Civilinė bylos Nr. e2-575-868/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36399-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 8 d.

Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, Dovilei Čekuolienei, Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,

dalyvaujant ieškovei J. B. (dalyvavo nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“)),

ieškovės J. B. atstovei advokatei Žanetai Šlyžiutei,

atsakovui I. V. (dalyvavo nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“)),

atsakovo I. V. atstovui advokatui Martynui Duksai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį, pareikštą atsakovui I. V. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo R. V., institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė J. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės: atsakovo (vartotojo) I. V. reikalavimą ieškovės (rangovo) J. B. atžvilgiu sumažinti 2018-06-08 gamybos sutartyje sulygtą baldų kainą 50 procentų, kad faktinė sutarties kaina būtų pakeista į 6500,00 Eur, atlyginti 783,00 Eur lubų/sienų remonto darbų ir 524,33 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, tenkinti iš dalies – sumažinti 2018-06-08 gamybos sutartyje sulygtą baldų kainą 879,17 Eur suma, t. y. nuo 13 000,00 Eur iki 12 120,83 Eur; likusioje dalyje atsakovo I. V. reikalavimą dėl kainos sumažinimo ir išlaidų atlyginimo atmesti; priteisti iš atsakovo I. V. ieškovės J. B. naudai 1 120,83 Eur skolą pagal 2018-06-08 gamybos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. birželio 8 d. buvo sudaryta Gamybos sutartis (toliau – Sutartis), kurios objektas – atlikti ir perduoti užsakovui (atsakovui) gamybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) – baldus pagal komerciniame pasiūlyme nurodytą baldų specifikaciją. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal Sutartį sumokėjo 6 500,00 Eur avansą, 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėn. atsakovas papildomai sumokėjo 4 500,00 Eur sumą. Atsakovas vėlavo perduoti darbų frontą (dėl laiku nesudėtų grindų) ir į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsileido ieškovės atstovus po Sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino, baldų montavimo darbai buvo pradėti tik 2018 m. rugsėjo 1 d., o baigti – 2019 m. sausio 9 d. Pažymėjo, kad pagal žodinį susitarimą su atsakovu baldų pristatymas ir montavimas vyko etapais, nes atsakovas neturėjo galimybių sandėliuoti pas save visų baldų detalių, dėl to baldų detalės buvo gaminamos (pjovimas, dažymas, laminavimas) tik atitinkamam surinkimo etapui, o tai prailgino baldų montavimo laiką. Be to, atsakovas nuolat vėlavo su informacija dėl buitinės technikos matmenų, o tai vėlgi stabdė baldų gamybą. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. sausio 9 d. buvo pasirašytas baldų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame atsakovas patvirtino, kad baldai atitinka specifikaciją, tačiau pažymėjo taisytinus defektus ir tam tikrų baldų/baldų detalių trūkumą. Tokiu būdu nuo 2019 m. sausio 9 d. atsakovo šeima pradėjo eksploatuoti baldus. Po nurodyto baldų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ieškovės atstovas šalino atsakovo pažymėtus baldų defektus ir pristatė trūkstamus baldus bei sumontavo trūkstamas baldų detales (paskutiniai baldai – virtuvės sala (kuri buvo prailginta), svečių vonios spintelės buvo pristatyti 2019 m. balandžio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, galutinis apmokėjimas pagal Sutartį buvo atidėtas. Nurodė, kad šalinant baldų defektus buvo pastebėta, kad tinkamai sumontuoti baldai, praėjus mažam laikotarpiui, iškrypsta (baldų nugarėlės išsipučia, atšoka, atsiklijuoja briaunos ir t. t.), dėl to tekdavo juos reguliuoti iš naujo arba keisti plokštes. Pažymėjo, jog atstovui G. B. nuėmus svetainės spintos viršutinę dalį, ant sienos, prie kurios glaudėsi spinta, buvo aptiktas pelėsis. Apžiūrėjus kitas namo sienas, prie kurių glaudėsi baldai, taip pat buvo aptiktas pelėsis. Ieškovė pažymėjo, jog apie aptiktą pelėsį buvo pranešta atsakovui. Faktą, kad atsakovo namuose yra įsiveisęs pelėsis, patvirtinto ieškovės ir atsakovo sutuoktinės R. V. susirašinėjimas el. laiškais. Atsakovo sutuoktinė pranešė, kad buvo kviesti pelėsio naikinimo specialistai, kurie nustatė, jog namo sienos iš vidaus yra drėgnos. Specialistai patarė nuimti baldų nugarines dalis, kad būtų užtikrintas sienų vėdinimas. Be to, atsakovo sutuoktinė nurodė, kad dalis plokščių dėl drėgmės išsipūtė per milimetrą, dėl to jas reikia keisti. Ieškovė nurodė, kad jai buvo pranešta, kad reikės atlikti papildomus darbus – išardyti spintas svetainėje, vaikų kambariuose, hole, nuimti baldų nugarėles, o po sienų sutvarkymo (nuvalymo su chemikalais, dažymo) surinkti minimus baldus iš naujo. Pažymėjo, jog atsiradę baldų defektai buvo sąlygoti name esančio pelėsio ir drėgmės, bet ne gamybos ar baldų surinkimo broko, ieškovė prieš papildomų darbų atlikimą pareikalavo iš atsakovo priimti jau pagamintus ir sumontuotus baldus ir atsiskaityti pagal Sutartį, o vėliau sudaryti naują sutartį dėl papildomų darbų atlikimo. Taip pat ieškovė nurodė, kad įsipareigoja atsiųsti apdailininką, kuris sutvarkys sienų ir lubų defektus, atsiradusius dėl baldų montavimo. Atsakovo sutuoktinė tokiam pasiūlymui neprieštaravo ir patvirtino, kad iš esmės visi 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo–perdavimo akte surašyti baldų defektai ir trūkumai yra pašalinti, liko tik smulkūs darbai. Ieškovė nurodė, kad susirašinėjant su atsakovo sutuoktine 2019 m. kovo 31 d. buvo nustatyti likę pagal Sutartį ir 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo–perdavimo aktą darbai: stalčiai vaikų kambaryje – sureguliuoti kelis blogai užsidarinėjančius; pilkame kambaryje, rašomajame stale, sureguliuoti stalčių; sutvarkyti vienas dureles virtuvės siauroje spintelėje, nes neužtenka pritrauktuvo galingumo; užglaistyti tarpelį tarp virtuvės pakabinamų spintelių ir sienelės; įdėti kilimėlį į rašomąjį stalą; pagaminti svetainės pertvarą pagal pakeistą projektą; pakeisti dvi šonines plokštes sieninėje svetainės spintoje; nurodyti tam tikrų baldų defektai: žalios vaiko lovos galvūgalio subraižyta plokštė, atšokę du kampučiai, kur laminuota; subraižyta plokštė, esanti po šaldytuvu; miegamojo baldų fasadinės plokštės pagamintos ne iš dažytos MDF plokštės. Pažymėtina, kad nebuvo įvardinti jokie defektai, susiję su šerpetomis, dažų pažeidimais, plokščių nelygumais ar kitais defektais, plokščių briaunų laminuotų kraštų trūkumais, furnitūros neatitikimais ir kt. Pažymėjo, kad su atsakovo sutuoktine vyko derybos dėl galimybių atvykti į namus likusiems darbams atlikti, tačiau, nepavykus suderinti abiem pusėms priimtino laiko, bendravimas nutrūko. Nuo 2019 m. balandžio mėn. pradžios atsakovas neįsileido ieškovės atstovo į namus, dėl to anksčiau nurodyti darbai liko nebaigti ir atsakovas liko skolingas

