LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. S. (P. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams M. Z. ir S. S.-Z. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia tarp S. S.-Z. ir P. S. 2023 m. spalio 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį dėl akcijų pirkimo – pardavimo, taikyti restituciją natūra įpareigojant S. S.-Z. grąžinti P. S. 2023 m. spalio 20 d. sumokėtus 500 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 500 000 Eur vertės atsakovei S. S.-Z. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti turtą).

3.       Nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad atsakovei S. S.-Z., kaip fiziniam asmeniui, gavusiai 500 000 Eur ir privalančiai juos sugrąžinti ieškovui, reikalavimo suma yra itin didelė. Nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, kad pastaraisiais mėnesiais atsakovė S. S.-Z. sudarė net tris nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Tai, ieškovo manymu, įrodo grėsmę, kad turtas ir toliau bus perleidžiamas, dėl to neliks turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdant sprendimą šioje byloje.

4.       Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas M. Z. veikė nesąžiningai, kuomet įtikino ieškovą sumokėti 500 000 Eur už tai, jog jis užtikrintų atitinkamų teisinių procesų užbaigimą, tačiau atsakovas M. Z. atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus ir ėmė reikalauti papildomų pinigų sumų sumokėjimo. Be to, atsakovės S. S.-Z. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Šiuo atveju taip pat įrodyta, kad atsakovas M. Z., siekdamas išvengti 2021 m. birželio 10 d. susitarimo dėl atsisakymo nuo pretenzijų vykdymo, ieškovo vadovautos įmonės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Open Banking LT“ atžvilgiu, kelios dienos iki jo sudarymo, pas antstolį perleido neva turėtą reikalavimą savo įmonės darbuotojui M. Š., tai vėliau panaudojo reiškiant kreditorinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas tokius veiksmus jau įvertino kaip nepagrįstus, todėl yra didelė grėsmė, kad atsakovas M. Z. tęs nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sprendimo įvykdymo apsunkinimą ir šioje byloje. Taip pat įrodyta, kad atsakovo M. Z. iniciatyva ieškovo atžvilgiu jau yra įvykdyti neteisėti veiksmai – pradėti nepagrįsti didelės vertės teisminiai ginčai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį, suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė reikalavimus įrodančius dokumentus. Preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinį, teismas nenustatė aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų padaryti išvadą, kad negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl konstatavo, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinys preliminariai pagrįstas.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui įrodinėja iš esmės remdamasis atsakovo M. Z. nesąžiningumu, tačiau laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti tik atsakovės S. S.-Z. atžvilgiu. Dėl to teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo M. Z. nesąžiningumo.

8.       Vertindamas grėsmę, teismas nurodė, kad ieškinio sumos dydis negali būti laikomas pakankamu kriterijumi, pripažįstant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Tokia praktika yra suformuluota Lietuvos apeliacinio teismo. Dėl to, teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškinio reikalavimo suma didelė, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Teismas taip pat pažymėjo, kad būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą, kaip sąlygą jo prašomiems ribojimams (piniginių lėšų bei kilnojamojo, nekilnojamojo turto areštui) taikyti. Vertindamas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė S. S.-Z. pastaraisiais mėnesiais sudarė net tris nekilnojamojo turto sandorius, teismas pažymėjo, jog priešingai nei teigia ieškovas, sandoriai buvo sudaryti per vienerių metų laikotarpį, o paskutinis sandoris sudarytas beveik keturi mėnesiai prieš ieškovui pareiškiant ieškinį teisme, todėl teismo vertinimu, sandoriai nebuvo sudaromi siekiant perleisti kitiems asmenims turtą, kad iš jo nebūtų galima išieškoti skolos.

10.       Teismo vertinimu, atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina ir tai, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižimo ir ieškovas šiame tyrime yra pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi byloje nėra duomenų, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas ir atsakovė būtų pripažinta kalta dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.

11.       Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovas P. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytoją R. T. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo M. Z. neteisėtų veiksmų bei nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu, nes ieškovas būtent su atsakovu M. Z. sutarė, kad atsakovas M. Z., mainais į jo reikalautą 500 000 Eur sumokėjimą atsakovei S. S.-Z., įsipareigojo užtikrinti atitinkamų teisinių procesų užbaigimą. Atsakovė S. S.-Z. šiose derybose bei apsimestinės ginčijamos sutarties sudaryme nedalyvavo. Šią aplinkybę gali paliudyti liudytojas R. T., kuris dalyvavo atsakovo M. Z. ir ieškovo susitikime.

12.2.                      Atsakovas M. Z. pažeidė šalių sudarytą susitarimą, kuriuo šalys susitarė vieni kitų atžvilgiu atsisakyti visų reikalavimų ir ateityje nereikšti pretenzijų. Ieškovas susidūrė su atsakovo M. Z., jo sutuoktinės ir jų pasitelktų bendrininkų didelio masto neteisėtų veiksmų kampanija, kuri yra pagrindas pripažinti piktavališką šių asmenų susitarimą veikti prieš ieškovą. Atsakovas M. Z. grasina toliau niekinti ieškovo reputaciją ir sukurti dar didesnį poreikį ieškovui dalyvauti, jo pradėtuose teisiniuose procesuose. Ieškovas nesutiko su atsakovo M. Z. verslo partnerių reikalavimais nupirkti jiems priklausančias akcijas už 15 000 000 Eur ir todėl buvo priverstas toliau ginti savo bei savo vadovautos BUAB „Open Banking LT“ interesus.

12.3.                      Atsakovas M. Z. matydamas, kad pradėta agresyvi teisminių ginčų ataka prieš ieškovą neduoda jo siekiamo rezultato, per savo sutuoktinę atsakovę S. S.-Z. pradėjo šmeižti ieškovą kaltindami jį atlikus neteisėtus veiksmus. Todėl ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl atsakovės S. S.-Z. galimai įvykdyto šmeižto.

12.4.                      Atsakovas M. Z. neįvykdė savo pažadų, t. y. ieškovui sumokėjus atsakovei 500 000 Eur pagal ginčijamą sutartį, nenutraukė ieškovo atžvilgiu inicijuotų teisinių procesų. Priešingai – reikalavo, kad ieškovas sumokėtų papildomai. Ieškovui atsisakius, atsakovė S. S.-Z. turi grąžinti ieškovo jai pervestus 500 000 Eur. Ieškovo vertinimu, ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovo M. Z. siekį veikti nesąžiningai prieš ieškovą ir turi būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovui M. Z. nevykdant savo įsipareigojimų ir inicijuojant prieš ieškovą teisminius ginčus, yra didelė grėsmė, kad ieškovo sumokėtos lėšos bus suvartotos arba paslėptos.

12.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis procesas, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nereikia įrodyti baudžiamosios atsakomybės pritaikymo dėl ieškovo šmeižimo. Ieškovas įrodė, kad prokuroro sprendimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas būtent dėl aplinkybių, dėl kurių nutraukimo ieškovas ir sutiko sumokėti 500 000 Eur. Tai turėjo būti įvertinta kaip svarbi papildoma aplinkybė, liudijanti atsakovų nesąžiningumą ir pagrindą areštuoti ieškovo atsakovei pervestus 500 000 Eur. Be to, po piniginių lėšų pervedimo atsakovei, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė šias pinigines lėšas ėmė aktyviai realizuoti, todėl sprendimo vykdymo dieną jų gali nelikti.

12.6.                      Kadangi visuose trijuose ieškovo ir atsakovo M. Z. susitikimuose dalyvavo R. T., jis gali patvirtinti byloje svarbią aplinkybę – kad atsakovas M. Z. įsipareigojo mainais už 500 000 Eur sumokėjimą užtikrinti, jog sutarti teisiniai procesai bus užbaigti pareiškėjams atsisakant pretenzijų ir ieškovui nepatiriant papildomų sąnaudų. Dėl to bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant R. T.

13.       Atsakovė S. S.-Z. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. kad nagrinėjamu atveju kyla didelė, pagrįsta ir reali rizika, jog ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali būti ypatingai apsunkintas ar iš viso neįmanomas, o konkrečiau neva atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo įgytų galimybę perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą (pinigines lėšas), tuo apsunkindama ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

13.2.                      Ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas jam negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių, kadangi 2023 m. spalio 16 d. ieškovo ir atsakovės sudaryta preliminarioji sutartis „Dėl akcijų pirkimo – pardavimo“ yra pasibaigusi. Dėl to šiuo atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nėra tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas.

13.3.                      Ieškovas atskirajame skunde nurodo faktines aplinkybes, kurios yra visiškai nesusijusios su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču, t. y. preliminariosios sutarties sudarymu, vykdymu ir galiojimu, ir juolab – su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Be to, ieškovas nurodo klaidingas faktines aplinkybes, kurios neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, nes atskirajame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės iš esmės susijusios su atsakovu M. Z., kuriam neprašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir apskirtai jam byloje nėra nereiškiami jokie reikalavimai.

13.4.                      Aplinkybė, kad ieškinio suma didelė, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad neva atsakovė sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo nukreipimo į atsakovei priklausantį turtą ieškinio patenkinimo atveju.

13.5.                      Kadangi ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovei, argumentai dėl atsakovo M. Z. nesąžiningumo neturi reikšmės. Ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo taip pat laikytini visiškai nesusijusiais su klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nėra nustatyti nusikalstami atsakovės veiksmai. Be to, šios aplinkybės niekaip nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimui įvykdymui. Nagrinėjamu atveju taip pat neįrodyta ir sunki atsakovės finansinė padėtis.

13.6.                      Ieškovas neturi pagrindo inicijuoti tokio pobūdžio bylos kaip nagrinėjama byla, nes pats ieškovas pažeidė sutartį ir dėl jo veiksmų sutartis pasibaigė, nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, buvo taikyta bauda, o ieškovo sumokėtas avansas įskaitytas į baudą.

13.7.                      Ieškovo prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžiamas tik prielaidomis, niekuo nepagrįstais samprotavimais, įsivaizdavimais, o žodinio proceso skyrimas atsižvelgiant į teismo ir atstovų užimtumą neatitiktų proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, juolab kad ieškovo nurodomos aplinkybės, kurias galimai paaiškintų R. T. laikytinos nesusijusiomis su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo pagrindais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.

Dėl naujų įrodymų bei papildomų paaiškinimų priėmimo

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16.       2024 m. balandžio 3 d. ieškovas pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. 2024 m. kovo 14 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą arbitražo byloje Nr. V-0104/2023e, 2024 m. kovo 14 d. arbitro P. D. atskirąją nuomonę bei knygos „Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo komentaras“ (Mikelėnas, V., Nekrošius, V. ir Zemlytė, E., 2016) ištrauką. Nurodo, kad šie papildomi įrodymai patvirtina atsakovo M. Z. nesąžiningumą ir atitinkamai sudaro pagrindą spręsti dėl grėsmės, jog atsakovas M. Z. toliau veiks nesąžiningai ir apsunkins teismo sprendimo vykdymą šioje byloje.

17.       Atsakovė S. S.-Z. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo bei prašo atsisakyti priimti ieškovo kartu su prašymu pateiktus įrodymus ir nevertinti jų priimant procesinį sprendimą. Nurodo, kad ieškovo teikiami įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, yra visiškai nesusiję su kilusiu ginču ir sprendžiamais klausimais.

18.       2024 m. balandžio 4 d. ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina ieškovo argumentus dėl grėsmės, jog atsakovas M. Z. imsis nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į sprendimo vykdymo pasunkinimą, todėl turi būti priimti ir vertinami priimant sprendimą dėl poreikio areštuoti ginčo dalyku esančius 500 000 Eur, kuriuos iš ieškovo apgaudinėdamas išviliojo atsakovas M. Z.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pateikti nauji įrodymai neturi įtakos tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas, teikdamas papildomus įrodymus, iš esmės įrodinėja atsakovo M. Z. nesąžiningumą, tačiau prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovei S. S.-Z. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovo M. Z. nesąžiningumas, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir jos galės būti įvertintos tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei S. S.-Z. klausimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

20.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo 2024 m. balandžio 4 d. pateiktus papildomus paaiškinimus (DOK-1516), nes jie pateikti po paskirto teismo posėdžio (po 9 val., CPK 181 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojo apklausos

21.       Ieškovas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytoją R. T. Nurodo, kad siekiant visapusiškai ištirti aplinkybes, susijusias su grėsme dėl atsakovų nesąžiningo elgesio nukreipto į sprendimo vykdymo apsunkinimą, būtina skirti žodinį skundo nagrinėjimą, kuriame be kita ko būtų liudytoju apklaustas R. T., kurio akivaizdoje atsakovas M. Z. įtikino ieškovą mainais į 500 000 Eur sumokėjimą užtikrinti šalių sutartų teisinių procesų užbaigimą.

22.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, priėjo išvadą, jog byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. T. parodymai esminės įrodomosios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturės, nes ieškovo nurodytos aplinkybės, kurias galėtų patvirtinti ar paneigti R. T., galėtų turėti reikšmės nagrinėjant ginčą iš esmės, tačiau jos nėra reikšmingos sprendžiant dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo. Dėl to ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei liudytojo apklausos netenkinami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

24.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

25.       Nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir pateikė juos (reikalavimus) tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji reikšmė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas turi nuspręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

26.       Įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis ir nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, todėl ieškovo prašymo netenkino.

27.       Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad nesąžiningą atsakovų elgesį pagrindžia jų neteisėti veiksmai, atlikti iki bylos inicijavimo (ginčijamos apsimestinės sutarties sudarymas, ieškovo šmeižimas ir reputacijos bloginimas, piniginių lėšų reikalavimas bei įvairių teisinių procesų nepagrįstas inicijavimas).

28.       CPK

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybėmis apie atsakovo M. Z. elgesį tiek vykdant derybas su ieškovu dėl atitinkamų teisinių procesų nutraukimo bei piniginių lėšų sumokėjimo, tiek sudarant preliminariąją sutartį, yra grindžiamas atsakovams pareikštas ieškinys dėl preliminarios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo byloje, kurioje galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimo siekia ieškovas prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Aplinkybės, susijusios su atsakovo M. Z. elgesiu tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose, bus nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmes metu. Tik teismui priėmus sprendimą pripažinti atsakovo M. Z. atitinkamus veiksmus neteisėtais ir tokiam sprendimui įsiteisėjus, būtų pagrindas spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, pasireiškusį ieškovo nurodytu aspektu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vien ieškovo vertinimo, kad atsakovo M. Z. atitinkami veiksmai pagrindžia jo nesąžiningumą, nepakanka. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovei S. S.-Z., taip pat tik jai yra pareikštas materialusis reikalavimas byloje – taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš S. S.-Z. 500 000 Eur, jai sumokėtus vykdant preliminariąją sutartį, dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovui nereiškiant materialiojo pobūdžio reikalavimų atsakovui M. Z. ir neprašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiem atsakovams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo M. Z. nesąžiningumo, kaip priežasties taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei S. S.-Z.. Ieškovo atskirajame skunde nurodomos faktinės aplinkybės, yra nesusijusios su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo atsakovės atžvilgiu.

31.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

32.       Civiliniame procese šalims nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (CPK 178 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės, jeigu jos taikomos, kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Todėl jas prašanti taikyti šalis turi pareigą tokį savo prašymą pagrįsti, nurodyti aplinkybes, kurios bent minimaliai patvirtintų tikėtiną grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovės S. S.-Z. ir P. S. 2023 m. spalio 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį dėl akcijų pirkimo – pardavimo, taikyti restituciją natūra įpareigojant atsakovę S. S.-Z. grąžinti P. S. 2023 m. spalio 20 d. sumokėtus 500 000 Eur. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).

34.       Analizuojami atveju ieškovas, siekdamas pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, nurodo, kad dėl atsakovės S. S.-Z. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo šmeižto, taip pat, jog atsakovė šias pinigines lėšas ėmė aktyviai realizuoti (sumokėjo 26 329,60 Eur Vilniaus komercinio arbitražo teismui, teisininkas S. J., atstovavęs atsakovų interesams, įsigijo lėktuvo bilietus į Stambulą ir Zanzibarą), todėl neareštavus atsakovei pervestų pinigų, sprendimo vykdymo dieną jų gali nelikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimui įvykdymui.

35.       Visų pirma pažymėtina tai, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys, jog atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors ieškovas nurodo, kad tokie įrodymai pateikti kartu su ieškiniu (ieškinio priedai 17 – 18), tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs jų turinį, nustatė, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, o ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau pateiktuose įrodymuose nėra nurodyti asmenys, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastebėtina, kad atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodė, jog jai nėra žinoma apie prieš ją pradėtą ikiteisminį tyrimą.

36.       Antra, net ir tuo atveju, jeigu prieš atsakovę yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižimo ir ieškovas jame yra pripažintas nukentėjusiuoju, tai nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nes jis nėra baigtas ir atsakovė nėra pripažinta kalta dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pripažinta kalta, ši aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nes nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo (asmens pripažinimas kaltu apšmeižus kitą asmenį neapsunkina teismo sprendimo, kuriuo būtų pritaikyta restitucija, vykdymo galimybės).  

37.       Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė aktyviai realizuoja pinigines lėšas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nepakankama konstatuoti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad ieškovas nepagrindė kur atsakovė realizuoja lėšas, išskyrus 26 329,60 Eur sumokėjimą Vilniaus komercinio arbitražo teismui ir visiškai su nagrinėjama byla nesusijusio S. J. kelionės į Stambulą ir Zanzibarą bilietus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai nekilnojamojo turto (piniginių lėšų), kurių užtektų reikalavimams patenkinti, todėl ieškovo atskirajame skunde išsakomos abejonės dėl ieškinio sumos dydžio ir atsakovės realaus pajėgumo įvykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti turto areštą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

38.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė