Civilinė byla Nr. e2A-349-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00273-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3; 3.3.1.19.1; 3.3.1.19.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Industries“, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Axis Industries“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos baseinas“, uždarajai akcinei bendrovei „Cloud architektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos ekspertizė“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelvista“, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“, uždarajai akcinei bendrovei „Kilmina“, uždarajai akcinei bendrovei „Elparnas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ramzesas“, uždarajai akcinei bendrovei „Montuotojas“, uždarajai akcinei bendrovei Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Optika ir technologija“, uždarajai akcinei bendrovei „ARLANGA pvc“, uždarajai akcinei bendrovei „Mikrovisatos servisas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno apdaila“, uždarajai akcinei bendrovei „Inservis“, uždarajai akcinei bendrovei „Vaitometa“, uždarajai akcinei bendrovei „Axis power“, uždarajai akcinei bendrovei „Menerga“, uždarajai akcinei bendrovei „Axis tech“, draudimo bendrovei ERGO Insurance SE dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Industries“ priešieškinį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos baseinas“, Luminor Bank, AS, dėl neteisėtai gautos garantijos sumos grąžinimo, nuostolių atlyginimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, patikslinusi ieškinio reikalavimus  (paskutinį kartą ieškinys patikslintas 2023 m. kovo 15 d., atsisakius reikalavimų dalies), prašė teismo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Axis Industries“ priteisti 1 142 103 Eur defektų šalinimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. J9-1544 (toliau – ir rangos sutartis), kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo pagal patvirtintą techninį projektą parengti darbo projektą ir atlikti Klaipėdos miesto baseino su sveikatingumo centru (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas, Klaipėdos baseinas), statybos darbus.  

3.       Statybos darbai pradėti 2016 m. lapkričio mėn., baigti 2018 m. kovo mėn. Šalys pasirašė baigiamąjį rangovės atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriame užfiksuoti perdavimo metu nustatyti defektai (rangovė įsipareigoji juos pašalinti iki 2018 m. balandžio 30 d.), taip pat neatitiktys ir nuokrypiai, nesudarantys pagrindo atsisakyti priimti rangovės perduodamus darbus. Sudarytas perduodamos įrangos sąrašas, aplinkos sutvarkymo darbai atidėti iki 2018 m. birželio 30 d.    

4.       Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, priėmusi objektą, sudarė koncesijos sutartį su UAB „Klaipėdos baseinas“ (toliau – ir koncesininkė), patikėjimo teise perdavė koncesininkei daugiafunkcinį centrą ir teisę įgyvendinti reikalavimo teises į objekto rangovę dėl garantijų statiniui. Koncesininkė buvo įgaliota tiesiogiai reikšti pretenzijas rangovei dėl identifikuotų defektų ir jų pašalinimo, informuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Eksploatuojant objektą išaiškėjo daugiau trūkumų bei nuokrypių nuo techninio projekto, kurie darbų priėmimo metu nebuvo matomi, arba atsirado vėliau dėl iki darbų priėmimo egzistavusių priežasčių. Atsakovė buvo nuolat informuojama apie nustatytus defektus, kviečiama į koncesininkės organizuojamas rangos darbų defektų fiksavimo (nustatymo) procedūras, nustatytus defektus pripažindavo, įsipareigodavo juos pašalinti, tam tikrais atvejais prašė suteikti daugiau laiko defektų atsiradimo priežastims nustatyti. Atliktų darbų trūkumų dalį atsakovė pašalino savo lėšomis, tačiau dalies – nepašalino, atidėlioja prievolių vykdymą ir keičia poziciją dėl atsakomybės už juos pripažinimo.

5.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties pagrindu atlikus byloje pakartotinę teismo ekspertizę, ekspertas Tomas Monstavičius ekspertizės akte Nr. e2-216-826/2021 nurodė, kad nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) šalinimo vidutinė skaičiuojamoji rinkos kaina yra 953 239 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), iš viso – 1 153 415 Eur. Teismo ekspertas 2022 m. gegužės 23 d. pateikė teismo ekspertizės akto išvadų patikslinimą, kuriame nurodė, kad ginčo defektų šalinimo kaina – 1 143 921 Eur.

6.       Atsakovė UAB „Axis Industries“ priešieškiniu ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašė iš ieškovės priteisti 100 145 Eur nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto ir nepagrįsto pasinaudojimo Luminor Bank, AB, išduota Garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantija Nr. JCF151207/173, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Priešieškinyje nurodė, kad užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir rangovė – ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Axis Industries“ bei UAB „Deglas“ (likviduota dėl bankroto), 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. J9-1544/11999_16027251. Rangos sutarties 13.5 papunktis nustatė, kad atsakovė privalo pateikti ieškovei banko arba draudimo bendrovės išduotą ir su ieškove raštu suderintą 100 000 Eur sumos objekto defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantiją. Luminor Bank, AB, 2018 m. birželio 7 d. išdavė Garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantiją Nr. JCF151207/173 (toliau  – ir banko garantija), adresuotą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

8.       Pradėjus eksploatuoti Klaipėdos baseiną, jo techninę priežiūrą vykdanti UAB „Inservis“ 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. spalio 3 d. surašė statinio defektinius aktus. Rangovė UAB „Axis Industries“ aktyviai dalyvavo bendrose Klaipėdos baseino apžiūrose, šalino nustatytus defektus. 2018 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo, spalio mėnesiais buvo surašyti defektų pašalinimo aktai. Vadovaudamasi rangos sutarties 10.3 papunkčiu, rangovė argumentuotai nepripažino kai kurių Klaipėdos baseino trūkumų, nesusijusių su jos netinkamai atliktais statybos darbais, ir nesutiko jų taisyti savo sąskaita.

9.       Ieškovė 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 21 d. raštais kreipėsi į Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, išdavusį banko garantiją. Atsakovės teigimu, ieškovė savo raštuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius 2019 m. liepos 3 d. išmokėjo ieškovei 100 000 Eur ir nurašė nuo atsakovės UAB „Axis Industries“ banko sąskaitos 100 000 Eur bei 145 Eur administravimo mokestį. UAB „Axis Industries“ turimais duomenimis, banko garantijos lėšos nebuvo ir nėra naudojamos pagal paskirtį, t. y. Klaipėdos baseino defektams taisyti, nes defektus iki šiol taiso atsakovė (rangovė), sąžiningai vykdydama rangos sutarties nuostatas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė   

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Axis Industries“ priteisė 455 906 Eur trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 385,81 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė; iš atsakovės UAB „Axis Industries“ valstybei priteisė 5 144 Eur žyminio mokesčio ir 340,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovės UAB „Axis Industries“ trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos baseinas“ priteisė 40 793,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos trečiajam asmeniui UAB „Arlanga PVC“ priteisė 267,51 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Kilmina“ – 92,57 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Vaitometa“ – 3 000 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Kelvista“ – 5 151,24 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Daistatus“ – 918 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2024 m. vasario 29 d. papildomu sprendimu iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos trečiajam asmeniui UAB „Vaitometa“ priteisė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir atsakovės (rangovės) AB „Axis Industries“ ir UAB „Deglas“ (likviduota dėl bankroto) 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. J9-1544. Rangos sutartimi UAB „Axis Industries“ ir UAB „Deglas“ įsipareigojo pagal ieškovės užsakymu parengtą techninį projektą parengti darbo projektą ir pastatyti Klaipėdos baseiną, o užsakovė – priimti ir sumokėti už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovė ir atsakovė UAB „Axis Industries“ 2018 m. gegužės 30 d. pasirašė rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą. Prie šio akto buvo pridėtas neatitikčių ir defektų sąrašas, kuriame užfiksuotus trūkumus atsakovė UAB „Axis Industries“ įsipareigojo pašalinti trumpiausiais terminais. Buvo sudarytas esminių defektų (trūkumų) sąrašas, kuriame užfiksuotus akivaizdžius trūkumus atsakovė įsipareigojo pašalinti iki 2018 m. birželio 30 d. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. gegužės 11 d. patvirtino statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-30-180511-00135, t. y. patvirtino, kad Klaipėdos baseino su sveikatingumo centru, įskaitant inžinerinius statinius, statyba yra užbaigta. 

12.       Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ 2018 m. sausio 26 d. koncesijos sutarties „Dėl Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo ir vykdymo“ Nr. J9-310 (toliau – koncesijos sutartis) ir 2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro turto patikėjimo sutarties Nr. J9-1260 (toliau – patikėjimo sutartis) pagrindu valdo ir naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausantį daugiafunkcinį centrą. Koncesininkė UAB „Klaipėdos baseinas“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. pateikė atsakovei ir ieškovei raštą Nr. SS-6 „Dėl nustatytų statinio „Klaipėdos baseinas“, esančio (duomenys neskelbtini), defektų, esant statinio garantiniam laikotarpiui“.  

13.       Atsakovės argumentą, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti netinkamam atsakovui dėl to, jog už nustatytų defektų dalį yra atsakinga ne rangovė, o jos pasitelkti subrangovai, teismas pripažino nepagrįstu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsniu, kasacinio teismo išaiškinimais dėl statybos rangos santykių teisinio reglamentavimo, sutartinės civilinės atsakomybės tikslų ir teikiamos apsaugos ribų bei ieškovės ir atsakovės sudarytos rangos sutarties 7.2.2, 7.2.3, 7.2.4, 7.2.7 ir 7.3.22 papunkčiais, teismas konstatavo, kad ieškovė gali reikšti reikalavimą tiek rangovei, tiek subrangovei, todėl ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei UAB „Axis Industries“.

14.       Atsakovė teigė, kad dalis statybos darbų trūkumų buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu, dalis trūkumų nėra trūkumai, nes darbai atlikti pagal projektinius sprendinius, dėl to atsakovė neprivalo atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidų. Atsižvelgdamas į atsakovės poziciją, teismas analizavo, ar defektų sąraše nurodyti trūkumai buvo (turėjo būti) akivaizdūs ieškovei ir dėl to ieškovei priėmus darbus, atsiskaičius su rangove ir pradėjus eksploatuoti pastatą atsakovei nekyla atsakomybė, ar trūkumai buvo tokie, kurie egzistavo darbų perdavimo metu, tačiau užsakovei priimant darbus nebuvo (negalėjo būti) matomi ir paaiškėjo tik pradėjus pastatą eksploatuoti, todėl už jų pašalinimą atsakinga atsakovė.

15.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi paskyrė kompleksinę teismo ekspertizę, ją pavedė atlikti teismo ekspertui Artūrui Sabeckiui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ekspertas neatsakė į dalį klausimų, į dalį klausimų atsakyta neatlikus tyrimo, dėl dalies klausimų neaprašytas tyrimas, kuriuo remiantis pateikta išvada, 2021 m. kovo 4 d. nutartimi paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę, ją atlikti pavedė teismo ekspertui Tomui Monstavičiui. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ (koncesininkė) į bylą pateikė statybos eksperto Eriko Lenkevičiaus 2019 m. balandžio 24 d. ekspertinio tyrimo ataskaitą, kuri buvo parengta iki teismo ekspertizės byloje paskyrimo. Šiam ekspertiniam tyrimui buvo pateikta visos apimties projektinė dokumentacija – techninis ir darbo projektai, taip pat aktuali statinio statybos išpildomoji ir statinio techninės priežiūros dokumentacija, užfiksuotų defektų pašalinimo rezultatų protokolas Nr. KB-DT19-03.

16.       Teismas konstatavo, kad abiejų teismo paskirtų ekspertizių išvados turi trūkumų: eksperto Artūro Sabeckio ekspertizė yra iš esmės be tiriamosios dalies, eksperto Tomo Monstavičiaus pateiktų ekspertizės išvadų dalis yra prieštaringos, neišsamios. Atsižvelgęs į byloje nagrinėjamų klausimų specifiką, į tai, kad teismo galimybės įvertinti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos, teismas nutarė Tomo Monstavičiaus ekspertizės aktu, Eriko Lenkevičiaus ekspertinio tyrimo ataskaita ir eksperto Artūro Sabeckio išvadų dalimi dėl defektų kilmės remtis kaip rašytiniais įrodymais, nes juose pateikta žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis) ir juos vertinti kartu su kitais į bylą šalių pateiktais įrodymais. 

17.       Atsižvelgęs į tai, kad teismo eksperto Artūro Sabeckio atliktos ekspertizės išvados dėl defektų dalies pateiktos neatlikus ar neaprašius tyrimo, o teismo eksperto Tomo Monstavičiaus ekspertizės akte pateikti skaičiavimai, atlikti tyrimai, ekspertizės išvados išsamesnės, teismas nurodė, jog, pasisakydamas atskirai dėl kiekvieno defekto (susijusių defektų grupių), atsižvelgia į eksperto Tomo Monstavičiaus ekspertizės akte pateiktą analizę, išvados apie konkretų defektą (ne)prieštaringumą. Teismas pažymėjo, kad Tomo Monstavičiaus ekspertizės išvados, susijusios su pastato valdymo sistemos (toliau – ir PVS), nardymo šachtos defektais, yra nevienareikšmės, dėl to bus vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18.       Teismas nurodė, kad už akivaizdžius trūkumus, t. y. tokius, kurie galėjo būti matomi darbų perdavimo metu ir kuriems esant darbai buvo priimti, atsakomybė tenka užsakovui (CK 6.662 straipsnio 2–3 dalys) (sprendimo 31, 37 punktai). Atsižvelgęs į pakartotinės ekspertizės akto išvadų dėl konkrečių defektų vienareikšmiškumą, į tai, kad ekspertizės akte konstatuota, jog defektas turėjo būti pastebėtas darbų perdavimo metu, tačiau ieškovė darbus priėmė ir pradėjo eksploatuoti pastatą, teismas padarė išvadą, kad atsakomybė už tokių defektų šalinimą tenka ieškovei (užsakovei) (CK 6.662 straipsnis).

19.       Teismas konstatavo, kad defektai Nr. 1, 4, 68, 111, 135, 164, 176, 208 (neveikia AHU01 recirkuliacija, neveikia VAV, PVS neveikia automatiniu būdu, skirta tik stebėjimui, nefunkcionuoja gedimų informavimo SMS žinutėmis sistema) negalėjo būti pastebėti perdavimo–priėmimo metu, jie yra susiję su pastato valdymo sistema, kuri nėra tinkamai sureguliuota, neįdiegtas automatinis PVS programos valdymas. Klaipėdos baseine yra įdiegta PVS „Kieback&Peter“, buvo bandyta įdiegti „CLIMOTION“ algoritmą, tačiau jis šiuo metu Klaipėdos baseine neveikia. Nagrinėjant bylą iš elektroninių susirašinėjimų, trečiojo asmens UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro atstovo paaiškinimų nustatyta, kad po to, kai buvo išlaužtos „Menerga“ ventiliacijos kamerų durys, nuspręsta, jog sumontuotos „Menerga“ ventiliacijos kameros bus valdomos ne PVS, o pačių kamerų vidinės valdymo sistemos, todėl PVS „Menerga“ kamerų nevaldo, jos veikia autonomiškai. Teismas padarė išvadą, kad dėl pasibaigusio PVS būtinos licencijos galiojimo, PVS nustojo veikti pradėjus eksploatuoti pastatą, t. y. garantiniu laikotarpiu, to pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu ieškovė negalėjo.

20.       Trečiasis asmuo UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras į bylą pateikė PVS trūkumų pašalinimo darbų, įdiegiant „Climotion“, sąmatą, kurios suma – 166 055,56 Eur, 2023 m. birželio 12 d. pateikė patikslintą 121 302,50 Eur sąmatą ir paaiškino, kad sąmata mažesnė, nes UAB „Menerga“ atstovai patikino, jog ventiliavimo agregatų keisti nereikės, reikės atlikti tik derinimo darbus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su PVS sutvarkyti reikalingomis išlaidomis, teismas konstatavo, kad, ieškovei įrodžius šio defekto, paaiškėjusio pradėjus pastatą eksploatuoti, faktą, o atsakovei nepateikus įrodymų, jog PVS darbai atlikti tinkamai, kad pastate įdiegti sistemai valdyti reikalingi algoritmai, ir nustačius, jog reikalingi sistemos tvarkymo, o ne naujos įdiegimo darbai, iš atsakovės ieškovei defektams Nr. 1, 4, 68, 111, 135, 164, 176, 208 (susijusiems su PVS) pašalinti priteisė 121 302,50 Eur, taip pat priteisė 14 345,84 Eur už licencijos, būtinos pastatui tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį, įsigijimą.

21.       Dėl defekto Nr. 8 (jungiamojo vamzdžio) teismas pažymėjo, kad apžiūros metu nustatyta, jog nėra užtikrintas sandarumas tarp vamzdyno ir persipylimo rezervuaro sienos gelžbetoninės konstrukcijos. Apžiūros metu buvo fiksuotas vandens prasisunkimas ties jungiamuoju vamzdžiu, grindys drėgnos ir laikosi vanduo. Defekto atsiradimo priežastis – statybos montavimo darbų neatitiktis projekto reikalavimams. Jungiamasis vamzdis sumontuotas nesilaikant techninio projekto CLOUD–KB-TP-14/05/08-J9-616 (vandentiekis ir nuotekos) techninių specifikacijų 2.1.1.5 reikalavimo – „vamzdžiai, einantys per sienas, turi turėti įvores ar sandariklius, kad vamzdžiai galėtų judėti.“ Pakartotinės ekspertizės akte, patikslinus ekspertizės akto išvadas, konstatuota, kad šis defektas negalėjo būti pastebėtas darbų perdavimo ieškovei metu. Teismas padarė išvadą, kad defektas buvo neakivaizdus, atsakovė neįrodė, jog šis defektas atsirado ne dėl jos kaltės, todėl jai tenka atsakomybė, ir ieškovei iš atsakovės priteisė 461 Eur nurodytam defektui pašalinti.

22.       Pasisakydamas dėl defektų Nr. 10 ir 207 (masažinės vonios nesandarumas ir bėgantis vanduo iš persipylimo vonių), teismas konstatavo, kad masažinė vonia yra nesandari ir iš jos tekantis vanduo sunkiasi į kitą patalpą; nustatyta, jog šis defektas atsirado dėl netinkamos hidroizoliacijos. Defekto atsiradimo priežastis – statybos montavimo darbai atlikti nesivadovaujant projekto nurodymais. Šlapių grindų hidroizoliacijos ir vamzdynų per perdangas įrengimo darbai atlikti nesivadovaujant CLOUD–KB-14/05/08-J9-616-TP-SK.TS-5,CLOUD–KB-14/05/08-J9-616-TP-SK.TS-97, LOUD–KB-14/05/08-J9-616-DP-SA.B-19, CLOUD KB 14/050B J9-616 DP-VN B-6 nurodymais. Pakartotinės ekspertizės akte, patikslinus ekspertizės akto išvadas, konstatuota, kad šis trūkumas negalėjo būti pastebėtas darbų perdavimo ieškovei metu, buvo neakivaizdus, atsakomybė už šį defektą tenka atsakovei, nepateikusiai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę. Dėl to teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 4 490 Eur nurodytam defektui pašalinti.

23.       Dėl defektų Nr. 11, 174, 215 (nesandarūs vamzdžiai, sugadintos apdailos plokštės ir subėgusios lubos) teismas pažymėjo, kad eksperto atliktos apžiūros metu užfiksuoti vandens prabėgimai lubose. Atsižvelgęs į tai, kad virš patalpų 034 ir 036 yra patalpos su šlapiomis grindimis (SPA zona ir dušai), o per perdangas suprojektuoti įvairūs vamzdynai, teismas konstatavo, kad defektų priežastis yra netinkama hidroizoliacija. Šis trūkumas negalėjo būti pastebėtas darbų perdavimo ieškovei metu, jis nebuvo akivaizdus, atsakomybė už šį defektą tenka atsakovei. Dėl to ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 364 Eur aptartam defektui pašalinti.

24.       Apžiūros metu buvo nustatyta, kad pirmajame aukšte ir laiptinėse tam tikrose vietose sienų paviršių spalva yra nevienoda. Defektų Nr. 15 ir 16 (nekokybiškas dažymas) atsiradimo priežastis – atliekant apdailos darbus nesivadovauta projektiniais nurodymais dėl dažų, naudotos ne vieno gamintojo medžiagos atskiriems sienų įrengimo sluoksniams, t. y. glaistymo darbams buvo panaudotas glaistas sintetinės dervos, o dažai – epoksido pagrindu. Šis trūkumas negalėjo būti nustatytas darbų perdavimo ieškovei metu, defektas nebuvo akivaizdus, atsakomybė už jį tenka atsakovei. Dėl to ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 6 889 Eur nurodytam defektui pašalinti.

25.       Dėl defektų Nr. 19, 112, 114 (nekokybiška nuogrinda, nekokybiškai įrengta veja, netinkamai įrengtas apželdinimas) teismas pažymėjo, kad apžiūros metu nustatyta, jog nuogrindos gruntas yra sukritęs, velėna, kuri turėjo tarnauti kaip šlaito sustiprinimo priemonė, yra blogai prigijusi ir išretėjusi. Statybos darbų žurnalo, kuriame užfiksuoti faktiškai atlikti darbai, įrašai rodo, kad apželdinimas buvo atliktas spalio 27, 30 dienomis, t. y. prieš pat žiemos sezono pradžią. Velėnai prigyti, palaistant ir prižiūrint, reikalingos bent dvi savaitės palankių oro sąlygų. Defektų atsiradimo priežastis – atliekant darbus nesivadovauta projekto nurodymais, šis trūkumas pagal patikslintas pakartotinės ekspertizės išvadas negalėjo būti pastebėtas darbų perdavimo ieškovei metu, t. y. defektas nebuvo akivaizdus, atsakomybė už jį tenka atsakovei. Dėl to ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 8 935 Eur nurodytam defektui pašalinti.

26.       Dėl defektų Nr. 22 ,158, 177 (blogi grindų nuolydžiai ir slidžios grindų plytelės (Nr. 177)) ekspertas Tomas Monstavičius pakartotinės ekspertizės akte priėjo prie išvados, kad suklijuotos plytelės neatitinka plytelių, naudojamų baseinų teritorijoje, slidumo klasės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad suklotos plytelės atitinka projektinius sprendinius (2020 m. sausio 28 d. teismui pateiktame (DOK-4095) defektų pašalinimo protokole defekto Nr. 177 atsisakyta), baigiamųjų kalbų metu ieškovė patvirtino, jog suklotos plytelės atitinka projektinius sprendinius ir kad plytelių kategorija nėra defektas. Atsižvelgęs į tai, kad defekto Nr. 177 kaip atskiro defekto ieškovė atsisakė, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie plytelių kategorijos atitiktį projektiniams sprendiniams, į tai, jog ekspertui nebuvo pavesta tirti defekto Nr. 177, teismas nusprendė, kad šis defektas nelaikytinas defektu.

27.       Nuspręsdamas dėl grindų nuolydžių ir baseino bei SPA patalpose besikaupiančio vandens, kaip akivaizdaus trūkumo, teismas atsižvelgė į tai, kad abu ekspertai konstatavo, jog baseino patalpose yra netinkamas nuolydis, visi ekspertai konstatavo, kad šis defektas nebuvo akivaizdus ir tapo matomas tik pradėjus eksploatuoti baseiną. Įvertinęs defekto pobūdį ir tai, kad darbų perdavimo–priėmimo metu grindų nuolydis nėra matuojamas, teismas įvertino, jog šis defektas nebuvo akivaizdus, ieškovė negalėjo jo pastebėti priimdama darbus, todėl atsakomybė už šį defektą tenka atsakovei.

28.       Teismas pažymėjo, kad, pašalinus jau suklotas plyteles ir įrengus tinkamą, projektinius sprendinius atitinkantį nuolydį, akivaizdu, jog pašalintos plytelės negalės būti klojamos pakartotinai, ieškovei bus būtina kloti naujas plyteles, taigi šio trūkumo – grindų nuolydžio ir naujų plytelių klojimo – šalinimo išlaidos tenka atsakovei. Konstatavęs, kad defektas nebuvo akivaizdus, negalėjo būti pastebėtas darbų perdavimo–priėmimo metu, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nepateikė kitokios grindų nuolydžio defekto šalinimo sąmatos, teismas nusprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteistina eksperto Tomo Monstavičiaus nurodyta 209 244 Eur suma aptartam defektui pašalinti.

29.       Dėl defektų Nr. 23, 144, 155, 170 (stogo defektai (nesandarus stogas, per stogą į sporto salę prateka vanduo, nėra stogo nuolydžių į trapus)) teismas pažymėjo, kad defekto atsiradimo priežastis – normatyvinių dokumentų ir projekto reikalavimų nevykdymas, darbams atlikti pateikti brėžiniai neatitinka gamintojo stogo įrengimui deklaruojamų sprendinių; darbo projekto neatitiktis techninio projekto nurodymams; statybos montavimo darbų neatitiktis projekto nurodymams. Pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas, patikslinęs išvadas, nurodė, kad šie trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, t. y. defektai nebuvo akivaizdūs, atsakomybė už šį defektą tenka atsakovei. Stogo defektams pašalinti teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 60 184 Eur.

30.       Pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas, patikslinęs išvadas, nurodė, kad defektas Nr. 26 (koroduoja jungtys) negalėjo būti pastebėtas darbų perdavimo metu, t. y. defektas nebuvo akivaizdus, atsakomybė už šį defektą tenka atsakovei. Šiam defektui pašalinti ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 312 Eur.

31.       Pakartotinės teismo ekspertizės metu defektas Nr. 33 (sutrinka ledo generatoriaus darbas, ledo generatorius veikia triukšmingai) ledo generatoriaus netinkamas darbas nebuvo nustatytas. Dėl defekto Nr. 34 (nesumontuotas atidaromas langas) teismas pažymėjo, kad šis trūkumas turėjo būti pastebėtas darbo projekto stadijoje, t. y. trūkumas buvo akivaizdus, dėl to jo šalinimui reikalinga suma nepriteistina iš atsakovės. Teismas nurodė, kad defektas Nr. 45 (neapskardintas vamzdis prie šalčio mašinos) galėjo būti matomas darbų perdavimo metu, tai – akivaizdus trūkumas, dėl to išlaidos už jo šalinimą ieškovei iš atsakovės nepriteistinos. Teismas nustatė, kad defektai Nr. 69 ir 83 (netinkamai sumontuoti dažnio, temperatūros jutikliai ir indikatoriai) atsirado dėl to, jog atsakovė nesivadovavo techninio projekto sprendiniais, tačiau šie defektai turėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu. Dėl to nurodytiems defektams pašalinti reikalingų išlaidų ieškovei iš atsakovės teismas nepriteisė.

32.       Dėl defektų Nr. 35 ir 101 (netinkama žaibosauga) teismas pažymėjo, kad šių trūkumų atsiradimo priežastis – rangovas, atlikdamas žaibosaugos darbus, nesivadovavo projekto nurodymais. Įrengta saulės elementų apsauga nuo žaibo neatitinka techninio projekto CLOUD –KB-14/05/08-J9-616-TP-E-AR (11/23 lapas) ir darbo projekto CLOUD–KB-14/05/08-J9-616-DP-E.FV-01 (9/15 lapas) nurodymų. Pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas, patikslinęs išvadas, nurodė, kad šie trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, t. y. jie nebuvo akivaizdūs. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakomybė už aptartus trūkumus tenka atsakovei, iš jos ieškovei priteisė 31 264 Eur šiems trūkumams pašalinti.

33.       Dėl defektų Nr. 44 ir 92 (netinkamai įrengta grindų danga evakuacijos keliuose) teismas pažymėjo,  kad grindų dangos epoksidiniai dažai yra neatsparūs ugniai, tai – savaime išsilyginanti slidi danga. Defekto atsiradimo priežastis – atlikdama grindų įrengimo darbus, rangovė nesivadovavo projekto nurodymais. Įrengta epoksidinių dažų ir kaučiukinė grindų danga neatitinka techninio projekto CLOUD–KB-14/05/08-J9-616-TP-GS-AR Gaisrinės dalies (2/25 lapas) ir (915/25) ir darbo projekto CLOUD–KB-14/05/08-J9-616-DP-SK-03.01.25 (1/1 lapas) nurodymų. Pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs ekspertas, patikslinęs išvadas, nurodė, kad šie trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, tai – neakivaizdūs defektai. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakomybė už nurodytus defektus tenka atsakovei, iš jos ieškovei priteisė 141 122 Eur šiems defektams pašalinti.

34.       Dėl defekto Nr. 48 (baseino patalpoje netinkami kabelių loveliai) teismas pažymėjo, kad pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs ekspertas, patikslinęs išvadas, nurodė, jog šis trūkumas negalėjo būti pastebėtas darbų perdavimo metu, t. y. nebuvo akivaizdus. Ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 2 564 Eur nurodytam defektui pašalinti.

35.       Pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas, patikslinęs išvadas, nurodė, kad defektai Nr. 49 ir 54 (nėra kabelių žymėjimo, vaizdo stebėjimo kameros neturi nepertraukiamo elektros šaltinio) buvo neakivaizdūs. Teismas nurodė, kad nesutinka su tokia eksperto išvada. Teismas įvertinio, kad nurodyti defektai privalėjo būti nustatyti darbų perdavimo metu, jiems nustatyti nereikia atlikti matavimų. Dėl to nėra pagrindo priteisti ieškovei šių defektų pašalinimo išlaidas.

36.       Teismas taip pat padarė išvadą, kad defektai Nr. 53 ir 57 (susiję su netinkamu šilumos vamzdynų atstumu nuo elektros laidų, saugos reikalavimų neatitinkančio kabelio sumontavimu) galėjo būti nustatyti darbų perdavimo metu, t. y. jie buvo akivaizdūs, dėl to nurodytiems defektams pašalinti reikalingų išlaidų ieškovei nepriteisė.

37.       Remdamasis tuo, kad apžiūros metu užfiksuota, jog šilumos punkto mūrinės sienos nėra nutinkuotos, teismas konstatavo, kad defektas Nr. 64 (sienų apdaila) galėjo būti pastebėtas darbų perdavimo metu, jis buvo akivaizdus, dėl to jo šalinimui reikalingų išlaidų ieškovei nepriteisė.

38.       Dėl defekto Nr. 67 (neįrengta duobė su drenažiniu siurbliu) teismas pažymėjo, kad trapas neprijungtas į lauko tinklus, jis įjungtas į statinio buitinių nuotekų bendrą savitakos nuotekų tinklą. Būtina suprojektuoti ir įrengti duobę bei drenažinį siurblį. Suprojektuotas šilumos punktas neatitinka „Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių“ 207 ir 208 punktų reikalavimų. Šio trūkumo ieškovė negalėjo pastebėti darbų perdavimo metu. Dėl to šiam defektui pašalinti teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 603 Eur.

39.       Dėl defekto Nr. 126 (koroduoja (rūdija) nardymo šachta) teismas pažymėjo, kad apžiūros metu užfiksuota, jog nardymo šachtoje tiek plieninių lakštų zonose, tiek sandūrose (prie varžtų, liukų, suvirinimo siūlių) matomos ryškėjančios rūdys, t. y. vyksta metalo korozijos procesas. Teismo ekspertas Tomas Monstavičius, remdamasis UAB „Dekra Industrial“ 2021 m. vasario 3 d. atliktų nardymo šachtos bandymų išvadomis, pažymėjo, kad dalis korozijos procesų yra prasidėję nardymo šachtos gamybos metu, kita dalis – jau po gamybos, dalis korozinių pažeidimų yra kiauriniai, nustatyta virintinių siūlių ir pagrindinio metalo sienų bei dugno daugybinė korozija. Nurodyta, kad virintinės siūlės neatitinka normatyvinių kokybės reikalavimų, virintinės jungties mikrostruktūros ypatumai rodo metalo perkaitinimą ir nepakankamą apsaugą inertinėmis dujomis virinimo metu, prasidėjusi pagrindinio lakšto potinkinė korozija. Teismo eksperto Tomo Monstavičiaus išvadas teismas įvertinio kaip pakankamai prieštaringas, tačiau atsižvelgė į tai, kad ekspertas išvadas grindė UAB „Dekra Industrial“ atliktų nardymo šachtos bandymų ataskaita (pateikta 2021 m. vasario 12 d. DOK-2309). Teismo vertinimu, labiausiai tikėtinos ir pagrįstos išvados, susijusios su nardymo šachtos defektais, pateiktos būtent UAB „Dekra Industrial“ ataskaitoje.

40.       UAB „Dekra Industrial“ ataskaitoje nurodyta, kad bandymų metu aptikti daugybiniai nardymo šachtos virintinių siūlių ir pagrindinių sienų bei dugno metalo defektai; dalis defektų yra atsiradę šachtos gamybos metu, o kita dalis – jau po šachtos gamybos; kad virintinės siūlės neatitinka normatyvinių standartų; daugybiniai suvirinimo defektai turėjo būti ištaisyti nardymo šachtos gamybos metu. UAB „Dekra Industrial“ ataskaitoje kaip esminiai trūkumai, susiję su nardymo šachtos defektais, yra nurodyti virintinės jungties mikrostruktūros ypatumai, kurie patvirtina metalo perkaitinimą virinimo metu. Nardymo šachtos virintinių siūlių defektus nurodė ir teismo ekspertas Artūras Sabeckis. Teismo nuomone, tai papildomai patvirtina UAB „Deka Industrial“ pateiktas išvadas.

41.       Vertindamas šachtos gamybai panaudoto metalo tinkamumą, teismas įvertino UAB „Dekra Industrial“ ataskaitoje nurodytas aplinkybes, kad šachtos dugnui panaudotas lakštų metalas atitinka tiekėjo plieno rūšies sertifikatą, t. y. šachtos gamybai buvo panaudotas techninio projekto sprendiniuose numatytas nerūdijantis plienas 1.4404 (analogas AISI 316L). Teismas atsižvelgė į tai, kad šachtos gamybai panaudota techninio projekto sprendiniuose nurodyta metalo rūšis, pažymėta ir teismui ekspertines išvadas pateikusių Eriko Lenkevičiaus, Artūro Sabeckio ir Tomo Monstavičiaus išvadose. Šachtos gamybos ir montavimo darbus atlikęs trečiasis asmuo UAB „Montuotojas“ 2023 m. birželio 20 d. pateikė įrodymus, kad nardymo šachtos suvirinimui buvo naudotas projekto sprendiniuose numatytas metodas ir reikiami elektrodai.

42.       Teismas, įvertinęs trečiojo asmens UAB „Klaipėdos baseinas“ į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su viso baseino priežiūra, atsižvelgęs į sprendimo 67 punkte aptartus įrodymus, susijusius su nardymo šachtos defektų priežastimis, priėjo prie išvados, kad baseino ir nardymo šachtos priežiūra bei eksploatacija buvo tinkama, o nardymo šachtos defektą – koroziją – nulėmė gamybos proceso trūkumai, nuokrypis nuo virinimo technologijos reikalavimų, virintinių siūlių daugybiniai defektai ir techninio projekto sprendiniai, parenkant šachtos gamybai naudotiną metalo markę.

43.       Teismo ekspertas Tomas Monstavičius ekspertizės akte nurodė, kad nardymo šachtos kapitalinio remonto sąmata yra 156 216 Eur su PVM. Tačiau trečiasis asmuo UAB „Montuotojas“, atlikęs šachtos gamybos ir montavimo darbus, pateikė 117 932,65 Eur su PVM sąmatą. Sąmatoje nurodyti visi defektams ištaisyti reikalingi atlikti darbai, sąmata pateikta 2023 m. balandžio mėn. kainomis, nardymo šachtą gaminusio ir jos defektus galinčio ištaisyti trečiojo asmens. Teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Montuotojas“ pateikta sąmata yra išsamesnė, tikslesnė, dėl to iš atsakovės ieškovei priteisė nurodytoje sąmatoje apskaičiuotą 117 932,65 Eur sumą.

44.       Dėl defektų Nr. 130 ir 131 (nekokybiškas sienų ir ortakių dažymas) teismas pažymėjo, kad apžiūros metu užfiksuota, jog baseino patalpoje kolonų paviršius padengtas nevienodu dažų sluoksniu – matomos dėmės, ortakiai išdažyti netinkamai. Šiuos defektus ieškovė, priešingai nei teigia pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs ir jos išvadas patikslinęs teismo ekspertas (dėl defekto Nr. 130), turėjo pastebėti darbų perdavimo metu. Teismas, remdamasis tuo, jog tai buvo akivaizdūs defektai, jiems ištaisyti reikalingos sumos nepriteisė iš atsakovės. Be to, teismas pažymėjo, kad UAB „Vaitometa“ duomenimis, labiau tikėtina, jog ortakiai yra ne netinkamai nudažyti, o sutepti po nudažymo, dėl to pakartotinis jų dažymas – nereikalingas.

45.       Dėl defekto Nr. 137 (nesandarus fasadas, lyjant lietui per stogą į baseiną teka vanduo) teismas pažymėjo, kad apžiūros metu užfiksuota, jog baseino zonoje ties sienos ir stogo sandūra matomi vandens nubėgimai. Pakartotinės teismo ekspertizės metu konstatuota, kad nekokybiškai atlikti langų angokraščių sandarinimo darbai – neatitinka techninio projekto CLOUD –KB-14/05/08-J9-616-TP- SA.B-23, (4/8 lapas) nurodymų; šie trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, t. y. defektai nebuvo akivaizdūs, atsakomybė už juos tenka atsakovei. Remdamasis tuo, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 303 Eur nurodytiems defektams pašalinti.

46.       Dėl defekto Nr. 139 (pelija perdangos) teismas pažymėjo, kad apžiūros metu nustatyta, jog baseino patalpoje, virš vitrininių langų matomi vandens nubėgimai bei pelėsių židiniai perdangoje virš langų. Baseino patalpos lango angokraščiai neužbaigti, garo izoliacija nesuklijuota, angokraščių apšiltinimas atliktas nekokybiškai, baseino zonos langų angokraščiai užsandarinti nekokybiškai – darbai nebaigti. Dėl to garai, pakilę iki patalpos viršutinių sluoksnių, kondensuojasi prie lauko sienų, ties langais, sukurdami pelėsių židiniams susidaryti palankias sąlygas. Techniniame projekte CLOUD –KB-14/05/08-J9-616-TP- SA-08, (8/21 lapas) nurodytos lango su siena sujungimo detalės, brėžinio numeris 045. Techninio projekto CLOUD–KB-14/05/08-J9-616-TP-SA-21-045 architektūrinės dalies brėžinyje parodyta, kad stogo pakloto bangos pripildomos šiltinamąja medžiaga. Stogo detalė „K“ ašyje, analogiška „A“ ašyje metalinio profilio bangos turėjo būti pripildytos poliuretano putomis. Pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs ekspertas, patikslinęs išvadas, nurodė, kad šie trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, jie nebuvo akivaizdūs, atsakomybė už juos tenka atsakovei. Remdamasis šiais bylos duomenimis, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 3 242 Eur aptartiems defektams pašalinti.

47.       Dėl defekto Nr. 157 (pelėsis SPA zonoje kojų mirkymo vonelėse) teismas pažymėjo, kad apžiūros metu nustatyta, jog SPA zonoje kojų plovimo vonelėse aplink persipylimo vietas matomos pelėsio žymės. Tokio defekto priežastis – netinkamo, grybeliams neatsparaus glaisto naudojimas. Toks trūkumas negalėjo būti matomas darbų perdavimo metu, išryškėjo garantiniu laikotarpiu, pradėjus eksploatuoti pastatą. Dėl to šiam defektui pašalinti reikalingas išlaidas – 82 Eur su PVM – teismas priteisė iš atsakovės ieškovei.

48.       Dėl defekto Nr. 165 (rūdimis pasidengę filtrai) teismas pažymėjo, kad filtro korpusas nėra nerūdijančio plieno, kaip buvo numatyta, sietelio medžiagiškumo nebuvo sąlygų patikrinti. Statybos vykdymo dokumentuose nėra duomenų, kokiais dažais ir kokio storio dažų sluoksniu padengtas įrenginys. Įrenginiai, vadovaujantis skyriumi „Pastato valdymas ir automatizacija“, turėjo būti išbandyti rankinio ir automatinio valdymo režimais, surašytas išbandymo aktas, tačiau tokių aktų nėra. Atlikdama statybos montavimo darbus, rangovė nesivadovavo projekto nurodymais. Sumontuoti įrenginiai neatitinka techninio projekto technologinės dalies, techninės specifikacijos CLOUD–KB-14/05/08-J9-616-DP-Tch.B-TS (1/7 lapas) nurodymų. Pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs ekspertas, patikslinęs išvadas, nurodė, kad šie trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, jie nebuvo akivaizdūs, atsakomybė už juos tenka atsakovei. Ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 1 967 Eur nurodytam defektui pašalinti.  

49.       Dėl defekto Nr. 186 (nesandarūs parapetai) teismas pažymėjo, kad apžiūros metu buvo nustatyta, jog parapetų skardinimo darbai atlikti nekokybiškai, stogo parapetų skarda turi būti jungiama su falcais, tvirtinimui naudojami laikikliai (atramos), bet ne kniedės iš viršaus arba surinkimas iš skardos elementų. Defekto atsiradimo priežastis – atliekant statybos montavimo darbus nesivadovauta projekto nurodymais. Stogo parapetų įrengimo darbai atlikti nekokybiškai, nesivadovaujant techninio projekto CLOUD –KB-14/05/08-J9-616-DOŽP-SA.B-23 reikalavimais. Teismas konstatavo, kad šis trūkumas turėjo būti pastebėtas darbų perdavimo metu, todėl jo pašalinimo išlaidų ieškovei nepriteisė.

50.       Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai reikalauja išlaidų pašalinti defektams: Nr. 72 (nesumontuotas monometras) – 46 Eur su PVM; Nr. 74, 76, 77, 80, 81, 82 (klaidingai indikuojama temperatūra, netinkamas oro srautų subalansavimas) – 2 472 Eur; Nr. 115 (per fasadą bėga vanduo) – 1 721 Eur; Nr. 166 (srauto matuokliai ir vamzdeliai pasidengę rūdimis) – 221 Eur; Nr. 168 (skilusi asfalto danga) – 1 446 Eur; Nr. 169 (neveikia du lauko šviestuvai) – 680 Eur su PVM; Nr. 173 (nekorektiškas slėgio reguliatoriaus darbas) – 813 Eur; Nr. 183 (neprigiję medeliai) – 4 201,00 Eur; Nr. 187 (koroduoja apsauginė baseino tvorelė) – 559 Eur; Nr. 193 (baseino zonoje koroduoja durų furnitūra) – 128 Eur; Nr. 195 (koroduoja kubilų konstrukcijos, pratekėjimai SPA zonoje) – 159 Eur; Nr. 197 (baseino perpylimo vietose laikikliai pažeisti korozijos) – 829 Eur; Nr. 205 (patalpos prieduobėje laikosi vanduo) – 254 Eur; Nr. 206 (aplink nardymo šachtą laikosi vanduo) – 128 Eur. 

51.       Remdamasis tuo, kad defektai buvo akivaizdūs, tačiau ieškovė priėmė darbus, teismas nusprendė nepriteisti išlaidų šalinti tokiems defektams: Nr. 46 ir 85 (ant stogo netinkamai sumontuota apsauga nuo audros); Nr. 91 (neįrengti evakuaciniai turėklai); Nr. 105 (neizoliuoti vamzdžiai); Nr. 106 (netinkamai sumontuotas unitazas); Nr. 109 (valdymo skydai neturi žymėjimų); Nr. 113 (netinkamai įrengta zona prie oro paėmimo grotelių); Nr. 122 (lauko durys be apatinių apdailos detalių); Nr. 125 (nekokybiškas dažymas); Nr. 135 (per maži vandens temperatūrų skirtumai baseine); Nr. 153 (baseino zonoje įskilęs stiklo paketas); Nr. 164 (vėdinimo kamerose nesumontuoti anglies dvideginio davikliai); Nr. 181 (susibangavusios fasado apdailinės plokštės); Nr. 208 (prie UV 1.19 vožtuvo girdisi didžiulis garsas); Nr. 211 (prie vėdinimo kameros ant grindų bėga kondensatas); Nr. 213 (vandens slėgio pakėlimo stoties defektai); Nr. 214 (netinkamai pritvirtinti saulės kolektoriai). Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė didžiosios dalies defektų faktą, tačiau konstatavus, jog dalis nustatytų defektų turėjo būti nustatyti darbų perdavimo ieškovei metu, akivaizdžių defektų šalinimo išlaidos iš atsakovės ieškovei nepriteisiamos.

52.       Defektų Nr. 94 (sumontuotas netinkamas vamzdis) ir Nr. 198 (neįrengta vandens ir baseino siurblių nuotekų sistema) teismas nepripažino defektais, o defekto Nr. 178 (nesandari chloro generatoriaus talpykla) šalinimo išlaidų nepriteisė dėl to, kad ekspertas nenustatė šio defekto šalinimo išlaidų dydžio.

53.       Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54, 60 punktai).

54.       Teismas konstatavo, kad ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo UAB „Kelvista“, nustatęs, jog atsakovė darbus atlieka netinkamai, pažeisdama tiek teisės aktų, tiek techninio projekto reikalavimus, turėjo informuoti apie tai užsakovę bei atsakovę. Matydamas, kad atsakovė toliau vykdo darbus, techninis prižiūrėtojas turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Tačiau ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko. Tokį statybos techninio prižiūrėtojo neveikimą teismas įvertino kaip atliktą pačios užsakovės, nurodė, kad tai reiškia, jog užsakovė netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangove (CK 6.689 straipsnio 4 dalis, 6.691 straipsnis; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o tai nulėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės darbų atlikimui, defektų atsiradimui.

55.       Teismas, įvertinęs tiek rangovės, tiek ir užsakovės (jos statybos techninio prižiūrėtojo) netinkamą rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimų vykdymą (neveikimą), padarė išvadą, kad netinkamas statinio statybos techninės priežiūros atlikimas nebuvo darbų defektų atsiradimo priežastis. Defektų atsiradimą nulėmė tai, kad darbai atlikti nesilaikant tiek teisės aktų, tiek techninio projekto reikalavimų. Darbų defektai buvo ne statinio statybos techninio prižiūrėtojo netinkamo veikimo rezultatas, bet rangovės tiesioginių veiksmų, netinkamai atlikus darbaus, pasekmė. Kartu teismas nurodė, kad teisės aktuose ir rangos sutartyje nustatytos užsakovės pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamas vykdymas turėjo reikšmės jos nuostoliams, kuriuos prašoma atlyginti, kilti. Įvertinęs šios pareigos nevykdymo reikšmę užsakovės nuostoliams atsirasti, teismas ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės 741 207,99 Eur nuostolių dydį sumažino 25 proc., t. y. iki 555 906 Eur. Teismas pažymėjo, kad ši išvada pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamo vykdymo ir defektų atsiradimo priežastiniu ryšiu, yra suderinama su kasacinio teismo praktika dėl ieškovės (užsakovės) pareigos atlikti statybos techninę priežiūrą netinkamo vykdymo pasekmių.

56.       Remdamasis tuo, kad teismų praktikoje yra pripažįstama teismo teisė įskaityti byloje pareikštus priešpriešinius reikalavimus, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog iš dalies patenkinti ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimai, konstatavo, kad yra pagrindas atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Nurodęs, kad iš atsakovės ieškovei trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti priteistina suma yra 555 906 Eur, o atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 100 000 Eur banko garantijos sumą yra atmestas, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 455 906 Eur.

57.       Ieškovė prašomas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas grindė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAKSVPĮ) nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad ginčo sutartis sudaryta dviejų juridinių asmenų – ūkio subjekto (atsakovės) ir viešojo subjekto (ieškovės). Sudarytos sutarties tikslas – Klaipėdos miesto baseino su sveikatingumo centru statybos darbai. Taigi šalių sudaryta rangos sutartis patenka į komercinių sutarčių pagal MAKSVPĮ apibrėžtį, nes atsakovė ieškovės užsakymu už atlyginimą atliko rangos darbus. Ieškovei nustačius atliktų darbų trūkumus, ieškovė sudarytos rangos sutarties pagrindu kreipėsi į atsakovę, kad ši pašalintų defektus, vėliau modifikavo savo reikalavimą į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Teismas konstatavo, kad nėra abejonių, jog trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas yra susijęs su komercinės sutarties tinkamu vykdymu, dėl to atsakovės argumentą, kad MAKSVPĮ taikomas tik vykdomoms sutartims, atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas patenkino iš dalies ir 8 proc. dydžio metines palūkanas priteisė nuo ieškinio atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 15 d. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).

58.       Atsakovė UAB „Axis Industries“ (ieškovė pagal priešieškinį) priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 100 145 Eur (100 000 Eur garantijos suma ir 145 Eur administravimo mokestis) nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto ir nepagrįsto pasinaudojimo Luminor Bank, AB, išleista Garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantija Nr. JCF151207/173. Atsakovė teigė, kad visus pripažintus trūkumus ji ištaisė, o kitų nepripažino ir nesutiko jų taisyti savo sąskaita, dėl to ieškovė nepagrįstai kreipėsi į garantiją išdavusį banką, o šis nepagrįstai 2019 m. liepos 3 d. išmokėjo ieškovei 100 000 Eur.

59.       Teismas konstatavo, kad nors atsakovė įrodinėjo, jog defektai atsirado ne dėl jos kaltės, tačiau šiuo sprendimu nustatyta, kad atsakovė vis dėlto atsakinga už defektų dalį, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl banko garantijos išmokėjimo, o bankas pagrįstai pervedė 100 000 Eur atsakovės įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu atsiradusiems defektams šalinti. Atsakovės argumentą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog banko garantija buvo panaudota nustatytiems defektams šalinti, teismas pripažino teisiškai nereikšmingu, nes nustatė, kad atsakovė nevykdė savo pareigos pašalinti garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius defektus. Atsakovės priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą. 

60.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje patyrė iš viso 72 849,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 49 proc. (555 906 Eur x 100 proc./1 142 103 Eur), priešieškinis atmestas. Teismas konstatavo, kad byla išspręsta ieškovės naudai 74,5 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 54 272,80 Eur (72 849,40 Eur x 74,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė byloje patyrė iš viso 89 752,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byla atsakovės naudai išspręsta 25,5 proc., todėl atsakovei iš ieškovės teismas priteisė 22 886,99 Eur (89 752,90 Eur x 25,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 31 385,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61.       Teismas nurodė, kad ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 9 541 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei teismas priteisė 5 144 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62.       Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ buvo ieškovės pusėje, teismas šiam trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisė 40 793,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (54 757,03 Eur x 74,5 proc.). Remdamasis tuo, kad byloje konstatuota, jog ieškinio reikalavimas, susijęs su nardymo šachtos defektais, yra pagrįstas, o trečiasis asmuo UAB „Montuotojas“ (subrangovas) buvo nardymo šachtos gamintojas, montuotojas, teismas šiam trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė. Trečiasis asmuo UAB „Arlanga PVC“ (atsakovės pusėje) pagal į bylą pateiktus duomenis patyrė 1 049,07 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-2668). Atsižvelgęs į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teismas trečiajam asmeniui UAB „Arlanga PVC“ iš ieškovės priteisė 267,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 049,07 Eur x 25,5 proc.). Trečiajam asmeniui UAB „Kilmina“ (atsakovės pusėje), teismas, atsižvelgęs į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės priteisė 92,57 Eur (363 Eur x 25,5 proc.). Įvertinęs tai, kad ieškinio reikalavimas, susijęs su trečiojo asmens UAB „Vaitometa“ atliktais darbais (defektas Nr. 139), atmestas, teismas UAB „Vaitometa“ iš ieškovės priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 000 Eur. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai teismas trečiajam asmeniui UAB „Kelvista“ iš ieškovės priteisė 5 151,24 Eur (20 200,96 Eur x 25,5 proc.), UAB „Daistatus“ (atsakovės pusėje) – 918 Eur (3 600 Eur x 25,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

63.       Apeliaciniame skunde ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:  

63.1.                      Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo sumažino neakivaizdžių (garantinių) trūkumų šalinimo išlaidų dydį 25 proc., t. y. 185 301,99 Eur (nuo 741 207,99 Eur iki 555 906 Eur), nors dėl šių trūkumų atsiradimo nekonstatavo netinkamo techninio prižiūrėtojo (ne)veikimo. Taip teismas nukrypo nuo apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, sprendžiant techninio prižiūrėtojo atsakomybės už rangos darbų trūkumus klausimą, ir teismo teisės mažinti iš rangovo priteistinų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, atsižvelgiant į techninio prižiūrėtojo netinkamą pareigų vykdymą. 

63.2.                      Teismas atmetė (o ne sumažino trūkumų šalinimo išlaidų dydį) ieškinio reikalavimus dėl tų atliktų darbų trūkumų, kurie teismo eksperto buvo pripažinti akivaizdžiais, nes laikė, kad techninis prižiūrėtojas juos turėjo pastebėti bei užfiksuoti, ir iš reikalautų priteisti 1 143 921 Eur pagrįstomis pripažino tik 741 207,99 Eur trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas, remdamasis tuo, kad dalis trūkumų buvo akivaizdūs, turėjo teisę sumažinti akivaizdžių trūkumų, kurių techninis prižiūrėtojas neužfiksavo, pašalinimo išlaidas, tačiau reikalavimą dėl šių išlaidų atmetė, o sumažino priteistinas išlaidas tik už tuos defektus, dėl kurių nekonstatavo techninio prižiūrėtojo netinkamo pareigų vykdymo darbų priėmimo metu. Rangos sutartyje nenumatyta, kad darbų trūkumo nenurodymas priėmimo–perdavimo akte yra aplinkybė, šalinanti rangovo atsakomybę už tokio trūkumo egzistavimą.

63.3.                      Darant hipotetinę prielaidą, kad ginčo trūkumai buvo pastebėti, tačiau neužfiksuoti priėmimo– perdavimo metu, keltinas techninio prižiūrėtojo neveikimo priežastinio ryšio su konkretaus defekto atsiradimu klausimas. Privalo būti nustatytas priežastinis ryšis tarp konkretaus trūkumo ir techninio prižiūrėtojo (ne)veikimo. Procesinė pareiga šį ryšį įrodyti tenka rangovui, kuris siekia, jog būtų sumažinta jam tenkančios atsakomybės dalis. Teismo akivaizdžiais pripažinti trūkumai yra individualūs, kilo dėl skirtingų techninių priežasčių, kurių teismas netyrė, apsiribojo išvada, kad šie trūkumai yra akivaizdūs. Rangovė net nebandė įrodinėti priežastinio ryšio buvimo, nors būtent jai tenka tokia procesinė pareiga. Teismas rėmėsi teismo eksperto Tomo Monstavičiaus pateiktu vertinimu, kuris atliktas teisės aktų, reglamentuojančių statybos dalyvių pareigas, kontekste. Aptariamo priežastinio ryšio nustatymas yra teisinis faktinių aplinkybių vertinimas, kuris priskiriamas teismo prerogatyvai, o ne teismo eksperto kompetencijai.

63.4.                      Teismas netinkamai nustatė iš atsakovės ieškovei priteistinų išlaidų dydį defektams Nr. 1, 4, 68, 111, 135, 164, 176, 208 (susijusiems su PVS) pašalinti. Teismas priteisė 121 302,50 Eur trūkumų šalinimo išlaidų ir 14 345,84 Eur už licencijos, būtinos pastatui tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį, įsigijimą. Teismas rėmėsi subrangovo (UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro), atlikusio PVS įrengimo darbus, t. y. šališko asmens, pateiktais duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo. UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro atstovas J. A.nurodė, kad jo pateikta sąmata yra sąlyginė ir nepatikima; jis nežino, ar atlikus darbus būtų pašalinti pastato valdymo sistemos trikdžiai; nežino, ar jo nurodytus darbus yra įmanoma atlikti, ar Climotion sistema suderinama su Menergos įrenginiais; pagal jo pateiktą trūkumų šalinimo būdą nustotų galioti pastato valdymo sistemai suteikta gamintojo garantija. Į bylą yra pateiktas ir Olandijos bendrovės ACS pasiūlymas bei teismo ekspertų išvados.

63.5.                      Teismas taip pat netinkamai nustatė iš atsakovės ieškovei priteistinų išlaidų nardymo šachtos defektams pašalinti dydį. UAB „Montuotojas“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad jo siūlomas trūkumo šalinimo būdas neatkurtų nardymo šachtos į projekte numatytą būklę; nurodė, kad į šią sąmatą nėra įtraukti defektų šalinimo projekto parengimo darbai. Į UAB „Montuotojas“ sąmatą įtraukus projektavimo darbus, nardymo šachtos trūkumo šalinimo kaina būtų artima teismo eksperto Tomo Monstavičiaus pateiktai kategoriškai išvadai dėl šio trūkumo šalinimo kainos. 

63.6.                      CPK 197–203 straipsniuose įtvirtintos teisės normos nenustato, kad specialių žinių reikalaujantį tyrimą atlikusiam ir rašytinį įrodymą sukūrusiam asmeniui taikomi objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai. Vadinasi, net atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, kuris įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, pateiktas vertinimas negali būti laikomas atitinkančiu objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus, jei toks vertinimas atliktas ne teismo pavedimu ir pagal teismo nutartį, o pagal suinteresuoto asmens privatų užsakymą. Dėl to bylos baigtimi materialiai suinteresuotų trečiųjų asmenų (UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro ir UAB „Montuotojas“) pateikti vertinimai (trūkumų šalinimo sąmatos) yra dar mažiau patikimi duomenys. Šių trūkumų šalinimo išlaidų dydis turi būti nustatytas remiantis teismo nutartimi paskirto teismo eksperto atliktu kategorišku vertinimu – tiesioginiu įrodymu. Teismo eksperto Tomo Monstavičiaus išvadoje yra pateiktas kategoriškas vertinimas dėl pastato valdymo sistemos ir nardymo šachtos trūkumo šalinimo išlaidų dydžio.

63.7.                      Įstatymai nenumato pareigos gautą banko garantiją panaudoti nedelsiant ir ypač defektų šalinimui. Garantijos suma gali būti dengiami nuostoliai, atsiradę dėl pareigos šalinti defektus nevykdymo. Ieškovė pateikė duomenis, kad, panaudojant garantijos lėšas, buvo nupirkta programinės įrangos licencija ir jos instaliavimo darbai (14 345,84 Eur) ir pakeisti baseino pakeliamo dugno kėlimo mechanizmo lynai (18 336,82 Eur). Dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo byloje nebuvo pareikšta reikalavimų. Teismo atliktas jau panaudotų 32 682,66 Eur lėšų įskaitymas yra neteisėtas. Dėl likusios 67 317,34 Eur garantijos sumos grąžinimo (priteisimo atsakovei) gali būti sprendžiama tik išsprendus statybos darbų trūkumų faktinio pašalinimo klausimą. Banko išduota garantija galioja iki 2039 m. birželio 7 d., todėl teismo sprendimu atliktas garantijos sumos įskaitymas į reikalaujamų atlyginti trūkumų šalinimo išlaidų sumą prilygsta garantijos sumos atsakovei grąžinimui, nesant tam teisinio pagrindo. Teismo atliktas įskaitymas nesuderinamas su teismo pozicija dėl priešieškinio atmetimo (teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl banko garantijos išmokėjimo). Garantijos suma gali būti naudojama ir su trūkumais susijusiems nuostoliams dengti, tarp jų – ir teismo ekspertizės išlaidoms apmokėti bei teisinėms išlaidoms padengti. Sprendimo priėmimo dieną visa garantijos suma jau buvo panaudota.

64.       Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ atsiliepime į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, kuris pagal turinį kvalifikuotinas kaip prisidėjimas prie ieškovės apeliacinio skundo, prašo patenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir trečiajam asmeniui priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

65.       Atsakovė UAB „Axis Industries“ atsiliepime į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

65.1.                      Teismas pagrįstai taikė dvi skirtingas teisės normas: CK 6.662 straipsnio 3 dalį (užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai)) ir CK 6.697 straipsnio 3 dalį (rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų). Nurodytos teisės normos reglamentuoja skirtingus atvejus ir tarpusavyje nekonkuruoja. Tai nėra dviguba sankcija ieškovės atžvilgiu.

65.2.                      Ieškovė apeliaciniame skunde bando įteigti, kad darbų iš atsakovės priėmimas buvo išskirtinai tik statinio statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Kelvista“ pareiga. Darbų priėmimas yra viena svarbiausių užsakovo (šiuo atveju – ieškovės) pareigų. Pagrindinė ieškovės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus funkcija – vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas, organizuojant savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių statybą, tiesimą, rekonstrukciją ir kapitalinį remontą. Ieškovės atstovai turėjo atidžiai ir rūpestingai tikrinti (taikydami vizualią darbų rezultato apžiūrą, be specialiųjų priemonių ar metodų), ar atsakovės perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Teismas sprendimu netenkino ieškovės reikalavimų dėl tokių defektų, kuriems nustatyti perdavimo metu nereikėjo taikyti specialių metodų ar prietaisų, t. y. akivaizdžių trūkumų. Rangos sutartimi nebuvo apribota ieškovės teisė ir pareiga rūpestingai patikrinti statybos darbų kokybę, ir nenustatyta, kad CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatos ieškovei nebus taikomos.

65.3.                      Atmetęs ieškovės reikalavimus dėl akivaizdžių trūkumų, teismas teisingai sumažino atsakovės atsakomybę už neakivaizdžius trūkumus, atsižvelgęs į statinio statybos techninio prižiūrėtojo – trečiojo asmens UAB „Kelvista“ – kaltę. Tokia metodika yra plačiai taikoma teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389-969/2015; Nr. 3K-3-389-915/2016; Nr. e3K-7-184-421/2022; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-739-863/2024). Abu teismo ekspertai, pateikdami išvadas, statinio statybos techninį prižiūrėtoją įvardijo kaip atsakingą už visų garantinių defektų, dėl kurių atsakinga pripažinta ir rangovė (atsakovė), atsiradimą.  

65.4.                      Ieškovė neteisingai teigia, kad atsakovė neprašė teismo skirti trečiąją teismo ekspertizę. Atsakovė raštu (16 t., b. l. 142–143) ir žodžiu prašė, kad teismas skirtų trečiąją teismo ekspertizę, remdamasi tuo, jog teismo ekspertų A. Sabeckio ir T. Monstavičiaus išvados iš esmės skiriasi. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovės prašymu skirti trečiąją teismo ekspertizę nesutinka. Teismas netenkino atsakovės prašymo.

65.5.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatyta PVS trūkumams šalinti reikalinga suma. Jos teigimu, atsakovės subrangovas UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras pateikė nepatikimą sąmatą dėl PVS trūkumų šalinimo vien dėl to, kad yra materialiai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Tačiau ieškovė neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ taip pat yra materialiai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo (ieškovės pusėje), ir jai nekilo abejonių dėl UAB „Klaipėdos baseinas“ užsakymu Advanced Climate Systems B.V. pateikto komercinio pasiūlymo, kurio suma – 495 000 Eur.

65.6.                      Teismo eksperto Tomo Monstavičiaus ir Advanced Climate Systems B.V. sąmatos dėl PVS trūkumų šalinimo yra atmestinos visų pirma dėl to, kad jose įvertintas ne esamų PVS defektų taisymas, o visiškai naujos PVS įdiegimas objekte. Tomo Monstavičiaus išvada dėl defekto Nr. 111 šalinimo kainos (449 999 Eur) yra visiškai nepagrįsta įrodymais ar apskaičiavimais, teismo ekspertas paaiškino, kad 449 999 Eur yra ne PVS defektų ištaisymo kaina, ne nešiojamojo kompiuterio įsigijimo kaina, bet esamos PVS išmontavimo ir naujos PVS įdiegimo kaina. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ užsakė Advanced Climate Systems B.V. komercinio pasiūlymo parengimą pagal savo pageidavimus, tačiau ne pagal statinio techninį projektą ir PVS defektų sąrašą.  

65.7.                      Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (toliau – TEVKT) 2022 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. KT-130 konstatavo, kad teismo ekspertas Tomas Monstavičius, atlikdamas Klaipėdos baseino statybos defektų ekspertizę, pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1 , 5.4 , 7.1 , 12.3 papunkčius. TEVKT sprendimu pareiškė šiam teismo ekspertui viešą įspėjimą. TEVKT 2022 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. KT-130 konstatuota, kad teismo ekspertas Tomas Monstavičius neturėjo reikiamos kompetencijos bei kvalifikacijos atsakyti į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartyje pateiktus klausimus Nr. 1-3, 7, 9-11. Vadinasi, teismo eksperto Tomo Monstavičiaus išvados, pateiktos dėl PVS trūkumų šalinimo kainos, yra niekinės dviem aspektais: pirma, jos nepagrįstos pačiame teismo ekspertizės akte (teismo ekspertas jų nesugebėjo pagrįsti ir apklausos metu); antra, TEVKT skyrė teismo ekspertui nuobaudą už tai, kad šis teikė išvadas dėl proceso valdymo ir automatizacijos, neturėdamas tam reikalingos kvalifikacijos.

65.8.                      Patikslintą sąmatą UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras pateikė po 2023 m. birželio 7 d. įvykusios Klaipėdos baseino PVS apžiūros; joje nurodyta pastaba: „Jei nepavyktų gauti prieigos prie Menerga kamerų automatikos, ją reikėtų pakeisti. Pakeitimo kaina būtų 29 000 Eur be PVM vienam agregatui. Viso 58 000 Eur be PVM“. Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktos UAB „Menerga“ atstovas R. N. teismo posėdyje pripažino ir užtikrino, kad UAB „Menerga“ niekada nereikalavo ir nereikalaus užmokesčio už prisijungimą prie jos kamerų automatikos, prisijungimas yra nemokamas. Tai įvertinęs, teismas pagrįstai nustatė 121 302,50 Eur PVS trūkumų šalinimo kainą.

65.9.                      Ieškovė apeliaciniame skunde kritikuoja sprendimo dalį, kurioje teismas vadovavosi trečiojo asmens UAB „Montuotojas“ pateikta sąmata nardymo šachtos defektams ištaisyti. Trečiasis asmuo pateikė sąmatą, kurios suma – 117 932,65 Eur, po to, kai pasiūlė labai konkretų nardymo šachtos remonto būdą – korodavusių šachtos vietų sutvarkymą ir nardymo šachtos išdažymą sistema Intershield ir Interfine. Nardymo šachtos (kaip įrenginio) remontui projektas (ar statybą leidžiantis dokumentas) nėra būtinas. Taigi ieškovė nėra priversta patirti nardymo šachtos remonto projekto parengimo išlaidų. Svarbiausia yra tai, ar trečiojo asmens UAB „Montuotojas“ pasiūlytas nardymo šachtos remonto būdas sudarys sąlygas naudoti nardymo šachtą pagal jos tiesioginę paskirtį. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie paneigtų UAB „Montuotojas“ pasiūlyto nardymo šachtos remonto metodo patikimumą. Teismo ekspertas Tomas Monstavičius nepateikė naujo nardymo šachtos korozijos sprendimo būdo – jis įvertino tik sukorodavusių vietų remontą. Tai reiškia, kad tokiomis pat sąlygomis eksploatuojama nardymo šachta yra pasmerkta sukoroduoti vėl, praėjus vos keliems mėnesiams po remonto.

65.10.                      Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiu, kad gautą banko garantijos sumą kreditorius gali naudoti savo nuožiūra – defektų šalinimo išlaidoms apmokėti arba turėtiems nuostoliams (veiklos sąnaudoms) atlyginti. Vertinant rangos sutarties ir garantijos turinį, darytina išvada, kad garantijos lėšos turi tikslinę paskirtį ir negali būti naudojamos jas gavusios šalies nuožiūra (rangos sutarties 10.3, 10.4, 13.5 papunkčiai). Ieškovė pripažįsta, kad iš gautos 100 000 Eur garantijos sumos ji panaudojo tik 32 682,66 Eur (14 345,84 Eur PVS licencijai ir 18 336,82 Eur pakeliamo dugno lynų keitimui). Ieškovė neatkreipė dėmesio į tai, kad teismas sprendimo 38.6 papunktyje ieškovei iš atsakovės priteisė ne tik 121 302,50 Eur pagal UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizacijos centro sąmatą, bet ir 14 345,84 Eur už licencijos, būtinos pastatui tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį, įsigijimą. Nurodyti 14 345,84 Eur, kaip realiai patirtos išlaidos, buvo papildomai priteisti iš atsakovės. Teismas neturėjo priteisti iš atsakovės 18 336,82 Eur už pakeliamo baseino dugno lynų keitimą, nes tokio reikalavimo ieškovė byloje nepareiškė. Lynų keitimą atliko VarioPool narai, pastebėję netinkamą baseino eksploatavimą. Taigi dėl 18 336,82 Eur pakeliamo baseino dugno lynų keitimo išlaidų apskritai nėra atsakovės UAB „Axis Industries“ kaltės. Defektiniuose protokoluose šis defektas nebuvo įrašytas, pretenzija dėl jo atsakovei nebuvo pateikta. Šioje byloje ieškovė taip pat nebuvo pateikusi reikalavimo atsakovei atlyginti 18 336,82 Eur lynų keitimo išlaidas. Teismas pagrįstai sumažino ieškovei priteistą sumą 100 000 Eur suma, kurią ieškovė gavo iš Luminor Bank AS Lietuvos filialo.

66.       Atsiliepime į ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą trečiasis asmuo „ARLANGA pvc“ prašo ieškovės apeliacinį skundą, kiek jis susijęs su reikalavimais dėl UAB „ARLANGA pvc“ atliktų darbų trūkumų, atmesti; peržiūrėti ir iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas bei trečiajam asmeniui UAB „ARLANGA pvc“ iš ieškovės priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

66.1.                      Teismas spendime, pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „ARLANGA pvc“ atsakomybei priskirtinų darbų trūkumų (defektai Nr. 34, 122 ir 153), konstatavo, kad šie darbų trūkumai (defektai) buvo akivaizdūs, todėl ieškovė turėjo juos pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu.

66.2.                      Ieškovė, darbų perdavimo–priėmimo metu nepareiškusi pretenzijų dėl UAB „ARLANGA pvc“ atliktų darbų trūkumų, negali remtis tokių darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Rangos sutartyje nenustatyta kitokia, nei nurodyta CK 6.662 straipsnio 3 dalyje, darbų priėmimo tvarka. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu darbų trūkumas yra akivaizdus, jis turėjo būti ieškovės identifikuotas ir nurodytas darbų priėmimo procedūros metu. Teismas, remdamasis teismo ekspertizės aktu, sprendime konstatavo, kad pirmiau nurodyti darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Ieškovė šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija.

66.3.                      Sutarties 7.3.15 papunktyje nustatyta, kad „Rangovas įsipareigoja <...> savo sąskaita ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir defektus, išaiškėjusius ar atsiradusius pasibaigus Sutarties vykdymo laikui, bet tebegaliojat objekto garantiniam laikotarpiui.“ Ši sutartinė nuostata reglamentuoja darbų trūkumus ir defektus, atsiradusius per garantinius terminus, t. y. tokius darbų defektus, kurie atsirado po darbų priėmimo momento, o ne akivaizdžius darbų trūkumus, kurie egzistavo darbų priėmimo metu. Defektai Nr. 34, 122 ir 153 sutarties nuostatų kontekste nėra išaiškėję pasibaigus sutarties vykdymui, jie buvo ir sutarties vykdymo metu, ir statybos darbų perdavimo statytojui akto sudarymo metu. Šių darbų trūkumų nenurodžius galutiniame statybos darbų perdavimo statytojui akte, ieškovė prarado teisę remtis šių trūkumų faktu vėliau, nes tai riboja CK 6.662 straipsnio 3 dalis, o sutartis nenumato kitokių taisyklių.

66.4.                      Buvo visos teismų praktikoje suformuotos sąlygos darbams priimti ir akivaizdiems trūkumams nustatyti: UAB „ARLANGA pvc“ darbų apimčiai priskiriami darbų defektai Nr. 34, 122 ir 153 buvo akivaizdūs darbų perdavimo priėmimo metu; jiems nustatyti (identifikuoti) nereikėjo naudoti specialių priemonių ar metodų; jie nebuvo paslėpti ir buvo akivaizdžiai matomi. Ieškovė, priimdama darbus, veikė nepakankamai rūpestingai ir nenustatė (neidentifikavo) visų akivaizdžių darbų trūkumų, nors galėjo ir turėjo tai padaryti. Dėl to po darbų perdavimo ieškovei dienos ji prarado teisę remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu.

66.5.                      Teismas sprendime netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl UAB „ARLANGA pvc“ šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą formuluoja savarankišką procesinį prašymą įvertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

66.6.                      UAB „ARLANGA pvc“ bylinėjimosi išlaidos priteistos atsižvelgus į bendrą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį. Tačiau toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka esminio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo – „pralaimėjęs moka“. Nagrinėjamu atveju visi ieškovės reikalavimai, susiję su UAB „ARLANGA pvc“ atliktais darbais, teismo sprendimu visiškai atmesti. Dėl to teismas trečiajam asmeniui turėjo priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne jų dalį, proporcingą bendram patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykiui (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo prašo iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

67.       Trečiasis asmuo UAB „Vaitometa“ atsiliepime į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl defekto Nr. 131 šalinimo išlaidų atlyginimo atmetimo ir UAB „Vaitometa“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti ir dėl šios dalies palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą; dėl kitos apeliacinio skundo dalies sprendimą priimti teismo nuožiūra; iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Vaitometa“ priteisti visas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindimais argumentais:

67.1.                      Teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl ieškovės reikalavimo, susijusio su defektu Nr. 131, nurodė, kad ortakių perdažyti nereikia, nes dėmės ant jų yra ne dėl nekokybiško dažymo, o dėl to, jog juos sumontavus ortakiai buvo ištepti kitais dažais, pakanka nuvalyti tuos dažus. Trečiasis asmuo ortakių dažymo darbus atliko tinkamais dažais, tinkama technologija ir naudodamas tinkamas medžiagas.

67.2.                      Teismo ekspertas Artūras Sabeckis dėl defekto Nr. 131 nurodė, kad tikėtina, jog jis atsirado dėl netinkamo dažymo. Tačiau ekspertas nebuvo pakilęs iki ortakių ir jų vizualinę apžiūrą atliko nuo grindų, iš ten gerai nesimato, kokio pobūdžio dėmės yra ant ortakių. Teismo eksperto Tomo Monstavičiaus kategoriškas teiginys, kad nurodytas defektas – dėl netinkamų dažų Interprime 160 panaudojimo, yra nepagristas. Interprime 160 yra ne dažai, o fosforo rūgšties pagrindu pagamintas ėsdinimo tirpalas, skirtas pakartotiniam cheminiam cinkuoto plieno paruošimui prieš padengiant jį antikorozine danga. Ortakiai buvo nudažyti dažais Interthane 870, kurie tinka dažyti nudažytiems paviršiams, naudojant chloruotoje baseino aplinkoje, ir yra suderinami su ėsdinimo tirpalu Interprime 160. Projekte buvo aiškiai nurodyta, kad ortakiai turi būti iš anksto, jų gamybos, o ne montavimo metu, padengti chlorui atspariais dažais. Tai UAB „Vaitometa“ ir padarė. Teismo ekspertas Tomas Monstavičius taip pat atidžiai neapžiūrėjo ir neaprašė ortakių, apžiūrą atliko iš didelio atstumo (žiūrėdamas nuo grindų į lubas). Be to, jis nėra dažymo ekspertas, negali atlikti pastato inžinierinių sistemų ekspertizės.

67.3.                      UAB „Vaitometa“ atstovai, dalyvaujant III lygio Frosio inspektoriui, apžiūrėjo ortakius betarpiškai, pakilę prie pat ortakių, ir 2022 m. sausio 17 d. surašė aktą. Šiame akte aiškiai užfiksuota, kad dėmės yra dėl ant pagrindinių dažų teptuku atliktų uždažymų, tie uždažymai yra tik prie sienos esančių ortakių dalių, dažų storis dėmių vietose yra gerokai didesnis už dažų sluoksnį neištepliotose vietose, pagrindinių dažų pažeidimų nematyti, nėra netinkamo dažymo pagrindiniais dažais požymių, nes dėmės yra virš pagrindinių dažų, o ne iš po pagrindinių dažų. UAB „Vaitometa“ atstovai 2022 m. kovo 2 d. buvo įleisti į baseiną ir, dalyvaujant UAB „Klaipėdos baseinas“ atstovui, atliko ant ortakių esančių dėmių struktūros tyrimą ir jų nuvalymo eksperimentą, tą pačią dieną surašė apžiūros aktą. Nustatyta, kad dėmės yra užneštos sienoms dažyti skirtais akriliniais dažais, kurie lengvai nusivalo polimeriniu skiedikliu 646, nepažeidžiant pagrindinių dažų, o valant muiluotu vandeniu šios dėmės pašalinamos iš dalies, t. y. akrilinių dažų dalis lieka, tačiau jie praranda spalvą ir iš toliau neatrodo kaip dėmės. Dažymo broko nėra, ortakių perdažyti nereikia, juos reikia tik nuvalyti nuo sienų dažų. UAB „Vaitometa“ ortakius dažė savo ceche, po to jie buvo nuvežti į Klaipėdos baseiną ir ten sumontuoti. Sienos buvo dažomos po ortakių sumontavimo, todėl greičiausiai būtent dažant sienas ortakiai ir buvo išteplioti sienų dažais.

67.4.                      Ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl UAB „Vaitometa“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti atmesta ir dėl to, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl defekto Nr. 131 šalinimo išlaidų yra atmestinas.

68.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Axis Industries“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui; priešieškinį patenkinti; atsakovei iš ieškovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu nebūtų patenkintas šis apeliacinio skundo reikalavimas, atsakovė prašo: 1) sumažinti ieškovei priteistą sumą už defektus, susijusius su PVS (Nr. 1, 4, 68, 111, 135, 164, 176, 208); 2) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas už defektus, susijusius su plytelėmis ir grindų nuolydžiais (Nr. 22, 158); 3) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas už defektus, susijusius su grindų danga evakuacijos keliuose (Nr. 44, 92); 4) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas už defektus, susijusius su nardymo šachta (Nr. 126); 5) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas už stogo defektus (Nr. 23, 144, 155, 170); 6) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas už defektus, susijusius su žaibosauga (Nr. 35, 101); 7) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas už defektus, susijusius su korodavimu ir pelėsiu (Nr. 26, 126, 139, 157, 165, 166, 187, 193, 195, 197); 8) sumažinti ieškovei priteistą sumą už likusius defektus, proporcingai įvertinant kitų statybos proceso dalyvių kaltę dėl defektų atsiradimo (Nr. 8, 10, 207, 11, 174, 215, 15, 16, 19, 112, 114, 48, 53, 57, 67, 72, 74, 76, 77, 80, 81, 82, 115, 137, 168, 169, 173, 183, 205, 206); 9) kitą sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, palikti nepakeistą; 10) sumažinti ieškovei priteistų metinių procesinių palūkanų dydį nuo 8 proc. iki 5 proc.; 11) pripažinti, kad atsakovės priešieškinis dėl 100 000 Eur patenkintas; to nepripažinus, patenkinti atsakovės priešieškinį; 12) perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovei proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (nes būtent ieškinio nagrinėjimas nulėmė proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas); 13) priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

68.1.                      Atsakovė niekada neteigė, kad jos atsakomybė turi būti perkelta subrangovams. Ji byloje nuosekliai įrodinėjo, kad už Klaipėdos baseino defektus yra atsakinga ne tik atsakovė, kaip rangovė, bet ir kiti savarankiški, nuo atsakovės nepriklausomi statybos proceso dalyviai – projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio naudotojas, statinio techninis prižiūrėtojas ir kiti. Toks atsakomybės paskirstymas, nurodytas teismo eksperto Tomo Monstavičiaus išvadoje sudarytoje lentelėje (sprendimo 21.37 punktas), atitinka CK 6.697, 6.698 straipsnių ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 41 straipsnio 4 dalies nuostatas.

68.2.                      Teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi pasiūlė ieškovei patikslinti atsakovus, tačiau ji to nepadarė. Tokiu atveju teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsniu, nagrinėti bylą iš esmės ir atmesti ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimo argumento, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Dėl to liko neatskleista bylos esmė. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti, ar yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

68.3.                      Defektams Nr. 1, 4, 68, 111, 135, 164, 176, 208 (susijusiems su PVS) pašalinti teismas ieškovei iš atsakovės priteisė iš viso 135 648,34 Eur, tačiau šią sumą sumažino 25 proc., pripažinęs, kad tokia atsakomybės dalis tenka ieškovės pasitelktai statinio statybos techninei prižiūrėtojai UAB „Kelvista“. Teismo ekspertas Tomas Monstavičius nurodė, kad dėl pirmiau įvardytų defektų atsakingi yra trys asmenys – rangovė (atsakovė), statinio statybos techninė prižiūrėtoja (UAB „Kelvista“) ir projekto vykdymo priežiūros vadovė (UAB „Cloud architektai“). Ieškinys dėl šio defekto pareikštas tik atsakovei, t. y. netinkamam atsakovui, nes už šiuos defektus atsakinga trijų asmenų grupė. Teismas turėjo šią ieškinio dalį atmesti. Nors, atsakovės įsitikinimu, ieškinio dalis dėl šių defektų turėjo būti atmesta, tačiau, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepritartų tokiai pozicijai, atsakovė prašo sumažinti atsakovės atsakomybę ne 25, bet 66,67 proc. (preziumuojant, kad visi atsakingi asmenys yra kalti po lygiai). 

68.4.                      Atsakovė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad defektai Nr. 22, 158 (susiję su grindų nuolydžiais) neva buvo neakivaizdūs ir negalėjo būti nustatyti darbų perdavimo ieškovei metu. Grindų nuolydis buvo projekto sprendinys, kurio įgyvendinimą darbų atlikimo ir perdavimo metu matavimo prietaisais privalėjo tikrinti statinio statybos techninis prižiūrėtojas (nagrinėjamu atveju – UAB „Kelvista“). Tai, kad netinkami grindų nuolydžiai buvo akivaizdūs ir privalėjo būti pastebėti darbų perdavimo užsakovei metu, nurodė abu teismo ekspertizes atlikę teismo ekspertai. Šis defektas negali būti laikomas paslėptu ar neakivaizdžiu, todėl ieškinio reikalavimas dėl grindų nuolydžių defektų yra nepagrįstas ir turi būti atmestas CK 6.662 straipsnio 3 dalies pagrindu (akivaizdūs trūkumai).

68.5.                      Ieškovė pradiniu ieškiniu pareiškė reikalavimą šalinti defektą Nr. 177 (slidžios grindų plytelės), tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tai nėra defektas ir jo, kaip atskiro defekto, atsisakė. Nors teismas neprašė, teismo ekspertas Tomas Monstavičius tyrė defektą Nr. 177 (savarankiškai išplėtė ekspertizės apimtį) ir sujungė su defektais Nr. 22 ir 158. Teismo ekspertas nurodė, kad baseino ir SPA zonoje suklotos grindų plytelės yra per slidžios, todėl nurodė perkloti absoliučiai visas baseino ir SPA zonos grindų plyteles. Taigi defektų Nr. 22 ir 158 pašalinimo išlaidos (209 244 Eur) yra apskaičiuotos trims defektams, t. y. Nr. 22, 158 ir 177, nors defekto Nr. 177 pati ieškovė nelaiko defektu. 

68.6.                      Ekspertas Erikas Lenkevičius nurodė, kad grindų nuolydžių problema būtų ištaisyta, pakeitus plyteles tik 50 kv. m plote. Teismo ekspertas Artūras Sabeckis dėl defekto Nr. 22 (blogi nuolydžiai baseino zonoje) nurodė, jog remontuotinas plotas – 12 kv. m, o defekto Nr. 158 (blogi nuolydžiai SPA zonoje) – 38 kv. m; nurodė, kad šių trūkumų šalinimo kaštai iš viso –3 362,58 Eur. Teismo eksperto Tomo Monstavičiaus pateikta sąmata, kurios suma – 209 244 Eur, skirta spręsti dviem problemoms: blogų nuolydžių ir slidžių plytelių (nors ieškovė atsisakė šio defekto). Sprendimo dalis, kuria teismas ieškovei iš atsakovės priteisė visų trijų defektų – Nr. 22, 158 ir 177 – šalinimo išlaidas, yra akivaizdžiai neteisėta. Teismas turėjo aiškintis, kokiame plote reikia taisyti vieną defektą – blogus grindų nuolydžius, ir nustatyti būtent šiam defektui pašalinti reikalingas išlaidas.

68.7.                      Jei teismas atmestų atsakovės argumentą dėl grindų nuolydžių defekto akivaizdumo, tuomet turėtų sumažinti ne tik šio defekto pašalinimo išlaidų dydį, bet ir atsakovės atsakomybę, nes šis defektas atsirado ir dėl kitų statybos proceso dalyvių kaltės. Atsakomybė už grindų nuolydžius turėtų būti paskirstyta po lygiai (po 33 proc.) rangovei (atsakovei), techniniam prižiūrėtojui (UAB „Kelvista“) ir projekto vykdymo priežiūrą atlikusiam asmeniui (UAB „Cloud architektai“). Pastarieji du statybos dalyviai nevykdė įstatymo jiems nustatytų pareigų ir neužtikrino, kad pastato grindys būtų įrengtos pagal projektą. Vadinasi, blogiems nuolydžiams ištaisyti iš atsakovės negali būti priteista daugiau nei 1 120,86 Eur (1/3 dalis 3 362,58 Eur).

68.8.                      Defekto Nr. 44 turinys – „slidi epoksidinė grindų danga“; defekto Nr. 92 turinys – „netinkama grindų danga evakuacijos keliuose“. Atsakovė nesutinka atlyginti šių defektų ištaisymo išlaidų, nes grindų dangos įrengimo darbus atliko laikydamasi jai pateikto techninio projekto sprendinių. Be to, defektas nebuvo paslėptas – jis buvo akivaizdus ir privalėjo būti pastebėtas darbų perdavimo–priėmimo metu. Rangovas, perduodamas darbus užsakovui ir statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, privalo pateikti panaudotų statybinių medžiagų dokumentus (eksploatacinių savybių deklaracijas), kuriose nurodomos visos aktualios medžiagų charakteristikos. Teismo ekspertai Artūras Sabeckis ir Tomas Monstavičius nurodė, kad šis defektas buvo akivaizdus darbų perdavimo metu. Eksperto Eriko Lenkevičiaus nuomone, už defektus Nr. 44 ir 92 atsakingas tik techninio projekto rengėjas. Atsakovė Klaipėdos baseine sumontavo grindų dangą, nurodytą techniniame projekte – Sikafloor-264. Atsakovė nėra atsakinga už netinkamai parinktus techninio projekto sprendinius, už juos atsako projektuotojas ir techninio projekto ekspertizės rangovas.

68.9.                      Be to, defektams Nr. 44, 92 pašalinti teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą – 141 122 Eur, remdamasis tik teismo eksperto Tomo Monstavičiaus sąmata. Ekspertas Erikas Lenkevičius šių defektų pašalinimą įvertinio 51 948,67 Eur, teismo ekspertas Artūras Sabeckis – 49 697,28 Eur. Teismas turėjo remtis pastarųjų ekspertų skaičiavimais. Teismui nusprendus, kad iš atsakovės vis tik turi būti priteistos defektų Nr. 44, 92 šalinimo išlaidos, atsakovė turėtų atlyginti tik 2/7 dalis išlaidų (įvertinus jos, kaip darbo projekto rengėjos ir rangovės atsakomybės dalis), nustatytų pagal ekspertų Eriko Lenkevičiaus ar Artūro Sabeckio atliktus skaičiavimus.

68.10.                      Teismo išvados, kad nardymo šachtos defektus nulėmė jos gamybos proceso trūkumai (suvirinimo siūlių daugybiniai defektai, netinkama metalo markė), ir kad šie defektai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, o išryškėjo garantiniu laikotarpiu, pradėjus eksploatuoti nardymo šachtą, yra nepagrįstos. Nardymo šachta buvo pagaminta ir sumontuota laikantis techninio projekto sprendinių. Pastatą eksploatuojanti UAB „Klaipėdos baseinas“ netinkamai eksploatavo šachtą. Nardymo šachtos koroziją nulėmė dvi tarpusavyje sąveikaujančios sąlygos – žemos klasės nerūdijančio plieno parinkimas ir netinkama eksploatacija. Nė viena iš šių sąlygų nėra atsakovės atsakomybė.

68.11.                      Ekspertas Erikas Lenkevičius nurodė, kad už nardymo šachtos defektus atsakingas projektuotojas, parinkęs netinkamą metalo klasę. Ekspertas Darius Kalibatas konstatavo, kad nebuvo suderinti projektiniai sprendiniai ir realios eksploatavimo sąlygos. Teismo ekspertas Artūras Sabeckis padarė išvadą, kad atsakovė panaudojo tokį metalą, koks buvo nurodytas techniniame projekte. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos baseinas buvo eksploatuojamas pažeidžiant reikalavimus, nustatytus Lietuvos higienos normoje HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) darbuotojai ne vieną kartą nustatė daug higienos normų pažeidimų, UAB „Klaipėdos baseinas“ direktorė už tai buvo nubausta administracine tvarka. NVSC 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo akte nurodyta, kad anksčiau įmonė nebuvo tikrinta. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad neautorizuoti biocidiniai produktai galėjo būti naudojami Klaipėdos baseino vandens priežiūrai nuo pat baseino atidarymo 2018 m. birželio mėn. iki tol, kol NVSC specialistai nustatė šį pažeidimą (2019 m. kovo 6 d.). Atsakovė į bylą pateikė Klaipėdos baseino Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnalą (nardymo šachta ir vonelės), kuris patvirtina, kad Klaipėdos baseino nardymo šachta nebuvo prižiūrima ir eksploatuojama taip, kaip reikalauja higienos norma HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai.“ 

68.12.                      Teismas pripažino, kad teismo ekspertas Tomas Monstavičius pateikė pakankamai prieštaringas išvadas apie nardymo šachtai pagaminti panaudoto metalo markę, gamybos proceso eigą, suvirinimo procese naudotus elektrodus. UAB „Dekra Industrial“ išvadas teismas įvertino tendencingai ir neobjektyviai. UAB „Dekra Industrial“ pritarė teismo ekspertų Eriko Lenkevičiaus, Dariaus Kalibato bei Artūro Sabeckio nuomonei, kad šiai konkrečiai nardymo šachtai, įvertinus joje naudojamo vandens terpę, turėjo būti parinktas aukštesnės klasės metalas. Nepaisant nardymo šachtos lakštų suvirinimo kokybės (labai gera ar labai bloga), nardymo šachtos korozija vis tiek būtų atsiradusi kaip netinkamos rūšies metalo panaudojimo pasekmė. Prie greitos nardymo šachtos korozijos prisidėjo ir pastato naudotojas, netinkamai vykdantis priežiūrą ir naudojantis agresyvius, neautorizuotus baseino cheminės priežiūros produktus.

68.13.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip, tai atsakovei tenkanti atsakomybės dalis dar turi būti sumažinta. Teismas nustatė, kad nardymo šachtos defektų pašalinimo išlaidos – 117 932,65 Eur, tačiau iš atsakovės priteistiną sumą sumažino 25 proc., konstatavęs techninio prižiūrėtojo kaltės dalį. Kaip ir dėl pirmiau aptartų trūkumų, teismas nepagrįstai nevertino kitų statybos proceso dalyvių kaltės dėl nardymo šachtos korozijos. Teismo ekspertas Tomas Monstavičius dėl defekto Nr. 126 atsakingais pripažino septynis asmenis: techninio projekto rengėją, techninio projekto ekspertizės rangovą, darbo projekto rengėją, darbo projekto ekspertizės rangovą, rangovą, techninį prižiūrėtoją, projekto vykdymo priežiūrą atlikusį asmenį. Teismo ekspertas į atsakomybės lentelę sąmoningai neįtraukė statinio naudotojo (koncesininkės UAB „Klaipėdos baseinas“). Taigi už nardymo šachtos remontą iš atsakovės maksimaliai galėjo būti priteista tik 1/4 dalis 117 932,65 Eur defektų šalinimo kainos (atsakovė buvo darbo projekto rengėja ir rangovė, t. y. ji atsakinga už 2 asmenis iš nurodyto 8 asmenų sąrašo).

68.14.                      Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl defektų Nr. 23, 144, 155, 170 (stogo defektai: nesandarus stogas, prateka vanduo per stogą į sporto salę, nėra stogo nuolydžių į trapus). Teismas selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus: rėmėsi tik teismo eksperto Tomo Monstavičiaus atliktais skaičiavimais, pagal kuriuos nustatyta 10 kartų didesnė defektų šalinimo kaina (60 184 Eur + 1 303 Eur), bet nevertino kitų ekspertų atliktų skaičiavimų. Ekspertas Erikas Lenkevičius konstatavo, kad dėl neteisingų projektinių sprendinių atsakomybė tenka projektuotojui, o už statybos metu su defektais atliktus darbus atsakomybė tenka rangovui, statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir projektuotojui (projekto (jo dalies) vykdymo priežiūros vadovui); stogo defektų pašalinimo kaštus įvertino 5 057,29 Eur. Teismo ekspertas Artūras Sabeckis dėl defekto Nr. 23 (pūslėta stogo danga) padarė išvadą, kad stogo dangos pūslių atsiradimo priežastis yra techninio projekto rengėjų kaltė. Defektui Nr. 137 (lyjant lietui į patalpas patenka vanduo) pašalinti ekspertas apskaičiavo tik 2 015,74 Eur, o defektų Nr. 144, 170 nenustatė. Dėl šio defekto yra atsakinga ne tik atsakovė, bet ir projektuotojas bei statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Atsakovės atsakomybė turėjo būti sumažinta iki 1/3 dalies, skaičiuojant nuo pagrįstos defektų sutvarkymo kainos.

68.15.                      Teismo išvados dėl defektų Nr. 35 ir 101 (netinkama žaibosauga) yra nepagrįstos, be to, tai – ne defektai. Nurodyti trūkumai yra akivaizdaus pobūdžio ir turėjo būti nustatyti perdavimo metu, palyginus projekto sprendinius ir rangovo perduodamų darbų savybes. Šiuos trūkumus privalėjo fiksuoti tiek ieškovė, tiek statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Tai patvirtino teismo ekspertas Artūras Sabeckis, kuris, be kita ko, nurodė, kad defektai Nr. 35 ir 101 objektyviuoju požiūriu nėra defektai ir atsakomybė už tai rangovui netaikytina. Teismo ekspertas Tomas Monstavičius ekspertizės akte pateikė poziciją, kad šie trūkumai turėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, tačiau vėliau ją nemotyvuotai pakeitė. Teismas nesiaiškino šios aplinkybės. Teismas taip pat nesiaiškino, kodėl iš esmės skiriasi trijų ekspertų vertinimas dėl defektų ištaisymo kainos (0 Eur; 2 761,77 Eur; 31 264 Eur).  

68.16.                      Defektų Nr. 35 ir 101 buvimą paneigia į bylą pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos 2018 m. vasario 28 d. pažyma, kurioje konstatuota, kad žaibosaugos sistemą įrengusios UAB „Elparnas“ atlikti darbai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Be to, aptariamų defektų pobūdis nulemia tai, kad šie defektai turėjo būti nustatyti darbų perdavimo–priėmimo metu. Dėl to teismas turėjo atmesti ieškovės reikalavimą dėl nurodytų defektų pašalinimo išlaidų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su tokia pozicija, atsakovė prašo vadovautis eksperto Eriko Lenkevičiaus nustatytomis šių defektų pašalinimo išlaidomis, be to, atsakovės atsakomybę sumažinti atsižvelgus į statinio statybos techninio prižiūrėtojo kaltę.

68.17.                      Teismas ieškovei iš atsakovės nepagrįstai priteisė bendrą 125 613,65 Eur sumą defektams, susijusiems su korodavimu ir pelėsiu, Nr. 26, 126, 139, 157, 165, 166, 187, 193, 195, 197, pašalinti. Atsakovė nėra atsakinga už šių defektų atsiradimą. UAB „Menerga“ vėdinimo sistemų specialistai 2023 m. atliko Klaipėdos baseino apžiūrą ir patikrinimus bei nustatė, kad koncesininkas nuo pat baseino perėmimo dienos netinkamai eksploatavo vėdinimo įrangą; nevykdė vėdinimo įrangos profilaktinių patikrų; savavališkai modifikavo vėdinimo įrangą taupymo tikslais – įsirengė neprojektinę vėdinimo įrangos išjungimo relę. UAB „Menerga“ specialistai nustatė, kad, siekdamas taupyti, koncesininkas nuolat išjungdavo vėdinimo įrenginius, nors šie baseino patalpose privalo veikti nepertraukiamai.

68.18.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip, atsakovė prašo sumažinti jos atsakomybę dėl kiekvieno iš likusių defektų ne tik 25 proc. (dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo kaltės), bet ir dėl kitų statybos proceso dalyvių kaltės. Teismo sprendimo 37–42 puslapiuose yra nurodyta teismo eksperto Tomo Monstavičiaus nuomonė dėl konkrečių statybos proceso dalyvių atsakomybės už konkretų defektą. Jei atsakovė būtų pripažinta atsakinga dėl konkretaus defekto kartu su dar vienu statybos proceso dalyviu, jos atsakomybė gali būti 1/2 dalis tam defektui pašalinti reikalingos sumos; jeigu su dviem statybos proceso dalyviais, jos atsakomybė gali būti 1/3 dalis tam defektui pašalinti reikalingos sumos; jeigu su trimis statybos proceso dalyviais, jos atsakomybė gali būti 1/4 dalis tam defektui pašalinti reikalingos sumos ir t. t.

68.19.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Ieškovės reikalavimas atlyginti defektų šalinimo išlaidas savo esme yra reikalavimas atlyginti nuostolius. Taigi šiam reikalavimui negali būti taikomos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Ieškovei gali būti priteistos tik 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

68.20.                      Nors teismas formaliai priešieškinį atmetė, tačiau sprendimo 107 punkte įskaitė 100 000 Eur į ieškovei priteistiną sumą. Taigi iš esmės teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 555 906 Eur defektams pašalinti, o atsakovei iš ieškovės – 100 000 Eur garantijos sumą. Tai patvirtina, kad teismas faktiškai patenkino priešieškinį, nors nurodė, jog jį atmeta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi pripažinti, jog atsakovės priešieškinis ieškovei iš dalies (dėl 100 000 Eur) yra patenkintas. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo patenkinti priešieškinį.

68.21.                      Ieškovė 2019 m. birželio 12 ir 2019 m. birželio 21d. raštais kreipėsi į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išdavusį banko garantiją. Ieškovė bankui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad atsakovė nevykdo rangos sutarties ir sutartinių garantinių įsipareigojimų, atsisako šalinti nustatytus statybos rangos darbų defektus, arba, pripažinusi atsakomybę už tam tikrus defektus, jų pašalinimo darbų neatliko. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė šalina pagrįstus defektus.         Ji nutylėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyksta ginčai dėl defektų atsiradimo priežasčių, pašalinimo būdų. Esant ginčams, ieškovė neturėjo teisės teigti, kad atsakovė nevykdo garantinių įsipareigojimų, ir kelis metus, vykstant ginčui, naudotis garantijos lėšomis. Priešieškinio priedai pagrindžia, kad atsakovė taisė defektus, kurie buvo atsiradę dėl jos kaltės. Teismo sprendimas patvirtina, kad nėra nė vieno defekto, už kurį būtų atsakinga tik atsakovė. Dėl to atsakovė pagrįstai netaisė ginčytinų defektų ar defektų, kurių atsiradimą nulėmė kiti veiksniai.

68.22.                      Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į šiuos aspektus: ieškovės ieškinio reikalavimas – 1 142 103 Eur, jo patenkinta tik 49 proc.; atsakovės priešieškinio reikalavimas – 100 145 Eur, iš esmės patenkinta 99,8 proc.; didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų yra patirtos nagrinėjant ieškovės ieškinį, o ne atsakovės priešieškinį. Vadinasi, teismas turėjo priteisti 49 proc. ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Klaipėdos baseinas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 51 proc. atsakovės ir atsakovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų. Teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų priežasties taisyklę. Atsakovės priešieškinio nagrinėjimas nulėmė itin nedidelę bylinėjimosi išlaidų dalį. Būtent dėl ieškinio buvo paskirtos teismo ekspertizės, gautos specialistų konsultacijos, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, būtent gynimuisi nuo ieškinio sugaišta daugiausia advokatų laiko.

69.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės UAB „Axis Industries“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

69.1.                      Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, nurodė ne tik tai, kad ieškovė turi teisę rinktis byloje atsakovą (rangovą ar subrangovus), bet ir teisiškai pagrindė bei įvertino kitų statybos dalyvių veikimo (neveikimo) galimą įtaką defektams atsirasti. Nors teismas padarė klaidą nustatydamas kitų statybos dalyvių veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį su trūkumų šalinimo išlaidomis, tačiau kitų statybos dalyvių atsakomybę išsamiai aptarė ir įvertino. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

69.2.                      Abu teismo ekspertai, atsakydami į teismo pateiktą jiems klausimą, dėl kurio subjekto (rangovo, statinio projektuotojo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos produktų gamintojo, statinio naudotojo ir t. t.) veiksmų (neveikimo) atsirado 2020 m. vasario 28 d. pašalinimo rezultatų protokole Nr. KB-DT20-03 užfiksuoti defektai, atliko tik teisės aktuose statybos proceso dalyviams nustatytų prievolių teisinį įvertinimą, kuris nėra tapatus konkretaus dalyvio veikimo (neveikimo) ir konkretaus trūkumo priežastiniam ryšiui nustatyti. Darant hipotetinę prielaidą, kad atsakovė teisi, ir už teismo nustatytus statybos darbų trūkumus taip pat atsakingi kiti statybos dalyviai, tai vis tiek nebūtų pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, nes už rangos darbų trūkumus atsako rangovas. 

69.3.                      Esant rangos teisiniam santykiui, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Atsakovė siekia sumažinti savo atsakomybės už rangos darbų trūkumus apimtį, remdamasi teiginiu, kad neva buvo klaidingi techninio projekto sprendiniai, todėl už darbų kokybės trūkumus turi atsakyti ir projektuotojas. Tokia pozicija neatitinka aktualios kasacinio teismo praktikos.

69.4.                      Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl defekto, susijusio su PVS, ieškinys buvo pareikštas netinkamai atsakovei ar kad teismas turėjo sumažinti atsakovės atsakomybę ne 25, bet 66,67 proc. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų projekto klaidas, susijusias su PVS įrengimo trūkumais. Be to, PVS trūkumas užfiksuotas atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, todėl dėl jo nėra techninio prižiūrėtojo kaltės.

69.5.                      Grindų nuolydžio defektui nustatyti būtina naudoti specialias priemonės – atitinkamo ilgio gulsčiukus arba atlikti eksperimentą su vandeniu, išliejant jį dideliais kiekiais. Šis defektas nebuvo akivaizdus. Iš techninio prižiūrėtojo nėra ir negali būti reikalaujama, kad jis darbų priėmimo metu matuotų specialiomis priemonėmis viso baseino grindis. Eksperto Eriko Lenkevičiaus ataskaitoje užfiksuotas nuolydžių nebuvimas vietose, kuriose baseino naudojimo metu užsistovi ir nenuteka susikaupęs vanduo. Atsakovė teigia, kad teismas netinkamai nustatė plotą, kuriame reikia keisti nuolydžius. Teismo ekspertas Tomas Monstavičius nurodė, kad, taisant nuolydžius, būtina demontuoti plyteles visame plote, kuriame bus iš naujo formuojamas nuolydis. Demontavus plyteles, jų neįmanoma panaudoti pakartotinai. Taisant nuolydžius neįmanoma to daryti tik keliose lokaliose vietose, nes nuolydis turi būti formuojamas nuo trapo iki sienos arba baseino krašto.

69.6.                      Evakuacinių koridorių dangos įrengimo darbus (defektai Nr. 44 ir 92) atsakovė (rangovė) atliko ne pagal techninio projekto reikalavimus, o pagal darbo projektą, kurį parengė pati. Vykdydama jai sutartimi numatytas pareigas ir pareigą bendradarbiauti, darbo projekto rengimo metu atsakovė privalėjo iškelti klausimą dėl atsparumo ugniai reikalavimų, bet to nedarė.

69.7.                      Atsakovė, rengdama darbo projektą, nukrypo nuo techninio projekto architektūrinės dalies techninių specifikacijų nurodymų, parengtame nardymo šachtos darbo projekte Nr. MFP-2017-02-20 numatyta nardymo šachtos plieno žiedų gamyba – atskirais metalo plieno lakštais, o tai neatitinka techninio projekto architektūrinės dalies techninių specifikacijų nurodymų. Tai itin padidina suvirinimo klaidų ir korozijos suvirinimo vietose riziką (būtent taip nurodyta techniniame projekte). Vadinasi, darbus atsakovė atliko ne pagal techninį projektą.

69.8.                      Atsakovės argumentai, kad nardymo šachtos korozijos priežastis – netinkamas eksploatavimas, yra nepagrįsti. Nardymo šachtos korozija buvo užfiksuota praėjus labai nedaug laiko po baseino  perdavimo. Buvo perduota jau užpildyta vandeniu baseino šachta. Baseino valdytojas pateikė UAB „Margūnas“ (produkcijos, kuri naudojama baseinų technologiniuose procesuose, gamintojo) raštus, saugos duomenų lapus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išduotus biocidinių produktų autorizacijos liudijimus bei saugos duomenų lapus, kurie patvirtina, kad UAB „Margūnas“ gaminami ir Klaipėdos baseine naudojami preparatai yra saugūs bei tinkami naudoti baseinų technologiniuose procesuose. Tai patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktas.

69.9.                      Atsakovė teigia, kad buvo neteisingai nustatyta stogo ir fasado defektų šalinimo kaina, tačiau defektų buvimo fakto nekvestionuoja. Tai, kad teismo ekspertas Artūras Sabeckis stogą apžiūrėjo tuo metu, kai nelijo ir jau buvo išdžiūvęs (subėgęs į pastato konstrukcijas ir vidų) lietaus vanduo, nereiškia, jog šie defektai neegzistuoja. 2019 m. sausio 29 d. užfiksuotų defektų pašalinimo rezultatų protokole atsakovė patvirtino, kad šiuos defektus pašalins iki 2018 m. gruodžio 18 d.

69.10.                      Trūkumai, susiję su žaibosaugos įrengimu, yra užfiksuoti perdavimo–priėmimo akte prie esminių darbų trūkumų, kuriuos atsakovė įsipareigojo pašalinti iki 2018 m. birželio 15 d.

69.11.                      Atsakovės argumentai, kad dėl defektų, susijusių su korodavimu ir pelėsiu (defektai Nr. 26, 126, 139, 157, 165, 166, 187, 193, 195, 197), atsiradimo kaltas yra koncesininkas, kuris taupydamas eksploatacines lėšas netinkamai valdė pastato vėdinimo įrangą, yra nepagrįsti. PVS ir vėdinimo įrenginių trūkumai buvo užfiksuoti jau darbų perdavimo–priėmimo akte. UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro atstovas teismo posėdyje pripažino, kad jam nepavyko suderinti Climotion sistemos su PVS; patvirtino, kad VAV įrenginiai yra brokuoti ir neveikė nuo pat pradžios. UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro atstovo J. A. teigimu, Climotion sistemą įmonė buvo įrengusi, tačiau ji dar iki darbų perdavimo atsakovei nustojo veikti. J. A. teigimu, darbų atlikimo metu atsakovė nutarė pakeisti Klaipėdos baseine montuojamų AHU kamerų gamintoją į „Menerga“. Vykdant darbus paaiškėjo, kad šios dvi sistemos negali veikti kartu. Dėl šios priežasties ėmė netinkamai veikti „Menerga“ AHU įrenginiai, iš kurių viename nuo per didelio ir per daug galingo Climotion programinės įrangos nustatyto oro srauto buvo išlaužtos durys. Darant prielaidą, kad defektų Nr. 26, 126, 139, 157, 165, 166, 187, 193, 195, 197 priežastis yra netinkamas patalpų mikroklimatas (vėdinimas), atsakinga už tai būtų tik atsakovė, o ne pastato valdytojas.

69.12.                      Ieškovės ir garanto santykis skiriasi nuo ieškovės ir atsakovės santykio. Dėl to yra pateiktas ir ieškovės apeliacinis skundas. Atsakovė galėtų tikėtis nuostolių, grindžiamų ieškovės pasinaudojimu banko garantija, atlyginimo tik tokiu atveju, jeigu, pašalinus visus teismo nustatytus trūkumus, dar liktų nepanaudotos garantijos sumos dalis. Ginčo atveju tai neįmanoma. Ieškovė dar ginčo nagrinėjimo metu siekė panaudoti visas garantijos lėšas defektams pašalinti, tačiau atsakovė ėmė aktyviais veiksmais trukdyti tokių darbų pirkimą ir net pateikė teismui 2020 m. balandžio 7 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama uždrausti ieškovei šalinti defektus.

70.       Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ atsiliepime į atsakovės UAB „Axis Industries“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

70.1.                      Atsakovė yra tinkama proceso šalis nagrinėjamoje byloje. Netinkamu atsakovu civiliniame procese yra toks subjektas, kuris visiškai neturi pareigos atsakyti. Atsakovė neįrodinėja, kad ji nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvė ar kad neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Atsakovė remiasi tuo, kad be jos už ieškinyje įvardytus objekto statybos trūkumus yra atsakingi ir kiti statybos proceso dalyviai. Teigdama, jog atsakovė yra netinkama proceso šalis, ji neįrodinėjo, kad jos ir kitų statybos proceso dalyvių atsakomybė dėl atskirų statybos darbų trūkumų yra ne solidari, o dalinė. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji atsakomybė yra preziumuojama ir atsakovė kartu su kitais statybos proceso dalyviais atsako solidariai. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę pareikšti ieškinio reikalavimus tik atsakovei, kaip solidariai atsakingam subjektui.

70.2.                      Atsakovė, selektyviai išrinkdama iš kiekvieno atskiro dokumento jai palankų turinį, apeliacinį skundą motyvuoja teismo eksperto Tomo Monstavičiaus teismo ekspertizės aktu, trečiojo asmens privačiai pasamdyto specialisto Eriko Lenkevičiaus išvada ir teismo eksperto Artūro Sabeckio ekspertizės aktu.         Be to, apeliacinį skundą atsakovė grindžia naujais motyvais. Pavyzdžiui, baigiamojoje kalboje atsakovės atstovė net neužsiminė apie UAB „Dekra Industrial“ arba specialisto Eriko Lenkevičiaus išvadas, o teismo eksperto Tomo Monstavičiaus išvadas apskritai prašė vertinti kaip nepatikimas ir dėl to jas atmesti.

70.3.                      Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo pagrįstai paskirta pakartotinė teismo ekspertizė. Teismo eksperto Artūro Sabeckio išvados yra prieštaringos, nenuoseklios bei nepagrįstos. Nustatant kai kurių defektų priežastį, atsakymas į klausimą pateiktas be jokio tyrimo, tiesiog nurodant klausimą ir pateikiant į jį atsakymą. Teismo ekspertas Artūras Sabeckis pažeidė imperatyvius reikalavimus teismo eksperto veiklai, šioje byloje savarankiškai rinko medžiagą teismo ekspertizei atlikti, t. y. tokios medžiagos asmeniškai reikalavo iš byloje dalyvaujančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, šio eksperto išvadomis apskritai negali būti vadovaujamasi.

70.4.                      Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti defektų, susijusių su pastato valdymo sistema (PVS) (defektai Nr. 1, 4, 68, 111, 135, 164, 176, 208), pašalinimo išlaidas. Atsakovės atsakomybei dėl nurodytų defektų reikšmingos ginčo faktinės aplinkybės.

70.5.                      Atsakovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad „Climotion“ algoritmas Klaipėdos baseine neturėjo būti įdiegtas, dėl to atitinkami reikalavimai atsakovei iškelti nepagrįstai. Kai ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė nuorodas į ginčo objekto statybos projektą, kuriame aiškiai įvardinta būtinybė Klaipėdos baseine įrengti pastato valdymo sistemą su „Climotion“ algoritmu, atsakovės pozicija pasikeitė, ji ėmė teigti, kad „Climotion“ algoritmas visgi buvo įdiegtas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė iš ieškovės gavo visą apmokėjimą už pastato valdymo sistemos (PVS) įdiegimą su „Climotion“ algoritmu, tačiau šių darbų neatliko, faktiškai užsakovei neperdavė, licencijų nenupirko. Į bylą pateikti duomenys (raštai iš „Kieback & Peter“ bei „Climotion“ atstovų) patvirtina, kad tokios licencijos Klaipėdos baseino objektui nebuvo parduotos. Šią aplinkybę vėliau pripažino ir UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro atstovas. Šiuo metu „Climotion“ atstovas jau yra kitas (ne „Kieback & Peter“), „Climotion“ sistemos atstatyti Klaipėdos baseine nėra galimybės, reikia tokią sistemą pirkti ir sumokėti iš naujo. „Climotion“ licencija yra gerokai pabrangusi. Akivaizdu, kad atsakovė tinkamai nevykdė rangos sutarties, todėl ji nepagrįstai teigia, jog yra netinkama proceso šalis.