Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-526/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45030-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.5.10; 1.1.4.4.5.; 2.4.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės ir Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Ž. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL, t. y. 5000 Eur dydžio bauda ir pagal 222 straipsnio 1 dalį 120 MGL, t. y. 6000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 120 MGL, t. y. 6000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 80 MGL, t. y. 4000 Eur dydžio bauda.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1.1. R. Ž. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: ji, laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., dirbdama pagal individualią veiklą ir vykdydama UAB (duomenys neskelbtini) vadovų nurodymus, jų nurodymu įsigijusi verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) savo sūnaus V. Ž. vardu, prekiaudama įvairia mėsos produkcija kas antrą ketvirtadienį (duomenys neskelbtini) turguje ir kas antrą penktadienį (duomenys neskelbtini) turguje, privalėdama tvarkyti savo, kaip asmens, pagal verslo liudijimus vykdančio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą, turėdama išankstinį tikslą nuslėpti realias savo pajamas ir išlaidas, iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, į V. Ž. apskaitos dokumentus įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, o tiksliau, nurodė, jog V. Ž. patyrė išlaidas įsigydamas mėsos produkciją iš UAB (duomenys neskelbtini), ir gavo pajamas jas pardavus, nors realiai R. Ž. už UAB (duomenys neskelbtini) prekiaujamą mėsos produkciją pinigų nemokėjo, ir už parduotą UAB (duomenys neskelbtini) mėsos produkciją pinigų negavo, nes pinigai atitekdavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovams, taip R. Ž. savo sūnaus V. Ž. buhalterinėje apskaitoje pagrindė apskaitos dokumentais ūkines operacijas, kuriuose ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės, tai yra, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. mėsos produkcijai iš UAB (duomenys neskelbtini) pirkimui ir grynųjų piniginių lėšų įnešimui į UAB (duomenys neskelbtini) kasą pagrįsti, panaudojo tikrovės neatitinkančius dokumentus:
1. 2018 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0030968, kasos pajamų orderį Nr. 31101, iš viso 227,72 Eur sumai;
2. 2018 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031089, kasos pajamų orderį Nr. 31218, iš viso 193,72 Eur sumai;
3. 2018 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031318, kasos pajamų orderį Nr. 31440, iš viso 231,67 Eur sumai;
4. 2018 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031432, kasos pajamų orderį Nr. 31548, iš viso 218,81 Eur sumai;
5. 2018 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031544, kasos pajamų orderį Nr. 31655, iš viso 230,5 Eur sumai;
6. 2018 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031676, kasos pajamų orderį Nr. 31777, iš viso 542,95 Eur sumai;
7. 2018 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031783, kasos pajamų orderį Nr. 31876, iš viso 358,43 Eur sumai;
8. 2018 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031916, kasos pajamų orderį Nr. 31999, iš viso 198,66 Eur sumai;
9. 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032055, kasos pajamų orderį Nr. 32129, iš viso 302,06 Eur sumai;
10. 2018 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032201, kasos pajamų orderį Nr. 32270, iš viso 421,55 Eur sumai;
11. 2018 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032336, kasos pajamų orderį Nr. 32394, iš viso 252,75 Eur sumai;
12. 2018 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032480, kasos pajamų orderį Nr. 32528, iš viso 251,82 Eur sumai;
13. 2018 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032615, kasos pajamų orderį Nr. 32655, iš viso 229,66 Eur sumai;
14. 2018 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032802, kasos pajamų orderį Nr. 32818, iš viso 246,53 Eur sumai;
15. 2018 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032964, kasos pajamų orderį Nr. 32963, iš viso 301,97 Eur sumai;
16. 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033142, kasos pajamų orderį Nr. 33134, iš viso 177,06 Eur sumai;
17. 2018 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033341, kasos pajamų orderį Nr. 33323, iš viso 153,35 Eur sumai;
18. 2018 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033523, kasos pajamų orderį Nr. 33496, iš viso 267,92 Eur sumai;
19. 2018 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033721, kasos pajamų orderį Nr. 33684, iš viso 17,62 Eur sumai;
20. 2018 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033732, kasos pajamų orderį Nr. 33695, iš viso 258,95 Eur sumai;
21. 2018 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033925, kasos pajamų orderį Nr. 33871, iš viso 422,64 Eur sumai;
22. 2018 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034121, kasos pajamų orderį Nr. 34006, iš viso 315,53 Eur sumai;
23. 2018 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034297, kasos pajamų orderį Nr. 34138, iš viso 73,77 Eur sumai;
24. 2018 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034299, kasos pajamų orderį Nr. 34140, iš viso 231,9 Eur sumai;
25. 2018 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034519, kasos pajamų orderį Nr. 34297, iš viso 182,19 Eur sumai;
26. 2018 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034717, kasos pajamų orderį Nr. 34449, iš viso 207,61 Eur sumai;
27. 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034811, kasos pajamų orderį Nr. 34518, iš viso 254,83 Eur sumai;
28. 2018 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034905, kasos pajamų orderį Nr. 34592, iš viso 277,83 Eur sumai;
29. 2019 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0035439, kasos pajamų orderį Nr. 35074, iš viso 134,58 Eur sumai;
30. 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0035590, kasos pajamų orderį Nr. 35213, iš viso 153,4 Eur sumai;
31. 2019 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0035744, kasos pajamų orderį Nr. 350353, iš viso 234,68 Eur sumai;
32. 2019 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0035919, kasos pajamų orderį Nr. 35515, iš viso 197,88 Eur sumai;
33. 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036082, kasos pajamų orderį Nr. 35664, iš viso 337,46 Eur sumai;
34. 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036236, kasos pajamų orderį Nr. 35801, iš viso 232,35 Eur sumai;
35. 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036392, kasos pajamų orderį Nr. 35935, iš viso 229,78 Eur sumai;
36. 2019 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036551, kasos pajamų orderį Nr. 36077, iš viso 271,51 Eur sumai;
37. 2019 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036699, kasos pajamų orderį Nr. 36212, iš viso 272,26 Eur sumai;
38. 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036854, kasos pajamų orderį Nr. 36350, iš viso 300,6 Eur sumai;
39. 2019 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0037000, kasos pajamų orderį Nr. 36483, iš viso 307,52 Eur sumai;
40. 2019 m. liepos 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VP0037155 ir VP0037191, kasos pajamų orderį Nr. 36651, iš viso 603,31 Eur sumai, kuriuose rekvizitai – ūkinės operacijos turinys (produkcijos kiekiai), bei rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės, taip apskaitė ūkines operacijas apskaitos dokumentais, išrašytais V. Ž. vardu, iš viso – 10325,33 Eur, ir pagrindė kasos pajamų orderiais grynųjų piniginių lėšų įnešimą V. Ž. vardu į UAB (duomenys neskelbtini) kasą iš viso – 10325,33 Eur, dėl ko negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. negalima iš dalies nustatyti R. Ž., įsigijusios verslo liudijimą sūnaus V. Ž. vardu, veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
1.2. Be to, R. Ž. padėjo apgaulingai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d., būdama įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) kaip pardavėja, taip pat vykdydama individualią veiklą ir vykdydama UAB (duomenys neskelbtini) vadovų nurodymus, jų nurodymu įsigijusi verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) savo sūnaus V. Ž. vardu, kurie leidžia vykdyti prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, prekiavo įvairia mėsos produkcija kas antrą ketvirtadienį (duomenys neskelbtini) turguje ir kas antrą penktadienį (duomenys neskelbtini) turguje, ir vykdydama UAB (duomenys neskelbtini) vadovų nurodymus nuslėpti gaunamas pajamas ir išlaidas už parduodamą UAB (duomenys neskelbtini) mėsos produkciją, žinodama, kad jos parduodamos mėsos produkcijos įsigijimas bus įformintas tikrovę neatitinkančiais šios įmonės vardu V. Ž. išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrąjį prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jokiais apskaitos dokumentais, suvokdama tokios savo ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklos padarinius, prekiaudama mėsos produktais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turguose, panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) V. Ž. įformintus ir jai pasirašyti pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius ir tikrovę neatitinkančius dokumentus:
1. 2018 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0030968, kasos pajamų orderį Nr. 31101, iš viso 227,72 Eur sumai;
2. 2018 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031089, kasos pajamų orderį Nr. 31218, iš viso 193,72 Eur sumai;
3. 2018 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031318, kasos pajamų orderį Nr. 31440, iš viso 231,67 Eur sumai;
4. 2018 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031432, kasos pajamų orderį Nr. 31548, iš viso 218,81 Eur sumai;
5. 2018 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031544, kasos pajamų orderį Nr. 31655, iš viso 230,5 Eur sumai;
6. 2018 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031676, kasos pajamų orderį Nr. 31777, iš viso 542,95 Eur sumai;
7. 2018 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031783, kasos pajamų orderį Nr. 31876, iš viso 358,43 Eur sumai;
8. 2018 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0031916, kasos pajamų orderį Nr. 31999, iš viso 198,66 Eur sumai;
9. 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032055, kasos pajamų orderį Nr. 32129, iš viso 302,06 Eur sumai;
10. 2018 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032201, kasos pajamų orderį Nr. 32270, iš viso 421,55 Eur sumai;
11. 2018 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032336, kasos pajamų orderį Nr. 32394, iš viso 252,75 Eur sumai;
12. 2018 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032480, kasos pajamų orderį Nr. 32528, iš viso 251,82 Eur sumai;
13. 2018 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032615, kasos pajamų orderį Nr. 32655, iš viso 229,66 Eur sumai;
14. 2018 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032802, kasos pajamų orderį Nr. 32818, iš viso 246,53 Eur sumai;
15. 2018 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0032964, kasos pajamų orderį Nr. 32963, iš viso 301,97 Eur sumai;
16. 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033142, kasos pajamų orderį Nr. 33134, iš viso 177,06 Eur sumai;
17. 2018 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033341, kasos pajamų orderį Nr. 33323, iš viso 153,35 Eur sumai;
18. 2018 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033523, kasos pajamų orderį Nr. 33496, iš viso 267,92 Eur sumai;
19. 2018 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033721, kasos pajamų orderį Nr. 33684, iš viso 17,62 Eur sumai;
20. 2018 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033732, kasos pajamų orderį Nr. 33695, iš viso 258,95 Eur sumai;
21. 2018 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0033925, kasos pajamų orderį Nr. 33871, iš viso 422,64 Eur sumai;
22. 2018 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034121, kasos pajamų orderį Nr. 34006, iš viso 315,53 Eur sumai;
23. 2018 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034297, kasos pajamų orderį Nr. 34138, iš viso 73,77 Eur sumai;
24. 2018 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034299, kasos pajamų orderį Nr. 34140, iš viso 231,9 Eur sumai;
25. 2018 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034519, kasos pajamų orderį Nr. 34297, iš viso 182,19 Eur sumai;
26. 2018 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034717, kasos pajamų orderį Nr. 34449, iš viso 207,61 Eur sumai;
27. 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034811, kasos pajamų orderį Nr. 34518, iš viso 254,83 Eur sumai;
28. 2018 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0034905, kasos pajamų orderį Nr. 34592, iš viso 277,83 Eur sumai;
29. 2019 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0035439, kasos pajamų orderį Nr. 35074, iš viso 134,58 Eur sumai;
30. 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0035590, kasos pajamų orderį Nr. 35213, iš viso 153,4 Eur sumai;
31. 2019 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0035744, kasos pajamų orderį Nr. 350353, iš viso 234,68 Eur sumai;
32. 2019 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0035919, kasos pajamų orderį Nr. 35515, iš viso 197,88 Eur sumai;
33. 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036082, kasos pajamų orderį Nr. 35664, iš viso 337,46 Eur sumai;
34. 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036236, kasos pajamų orderį Nr. 35801, iš viso 232,35 Eur sumai;
35. 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036392, kasos pajamų orderį Nr. 35935, iš viso 229,78 Eur sumai;
36. 2019 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036551, kasos pajamų orderį Nr. 36077, iš viso 271,51 Eur sumai;
37. 2019 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036699, kasos pajamų orderį Nr. 36212, iš viso 272,26 Eur sumai;
38. 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0036854, kasos pajamų orderį Nr. 36350, iš viso 300,6 Eur sumai;
39. 2019 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VP0037000, kasos pajamų orderį Nr. 36483, iš viso 307,52 Eur sumai;
40. 2019 m. liepos 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VP0037155 ir VP0037191, kasos pajamų orderį Nr. 36651, iš viso 603,31 Eur sumai, kuriuose nurodyti neteisingi duomenys apie jos sūnaus V. Ž. tariamai įsigytų ir parduotų prekių vertę bei bendrovei už parduotas prekes V. Ž. tariamai sumokėtų piniginių lėšų sumas, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d. gavo ir neapskaitė iš R. Ž. (verslo liudijimas buvo įsigyti sūnaus V. Ž. vardu) piniginių lėšų - 12207,77 Eur už parduotus įvairius mėsos gaminius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turguose, taip pat, UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d. neapskaitė piniginių lėšų - 23463,92 Eur iš pardavėjos R. Ž. už parduotus įvairius mėsos gaminius Klaipėdos ūkininkų turguje prie PC „Akropolio“, taip R. Ž. padėjo, UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d., apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) gavo piniginių lėšų už R. Ž. parduotus įvairius mėsos gaminius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turguose bei Klaipėdos ūkininkų turguje, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neužregistravo iš viso – 35671,69 Eur piniginių lėšų gavimo, dėl ko iš dalies neįmanoma nustatyti laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. Ž. gynėjas advokatas R. Špelveris prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. Ž. paskirta subendrinta galutinė 80 MGL, t. y. 4000 Eur dydžio bauda, į laisvės apribojimą vieneriems metams ir įpareigojant R. Ž. per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nurodo, jog šis apeliacinis skundas yra teikiamas tik dėl bausmės parinkimo (BPK 328 str. l d. 2 p.), nes apeliantės R. Ž. manymu, pirmos instancijos teismas individualizuodamas parinktų bausmių dydžius netinkamai ir nevisapusiškai įvertino jos socialinę padėtį, bylos faktines aplinkybes, bylos medžiagą, kas lėmė finansiškai nepakeliamos piniginės baudos skyrimą.
3.1. Apeliantės gynėjas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažindamas apeliantę kalta pagal du epizodus, motyvuojamoje nuosprendžio dalyje labai trumpai ir formaliai nurodė, kad „atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikaltimų sunkumą, R. Ž. charakterizuojančius duomenis“ skiria bausmes – atitinkamo dydžio baudas. Nurodo, jog daugiau jokių motyvų nėra pateikiama, tame tarpe nėra pasisakoma dėl gynybos baigiamųjų kalbų metu prašyto taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigojant R. Ž. per vienerius metus neatlygintai išdirbti l 00 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas apeliantės prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimo institutą, kartu su visais tiek apeliantę, tiek laiduotojo – jos vyro, charakterizuojančiais duomenimis. Pažymi, jog šių teiktinų dokumentų bei byloje esančių duomenų apimtyje, gynyba nurodydama, kad teismui netaikius laidavimo instituto, pastarasis atsižvelgtų į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei esančius charakterizuojančius duomenis, taikytų BK 54 str. 3 d. ir paskirtų laisvės apribojimą, kuris nebūtų susijęs su finansine bausme. Nurodo, jog šių duomenų ir dokumentų esmė – apeliantės finansinė ir šeimyninė padėtis labai stipriai apriboja galimybę sumokėti piniginę baudą. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir savo motyvuose apie tai nei žodžiu neaptarė.
3.2. Skunde nurodoma, jog apeliantės padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 222 str. l d. nusikalstama veika yra išdėstyta BK 32 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, šie baudžiamojo įstatymo saugomi gėriai apsprendžia nusikalstamos veikos pavojingumą, kurie sąlygoja, kad buvo padaryta tik finansinio pobūdžio nusikalstama veika. Nurodo, jog juo labiau, kad kvalifikuojama veika pagal BK 222 str. l d. nors ir yra materiali sudėtis, tačiau esamu atveju jokios materialinės žalos valstybei nėra padaryta. Pažymi, jog tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Gynėjas nurodo, jog apeliantei iš esmės formuojamas kaltinimas dėl dviejų epizodų, t. y. pagal BK 222 str. 1 d. ir BK 24 str. 6 d. 222 str. l d., tačiau faktiškai pateikiamas kaltinimas yra iš vienų ir tų pačių atliktų veiksmų, mechanizmo bei modelio (netgi kaltinime išvardinamos keturiasdešimt PVM sąskaitų faktūrų yra tos pačios), todėl tokiu atveju turėtų būti vertinama, kaip ideali veikų sutaptis. Nurodo, jog juo labiau, kad tokį teisinį vertinimą ne kartą yra pateikusi teismų praktika. Šiuo atveju tik trumpai paminėtina teismų praktikos apžvalga nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pažymi, jog apeliantės padarytų nusikalstamų veikų motyvas – UAB (duomenys neskelbtini) administracijos nurodymų vykdymas, siekiu išsaugoti darbines pareigas ir gauti nors ir mažas, tačiau stabilias darbines pajamas. Gynėjas nurodo, kad apeliantė yra pateikusi UAB (duomenys neskelbtini) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kurioje nurodoma, kad Apeliantei buvo išmokėtos tokios darbo užmokesčio sumos: už 2021-07 – 228,94 Eur; už 2021-08 – 305,25 Eur; už 2021-09 – 328,54 Eur; už 2021-10 – 347,65 Eur; už 2021-11 – 203,50 Eur. Gynėjo manymu, iš šių duomenų yra matyti, kad apeliantei yra svarbus kiekvienas „euras“ ir vardan to, ji buvo pasiryžusi klausyti UAB (duomenys neskelbtini) administracijos nusikalstamų nurodymų. Nusikalstomomis veikomis nebuvo siekta asmeninės naudos, kitaip tariant apeliantė iš to nei finansinės, nei kitokios naudos negavo.
3.3. Gynėjas pažymi, jog apeliantė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino, davė išsamius parodymus, kurie galima sakyti padėjo atskleisti UAB (duomenys neskelbtini) administracijos padarytas nusikalstamas veikas. Pažymi, jog apeliantė teisiama pirmą kartą, dirba, turi šeimą ir iš dalies išlaiko pilnametį vaiką, kuriam išduotas neįgaliojo pažymėjimas (nustatytas 40 proc. darbingumo lygis). Apeliantės gynėjo manymu, esamu atveju, apeliacinės instancijos teismui vertinant, ar pastarajai galima parinkti kitokią nei baudos, kaip bausmės rūšį, gali turėti įtakos apeliantės bendros šeimos pajamos, todėl pastaroji nurodo, kad jos darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 300 Eur „į rankas“; vyro (E. Ž.) apie 700 Eur „į rankas“; sūnaus (V. Ž.) išmoka sudaro apie 215 Eur. Iš šių duomenų galima įžvelgti, kad trims suaugusiems asmenims gaunant apie 1 200 Eur bendrų pajamų per mėnesį, apeliantei paskirta 4000 Eur bauda yra labai ženkli suma, kuri gali būti labai apsunkintai įgyvendinta. Nurodo, jog apeliantė savo veiką vertina (vertino ikiteisminio tyrimo metu) kritiškai, suvokia jos padarinius ir siekia bausmės paskirties (BK 41 str.). Pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantė nesiekia, kad jos padarytos nusikalstamos veikos būtų įvertintos kaip mažareikšmės ar pan., tačiau nori išreikšti poziciją, kad jai skirtas baudos sumokėjimas yra beveik neįgyvendinamas.
3.4. Apeliantės gynėjo nuomone, įvertinus nustatytų ir išdėstytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, apeliantės asmenybę, laisvės apribojimo kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, objektyviai atitiktų padarytos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Gynėjo manymu, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas apeliantei tinkamai užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo įgyvendinimą. Juo labiau, kad teismų praktikoje tokia teisminė praktika taikoma, kai už analogiškas nusikalstamas asmenims paskiriamas įpareigojimas per tam tikrą laiką neatlygintinai išdirbti valandų skaičių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nurodo, jog apibendrinant šį apeliacinį skundą bei įvertinus apeliantės socialinę, finansinę padėti, asmenį charakterizuojančius duomenis, (ne)padarytos žalos dydį, nusikalstamų veikų motyvus, nusikalstamų veikų daugeto formą, lengvinančias aplinkybes, egzistuojančią teismų praktiką, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantė prašo jos atžvilgiu įvertinti pirmos instancijos teismo parinktų bausmių dydžius bei juos tinkamai, teisingai ir visapusiškai individualizuojant, paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir įpareigoti Apeliantę per vienerius metus neatlygintai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
4. Atsiliepimu į nuteistosios R. Ž. gynėjo advokato R. Špelverio apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl R. Ž. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jai paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
10. Įstatymas numato, kad teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje laikėsi tinkamai.
9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai R. Ž. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį. Teismas konstatavo, kad R. Ž. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tą aplinkybę, kad ji savo kaltę pripažino. Taip pat teismas nenustatė jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. Ž. neteista, tačiau bausta administracine tvarka. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamajai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsižvelgus į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikaltimų sunkumą ir R. Ž. charakterizuojančius duomenis, šiuo konkrečiu atveju nuteistajai R. Ž. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai baudą.
10. Pažymėtina, jog BK 222 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Šis nusikaltimas, remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. R. Ž. šioje byloje buvo teisiama pirmą kartą. Jokių aplinkybių, dėl kurių baudos paskyrimą galima būtų pripažinti neatitinkančiu bausmės paskirties ar pažeidžiančiu bausmės skyrimo taisykles, nenustatyta.
10. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas tvirtina, jog nuteistajai buvo galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių išimtinių atvejų šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Įvertinus nuteistąją R. Ž. charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pagrindo skirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nėra pagrindo.
11. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, jog R. Ž. būtų galima paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir įpareigoti ją per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą. Vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuteistosios ir jos šeimos finansinė padėtis neleidžia jai sumokėti teismo paskirtą baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra svarbi aplinkybė, jog nuteistoji R. Ž. yra darbinga, turi nuolatinį darbą, kiti jos šeimos nariai taip pat gauna pajamas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė net 12 mėnesių terminą baudai sumokėti. Be to, nuteistoji dėl objektyvių priežasčių neturėdama galimybės sumokėti baudos per teismo nustatytą terminą, gali kreiptis į teismą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.
13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai R. Ž. baudą, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajai R. Ž. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistosios R. Ž. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Edita Lapinskienė
Dalius Jocys
Eugenijus Antanauskas