2 000,00 Eur. Nurodė, kad atsakovas 2019 m. balandžio 23 d. el. paštu kreipėsi į ieškovę su paklausimu dėl likusių darbų atlikimo terminų, nuolaidos ir galutinio atsiskaitymo sumos suderinimo. Tačiau, esant konfliktinei situacijai, ieškovė pranešė, kad tiek darbai, tiek galutinis atsiskaitymas bus atliekami tik po to, kai baldai bus įvertinti nepriklausomo kokybės eksperto. 2019 m. liepos 11 d. ieškovė gavo pretenziją iš atsakovo interesams atstovaujančio advokato. 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu nagrinėti vartojimo ginčą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus patarėja 2019 m. lapkričio 20 d. dalyvaujant atsakovui ir ieškovės atstovui įvertino ieškovės pagamintų ir sumontuotų baldų kokybę, o 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo surašyta galutinė Gaminio/paslaugos vertinimo išvada Nr. 1 ŠE-46-1 (toliau – Vertinimo išvada). Pažymėjo, kad baldų vertinimas buvo atliktas praėjus beveik metams laiko po jų sumontavimo ir atsakovo šeimos nuolatinio jų naudojimo, baldų nusidėvėjimas matomas Vertinimo išvados prieduose – nuotraukose. Ieškovės teigimu, kritiškai vertintinos baldų kokybės vertinimo išvados, kad atsiradę tokie defektai kaip baldų/durelių tarpų nelygumai, šerpėtos, laminavimo juostų pažeidimai, baldiniais lipdukais neuždengtos medsraigčių vietos yra susiję su gamybos defektu, o ne su tokiomis netinkamomis baldų naudojimo aplinkybėmis, kaip, pavyzdžiui, spintų durelių trankymas, baldų plokščių apdaužymas, buitinės technikos naudojimas, tiesiogiai varvančio vandens poveikis baldų plokštėms, drėgmės lygis namuose, pelėsis ar kt. Vertinant baldų kokybę, visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad ant namo sienų buvo aptiktas pelėsis, sąlygotas drėgmės, kas tiesiogiai įtakoja plokščių išsipūtimą ir atitinkamai dažų bei laminavimo juostų pažeidimus, spintų nugarėlių nesandarumą. Ieškovė pateikia jos atstovo darytas nuotraukas po ginčo baldų surinkimo, kur matoma, kad baldai yra surinkti tinkamai, spintelių durelės yra sureguliuotos, tarpai vienodi, baldų nugarėlės sandarios, laminavimo juostos neatšokusios. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ketino naikinti namuose esantį pelėsį, dėl ko reikėjo išrinkti tam tikrus baldus ir vėliau nuimti jų nugarėles, ieškovė mano, jog atsakovas tokius darbus atliko iki baldų kokybės įvertinimo, nes dauguma Vertinimo išvadoje nurodytų baldų surinkimo defektų nebuvo nurodyti nei surašant 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo–perdavimo aktą, nei betarpiškai bendraujant su atsakovu ir jo sutuoktine, nei atsakovo atstovo 2019 m. liepos 11 d. pareikštoje pretenzijoje. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad baldai buvo vertinti praėjus beveik metams nuo jų eksploatavimo pradžios, nėra jokių pagrįstų ir objektyvių įrodymų, kad Vertinimo išvadoje nurodyti baldų defektai atsirado dėl ieškovės nekokybiškai atliktų rangos darbų. Taip pat pažymėjo, kad tokie Vertinimo išvadoje nustatyti defektai kaip holo spintos šoninės plokštės briaunos suspaudymas dėl gniuždymo jėgos, vaikų kambarių stalų stalčių atidarymui trukdančios korpusinės tvirtinimo plokštės nėra nei baldų gamybos, nei surinkimo defektai, bet atsakovo samdyto dizainerio netinkamai šioje dalyje parengto baldų projekto pasekmė. Be to, kitokios, nei buvo numatyta Sutartyje, furnitūros (atitinkančios „Blum“ furnitūros kokybę) panaudojimas buvo suderintas su atsakovu. Virtuvės saloje esanti kiaurymė elektros laidams nebuvo numatyta baldo projekte, dėl to buvo pjaunama vietoje kartu su atsakovu, sudarant pakankamą tarpą priėjimui prie elektros rozečių. Detalės svetainės spintos taisymui buvo pagamintos, tačiau atsakovas neįsileido ieškovės atstovo joms pakeisti. Baldininkai elektros laidų nevedžioja, tokie darbai nebuvo aptarti Sutartyje. Indaplovės fasadas buvo pakeistas nauju, tačiau eksploatuojant baldus vėl sulaužytas. Ieškovė nurodė, kad nors Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarime yra konstatuota, kad nustatyti esminiai baldų gamybos ir surinkimo defektai, furnitūros ir miegamojo baldų plokščių neatitikimas Sutarties sąlygoms, tačiau Vertinimo išvadoje nurodyti baldų gamybos ir surinkimo defektai yra smulkūs (šerpetos, pažeisti dažai, neuždengti medsraigčiai, nesureguliuotos durelės), o furnitūros ir plokščių pakeitimas nereikalauja didelių investicijų. Akcentavo, kad atsakovas, pasirašydamas 2019 m. sausio 9 d. baldų priėmimo–perdavimo aktą, patvirtino, jog pagaminti baldai atitinka jų specifikaciją. Atsakovo šeima pagamintais baldais naudojasi pagal jų paskirtį, jų atsisakyti neketina, jokių funkcinių baldų naudojimo trūkumų nenurodyta. Iš esmės atsakovo pretenzijos yra susijusios tik su smulkiais, daugumoje nepastebimais ir / ar išorėje nematomais baldų apdailos trūkumais, durelių tvirtinimo mechanizmų sureguliavimu, tačiau tokie nežymūs defektai netrukdo naudotis gaminiu pagal jo paskirtį. Ieškovė pateikė Vertinimo išvadoje nustatytų baldų defektų šalinimo ir detalių/furnitūros pakeitimo sąmatą. Tokiu būdu visų Vertinimo išvadoje nustatytų baldų defektų, detalių/furnitūros pakeitimo kaštai sudaro tik 879,17 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimas sumažinti Sutarties kainą 50 proc., t. y. 6 500,00 Eur suma, yra neadekvatus ir neproporcingas pažeidimo mastui. Ieškovė neneigia, kad baldų montavimo metu keliose vietose buvo apgadintos atsakovo namo sienos ir lubos, ir buvo pasiryžusi savo lėšomis sutvarkyti pažeidimus. Kaip yra nurodyta anksčiau, ieškovė iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos negavo atsakovo pateiktos UAB „Etolmė“ lubų/sienų remonto darbų vertės sąmatos, be to, Vertinimo išvadoje nurodyti lubų/sienų apdailos pažeidimai neatitinka nurodytų 2019-01-09 baldų priėmimo–perdavimo akte ir paties atsakovo 2019 m. liepos 11 d. pretenzijoje, o iš Vertinimo išvados priedų (nuotraukų) nesimato nei kokio pobūdžio apdailos pažeidimai padaryti, nei kur jie yra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi konkrečių duomenų dėl lubų/sienų apdailos pažeidimų pobūdžio ir ploto, yra neįmanoma apskaičiuoti remonto darbų kainą. Tačiau, atsakovui pateikus įrodymus dėl lubų/sienų apdailos pažeidimų, ieškovė sutiktų kompensuoti protingą jų remonto kainą arba atlikti tokį remontą savo jėgomis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimas, įtvirtintas 2020 m. lapkričio 18 d. nutarime, suabsoliutina vartotojo (atsakovo) teises ir neproporcingai iškreipia vartotojo ir rangovo interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, kad faktinės Sutarties vykdymo sąnaudos viršija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nustatytą sumažintą Sutarties kainą. Tokiu būdu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimu yra sukurtas precedentas, leidžiantis atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

Atsakovas I. V. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad šioje byloje aktualus klausimas dėl ieškovės pagamintų baldų ir atliktų montavimo darbų kokybės ir nustačius, ar baldai pagaminti nekokybiškai ir ar pagal šalių sutartas sąlygas, priimti sprendimą dėl Sutarties kainos sumažinimo/nesumažinimo. Atsakovo teigimu, ieškovė ieškinyje daug dėmesio skiria tariamai atsakovo padarytiems pažeidimams dėl ieškovės neįsileidimo į objektą atlikti broko taisymo darbus, taip pat dėl baldų kokybę sąlygojusio objekte esančio pelėsio. Atsakovas pabrėžė, kad nė vienas iš anksčiau pateiktų ieškovės argumentų yra nepagrįstas. Pirma, kaip matyti iš šalių vykdyto susirašinėjimo, abi šalys sutaria, kad ieškovė baldus taisyti bandė, tačiau atsakovo toks baldų broko taisymas netenkino, o vėliau šalims nepavyko susitarti dėl ieškovės atvykimo atlikti baldų broko taisymą laiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovas ieškovei neleido patekti į patalpas ir atlikti baldų broko taisymo darbų, turi įrodyti leistinais įrodymais. Atsakovas su ieškovės teiginiais, kad atsakovas ieškovės neįsileido į objektą, nesutinka, t. y. priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovo komunikacija, kuri, beje, pateikta į bylą, rodo, kad atsakovas nuolat kviečia ir teiraujasi ieškovės, kada bus atlikti broko ištaisymo darbai, tačiau ieškovė broko taip ir neištaisė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nereikalaujama iš atsakovo priteisti delspinigius už tariamai atsiskaitymą ne laiku už pagamintus baldus, ieškovės teiginiai apie tai, kad baldai į objektą buvo pristatyti ne laiku ir/arba tai, kad atsakovas su ieškove dėl baldų broko taisymo nebendradarbiavimo, neturi jokios reikšmės. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagamintų baldų kokybės ir to įtakos gaminio kainai. Antra, nors ieškovė nurodė, kad baldų brokas atsirado dėl to, kad atsakovo objekte buvo pelėsis, ieškovė nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bent vienas Vertinimo išvadoje nurodytas neatitikimas yra sąlygotas objekte buvusio pelėsio. Priešingai, kaip matyti iš šalių vykdyto susirašinėjimo, tik vienoje gyvenamojo namo sienoje buvo pastebėtas pelėsis, todėl akivaizdu, kad tai negalėjo turėti jokios įtakos baldų pagaminimui ne iš tos medžiagos, netinkamos baldų furnitūros panaudojimui, baldų subraižymui, netinkamam jų sumontavimui ir t. t. Atsakovas pažymėjo, jog iš šalių vykdyto susirašinėjimo atsakovo sutuoktinė raštu patvirtino, kad dėl pelėsio atsiradęs kambario spintos galinės sienelės išsiplėtimas nėra laikytinas broku ir dėl to atsakovas jokių pretenzijų ieškovei neturi. Atsakovo teigimu, galima daryti išvadą, kad ieškovės teiginiai dėl tariamo atsakovo veiksmų, kuriais jis neleido ieškovei ištaisyti broko, ir tai, kad brokas atsirado dėl name esančio pelėsio, yra laikytina tik ieškovės gynybine pozicija, yra neteisingi ir neįrodyti, todėl atmestini.

