VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei, 

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Badarui, atsakovo atstovams advokato padėjėjui Viliui Virbickui ir vadovui Tomui Peleckui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Medijos partneriai“ ieškinį atsakovui UAB „Amber motors“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

        Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017-11-12 ieškovas atsakovui pateikė komercinį pasiūlymą dėl reklamos paslaugų Twitter internetinėje platformoje, o atsakovas išreiškė sutikimą dėl tokių paslaugų pirkimo. Ieškovas suteikė atsakovui reklamos Twitter platformoje paslaugas, todėl, ieškovas atsakovui 2018-03-12 išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą MP Nr. 2206 (8 077,55 Eur sumai) už reklamos paslaugas Twitter internetinėje platformoje. Aukščiau nurodytą ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas priėmė, įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir negrąžino ieškovui kaip išrašytos be pagrindo. Pažymi, kad atsakovo įmonės vadovas Tomas Peleckas pats prašė pakartotinai atsiųsti minėtą sąskaitą, o ją gavęs pateikė ieškovui skolos suderinimo aktą „Dėl skolų suderinimo“, kuriuo patvirtino minėtos sąskaitos MP Nr. 2206 priėmimą ir skolos ieškovui sumą – 8 077,55 Eur (2018-03-31 datai). Per laikotarpį nuo 2018-03-12 iki 2019-06-30, t.y. daugiau kaip per 15 mėnesių, atsakovas, nepaisant daugybės ieškovo raginimų, sumokėjo tik dalį skolos (4 000 Eur). Todėl, ieškovas 2019-07-17 kreipėsi pagalbos į skolų išieškojimo įmonę UAB „Gelvora“ dėl atsakovo skolos likučio 4 077,55 Eur išieškojimo. UAB „Gelvora“ atliko skolos išieškojimo veiksmus (laikotarpiu nuo 2019-07-18 iki 2019-09-10): skambino telefonu, siuntė eilę raginimų atsakovui, tiek žodžiu, tiek raštu įspėjo atsakovą dėl galimo kreipimosi į teismą, tačiau atsakovas toliau piktybiškai delsė pilnai atsiskaityti su ieškovu. Taigi, ieškovui nepavykus ikiteismine tvarka susigrąžinti įsiskolinimo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl 4 077,55 Eur atsakovo skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4 077,55 Eur skolos, 8 proc. dydžio procesines metines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškinys yra nepagrįstas, atmestinas visa apimtimi. Nurodė, kad 2017-11-02 ieškovas kreipėsi į atsakovą bei pasiūlė susitikti ir aptarti reklamos galimybes. 2017-11-12 atsakovas atsakė, jog reklama domina ir pasiteiravo kada galima aptarti bendradarbiavimo galimybes. 2017-11-16 ieškovas atvyko pas atsakovą bei susitarė, jog pirmiausia bus susitariama dėl konkrečių reklamos paslaugų ir jų kainos, vėliau atliekamas avansinis mokėjimas ir tik tada suteikiamos paslaugos. Šalys žodžiu sutarė, jog ieškovas suteiks google / twitter reklamos paslaugų už 10 000 Eur. 2017-12-06 atsakovas atliko 10 000 Eur dydžio avansinį mokėjimą, gavęs pinigus ieškovas suteikė užsakytas paslaugas bei 2018-02-05 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MP2111 už skaitmenines rinkodaros paslaugas 10 000 Eur sumai. Šalys jokių pretenzijų viena kitai neturėjo. 2018-03-12 ieškovas išrašė dar vieną PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MP2206 už twitter reklaminę kampaniją 8077,55 Eur sumai. Atsakovas šios sąskaitos pagrindu sumokėjo 6000 Eur, o 2020-01-08 antstolė Brigita Palavinskienė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-11 įsakymą c. b. Nr. eL2-33105-1089/2019 nurašė dar 5072,11 Eur. Atsakovas nedelsiant patikrino visus turimus buhalterinius dokumentus bei nustatė, jog sąskaitoje nurodytų paslaugų niekada nebuvo užsakęs. Lygiai taip pat atsakovas nei ieškovo pareiškimo dėl skolos priteisimo, nei 2019-09-11 teismo įsakymo negavo, nes jie buvo siunčiami ieškovo nurodytais adresais. 2020-01-13 atsakovas pateikė pretenziją ieškovui, kuria pareikalavo grąžinti be pagrindo gautus 11 072,11 Eur. Gavęs pretenziją ieškovas grąžino tik 2000 Eur. 2020-05-11 atsakovas pateikė prieštaravimus. Ieškovas paskutinę akimirką pateikė šį ieškinį dėl 4077,55 Eur skolos, su kuriuo taip ir nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių 8077,55 Eur vertės paslaugų užsakymą ir atlikimą. Paaiškino, jog ieškovas neginčija, jog atsakovas suteikė paslaugas nurodytas 2018-02-05 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. MP2111, tačiau po jos atsakovas daugiau jokių paslaugų iš ieškovo neužsakinėjo. Visi ieškovo pateikti susirašinėjimai yra susiję su pirmąją sąskaita, kuri pilnai apmokėta.

Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo priteisti 9 072,11 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovas be teisinio pagrindo yra gavęs 9 072,11 Eur sumą, nes iš gautų 11 072,11 Eur geruoju grąžino tik 2 000 Eur.         Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje yra tenkintinos visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Ieškovas praturtėjo dėl atsakovo veiksmų, ieškovas praturtėjo atsakovo sąskaita, yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo turto sumažėjimo ir Ieškovo praturtėjimo, praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo (sąskaitoje nurodytų paslaugų atsakovas niekada neužsakinėjo), nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja priešieškinio pateikimo dienai (2020-01-13 atsakovo pretenzija įvykdyta tik dalinai), atsakovas niekada nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos, atsakovas neturi galimybių apginti pažeistų savo teisių kitais būdais.

Ieškovas su pateiktu priešieškiniu nesutiko ir jį prašė atmesti. Pakartotinai nurodė, kad atsakovo paslaugų reklamai 2017-12-07 ieškovas sukūrė „Twitter“ paskyrą, kurios pavadinimas atitiko atsakovo paslaugų ženklo pavadinimą – „A2B Taxi Token“. Laikotarpyje nuo 2018-02-21 iki 2018-03-02 ieškovas „Twitter“ internetinėje platformoje administravo atsakovo paslaugų reklaminę kampaniją, t.y., suteikė atsakovui reklamos „Twitter“ internetinėje platformoje paslaugas. Reklaminės kampanijos metu transliuotų reklaminių įrašų, kurie nukreipdavo į atsakovo interneto tinklalapį (www.A2B.lt), keletą pavydžių galima pamatyti nuorodose, pateiktose atsiliepime. Taip pat, su šiuo atsiliepimu ieškovas pateikė reklamos operacijų išrašus iš paminėtos „Twitter“ paskyros bei jų vertimus į lietuvių kalbą, iš kurių matyti suteiktų reklamos paslaugų rūšis, laikotarpis, kaina ir kiti duomenys. Už aukščiau nurodytas atsakovo paslaugų reklamos operacijas „Twitter“ išrašė atitinkamas PVM sąskaitas-faktūras ieškovui, kaip minėtos „Twitter“ paskyros administratoriui, viso 6 675,66 Eur sumai, kurias ieškovas apmokėjo laikotarpiu 2018-02-26 – 2018-03-05. Atitinkamai, 2018-03-12 ieškovas už suteiktas reklamos paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą MP Nr. 2206 (6 675,66 Eur + PVM, viso – 8 077,55 Eur sumai). Atsakovas šią ieškovo sąskaitą priėmė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Atsakovas nurodo, jog šalių pasirašytas suderinimo aktas neturi jokios reikšmės. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad visa šalių komunikacija iš esmės vyko telefonu ir elektroniniu paštu, o ieškovo reklamos paslaugos yra teikiamos elektroninėje erdvėje, skolų suderinimo aktas faktiškai yra vienintelis rašytinis dokumentas, kurį šalys gali sudaryti, siekdamos, jog būtų raštiškai, abiejų šalių patvirtintas paslaugų suteikimo atsakovui faktas. Taigi, nagrinėjamu atveju, skolų suderinimo aktas yra ne tik išvestinis dokumentas iš buhalterinių dokumentų (ieškovo PVM sąskaitų-faktūrų), bet tuo pačiu yra ir objektyvus rašytinis įrodymas, kuris patvirtina ieškovo reklamos paslaugų suteikimo atsakovui faktą, taip pat, tą aplinkybę, jog atsakovas reklamos paslaugas priėmė be išlygų ir dėl jų suteikimo nekėlė jokio ginčo. Atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovo priešieškinyje dėstomi argumentai nenuoseklūs ir prieštaringi.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, atsakovo priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, o priešieškinį tenkinti visiškai.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas visiškai.

Iš ieškovo atstovų, atsakovo atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad šalys buvo sutarusios dėl reklamos paslaugų atsakovui teikimo. Atsakovui buvo išrašytos sąskaitos faktūros, iš kurių ginčijama sąskaita faktūra serija MP Nr. 2206 buvo apmokėta iš dalies.

Ieškovo nuomone atsakovas privalo atsiskaityti su juo dėl gautų reklamos paslaugų; atsakovas ginčija sąskaitą faktūrą, nurodydamas, kad nesitarė dėl papildomų reklamos paslaugų teikimo, tuo pačiu prašo teismo priteisti iš ieškovo jau sumokėtą dalį pinigų kaip nepagrįstą praturtėjimą.

Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos laikomos lygiavertėmis šalimis.

CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine.

 Ieškovo manymu, žodine sutartimi atsakovas įsipareigojo už reklamos paslaugas atsiskaityti. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, priešingai teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose šį faktą patvirtino. 

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, teigdamas, kad šis nesumokėjo už gautas paslaugas.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas neteikė paslaugų, už kurias prašo atsiskaityti.

Teismas pažymi, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, laikoma, kad sutartis sudaryta ir galioja (CK 6.162 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalis siejo teisiniai santykiai, į bylą pateiktas ieškovo ir atsakovo elektroninis susirašinėjimas dėl reklamos paslaugų užsakymo. Ieškovas informavo apie paslaugos teikimą, įkainius atsakovą. Tai reiškia, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl esminių sandorio sąlygų – dėl konkrečių paslaugų atlikimo ir atlyginimo už tokias paslaugas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Šiuo atveju ieškovas pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas – faktūras, kuriose nurodyta suma už suteiktas paslaugas. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.

Atsakovas atsikirtimu nurodo nepagrįstą ieškovo praturtėjimą, kadangi dalis sumos pagal sąskaitą faktūrą Nr. MP 2206 pervesta klaidingai.

Teismas, susipažinęs su priešieškiniu ir jame dėstomais argumentais daro išvadą, kad nėra pagrindo laikyti priešieškinio reikalavimą įrodytu.

CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, jog CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). CK 6.241 straipsnio 1 dalyje išvardintas turtas, kurio negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto: 1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas (atsakovui pateikus priešieškinį) gavo iš atsakovo pinigines sumas, tačiau nėra 4 būtinosios sąlygos: neturi būti jokio sandorio ar įstatymo ieškovo praturtėjimui. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo ir pavedimų bei ieškovo paslaugų užsakymų matyti, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, be to, priešieškinys laikytinas atsakovo siekiu išvengti skolos ieškovui mokėjimo.

Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad atsakovas neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Priešingai, piniginė suma, pervesta paties atsakovo, jokio prieštaravimo ar pareikalavimo (iki bylos iškėlimo teisme dienos) atsakovas dėl pervestos sumos ieškovui nereiškė. Be to, skolų suderinimo aktą pasirašė ieškovo vadovas ir atsakovo įgaliotas asmuo – N. K.. Pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė priešieškinio reikalavimo, kuriame ginčytų pasirašytą skolų suderinimo aktą arba pasirašiusiojo asmens įgaliojimų viršijimą. Todėl atsakovo atsikirtimai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais samprotavimais. Atsakovo ginčijama sąskaita buvo įtraukta į atsakovo finansinę apskaitą. Todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad dalinis sąskaitos faktūros apmokėjimas būtų nepagrįstu ieškovo praturtėjimu.

Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ieškovas sutartyje sutartas paslaugas teikė netinkamai ar ne laiku, todėl laikytina, kad už gautas paslaugas atsakovas privalo laiku ir tinkamai atsiskaityti.

Ieškovas pridėtais dokumentais pagrindė tiek skolos dydį, tiek atsakovo savalaikį neatsiskaitymą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo priešieškinyje reiškiami reikalavimai dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįsti, neįrodyti, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, todėl jis atmestinas visiškai, o ieškovo ieškinį laiko įrodytu ir tenkina visiškai. 

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi pagal šią normą Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal nustatytas aplinkybes šalys yra ūkio subjektai. Jų sudarytas vežimo sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo prašomoms palūkanoms taikytinas Įstatymas. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Iš aukščiau išdėstyto, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra verslininkai, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovo ieškovui priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.         

        Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

        Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovui priteistinos iš jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 92 Eur žyminis mokestis (pažymėtina, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo advokatas galimai suklydo dėl žyminio mokesčio sumos, kadangi į prašymą įtraukė tik primokėtą žyminį mokestį, nepridėdamas sumos, sumokėtos teismui paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo). Ieškovas teismui pagrindė 328,47 Eur vertimo išlaidas, todėl pastarosios priteisiamos ieškovo ieškinį patenkinus visiškai papildomai nemotyvuojant. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro tiek procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį) rengimas, tiek atstovavimas teismo posėdžiuose. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis (1 815 Eur), atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, į tai, kad byloje ieškovas rengė atsiliepimus į atsakovo pareikštą priešieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, todėl jos laikytinas protingomis ir nėra mažintinos ir papildomai prie reikštų ieškinio reikalavimų yra priteistinos (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai). 

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinys atmestas visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant teisinės pagalbos ir kitas išlaidas) (CPK 80, 93, 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi išlaidos neviršija nurodytos sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo UAB „Medijos partneriai“, juridinio asmens kodas 303459047, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Amber motors“, juridinio asmens kodas 304039377, 4 077,55 Eur (keturi tūkstančiai septyniasdešimt septyni eurai 55 ct) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 235,47 Eur (du tūkstančiai du šimtai trisdešimt penki eurai 47 ct) bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovo priešieškinį atmesti visiškai.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis