-06 serija EKO Nr. 018 – už 78 123,05 Lt, 2011-09-08 serija EKO Nr. 019 – už 79 088,49 Lt, 2011-09-21 serija EKO Nr. 020 – už 78 918,82 Lt, 2011-10-13 serija EKO Nr. 021 – už 79 584,46 Lt, 2011-10-17 serija EKO Nr. 022 – už 79 511,91 Lt, 2011-10-18 serija EKO Nr. 023 – už 78 874,38 Lt, 2011-10-19 serija EKO Nr. 024 – už 79 614,54 Lt, 2011-10-21 serija EKO Nr. 025 – už 80 097,36 Lt, 2011-10-25 serija EKO Nr. 026 – už 78 852,15 Lt, 2011-10-26 serija EKO Nr. 027 – už 80 665,97 Lt, 2011-10-28 serija EKO Nr. 028 – už 80 612,12 Lt, 2011-11-04 serija EKO Nr. 029 – už 81 102,25 Lt, 2011-11-04 serija EKO Nr. 030 – už 81 303,34 Lt, 2011-11-08 serija EKO Nr. 031 – už 85 963,14 Lt, 2011-11-09 serija EKO Nr. 032 – už 86 104,35 Lt, 2011-11-15 serija EKO Nr. 033 – už 87 351,27 Lt, 2011-11-17 serija EKO Nr. 034 – už 87 900,19 Lt, 2011-11-17 serija EKO Nr. 035 – už 88 042,46 Lt, išrašytas Bulgarijos įmonei (duomenys neskelbtini) bendrai 2 717 800 litų sumai, bei PVM sąskaitas faktūras: 2011-12-07 serija EKO Nr. 036 – už 85 054,89 LT, 2011-12-08 serija EKO Nr. 037 – už 86 721,56 Lt, 2011-12-09 serija EKO Nr. 038 – už 84 657,13 Lt, 2011-12-09 serija EKO Nr. 039 – už 86 447,06 Lt, 2011-12-16 serija EKO Nr. 040 – už 83 596,43 Lt, 2011-12-21 serija EKO Nr. 041 – už 85 064,41 Lt, 2011-12-22 serija Nr. 042 – už 84 916,02 Lt, 2012-01-26 serija EKO Nr. 043 – už 83 617,84 Lt, 2012-01-26 serija EKO Nr. 044 – už 83 194,70 Lt, 2012-01-31 serija EKO Nr. 045 – už 84 077,06 Lt, 2012-03-23 serija EKO Nr. 046 – už 87 330,57 Lt, 2012-03-28 serija EKO Nr. 047 – už 88 187,12 Lt, 2012-03-30 serija EKO Nr. 048 – už 88 135,07 Lt, išrašytas Bulgarijos įmonei (duomenys neskelbtini), iš viso už 1 111 001 litų sumą, šiuose dokumentuose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirko tepalinę alyvą, ir šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus kartu su kitomis tikrovės neatitinkančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios ikiteisminio tyrimo metu nerastos bei kuriose buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio mėnesį pardavė tepalinės alyvos iš viso už 959 802 Lt, 2012 m. gegužės mėn. pardavė tepalinės alyvos iš viso už 1 113 416 Lt, 2012 m. birželio mėn. pardavė tepalinės alyvos iš viso už 1 044 087 Lt, 2012 m. liepos mėn. pardavė tepalinės alyvos už 1 456 983 Lt, 2012 m. rugpjūčio mėn. pardavė tepalinės alyvos iš viso už 1 212 468 Lt, 2012 m. rugsėjo mėn. padavė tepalinės alyvos iš viso už 1 158 185 Lt, 2012 m. spalio mėn. pardavė tepalinės alyvos iš viso už 533 446 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. pardavė tepalinės alyvos iš viso už 85 795 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. pardavė tepalinės alyvos iš viso už 83 298 Lt, nors realiai įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tepalinės alyvos iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko ir tepalinė alyva iš Lietuvos Respublikos išvežta nebuvo, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalteriui V. P., kuris objektyviai neturėjo galimybių suvokti atliekamų veiksmų neteisėtumo ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijose už 2011 metų gegužės mėn. - 2012 m. gruodžio mėnesius neįtraukė mokėtino PVM 21 proc. nuo Lietuvoje parduotų 11 476 281 Lt vertės prekių, kadangi tepalinė alyva iš Lietuvos Respublikos išvežta nebuvo, dėl ko sumažinus mokėtiną PVM- 2 410 019 Lt (697 989,74 Eur) nedeklaravus 2 410 019 Lt (697 989,74 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) būdu, pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno apskrities skyriui UAB (duomenys neskelbtini) 2011-06-27 PVM deklaraciją už 2011 m. gegužės mėn., 2011-07-24 PVM deklaraciją už 2011 m. birželio mėn., 2011-08-25 PVM deklaraciją už 2011 m. liepos mėn., 2011-09-26 PVM deklaraciją už 2011 m. rugpjūčio mėn., 2011-10-25 PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėn., 2011-11-25 PVM deklaraciją už 2011 m. spalio mėn., 2011-12-22 PVM deklaraciją už 2011 m. lapkričio mėn., 2012-01-25 PVM deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėn., 2012-02-27 PVM deklaraciją už 2012 m. sausio mėn., 2012-04-26 PVM deklaraciją už 2012 m. kovo mėn., 2012-05-25 PVM deklaraciją už 2012 m. balandžio mėn., 2012-06-25 PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn., 2012-07-25 PVM deklaraciją už 2012 m. birželio mėn., 2012-08-27 PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėn., 2012-09-25 PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūčio mėn., 2012-10-25 PVM deklaraciją už 2012 m. rugsėjo mėn., 2012-11-23 PVM deklaraciją už 2012 m. spalio mėn., 2012-12-27 PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėn., 2013-01-25 PVM deklaraciją už 2012 m. gruodžio mėn., apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai buvo panaikinta didelės vertės turtinė prievolė – sumokėti iš viso 2 410 019 Lt (697 989,74 Eur) PVM, padarant valstybės biudžetui to paties dydžio didelę turtinę žalą.
2. Be to, jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 21 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, ir 14 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė:
2.1. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijose už 2011 - 2012 m. atitinkamus mėn. ir atitinkamų laikotarpių „Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitose“ (forma FR0564) pateikė informaciją, įrašydamas neteisingus duomenis pagal Bulgarijos įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras;
2.2. taip pat pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2012 metais įforminusi PVM sąskaitas faktūras išrašytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apskaitos registruose apskaitė ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu ir iškreipia tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. PVM sąskaitose faktūrose išrašytose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes ūkinės operacijos vyko ne tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų;
2.3. taip pat pažeidė to paties įstatymo 12 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose apskaitė su Bulgarijos įmonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas, kurios neatitinka keliamų reikalavimų, nes įvykusios ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis bei aplinkybėmis;
2.4. taip pat pažeidė to paties įstatymo 13 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus”, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2012 metais apskaitos registruose apskaitė ūkines operacijas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas Bulgarijos įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose privalomi rekvizitai yra, tačiau šių rekvizitų visuma nepatvirtina, kad ūkinė operacija įvyko ir kad ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose; dėl šių LR buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 21 d.
3. Nuteistasis L. M. V. ir jo gynėja advokatė Edita Marija Šlapikienė apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą L. M. V. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai interpretavo byloje apklaustų liudytojų – vairuotojų paaiškinimus, nepagrįstai neįvertino jam palankių įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad tai jis jau nebūdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nei akcininku nuo 2013 m. vasario 21 d. turėjo pareigą domėtis tolesne veikla įmonės, kuri 2014 m. balandžio 23 d. bankrutavo. Teismas neteisingai sprendė, kad vien dėl to, kad Kauno apskrities VMI 2013 m. balandžio 17 d. vertino jo, kaip fizinio asmens, sandorius ir jis teikė mokesčių administratoriui paaiškinimus, turėjo pareigą domėtis UAB (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VMI vykdomomis procedūromis. Teismas nevertino esminės bylos aplinkybės, kurią patvirtino ir VMI atstovė R. R., kad jis nei kaip fizinis, nei kaip juridinis asmuo niekada nebuvo supažindintas su 2015 m. sausio 9 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. FR0680-3, kurio pagrindu jam buvo surašytas kaltinamasis aktas.
3.2. Skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, sukčiaudamas, imituodamas tariamą prekių (tepalinės alyvos) eksportą, t. y. sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaikino didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą Lietuvos Respublikos biudžetui, bei atlikdamas šiuos veiksmus veikė tiesiogine tyčia. Teismas konstatavo, kad jis teikdavo VMI realybės neatitinkančias deklaracijas ir tuo pagrindu teikė VMI neteisingus duomenis apie tai, kad tepalinė alyva tariamai buvo išvežta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tai pagal nuosprendžio išvadas patvirtina VMI 2015 m. sausio 19 d. mokestinio patikrinimo aktas, R. R. ir A. B. paaiškinimai teisme bei liudytojų – vairuotojų apklausa. Su tokiomis nuosprendžio išvadomis nesutinka, nes teismas nepagrįstai nustatė, kad vairuotojai - liudytojai nepatvirtino faktų, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos atsivežtos tepalinės alyvos jie perpylinėdavo bendrovės (duomenys neskelbtini) nuomojamoje iš UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į kitas sistemas, bei jų išvežimo aplinkybių. Aikštelės nuomą patvirtina 2011 m. gegužės 24 d. sutartis. Tačiau daugelis apklaustų liudytojų, kurie dirbo vairuotojais, to nepatvirtino ne dėl to, kad nepripažino šių faktų, o tiesiog davę teisme priesaiką nurodė, kad jie neatsimena vežimo aplinkybių, nes praėjo daug laiko, 6-7 metai, o jie per mėnesį padaro apie 6 reisus, todėl to negali atsiminti. Faktas, kad vairuotojai negalėjo prisiminti aplinkybių, netgi miesto Lenkijoje, iš kur vežė naftos produktą, kokį naftos produktą apskritai vežė, mano, nereiškia ir negali būti traktuojama, kad nevežė. Pažymėtina, kad daugelis vairuotojų net neatsiminė, kad būtent jie UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu vežė tepalinę alyvą iš Lenkijos į Lietuvą, nors visi byloje esantys krovinio važtaraščiai tai patvirtina. Iš apklaustų liudytojų aiškinimų akivaizdu, kad jie neneigia fakto, jog jų parvežtą tepalinę alyvą iš Lenkijos jie galėjo perpilti į kitų mašinų sistemas. Kai kurie patvirtino, kad perpylė į sistemas, priklausiusias Bulgarijos įmonėms, o kiti to netvirtino, nes nepamena. Mano, kad tai, jog šie asmenys neatsimena įvykių, kurie buvo 2012 m., t. y. šeši metai iki jų apklausos teisme, nepaneigia rašytiniuose dokumentuose, tarptautiniuose važtaraščiuose (CMR) nurodytų faktų apie tepalinės alyvos išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, nustatydamas, kad šie parodymai patvirtina, jog jų atvežta tepalinė alyva nebuvo eksportuojama į Bulgariją, o faktiškai buvo parduota Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingų įrodymų, sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, patvirtinančių tai, kad jo parsivežta tepalinė alyva buvo parduota Lietuvoje, byloje taip pat nėra.
3.3. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių nulinio procento PVM tarifo taikymo pagrįstumą šioms išvežtoms prekėms bei jų vertei. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja R. R. duodama paaiškinimus dėl tepalinės alyvos išvežimo Bulgarijos įmonėms (duomenys neskelbtini) ir „Silver gas EOOD" teigė, jog darant mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi su šiomis įmonėmis naftos produktų pirkimo sutarčių. Tokie teiginiai tik patvirtina, kad VMI patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nesurinkus visų duomenų, nes šios baudžiamosios bylos medžiagoje abi sutartys sudarytos su tepalinės alyvos pirkėjais yra. Jos buvo įmonėje bei kartu su kitais dokumentais buvo perduotos naujam akcininkui jam parduodant įmonę. Todėl VMI turėjo galimybę šiuos dokumentus gauti iš naujo įmonės vadovo L. P., kuris vadovavo nuo 2013 m. vasario 21 d. Sutartis su (duomenys neskelbtini)2011 m. spalio 11 d. Nr. TC-EKL-2011 yra. Bylos medžiagoje yra ir kita sutartis (duomenys neskelbtini), pasirašyta tarp jo ir šios įmonės vadovo. Įvertinus faktą, kad mokestinis patikrinimo aktas, su kuriuo jis nebuvo supažindintas, buvo surašytas 2015 m. sausio 9 d., akivaizdu, kad šiuos dokumentus VMI turėjo gauti ir vertinti. Akivaizdu, kad VMI darydama išvadą dėl nepagrįsto nulinio tarifo taikymo dar nebuvo susipažinusi su (duomenys neskelbtini)direktoriaus A. K. S., 2016 m. gegužės 25 d. protokolu, kuri buvo vykdyta jau po akto surašymo, kuriame jis patvirtino, kad pažįsta UAB (duomenys neskelbtini) atstovus, kad du kartus buvo susitikęs su įmonės atstovu, kad (duomenys neskelbtini) susitarė, kad ši įmonė pirks iš UAB (duomenys neskelbtini) techninio tepalo. Patvirtino, kad buvo sudaryta naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis ir kad jų nupirktas kiekis buvo pristatytas, o mokėjimai atlikti banko pavedimu. Esant tokiems įrodymams teismas nepagrįstai nusprendė, kad realiai prekių (tepalinės alyvos) eksportas į užsienį nebuvo vykdomas. Pažymėtina, kad R. R., apklausiama kaip liudytoja, patvirtino, kad jo, kaip įmonės vadovo, su surašytu patikrinimo aktu nesupažindino, nurodė, kad aktas buvo perduotas bankroto administratoriui A. G.. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrai vykdė ūkinę komercinę veiklą bei išveždavo Lenkijoje pirktus naftos produktus į užsienį, į Bulgariją, patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalteris V. P.. Jis patvirtino, kad visi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo tvarkingai apskaityti, buvo pildomi CMR, sąskaitos ir išvežimo dokumentai bei deklaracijos. Jis nurodė, kad VMI du kartus tikrino įmonę dėl akcizų (2010, 2011 m.), tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Jis patvirtino, kad tepalinė alyva buvo neakcizinė prekė, kad buvo aiškinamasi, kas tai per produktas. Taip pat liudytojas patvirtino, kad su naftos pirkėjais buvo sudarytos sutartys, išrašomos sąskaitos-faktūros bei transporto paslaugų sąskaitos. Patvirtino, kad tarp pirkėjų bei transporto priemonių bulgarų įmonės tikrai buvo, o ar visi, jis pasakyti negali. Taip pat buhalteris nurodė, kad įmonė turėjo licencijų kopijas, kad prieš pasirašant sutartis su pirkėjais, jis pats asmeniškai patikrindavo Europos duomenų bazę dėl PVM mokėtojų. Pasitikrino, ar šios įmonės yra įtrauktos į Juridinių asmenų registrą. Tai patikrinus, pasitvirtino, kad įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, buvo veikiančios bei registruotos kaip PVM mokėtojai, todėl jokių kliūčių sudaryti su jomis sutartis nebuvo, todėl nebuvo jokių kliūčių šios žaliavos eksportui.
3.4. Skunde teigiama, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad iš esmės klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Tokių jo veiksmų ir tyčios tikrai nebuvo. Dėl šių priežasčių nesutinka su teismo nuosprendžio išvadomis, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose buvo apskaitytos ūkinės operacijos, iškreipiančios tikrąją ūkinę-komercinę finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Nesutinka su teismo išvada, jog PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes ūkinės operacijos vyko ne tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų. Taip pat nesutinka su tuo, jog nors bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose ūkinės operacijos išrašytos Bulgarijos įmonėms buvo privalomi rekvizitai, tačiau rekvizitų visuma nepatvirtina, kad ūkinė operacija įvyko ir kad ji įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pažymėtina, kad teismo neginčijamai nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) tepalinę alyvą parsigabeno iš Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 659 039 Lt. Tai patvirtina rašytinai įrodymai ir Lenkijos įmonės vadovo apklausa. Jokių pažeidimų atsigabenant šį produktą iš Lenkijos į Lietuvą nustatyta nebuvo. Pažymėtina, kad įmonei importuojant tokį didelį tepalinės alyvos kiekį ir teigiant, kad šis kiekis nebuvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos, ir kaltinime teigiant, kad neva parduotas Lietuvoje, turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog UAB (duomenys neskelbtini) galimai šį produktą pardavė Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims. Akivaizdu, kad tokiu atveju Lietuvos įmonė tikrai norėtų iš biudžeto susigrąžinti 21 proc. PVM mokesčio, tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl nepagrįsta nuosprendžio išvada, neva tepalinė alyva buvo parduota Lietuvos Respublikoje, todėl nesutinka, kad sukčiavo, dėl ko įmonė (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pasinaudojo 0 procentu PVM tarifu, todėl buvo pažeistos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos, ir į biudžetą turi būti priskaičiuojama 2 410 019 Lt.
3.5. Skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo visiškai arba iš dalies įmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kol jis dirbo įmonės vadovu, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 21 d., visa buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Vėliau įmonė buvo parduota ir jos vadovu nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo L. P., o nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. direktoriumi paskirta X. W.. Tai patvirtina 2015 m. sausio 9 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo aktas. Nesutinka, kad jis nebendradarbiavo su Kauno apskrities VMI, nes kviečiamas atvykdavo į šią instituciją. Pažymėtina, kad įmonė ne kartą buvo tikrinta dėl PVM mokesčių, tačiau niekada jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, 2013 m. liepos 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo restruktūrizuota, siekiant išsaugoti turimą licenciją didmeninei elektros energijos prekybai, o to nepavykus, tolesnė įmonės veikla jo nedomino, todėl jos akcijos ir buvo parduotos. Kauno apskrities VMI atstovai turėjo jo kaip fizinio asmens kontaktus, adresus, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių su VMI surašytu mokestinio patikrinimo aktu jo nepagrįstai nesupažindino, dėl ko daro išvadą, jog visi sprendimai jo atžvilgiu ir inicijuotas ikiteisminis tyrimas buvo pradėti pažeidžiant galiojančius įstatymus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Nuteistojo L. M. V. ir jo gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
8. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino L. M. V. kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
9. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad iš esmės klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.
10. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su Mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas Mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016). Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Būtent už tai nagrinėjamojoje byloje nuteistas L. M. V..
11. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
12. Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Taigi ir tuo atveju, kai sukčiaujant siekiama panaikinti prievolę mokėti PVM (jo dalį), sprendžiant klausimą dėl šios nusikalstamos veikos baigtinumo, reikia nustatyti momentą, nuo kurio įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis šią prievolę. Pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau - PVM įstatymas), mokėtina į biudžetą PVM suma paprastai nurodoma mokesčių administratoriui pateiktoje PVM deklaracijoje ir pagal PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalį turi būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Taigi, sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo PVM deklaracijos, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą, pateikimo mokesčių administratoriui momento.
13. Nuteistojo L. M. V. veika reiškėsi kaip prievolės sumokėti PVM panaikinimas klastojant PVM sąskaitas faktūras. Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Tokios asmens veikos, kurios reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikuojamos kaip sukčiavimas išvengiant turtinės prievolės (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-322/2013).
14. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, nustatydamas, kad šie parodymai patvirtina, jog jų atvežta tepalinė alyva nebuvo eksportuojama į Bulgariją, o faktiškai buvo parduota Lietuvoje. Tačiau aukštesnysis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka, kadangi ji paremta byloje apklaustų liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
15. 2015 m. sausio 9 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-3 nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijose už 2011-2012 m. atitinkamus mėn. ir atitinkamų laikotarpių „Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitose“ (forma FR0564) pateikė informaciją, įrašydama neteisingus duomenis pagal Bulgarijos įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras; 6 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2012 metais įforminusi PVM sąskaitas faktūras, išrašytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apskaitos registruose apskaitė ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu ir iškreipia tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes ūkinės operacijos vyko ne tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų; 12 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose apskaitė su Bulgarijos įmonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas, kurios neatitinka keliamų reikalavimų, nes įvykusios ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis bei aplinkybėmis; 13 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus”, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2012 metais apskaitos registruose apskaitė ūkines operacijas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas Bulgarijos įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose privalomi rekvizitai yra, tačiau šių rekvizitų visuma nepatvirtina, kad ūkinė operacija įvyko ir kad ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Dėl šių LR buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-02-21. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) įformino prekių pardavimo sandorius į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir šiuos tiekimus apmokestino 0 proc. PVM tarifu: Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini) (dyzelinį kurą perdirbimui į alyvą OSNL100 ir paskui jį parduoti Bulgarijos įmonėms) - už 659 039 Lt, Bulgarijos įmonėms: (duomenys neskelbtini) - už 2 717 800 Lt, (duomenys neskelbtini) - už 8 758 481 Lt, iš viso už 12 135 320 Lt. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 49 str. ir 56 str. nuostatas, UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai pasinaudojo 0 proc. PVM tarifo taikymu tiekimams, įformintiems Bulgarijos įmonėms (duomenys neskelbtini) - už 2 717 800 Lt, (duomenys neskelbtini) - už 8 758 481 Lt, iš viso už 11 476 281 Lt sumą, nes nėra duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumą šiai prekių vertei. Vadovaujantis minėtomis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis ir įvertinus surinktą informaciją, UAB (duomenys neskelbtini) prekių tiekimai užsienio įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už 11 476 281 Lt sumą apmokestinami standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Papildomai į biudžetą priskaičiuojama 2 410 019 Lt PVM (t. 1, b. l. 18–28).
16. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad iš byloje kaip liudytojų apklaustų V. M., Kęstučio Šliogerio, M. B., B. N., A. K., A. G., D. S., A. G., M. B., R. B., R. M., A. K., V. B., N. J., J. V., A. M., R. B., S. G., V. N., R. S. parodymų, visi jie dirbo vilkikų vairuotojais skirtingose firmose, tačiau iš esmės nei vienas negalėjo patvirtinti arba neatsiminė tokių aplinkybių, kad iš jų vilkikų į Lietuvą atvežti naftos produktai būtų perpilti į Bulgarijos vairuotojų vairuojamus benzovežius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi teisinės pagalbos į Bulgarijos Respubliką ir liudytojais buvo apklausti Bulgarijos Respublikos piliečiai, „Trade Commerce 2011“, „Silver Gas“, „Alex 333“ teisių valdytojai arba savininkai – L. D. V., A. K. S., O. K. P., Traiči B. S., galimai turėję prekybinių ryšių su UAB (duomenys neskelbtini), kurie nurodė, jog apie didelio masto prekybą naftos produktais su UAB (duomenys neskelbtini), tokių naftos produktų atgabenimą į Bulgarijos Respubliką per jų įmones iš esmės nežino ir negali paaiškinti. Teisme apklausti liudytojai VMI specialistai A. B. ir R. R. paaiškino, jog Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų tikrinimą, šiuo tikslu užklausė Lenkijos ir Bulgarijos mokesčių administratorių bei gavo duomenis, kad sandoriai, nurodyti UAB (duomenys neskelbtini), su Bulgarijos įmonėmis nevyko, tokių benzovežių, kokie nurodyti tarptautiniuose krovinių gabenimo dokumentuose (CMR), Bulgarijoje faktiškai nėra, o UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti dokumentai neturi visų privalomų rekvizitų. Specialistai nurodė, kad iš visų su UAB (duomenys neskelbtini) turimų susijusių duomenų visumos padaryta aiški išvada, kad ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis, nei nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose, todėl 0 procentų PVM negalėjo būti taikomas.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai sprendė, jog vien dėl to, kad Kauno apskrities VMI 2013 m. balandžio 17 d. vertino jo, kaip fizinio asmens, sandorius ir jis teikė mokesčių administratoriui paaiškinimus, turėjo pareigą domėtis apie UAB (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VMI vykdomomis procedūromis. Teismas nevertino esminės bylos aplinkybės, kurią patvirtino ir VMI atstovė R. R., kad jis nei kaip fizinis, nei kaip juridinis asmuo niekada nebuvo supažindintas su 2015 m. sausio 9 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. FR0680-3, kurio pagrindu jam buvo surašytas kaltinamasis aktas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad L. M. V. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už veikas, padarytas iki UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, t. y. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras (2011 – 2012 m.) Bulgarijos įmonei (duomenys neskelbtini) už 1 111 001 lito sumą, šiuose dokumentuose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirko tepalinę alyvą, ir šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus kartu su kitomis tikrovės neatitinkančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios neva patvirtina, kad tepaline alyva buvo parduota, nors realiai įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tepalinės alyvos iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko ir tepalinė alyva iš Lietuvos Respublikos išvežta nebuvo. Taigi, Kauno apskrities VMI neturėjo pagrindo L. M. V. pateikti 2015 m. sausio 9 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo akto Nr. FR0680-3, kadangi tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo iškelta bankroto byla ir šis patikrinimo aktas buvo pateiktas bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio 9 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. FR0680-3 yra tik vienas iš įrodymų byloje, taigi nustačius, kad šio patikrinimo akto išvados yra neteisingos, teismas tokį įrodymą vertintų kritiškai. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek liudytojų parodymai, tiek ir kita rašytinė bylos medžiaga patvirtino patikrinimo akte nustatytas išvadas.
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalteris V. P. patvirtino, kad visi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo tvarkingai apskaityti, buvo pildomi CMR, sąskaitos ir išvežimo dokumentai bei deklaracijos. Jis nurodė, kad VMI du kartus tikrino įmonę, dėl akcizų (2010, 2011 m.), tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Kaip nustatyta iš teisme apklausto liudytojo V. P. parodymų, jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo buhalteriu, į buhalterinę apskaitą jis įtraukdavo tuos dokumentus, kuriuos jam pateikdavo direktorius, nes tik direktorius vykdė, organizavo ir kontroliavo visą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, jis direktoriumi pasitikėjo, dėl direktoriaus jam teikiamų dokumentų abejonių nekilo. Tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, V. P. objektyviai neturėjo galimybių suvokti atliekamų veiksmų neteisėtumo, kadangi jis tik tvarkė buhalterinę apskaitą pagal direktoriaus pateikiamus dokumentus, bet negalėjo žinoti faktinių su tepaline alyva atliekamų veiksmų, kur ji realiai buvo vežama ir kam parduodama.
19. Apeliantai nurodo, kad įmonei importuojant tokį didelį tepalinės alyvos kiekį ir teigiant, kad šis kiekis nebuvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos, ir kaltinime teigiant, kad neva parduotas Lietuvoje, turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog UAB (duomenys neskelbtini) galimai šį produktą pardavė Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims. Tačiau pažymėtina, kad L. M. V. buvo nuteistas ne už tai, jog tepalinę alyvą pardavė Lietuvos Respublikoje, o už tai, kad turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui imituodamas tariamą prekių (tepalinės alyvos) eksportą, surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, neva prekės buvo eksportuotos. Taigi, nagrinėjamuoju atveju nėra svarbu nustatyti, kad prekės buvo parduotos Lietuvos Respublikoje, kadangi nusikalstamos veikos požymius sudaro tai, kad prekės, deklaravus jų eksportavimą, realiai nebuvo eksportuotos.
20. Taip pat teisingai kvalifikuota L. M. V. veika ir pagal BK 222 straipsnį, kuri aukščiau aptartų įrodymų visuma yra visiškai įrodyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis). Šie nusikaltimai tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas). Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie tariamų prekių ar paslaugų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog BPK 322 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimas pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo negali būti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014). Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinį skundą.
22. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai L. M. V. skyrė BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijų ribose, mažesnę nei vidurkis ir, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
23. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas L. M. V. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo L. M. V. ir jo gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendis paliekamas galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo L. M. V. ir jo gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Kęstutis Dargužis
Danguolė Šiugždinytė
Algerdas Urbšys