Civilinė byla Nr. e2-6491-1125/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02249-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CODIGI“ atstovui vadovui V. M., atstovui advokatui Kazimierui Vasiliauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ ir atsakovo A. S. atstovei advokatei Irinai Beleškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CODIGI“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „A“ ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „CODIGI“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų – UAB „A“ ir A. S. – ieškovės –UAB „Codigi“ – naudai 3 808 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškovė nurodo, kad bendrovė, kurios ankstesnis pavadinimas buvo UAB „Alorela“, yra informacinių technologijų įmonė. Bendrovė teikia įvairias programavimo paslaugas. 2020-02-24 tarp bendrovės ir A. S. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 20-2. Pagal darbo sutartį A. S. bendrovėje buvo priimtas dirbti ir užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbą bendrovėje A. S. pradėjo (duomenys neskelbtini). Bendrovė mokėjo A. S. 6950 EUR dydžio darbo užmokestį. 2020-02-24 prie darbo sutarties buvo sudarytas susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teisių perleidimo. Konfidencialumo susitarime, be kita ko, buvo įtvirtinta, kad (i) informacija apie bendrovės klientus, tiekėjus ar partnerius, jiems taikomas sutarčių sąlygas ar įkainius, taip pat (ii) klientų sąrašai, kontaktiniai asmenys, bendrovės kainodara, informacija apie klientų poreikius, bendrovės paslaugų paklausa ir (iii) informacija apie bendrovės naudojamas technologijas, kuriamus ar jau sukurtus intelektinės nuosavybės objektus, įdiegtas arba planuojamas diegti informacines technologijas bei verslo valdymo sistemas yra konfidenciali (1.2 p.).

 

3.       Pagal konfidencialumo susitarimą A. S., be kita ko, įsipareigojo darbo santykių bendrovėje laikotarpiu ir 3 metus po jų nutraukimo: laikyti paslaptyje, neatskleisti ir nenaudoti savo ar kitų asmenų interesais bendrovės komercinių paslapčių ir kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos (1.1 p.); nevilioti bendrovės esamų klientų bei potencialių klientų ar kartu su jais neužsiimti bendra verslo veikla, jeigu tokiu būdu būtų naudojamos bendrovės komercinės paslaptys (1.4 p.). Tarp bendrovės ir A. S. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta, 2021-02-25 bendrovei ir A. S. sudarant kitą sutartį – civilinę paslaugų teikimo sutartį. Paslaugų sutartimi šalys nustatė 40,63 EUR/val. + PVM paslaugų teikimo įkainį, kuris vėliau buvo padidintas iki 52 EUR/val. + PVM. Paslaugų sutartimi A. S., be kita ko, įsipareigojo: nesiūlyti ir neteikti bendrovės klientams paslaugų apeinant bendrovę. Paslaugų sutartimi A. S. patvirtino, jog supranta, kad galutinis paslaugų gavėjas yra ne bendrovė, o bendrovę pasamdžiusios įmonės, todėl A. S. įsipareigojo nesiūlyti naudos gavėjams (bendrovės klientams) teikti paslaugas ir jų neteikti be išankstinio bendrovės raštiško sutikimo (13 p.); su paslaugų sutarties vykdymu susijusią konfidencialią informaciją saugoti, jos nenaudoti ir neatskleisti trečiosioms šalims. Paslaugų sutartimi sulygta, jog konfidenciali informacija – bet kokia informacija, susijusi su paslaugų sutartimi ir jos vykdymu, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) komercinio (kainodaros), atsiskaitymo, techninio pobūdžio informacija, kurią bendrovė žodžiu ar raštu suteikia A. S., arba kuri tampa jam žinoma sudarius paslaugų sutartį ar vykdymo procese. Šalys taip pat susitarė, kad visa informacija, nurodyta paslaugų sutartyje ir jos prieduose, taip pat yra komercinė paslaptis (14 p.).

 

4.       2021-12-14 bendrovė sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB „SME Finance“ (SME), teikiančia trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas verslo klientams. Bendrovė pagal SME užsakymą įgyvendino naujo interneto banko sukūrimo projektą (SME Projektas). A. S., kaip bendrovės samdomas programuotojas pagal paslaugų sutartį, nuo 2021 m. gruodžio mėn. teikė SME programavimo paslaugas, t. y. tiesiogiai dirbo prie SME Projekto. A. S. dirbdamas prie SME Projekto: (i) dalyvavo susitikimuose su bendrovės klientu SME, kuriuose tiesiogiai bendravo su SME atstovais dėl SME Projekte egzistuojančių poreikių, planų, reikalingų darbų; (ii) atliko programavimo darbus SME; (iii) planavo ir dėliojo programinio kodo architektūrą; (iv) dalyvavo susitikimuose bei derino informaciją su trečiųjų šalių tiekėjais, kaip pvz., dėl integracijų su kitomis SME sistemomis.  A. S. tiesiogiai dirbant prie SME Projekto, jam tapo žinomos šios bendrovės komercinės paslaptys: (i) SME kontaktiniai asmenys, atsakingi iš SME pusės už bendrovės įgyvendinimą SME projektą; (ii) SME užsakymų istorija ir apimtys; (iii) SME planai; (iv) SME taikomos paslaugų teikimo sąlygos (įskaitant kainodara). Visa ši informacija, sudarančią bendrovės komercinę paslaptį, A. S. tapo žinoma tik dėl to, kad jis dirbo prie SME projekto, nes buvo sudaręs paslaugų sutartį su bendrove, kuri savo ruožtu buvo sudariusi sutartį su SME. Ši komerciškai vertinga informacija buvo slapta.

 

5.       2022-05-02 A. S. pranešė bendrovei apie paslaugų sutarties nutraukimą. Paslaugas A. S. bendrovei teikė ir, atitinkamai, tiesiogiai dirbo prie bendrovės kliento SME Projekto iki 2022-05-31. A. S. savo iniciatyva nutrauktus paslaugų sutartį, bendrovei 2022 m. birželio mėn. tapo žinoma, kad A. S. naudojo bendrovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie SME projektą ir toliau teikia paslaugas bendrovės klientui SME. Tai patvirtina SME siųstas 2022-06-06 „MS Teams“ nuotolinio susitikimo kvietimas, ekrano nuotrauka, kurioje matyti A. S. dalyvavimas susitikime su SME po 2022-05-31 dienos. A. S. dalyvavimas dirbant prie SME projekto taip pat matomas iš bendrovės kuriamo programinio kodo SME repozitorijos – A. S. įkelia programinio kodo pakeitimus į repozitoriją. Tokie kodo pakeitimai A. S. buvo atlikti ir birželio mėn., nors, kaip minėta, paslaugų sutartis tarp bendrovės ir A. S. galiojo iki 2022-05-31. Atlikus patikrinimą Juridinių asmenų registre, bendrovė nustatė, jog A. S. 2022-05-05, t. y. likus 26 dienoms iki paslaugų sutarties pabaigos, buvo išrinktas „A“ vadovu. Iš civilinė bylos Nr. e2-1539-727/2023 bendrovei tapo žinoma, kad 2022-05-20, t. y. dar A. S. teikiant paslaugas bendrovei pagal paslaugų sutartį ir tokiu būdu dirbant prie SME projekto, „A“, atstovaujama A. S., sudarė sutartį su SME. SME bendrovei yra raštu patvirtinusi, kad SME savo iniciatyva sutarties dėl paslaugų teikimo A. S. sudaryti nesiūlė. 2022-06-15 ir 2022-09-13 bendrovė A. S. ir „A“ pateikė pretenzijas reikalaudama, be kita ko, nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kurie kenkia bendrovės galimybėms sąžiningai konkuruoti.

 

6.       Pažymi, kad „A“ vieninteliu akcininku yra taip pat buvęs bendrovės darbuotojas T. A. (T. A.). T. A., kaip ir A. S., 2022 m. gegužės mėn. savo iniciatyva nutraukė sutartinius santykius su bendrove. Atsižvelgiant į tai, kad T. A., kaip ir A. S., atskleidė ir panaudojo bendrovės konfidencialią informaciją, bendrovė kreipėsi teisinės gynybos. Aukščiau nurodytas teisminis ginčas tarp Bendrovės ir T. A. yra reikšmingas šiai bylai, nes A. S. ir T. A. bendrai atliko suderintus neteisėtus veiksmus: (i) vienu metu (2022 m. gegužės mėn.) nutraukė sutartinius santykius su bendrove; (ii) tiek A. S., tiek T. A. betarpiškai dirbo prie SME Projekto; (iii) 2022 m. gegužės mėn. T. A. tapo vieninteliu „A“ akcininku, o A. S. – „A“ vadovu ir vieninteliu „A“ darbuotoju; (iv) dar galiojant sutartiniams santykiams tarp bendrovės ir A. S. bei T. A., „A“, atstovaujama A. S., sudarė sutartį su SME; (v) po sutartinių santykių nutraukimo su bendrove, A. S. ir T. A. per „A“ tęsė darbus prie to paties SME Projekto.

 

7.       Ieškovė nurodo, kad bendrovė prarado dalį pelno iš SME Projekto nuo 2022-06-01 (paslaugų sutartis tarp bendrovės ir A. S. galiojo iki 2022-05-31). Bendrovės žiniomis, A. S. per „A“ dirbo prie SME Projekto iki 2022-12-31, t. y. 7 mėn. Atitinkamai, ieškovės negautas pelnas už 7 mėn. sudaro 4480 EUR (640 EUR x 7 mėn.). Įvertinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą, viso gaunasi 3808 EUR (4480 Eur x 0,85 proc.) negauto grynojo pelno. Ši suma priteistina solidariai iš atsakovų.

 

8.       Atsiliepimu atsakovai prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. S. neneigia faktinės aplinkybės, kad nutraukęs civilinę paslaugų teikimo sutartį su ieškove, teikė paslaugas ieškovės klientei SME. Pažymi, kad SME 2021 m. gruodžio 14 d. projekto užsakyme atsakovą A. S. nurodė kaip produkto kūrėją, kuriam yra siūloma dirbti įgyvendinant SME projektą. A. S. yra aukštos kvalifikacijos specialistas, puikiai išmanantis savo darbą, SME iš anksto būtent A. S. įvardino kaip programinės įrangos kūrėją, todėl SME buvo suinteresuota pirkti būtent iš A. S. jo teikiamas paslaugas.

 

9.       A. S. pažymi, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „SME finance“ ir UAB „A“ 2022 m. gegužės 23 d. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2022 m. birželio 1 d., kai sutartį UAB „SEM finance“ vardu pasirašė M. M.. A. S.atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakymus dėl sutarties sudarymo ieškovei teikė ne sutartį pasirašęs asmuo – M. M., bet A. V., kurio pareigos bei teisė teikti atsakymus nėra išviešinta, todėl tikėtina, kad A. V. nežinojo ir negalėjo žinoti sutarties su atsakovais sudarymo bei pasirašymo aplinkybių, dėl ko ir pateikė klaidingą informaciją.

 

10.       Atsakovas A. S. pareiškia, kad neatskleidė jokios konfidencialios informacijos ir priešingai, nei

nurodo ieškovė, kliento pavadinimas ir viešai prieinami kontaktai nelaikytini konfidencialia informacija. Taip pat A. S. pareiškia, kad ieškovė niekada nebuvo nurodžiusi A. S. nei žodžiu, nei raštu, kad kuri nors teikiama informacija yra konfidenciali. A. S. vertinimu, vien jo dalyvavimas projekte nesuponuoja išvados, kad A. S., kurio teikiamų paslaugų apimtis buvo aiškiai apibrėžta, buvo teikiami duomenys apie ieškovės ir UAB „SME finance“ turimų užsakymų istoriją, kontaktinius asmenis, atsakingus už projekto įgyvendinimą. Ir tai yra patvirtinama pačios ieškovės teikiamais dokumentais – 2021 m. gruodžio 14 d. projekto užsakyme yra nurodytas tik vienas UAB „SME finance“ kontaktas – R. T., tačiau šis asmuo nėra pateikęs nei vieno ieškovės teikiamo dokumento, susirašinėjimas vyko su kitais asmenimis, kurių kontaktai net nebuvo įrašyti į paslaugų sutartį, o duomenų, kad A. S.kreipėsi į R. T., byloje nėra. Taip pat nėra ir kitų duomenų, į ką tiesiogiai kreipėsi A. S., todėl negalima šiuo metu teigti, kad UAB „A“ ir A. S. tiesiogiai kreipėsi į kitus UAB „SME finance“ darbuotojus, kurių duomenys nėra viešai prieinami. 

 

11.       Nurodo, kad SME yra juridinis asmuo, kurio duomenys yra viešai skelbiami VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, tame tarpe ir duomenys apie įmonės vadovus, akcininkus ir t.t. Pati SME viešojoje erdvėje nuolat skelbia informaciją apie siūlomą darbą, ieško potencialių paslaugų tiekėjų. SME skelbimai yra skelbiami interneto svetainėje www.linkedin.com. Pažymi, kad ieškovė nenurodo kaip atsakovas buvo supažindintas ir kaip jam buvo perduoti šie duomenys. Ieškovas taip pat nenurodo kaip buvo apsaugota informacija apie klientus, nors šis turi pareigą nurodyti ne tik, kad konkreti informacija yra konfidenciali, bet ir kokiais būdais ieškovė ją saugo. A. S. pareiškia, kad ieškovė nenurodė kokią konfidencialią informaciją panaudojo A. S., o taip pat neįrodė, kad informacija buvo konfidenciali : 1) ieškovė neturi patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, su kuriuo A. S. buvo supažindintas; 2) ieškovė ėmėsi organizacinių priemonių informacijos apsaugai; 3) nėra jokių duomenų, kad ieškovės A. S. pateikta informacija turi komercinę vertę, leidžia jai veikti pelningai, sukuria konkurencinį pranašumą prieš konkurentus, nežinančius tokios informacijos; 4) ieškovė nesiėmė protingų pastangų apsaugoti savo turimą komercinių paslapčių sąraše nurodytą informaciją. Atsakovas teikė programavimo paslaugas ieškovei pagal projekto užsakymą Nr. 2, kuris buvo sudarytas remiantis 2021 m. gruodžio 14 d. paslaugų pirkimo sutartimi. Pagal šį projekto užsakymą Nr. 2 A. S.buvo pavesta atlikti programavimo darbus pagal SME pateiktą užsakymą ieškovei, su kuria buvo sudaryta paslaugų sutartis, tačiau atsakovas niekada nematęs ir nebuvo supažindintas su sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir SME sąlygomis, kas leistų atsakovui įgyti konkurencinį pranašumą prieš ieškovę sudarant sutartis su SME. Šiame užsakyme nenurodyta jokia informacija, kuria ieškovė arba SME įvardintų kaip konfidencialią.

 

12.       Atsakovų vertinimu, ieškovės apeliavimas į netiesioginius įrodymus nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kad ji tinkamai informavo atsakovą A. S. apie jam teikiamą konfidencialią informaciją, supažindino su konfidencialios informacijos turiniu ir ėmėsi konkrečių veiksmų šios informacijos apsaugai. Nurodo, kad ieškovė nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad A. S. buvo supažindintas su 2021 m. gruodžio 14 d. paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „SME Finance“, žinojo UAB „SME Finance“ planus, SME taikomomis paslaugų pirkimo sąlygomis, įskaitant kainodarą, SME užsakymų istorija ir apimtimis. Ieškovė A. S. veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, kad A. S. tapo UAB „A“ vadovu ir iš karto po paslaugų sutarties su ieškove nutraukimu pradėjo teikti paslaugas UAB „SME finance“, tokiu būdu nesąžiningai konkuruojant su ieškove. Tačiau kaip jau buvo nurodyta aukščiau, UAB „SME finance“ 2021m. gruodžio 14 d. paslaugų teikimo sutarties su ieškove nenutraukė ir toliau perka iš ieškovės paslaugas, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pasiūlė ieškovei pateikti naujus kandidatus, kurie galėtų teikti paslaugas UAB „SME finance“, nesumažino paslaugų pirkimo apimties, paslaugų teikimo kainos, taigi, A. S.pradėtos teikti paslaugos ne per ieškovę, bet per atsakovą UAB „A“ nesukėlė ieškovei jokių neigiamų pasekmių.

 

13.       Teigia, kad tolimesnis santykių su ieškovės klientu palaikymas nelaikytinas nesąžininga konkurencija ar ieškovės komercinės paslapties atskleidimu. Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, tačiau nebuvo nekonkuravimo susitarimo – atsakovas nėra ribojamas vykdyti komercinę veiklą toje pačioje srityje kaip ir ieškovė ir jeigu tarp ieškovės ir atsakovo kliento susiklosto verslo santykiai, tai laikytina sąžininga konkurencija, o ne pažeidimu. Atsakovų vertinimu, atsakovai nėra atsakingi už ieškovės netekimus ar praradimus, tačiau vertindami ieškovės pateiktus skaičiavimus dėl tariamai netektų pajamų pasisako, kad ieškovės reikalaujamos atlyginti sumos skaičiavimai neatitinka faktinės situacijos. Ieškovės kaip galimų patirtų nuostolių sumai apskaičiuoti pasirinkta 40 valandų per savaitę darbo trukmė prie projekto nėra tinkamas matmuo siekiant apskaičiuoti ieškovės negautas pajamas, kadangi ieškovė nepateikia jokių įrodymų kaip ji nustatė kiek darbo valandų atsakovas A. S. dirbo prie projekto, todėl nėra pagrindo ir reikalauti negautų pajamų, kurių apskaičiavimas nėra laikytinas tiksliu ir pagrįstu. Svarbi ir ta aplinkybė, kad neatsižvelgiant į tai jog atsakovas A. S. teikia paslaugas SME, tačiau lygiagrečiai ir toliau ieškovė taip pat vykdo SME užsakymus, todėl abejotina ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovų negautų pajamų atlyginimo, kurių tikėtina nėra praradusi. Atsakovo A. S. vertinimu, ieškovė galėtų pagrįstai reikalauti negautų pajamų atlyginimo iš atsakovo tik tuo atveju, jei SME būtų nutraukusi bendradarbiavimą su ieškove ir visų projektų vykdymą perleidusi atsakovui.

 

14.       Nurodo, kad jeigu teismas vertintų, kad ieškovė galimai galėjo patirti nuostolius, atsakovai atkreipia teismo dėmesį į 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės gautą pasiūlymą teikti UAB „SME finance“ kandidatus paslaugoms atlikti po atsakovo A. S. paslaugų sutarties nutraukimo. Ieškovė nuostolius, jeigu tokie buvo, patyrė ne dėl A. S. veiksmų, bet dėl savo kaltų veiksmų, kadangi negalėjo pateikti klientui UAB „SME finance“ kitų kandidatų paslaugoms teikti, vadinasi ir nuostoliai atsirado ne A. S.pradėjus nesąžiningai konkuruoti su ieškove, bet dėl objektyviai ieškovės trūkstamų žmogiškųjų resursų. Jeigu A. S. neteiktų paslaugų ieškovei, ieškovė bet kuriuo atveju negalėtų pasiūlyti UAB „SME finance“ kitų paslaugas teikiančių asmenų, kas savaime reiškia, kad UAB „SME finance“ būtų samdomi kiti paslaugas teikiantys asmenys. Atsakovų vertinimu, ieškovė neįrodė komercinės paslapties atskleidimo fakto, kadangi (I)atsakovams nebuvo žinoma ieškovės ir SME sudarytos sutarties sąlygos, kas būtų laikytina konkurenciniu ieškovės pranašumu prieš atsakovus įgytu pasinaudojant sužinota komercine paslaptimi ir taip pažeidžiant LR Konkurencijos įstatymo nuostatas; (II) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovų kaltės neteko dalies pajamų, kadangi atsakovams pradėjus teikti paslaugas SME, ieškovės ir SME bendradarbiavimas nenutrūko, todėl preziumuojama, kad ieškovė nuostolių nepatyrė.

 

15.       Dubliku ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad byloje kilęs ginčas nėra apie SME rinkoje perkamas IT paslaugas, o yra apie A. S. sužinotą ieškovės komercinę paslaptį būtent projekte. Informacija apie SME projektą A. S. tapo žinoma tik dėl to, kad jis dirbo prie projekto kaip bendrovės samdomas specialistas pagal paslaugų sutartį. Atsakovai panaudojo ieškovės komercinę paslaptį ir pradėjo dirbti būtent prie SME internetinio banko sukūrimo projekto dar galiojant paslaugų sutarčiai. Informacija apie SME projektą turi tiek tikros, tiek ir potencialios komercinės vertės, nes yra slapta. SME yra ieškovės klientas nuo 2021 m. gruodžio mėn. Atitinkamai, ieškovė įgijo vertingos informacijos apie SME komercinius poreikius, veiklos specifiką.Visa ši informacija nėra viešai skelbiama ir yra slapta, žinoma tik ieškovei ir prie SME projekto dirbantiems asmenims, t. y. turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui (ieškovei) ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Ieškovė informacijos apie SME projektą atžvilgiu ėmėsi protingų veiksmų, atsižvelgdama į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Informacija apie SME projektą yra žinoma tik ieškovei ir ieškovės samdomiems specialistams, kurie dirba prie projekto. Paslaugų sutartimi tarp ieškovės ir A. S. buvo sulygta, jog konfidenciali informacija – bet kokia informacija, susijusi su paslaugų sutartimi ir jos vykdymu, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) komercinio (kainodaros), atsiskaitymo, techninio pobūdžio informaciją, kurią bendrovė žodžiu ar raštu suteikia A. S., arba kuri tampa jam žinoma sudarius paslaugų sutartį ar vykdymo procese. Šalys taip pat susitarė, kad visa informacija, nurodyta paslaugų sutartyje ir jos prieduose, taip pat yra komercinė paslaptis (paslaugų sutarties 14 p.). Pats A. S. pripažįsta, kad „yra aukštos kvalifikacijos specialistas, puikiai išmanantis savo darbą“. Kaip matyti iš A. S. socialinės platformos LinkedIn profilio, A. S. turi sukaupęs daugiau kaip 16 metų patirtį įvairiose ir puikiai žinomose didžiosiose įmonėse, tokiose kaip Swedbank bankas, Nordea bankas, Nortal. A. S. minėtose įmonėse užėmė aukštas pozicijas – vyresniojo programuotojo, sistemų analitiko. Atsižvelgiant į A. S. sukauptą darbo patirtį ir darbo pobūdžio akivaizdu, kad A. S., būdamas kvalifikuotu specialistu ir savo srities žinovu, negalėjo nesuprasti, jog informacija apie SME projektą sudaro bendrovės komercinę paslaptį.

 

16.       Ieškovės teigimu, A. S., dar galiojant paslaugų sutarčiai, kūrė planą kaip nesąžiningai perimti bendrovės kliento SME projekto dalį. Ieškovė turėjo kvalifikuotų specialistų, kurie galėjo tęsti SME projektą tokia apimtimi, kokia vykdė iki A. S. sprendimo nutraukti sutartinius santykius su bendrove. 2022 m. gegužės mėn., kuomet A. S. nusprendė nutraukti paslaugų sutartį, bendrovė turėjo 14 darbuotojų, iš kurių 8 buvo programuotojai, ir 10 specialistų samdė pagal paslaugų sutartis, iš kurių 7 buvo programuotojai. SME poreikiai projekte nebuvo neriboti. Todėl, nors ieškovė ir galėjo SME pasiūlyti kitų – kvalifikuotų specialistų paslaugas (tą netgi ir darė), SME ieškovės paslaugų didesne apimtimi nereikėjo, kadangi „A“, vadovaujama A. S., jau buvo perėmusi dalį užsakymų projekte. Jei „A“ nebūtų pradėjusi teikti programavimo paslaugų SME Projekte (o tai įvyko tik todėl, kad buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi), darbus prie SME projekto būtų vykdę kiti ieškovės specialistai. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, panaudojant ir atskleidžiant bendrovės komercinę paslaptį, bendrovei buvo padaryta turtinė žala, t. y. bendrovė negavo iš anksto numatytų pajamų iš SME, kurias būtų gavusi nesant atsakovų neteisėtų veiksmų. „A“ neteisėtai perėmus dalį SME projekto užsakymų iš bendrovės, atitinkamai, sumažėjo bendrovės gaunamų pajamų dalis SME projekte, t. y. bendrovė prarado dalį SME projekto darbų. Dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų bendrovė patyrė ne mažesnius kaip 3808 EUR nuostolius negautų pajamų forma. 40 val. per savaitę darbo norma yra pasirinkta tinkamai ir atitinka realų A. S. dirbtą laiką prie projekto. Šį faktą patvirtina A. S. bendrovei išrašytos sąskaitos už 2022 m. sausio-gegužės mėn. A. S. prie SME Projekto dirbo: (i) 2022 m. sausio mėn. – 168 val.; (ii) 2022 m. vasario mėn. – 152 val.; (iii) 2022 m. kovo mėn. – 176 val.; (iv) 2022 m. balandžio mėn. – 160 val.; (v) 2022 m. gegužės mėn. – 176 val. Nėra jokio pagrindo manyti, kad 2022 m. birželio – gruodžio mėn. A. S. būtų dirbęs mažiau. Tai, be kita ko, pagrindžia kitų bendrovės specialistų darbo laikas prie projekto 2022 m. birželio – gruodžio mėn. A. S. nebuvo vienintelis asmuo, kuris teikė bendrovės vardu paslaugas SME projekte. Prie projekto dirbo ir kiti bendrovės specialistai, kurie sugaišo panašų valandų kiekį kaip ir A. S.: (i) M. K. prie SME Projekto 2022 m. liepos-gruodžio mėn. vidutiniškai dirbo 149 val. per mėnesį; (ii) P. P. prie SME Projekto 2022 m. birželio-gruodžio mėn. vidutiniškai dirbo 148 val. per mėnesį; (iii) V. B. prie SME Projekto 2022 m. birželio-gruodžio mėn. vidutiniškai dirbo 149 val. per mėnesį.

 

17.       Tripliku atsakovai su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė dublike pakeitė ieškinio pagrindą - susiaurino komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kurią neva atskleidė atsakovai, apimtį: ieškinyje ieškovė nurodo, kad A. S. neteisėtai panaudojo informaciją, sudarančią bendrovės komercinę paslaptį, apie (i) SME kontaktinius asmenis, atsakingus iš SME pusės už Bendrovės įgyvendinimą SME Projektą, (ii) SME užsakymų istoriją ir apimtis, (iii) SME planus, (iv) SME taikomas paslaugų sąlygas (įskaitant kainodarą). Ši komercinę vertę turinti informacija nebuvo skelbiama viešai; neteisėtai atskleidė „A“ aukščiau nurodytą bendrovės informaciją. Tai lėmė, jog „A“ perėmė dalį SME projekto užsakymų iš bendrovės, atitinkamai, sumažėjo bendrovės gaunamų pajamų dalis SME projekte, t. y. bendrovė prarado dalį SME projekto darbų. Tuo tarpu, dublike jau yra akcentuojama, kad būtent tik informacija apie SME projektą yra slapta, kadangi ji nėra viešai žinoma ir jos negalima lengvai gauti. Tokią ieškovės dviprasmišką poziciją, kai ieškinyje yra nurodoma itin plati ir neapibrėžta komercinę paslaptį sudarančios informacijos apimtis, o vėliau dublike komercinę paslaptį sudarančios informacijos apimtis susiaurinama tik iki informacijos apie SME projektą, galima paaiškinti tuo, kad pati ieškovė negali identifikuoti ir tiksliai nurodyti komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinio, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovei negebant nustatyti komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinio, bandoma komercine paslaptimi vadinti visą informaciją, kuria disponuoja ieškovė.

 

18.       Teigia, kad ieškovės pozicija šioje civilinėje byloje pakito po Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-1004-880/2023, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. priėmė nutartį, pasisakydamas dėl kito su šios civilinės bylos nagrinėjimu nesusijusio ginčo. Nors ieškovė savo dublike naudoja Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1004-880/2023, teisinius argumentus ir šios apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu keičia iš esmės ieškinio pagrindą – susiaurina komercinę paslaptį sudarančios informacijos apimtį, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartyje padarytos teismo išvados negali būti pripažįstamos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. 

 

19.       Nurodo, kad atsakovas A. S. neneigia faktinės aplinkybės, kad nutraukęs civilinę paslaugų teikimo sutartį su ieškove, teikė paslaugas ieškovės klientei SME. SME 2021 m. gruodžio 14 d. projekto užsakyme atsakovą A. S. nurodė kaip produkto kūrėją, kuriam yra siūloma dirbti įgyvendinant SME projektą. A. S. yra aukštos kvalifikacijos specialistas, puikiai išmanantis savo darbą, SME iš anksto būtent A. S. įvardino kaip programinės įrangos kūrėją, todėl SME buvo suinteresuota pirkti būtent iš A. S. jo teikiamas paslaugas. Kaip teisingai nurodo ieškovė dublike, atsakovas A, S. turi 16 metų patirtį IT srityje. Būtent tokio specialisto ir reikėjo SME. Ieškovė neatskleidžia teismui savo darbo specifikos – iš ieškovės pateikto ieškinio turinio susidaro įspūdis, kad ieškovė yra įmonė, galinti teikti programavimo paslaugas, tačiau ieškovės darbo specifika yra ta, kad ieškovė tik perparduoda darbuotojus – nevykdo projekto kaip tokio, bet ieško klientui kandidatų projektui įvykdyti ir jeigu kandidatas tinka, tai ieškovė šį kandidatą įdarbina pas save ir jo darbo rezultatus parduoda klientui pagal kliento pateiktą projektą. Atsakovas A. S. pažymi, kad SME reikėjo tokių specialistų, kurie turėtų ir verslo žinių, žinotų banko kūrimo specifiką. Atsakovas A. S. dirbo su daugeliu bankų ir teikė jiems programavimo paslaugas. Todėl būtent atsakovui A. S. buvo pavestas SME projektas, kadangi ieškovė gavo SME projektą tik po to, kai įdarbino atsakovą A. S. pas save.

 

20.       Nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovo A. S. pradėtus darbus galėjo perimti kiti ieškovės darbuotojai. Pati ieškovė pripažino, kad specialistų neturėjo, nors SME siūlė teikti specialistų kandidatūras projektui. Pradėtų atsakovo A. S. darbų negalėjo perimti bet koks specialistas, tam buvo reikalingas turintis patirties lydintis programuotojas, gebantis tęsti pradėtus darbus. Jeigu lydintis programuotojas projekte yra keičiamas, naujas lydintis programuotojas apie mėnesį laiko skiria įsigilinimui į pradėtą projektą. Ieškovė neturėjo tokių lydinčių programuotojų, atsakovas A. S., turėdamas didelę patirtį, papildomai ieškovės naudai atliko ir ieškovės atrinktų darbuotojų turimos kompetencijos vertinimą. Ieškovės nurodoma informacija apie SME projektą buvo žinoma atsakovui A. S. dar iki darbo pradžios pas ieškove dienos, o atsakovo A. S. kandidatūrą šiam projektui atrinko būtent SME. ieškovei SME siūlė pateikti kitus kandidatus projektui vykdyti, kas akivaizdžiai patvirtina, kad jeigu ieškovė turėtų reikiamų specialistų, ji būtų pasiūliusi juos SME ir jos darbo apimtis SME projekte nesumažėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nėra pateikusi teismui jokių duomenų apie tai, kad po atsakovų A. S. ir UAB „A“ pradėtų teikti paslaugų SME projekte, SME nutrauktų sutartis su ieškove arba sumažintų kainas arba darbų apimtis. Tokios informacijos byloje nėra ir ieškovė šių faktinių aplinkybių neįrodinėja.

 

21.       Atsakovas A. S. pažymi, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „SME finance“ ir UAB „A“ 2022 m. gegužės 23 d. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2022 m. birželio 1 d., kai sutartį UAB „SME finance“ vardu pasirašė M. M.. Atsakovai atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakymus dėl sutarties sudarymo ieškovei teikia ne sutartį pasirašęs asmuo – M. M., bet A. V., kuris nėra pasirašęs sutarties ir nežino jos turinio. Tarp UAB „A“ ir UAB „SME finance“ sudarytoje sutartyje yra numatyta, kad ji įsigalioja tik ją pasirašius, taigi, kaip matyti iš sutarties pirmame lape esančių parašų, UAB „SME finance“ sutartį pasirašė tik 2022 m. birželio 1 d., nuo 2022 m. birželio 1 d. atsakovai pardėjo teikti paslaugas pagal šią sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas A. S. nepertraukiamai vykdė projekte darbus paaiškinama labai paprastai – iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovas A. S. darbus vykdė projekte, teikdamas paslaugas ieškovei, nuo 2022 m. birželio 1 d. atsakovas A. S. darbus vykdė projekte, teikdamas paslaugas UAB „A“, todėl ir pertraukos darbuose nebuvo. Ieškovė dabar jau laikosi pozicijos, kad atsakovas A. S. žinojo informaciją apie SME projektą ir ši informacija buvo slapta. Su tokiu teiginiu negalima sutikti, kadangi SME projektas buvo ne kas kita, bet užsakymas atlikti darbus. Atsakovas A. S. žinojo kokius darbus jis turės atlikti. Atsakovas A. S. taip pat žinojo informaciją, kad už atliktus darbus ieškovė jam mokės sutartą atlygį, tačiau tokios informacijos kaip paslaugų SME pardavimo kaina, paslaugų apimtis ir užsakymų istorija atsakovui A. S. nebuvo žinomos. Kaip teisingai nurodo ieškovė dublike, programavimo darbams atlikti naudojamos specialiai apsaugotos repozitorijos, kuriose bendrovės samdomiems specialistams ribojama prieiga pagal projektus ir klientus, su kuriais dirba konkretūs specialistai. Iš to seka, kad atsakovas A. S. buvo informuotas tik apie jam pavestus programavimo darbus ir juos atliko.

 

22.       Atsakovų vertinimu ieškovė neįrodė komercinės paslapties atskleidimo fakto, kadangi: (I) atsakovams nebuvo žinoma ieškovės ir SME sudarytos sutarties sąlygos, kas būtų laikytina konkurenciniu ieškovės pranašumu prieš atsakovus, įgytu pasinaudojant sužinota komercine paslaptimi ir taip pažeidžiant LR Konkurencijos įstatymo nuostatas; (II) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovų kaltės neteko dalies pajamų, kadangi atsakovams pradėjus teikti paslaugas SME, ieškovės ir SME bendradarbiavimas nenutrūko, todėl preziumuojama, kad ieškovė nuostolių nepatyrė.

 

23.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

 

24.       Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

 

Ieškinys tenkintas.

 

25.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas A. S. dirbo pas ieškovę UAB „Codigi“ (buvęs pavadinimas UAB „Alorela“), iš pradžių šalis siejo darbo teisiniai santykiai pagal 2020 m. vasario 24 d. darbo sutartį, o nuo 2021 m. vasario 25 d. tarp A. S. ir ieškovė pasirašė paslaugų sutartį. Tiek pagal darbo, tiek pagal paslaugų sutartį atsakovas A. S. įsipareigojo saugoti įmonės konfidencialią informaciją.

 

26.        Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovas A. S. pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos saugojimo bei dėl to UAB „A“ nesąžiningai konkuravo su ieškove, o konkrečiai atsakovui A. S. nutraukus paslaugų sutartį su ieškove, UAB „A“ sudarė paslaugų sutartį su ieškovės klientu apie kurį ir jo paslaugų poreikį žinojo atsakovas A. S..  

 

27.       Atsakovai iš esmės byloje neginčija, kad UAB „A“ sudarė sutartį su ieškovės klientu, patvirtino, kad tai buvo pirmas ar vienas pirmųjų įmonės klientų, tačiau teigia, kad klientas pats inicijavo sutarties sudarymą, o ne A. S. atskleidė informaciją apie UAB „Codigi“ klientą.

 

28.       Ieškovė byloje nurodo, kad 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB „SME Finance“, pagal kurią įgyvendino naujo interneto banko sukūrimo projektą. A. S., kaip bendrovės samdomas programuotojas pagal paslaugų sutartį, nuo 2021 m. gruodžio mėn. teikė SME programavimo paslaugas, t. y. tiesiogiai dirbo prie projekto. A. S. dirbdamas prie projekto: dalyvavo susitikimuose su bendrovės klientu SME, kuriuose tiesiogiai bendravo su SME atstovais dėl projekte egzistuojančių poreikių, planų, reikalingų darbų; atliko programavimo darbus SME; planavo ir dėliojo programinio kodo architektūrą; dalyvavo susitikimuose bei derino informaciją su trečiųjų šalių tiekėjais, kaip pvz., dėl integracijų su kitomis SME sistemomis.  A. S. tiesiogiai dirbant prie projekto, jam tapo žinomos šios bendrovės komercinės paslaptys: SME kontaktiniai asmenys, atsakingi iš SME pusės už bendrovės įgyvendinimą SME projektą; SME užsakymų istorija ir apimtys; SME planai; SME taikomos paslaugų teikimo sąlygos (įskaitant kainodara).

 

29.       Ieškovė nurodo, kad A. S. 2022 m. gegužės 5 d., t. y. likus 26 dienoms iki paslaugų sutarties pabaigos, buvo išrinktas „A“ vadovu. 2022 m. gegužės 20 d., t. y. dar A. S. teikiant paslaugas ieškovei pagal paslaugų sutartį ir dirbant prie SME projekto, „A“, atstovaujama A. S., sudarė sutartį su SME.

 

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, skirstoma į keturias grupes: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Toks suskirstymas vertintinas kaip reiškiantis, kad 1–2 grupėse nurodyta informacija neatitinka konfidencialumo kriterijų ir disponavimas ja negali lemti atsakomybės taikymo. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3–4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

 

31.       Siekiant nustatyti, ar atsakovo A. S. atskleista informacija turi konfidencialumo požymių, būtina nustatyti tokios informacijos būtinuosius požymius: slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę (ar yra konfidenciali) dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį (ar būtų konfidenciali), nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

 

32.       Vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

33.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.; komercinę vertę turi ne bendra informacija apie klientą (pavadinimas, adresas), o būtent duomenys apie tai, kokiomis sąlygomis ūkio subjektams teikiamos paslaugos ir parduodamos prekės, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų / prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl paslaugų / prekių užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, kokio tipo paslaugas ir prekes perka klientai ir kita (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-01-28 nutartis c. b. Nr. e2A-47-450/2021).

 

34.       Pagal į bylą pateiktą 2020 m. vasario 24 d. susitarimą dėl konfidencialios informacijos matyti, kad A. S. įsipareigojo darbo santykių bendrovėje laikotarpiu ir trejus metus po jų nutraukimo laikyti paslaptyje, neatskleisti ir nenaudoti savo ar kitų asmenų, (išskyrus darbdavį ir su juo susijusias bendroves), interesais darbdavio komercinių paslapčių ir kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos (susitarimo 1.1. punktas). Susitarime apibrėžiama, kas laikoma bendrovės komercine paslaptimi - 6) viešai neprieinama informacija apie bendrovės produkciją ir paslaugas; 7) informacija apie bendrovės klientus, tiekėjus ar partnerius, jiems taikomas sutarčių sąlygas ar įkainius; 8) klientų sąrašai, klientų kontaktiniai asmenys, bendrovės kainodara, informacija apie klientų poreikius ir bendrovės paslaugų paklausą; 9) <...> informacija apie derybas, kuriose dalyvauja bendrovė; 10) know-how (bendrovės suteikta praktinė informacija susijusi su jos veikla, rinkos specifika, klientų poreikiais bei reikalavimais ir jų specifika, produktų ir analogų rinkoje išmanymu, technologiniais sprendimais, pasaugų teikimo specifika ir pan.), techninės specifikacijos, informacija apie naudojamas technologijas, kuriamus ar jau sukurtus intelektinės nuosavybės objektus, įdiegtas arba planuojamas diegti informacines technologijas bei verslo valdymo sistemas. Susitarimo 1.4. punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstyto komercinių paslapčių sąrašo 1.2.p. 6-8 papunkčius, darbuotojas įsipareigoja visą susitarimo 1.1. punkte nurodytą laikotarpį nevilioti darbdavio esamų klientų bei potencialių klientų (tokių, su kuriais bendrovė derėjosi 12 mėnesių laikotarpiu iki darbuotojo darbo santykių nutraukimo) ar kartu su jais užsiimti bendra verslo veikla, jeigu tokiu būdu būtų naudojamos darbdavio komercinės paslaptys. 1.5. punkte nurodoma, kad darbdavio komercinės paslaptys saugomos nepriklausomai nuo jų gavimo ar laikymo formos žymų „konfidencialu“ ar analogiška reikšmę turinčių žymų buvimo, ar ne. Komercinės paslaptys gali būti laikomos dokumentuose, kompiuteriuose, skaitmeninėse laikmenose, debesyse, brėžiniuose, schemose ir bet kokiose kitose laikmenose. Komercinę paslaptį taip pat gali sudaryti žodinė informacija, t. y. egzistuojanti žmogaus atmintyje ir neišsaugota (neišreikšta) jokia materialia forma.

 

35.       2021 m. vasario 25 d. paslaugų sutarties 13. punkte nustatyta, kad vykdytojas supranta, kad galutinis paslaugų gavėjas yra ne pats užsakovas, o užsakovą pasamdžiusi įmonė, todėl vykdytojas sutartimi įsipareigoja nesiūlyti naudos gavėjui suteikti paslaugų tiesiogiai pačiam ir jų neteikti be išankstinio užsakovo raštiško sutikimo. Vykdytojas turi užtikrinti, kad šiame punkte nurodytų apribojimų laikytųsi: 1) visos vykdytojo įmonių grupei priklausančios įmonės (vykdytojo įmonių grupei priklauso vykdytojas ir kitos įmonės, kurių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos); 2) visos įmonės, kurios yra valdomos ar kontroliuojamos (per turimas akcijas, užimamas pareigas ir kt.) vykdytojo akcininkų (vykdytojo akcininkai tai fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi vykdytojo akcijų); 3) visi paslaugoms suteikti vykdytojo pasitelkti asmenys. Vykdytojas įsipareigoja tinkamai informuoti visas atitinkamas įmones ir asmenis apie šiame punkte nurodytus įsipareigojimus. Paslaugų sutarties 14 punkte nurodyta, kad  šalys susitaria, kad visos šios sutarties sąlygos ir informacija, kurią vykdytojas gavo iš užsakovo vykdant šią sutartį, laikytinos konfidencialiomis ir negali būti atskleistos trečiosioms šalims (įskaitant naudos gavėją) be išankstinio užsakovo raštiško sutikimo. Konfidenciali informacija – bet kokia informacija, susijusi su šia sutartimi ir jos vykdymu, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) komercinio (kainodaros), atsiskaitymo, techninio pobūdžio informaciją, kurią užsakovas žodžiu ar raštu suteikia vykdytojui, arba kuri tampa vykdytojui žinoma sudarius šią sutartį ar sutarties vykdymo procese. Šalys susitaria, kad visa informacija, nurodyta šioje sutartyje ir jos prieduose, taip pat yra komercinė paslaptis. Vykdytojas įsipareigoja tinkamai informuoti visus atitinkamus asmenis apie šiame punkte nurodytus įsipareigojimus.

 

36.       Atsakovai UAB „A“ ir A. S. neneigia, kad UAB „A“ sudarė sutartį su ieškovės UAB „Codigi“ klientu dėl to paties projekto (UAB „SME Finance“ projektas) prie kurio dirbo UAB „Codigi“ ir A. S., kai teikė paslaugas UAB „Codogi“, atsakovai patvirtina, kad projekte darbai buvo tęsiami toliau, tačiau ne teikiant paslaugas UAB „Codigi“, o tiesiogiai UAB „Codigi“ klientui pasirašius sutartį dėl darbų tame pačiame projekte su UAB „A“. Atsakovų teigimu, atsakovas A. S. neatskleidė informacijos apie projektą UAB „A“, nes informacija, t. y. kliento kontaktiniai duomenys yra vieši. Tokius atsakovų teiginius teismas vertina kaip gynybinę poziciją procese, kadangi pagal aptartas aplinkybes matyti, jog prie projekto A. S. dirbo nepertraukiamai, to jis neneigia. Tai, kad UAB „SME Finance“ duomenis apie kontaktus galima rasti viešai skelbiamoje informacijoje internete, nereiškia, kad duomenys apie konkretų projektą taip pat buvo vieši, šioje byloje nekalbama apie kitą bendradarbiavimą su UAB „Codigi“ klientu, o kalbama apie bendradarbiavimą konkrečiame projekte apie kurį A. S. sužinojo dirbdamas UAB „Codigi“. Tokia informacija, t. y. duomenys apie konkretų projektą, taip pat šiuo konkrečiu atveju atsakovui A. S. dirbant su projektu neabejotinai buvo žinoma informacija apie tai, kokia konkreti įmonė, kokią konkrečią paslaugą užsakė iš ieškovės, koks kliento paslaugų poreikis, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, teismo vertinimu, atitinka tiek teismų praktikoje aptartą saugomos informacijos definiciją, tiek ieškovės ir atsakovo A. S. pasirašytuose konfidencialumo susitarimuose aptartą informaciją, kuri vertinama kaip konfidenciali/komercinė paslaptis (minėti susitarimo 6, 7, 8, 9, 10 punktai, paslaugų sutarties 13, 14 punktai). Dėl šios konkrečios informacijos konfidencialumo yra pasisakęs tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas kitoje civilinėje byloje (žiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1004-880/2023). Pažymėtina, kad šiuo atveju nei konfidencialios informacijos apimtis, nei konkuravimo galimumas ar negalimumas nėra aiškinami plečiamai, šioje byloje nėra kalbama apie atsakovų galimybę užsiimti panašia ar ta pačia veikla apskritai, o vertinama tai, kad atsakovas A. S. žinodamas apie konkretaus UAB „Codigi“ kliento vykdomą konkretų apibrėžtą projektą, tą informaciją perdavė kitai įmonei UAB „A“ į kurią perėjo dirbti nustojęs teikti paslaugas ieškovei, ir tą informaciją panaudojus konkretus projektas dalyje buvo tęsiamas ne UAB „Codigi“, o UAB „A“ prie jo konkrečiai toliau dirbant atsakovui A. S..

 

37.       Atsakovas A. S. proceso metu taip pat teigė, kad kadangi tą informaciją UAB „A“ atskleidė kitas asmuo su kuriuo A. S. pradėjo dirbti UAB „A“ jis negalėjo atskleisti šios informacijos. Su tokiais atsakovo teiginiais teismas negali sutikti, kadangi nėra prieštaravimų, kad informaciją apie projektą buvo A. S. buvo žinoma, jis prie projekto dirbo tiek teikdamas paslaugas UAB „Codigi“, tiek tapęs UAB „A“ vadovu, tai kad nustatyta, jog kitas asmuo, buvęs UAB „Codigi“ darbuotojas, kartu pradėjo dirbti su A. S. ir taip pat atskleidė informaciją UAB „A“, negali paneigti kad A. S. taip pat atskleidė jam žinomą informaciją UAB „A“ ir ja pasinaudojo asmeniškai dirbdamas su UAB „SME Finance“ projektu. Atsakovas taip pat aiškino, kad informacija apie UAB „Codigi“ klientą buvo vieša, o be kita ko, atsakovas yra ypatingai geras specialistas ir užsakovas pats norėjo dirbti konkrečiai su A. S.. Šie atsakovo teiginiai prieštarauja vienas kitam, nes, viena vertus, atsakovas nurodo, kad UAB „SME Finance“ kontaktai vieši, iš ko galima suprasti, kad atsakovai patys galėjo susisiekti su įmone, kita vertus teigia, kad įmonė pageidavo dirbti konkrečiai su A. S., tai yra kad užsakovas inicijavo darbą su atsakovu. Šie teiginiai ne tik prieštaringi, bet ir nepaneigia atsakovo sutartinio įsipareigojimo laikytis konfidencialumo reikalavimo, t. y. nenaudoti ir neperduoti informacijos apie kliento su buvusiu kontrahentu (iš pradžių pagal darbo sutartį, vėliau pagal paslaugų) vykdomą projektą. Atsakovo pateiktas elektroninis laiškas rašytas R. T., kuris kaip teigiama, buvo užsakovo UAB „SME Finance“ darbuotojas, taip pat nepaneigia atsakovo įsipareigojimo nenaudoti jam žinomos konfidencialios informacijos. Apskritai toks pateiktas įrodymas vertintinas kritiškai, nes paaiškinimai duodami teismo posėdyje pasirašius priesaiką, visiems proceso dalyviams sudarant vienodas galimybes užduoti klausimus, o ne teikiami elektroniniu paštu pagal vienos bylos šalies suformuluotus klausimus (CPK 191 straipsnis), tačiau net ir vertinant pateikto elektroninio laiško turinį, kaip minėta, negalima spręsti, jog yra pagrindas A. S. atleisti nuo atsakomybės. Eletroniniame laiške parašyta, jog A. S. buvo vienas pirmų specialistų iš UAB „Codigi“, kuriuos klientas atsirinko dirbti, komandos lyderis, tačiau tai nereiškia, kad UAB „Codigi“ negalėjo pasiūlyti kitų specialistų, pagal laišką matyti, kad ir kiti asmenys dirbo prie projekto, ir dar kartą pabrėžtina, kad šis elektroninis laiškas nepatvirtina, jog nuo atsakomybės atsakovas gali būti atleistas. Atsakovas manydamas, kad gali tęsti darbus su klientu, laikydamasis sąžiningos verslo praktikos galėjo ir turėjo apie tai informuoti ieškovę UAB „Codigi“, o to nepadaręs prisiėmė riziką dėl neigiamų padarinių nesilaikant susitarimo dėl informacijos saugojimo ir nenaudojimo.    

 

38.       Byloje nustatyta, kad atsakovo A. S. UAB „A“ atskleista informacija laikytina konfidencialia, atitinka tokio pobūdžio informacijai keliamus reikalavimus, t. y. nebuvo vieša, buvo dedamos protingos pastangos ją saugoti, t. y. A. S. pasirašytinai informuotas, kad tokio pobūdžio informacija (detaliau aptarta sprendimo 33 ir 34 punktuose) yra konfidenciali, buvo vertinga, pačių atsakovų atstovė teismo posėdžio metu, atsakant į teisėjos klausimus, patvirtino, kad UAB „SME Finance“ projektas buvo pirmas ar vienas iš pirmųjų UAB „A“ darbų. Už šio projekto vykdymą UAB „A“ gavo piniginį atlygį, tokios aplinkybės, t. y. kad projekto vykdymo darbai, toje dalyje, kurią atliko UAB „A“ buvo atlyginti, t. y. finansiškai vertingi,  atsakovai neneigia. Todėl aptartos aplinkybės, leidžia daryti apibendrinimą, kad atsakovas A. S. atskleidė atsakovui UAB „A“ konfidencialią ieškovės UAB „Codigi“ informaciją ir šią informaciją UAB „A“ panaudojo savo komercinėje veikloje.   

 

Dėl žalos atlyginimo

 

39.       Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 

40.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Be to, kaip jau minėta šiame sprendime, konfidencialios informacijos panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

41.       Pažymėtina, kad neteisėtas konfidencialios informacijos perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai perduoda tretiesiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas A. S. žinodamas apie UAB „Codigi“ klientą ir jo naudai vykdomą projektą, perdavė šią informaciją atsakovui UAB „A“, kuris informaciją panaudojo ir perėmė dalį projekto iš ieškovės UAB „Codigi“ bei tokiais veiksmai įtakojo ieškovės UAB „Codigi“ gaunamas pajamas dėl projekto vykdymo (t. y. pajamos dalyje, kurią perėmė vykdyti UAB „A“ sumažėjo). Tai reiškia, kad dėl konfidencialios informacijos neteisėto atskleidimo ir panaudojimo padaryta žala.

42.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad jos patirta žala dėl konfidencialios informacijos atskleidimo ir panaudojimo sudaro 3 808 Eur sumą. Nurodo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, panaudojant ir atskleidžiant informaciją, sudarančią bendrovės komercinę paslaptį, bendrovei buvo padaryta turtinė žala, t. y. bendrovė negavo iš anksto numatytų pajamų iš SME, kurias būtų gavusi nesant atsakovų neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad „A“ perėmus dalį SME projekto užsakymų iš bendrovės, atitinkamai, sumažėjo bendrovės gaunamų pajamų dalis SME projekte, t. y. bendrovė prarado dalį SME projekto darbų. SME bendrovei už teikiamas paslaugas mokėjo 58,50 EUR / val. Tuo tarpu bendrovės A. S. mokamas atlygis pagal paslaugų sutartį siekė 52 EUR / val. Be atlygio mokėjimo A. S. už programavimo paslaugas, bendrovė patirdavo ir kitas sąnaudas, t. y. biuro nuomos, apskaitos ir kt. įprastines veiklos išlaidas. Šios išlaidos sudarė 2,5 EUR / val. Taigi, bendrovės sąnaudas sudarė 54,50 EUR / val. (52 EUR / val. + 2,5 Eur / val.). „A“ perėmus dalį SME projekto užsakymų iš bendrovės, bendrovė neteko iš SME 4 EUR / val. pelno (58,50 EUR / val. – 54,50 EUR / val.). Per mėnesį tai sudaro 640 EUR (4 EUR / val. x 160 val.). Bendrovė prarado dalį pelno iš SME projekto nuo 2022-06-01 (paslaugų sutartis tarp bendrovės ir A. S. galiojo iki 2022-05-31). Bendrovės žiniomis, A. S. per „A“ dirbo prie SME projekto iki 2022-12-31, t. y. 7 mėn. Atitinkamai, ieškovės negautas pelnas už 7 mėn. sudaro 4480 EUR (640 EUR x 7 mėn.). Įvertinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą, viso gaunasi 3808 EUR (4480 Eur x 0,85 proc.) negauto grynojo pelno.

 

43.       Šiuo atveju ieškovės žala yra atsakovų elgesio rezultatas, t. y., kad atsakovai žinodami informaciją apie ieškovės vykdomą projektą perėmė jo dalies vykdymą todėl, nenustačius atsakovų atsakomybę šalinančių aplinkybių, atsakovai turi ją atlyginti (CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.251 straipsnis). CK 6. 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

 

44.       Atsakovai byloje teikė įrodymus, kad ieškovė nepatyrė nuostolių, nes pagal įmonės finansinę atskaitą nuostolių nenustatyta. Šiuo atveju atsakovai labai plačiai aiškina nuostolių sąvoką ir tai, kad ieškovė nepatyrė nuostolių per ataskaitinį laikotarpį, nereiškia, kad atsakovai gali būti atleisti nuo atsakomybės kai dėl jų veiksmų ieškovė neteko pajamų, kurias įrodinėja aptartais skaičiavimais. Ieškovės skaičiavimuose pateiktus duomenis atsakovai bandė ginčyti, tačiau ieškovės pateikti paaiškinimai dėl žalos, kur nurodomas vieno darbuotojo projektui skiriamas darbo laikas, taip pat įtraukti kiti kaštai, kuriuos ieškovė išskaičiuoja iš prašomos priteisti žalos dydžio, teismo vertinimu, ne tik aiškiai apibrėžia žalos skaičiavimo mechanizmą, kuris detalizuotas sprendimo 42 punkte, bet ir pakankamai pagrįsti žalos dydžiui nustatyti.  

 

45.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškovė byloje įrodė, kad atsakovui A. S. atskleidus informaciją UAB „A“ ir UAB „A“ ją panaudojus vykdant veiklą ir gaunant pajamas dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala ir ji turi būti atlyginta, todėl ieškovei UAB „Codigi“ solidariai iš atsakovų priteistina 3 808 Eur žalos suma. 

 

46.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

47.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 176, 51 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 1 176, 51 Eur (t.y. po 588, 26 Eur sumą). Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis, nes procesinė atsakomybė skiriasi nuo materialiosios, o bylinėjimosi išlaidos yra procesinės atsakomybės pasekmė.  

49.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Codigi“, j. a. k. 305219136, iš atsakovų UAB „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini),  ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 3 808 Eur nuostolių bei lygiomis dalimis 1 176, 51 Eur (t.y. po 588, 26 Eur sumą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                      Skaistė Cinkutė