Atsakovas nurodė, kad ieškovės pasiūlyme, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis, yra aiškiai nurodoma, kad balduose bus naudojama aukštos kokybės gamintojo BLUM furnitūra, tačiau faktiškai buvo sumontuota neaiškaus gamintojo furnitūra. Priešingai nei nurodo ieškovė, sprendimas sumontuoti kito gamintojo furnitūrą, kuri tikėtinai yra pigesnė, su atsakovu nebuvo suderintas. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad furnitūros keitimas į kitą gamintoją atsakovą tenkino. Ieškovė sutartį įvykdė netinkamai, pristatė ne to komplektiškumo baldus.

Šiuo atveju nuolat kintanti ieškovės pozicija rodo, kad ieškovė neturi įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius, Vertinimo išvadoje padarytas išvadas ir Skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad visi Vertinimo išvadoje ir Skundžiamame sprendime nurodyti pažeidimai egzistuoja ir Sutarties kaina turi būti mažinama. Atsakovas nurodė, kad nors ieškovė į bylą pateikė sąmatą, kurioje nurodo, kad ji yra parengta vadovaujantis Vertinimo išvadoje nurodytais nustatytais defektais, akivaizdu, kad ne visi Vertinimo išvadoje ir Skundžiame sprendime nurodyti defektai yra įvardinti. Sąmatoje nėra nurodyta didelė dalis broko, kuris turi būti ištaisytas jį įkainojant, tačiau ieškovė to nepadarė, todėl darytina išvada, kad Sąmata yra neteisinga. Taip pat Sąmatoje nurodyti įkainiai yra akivaizdžiai sumažinti ir neteisingi, nėra paskaičiuotos LMDP plokštės įsigijimo kaina, tik jos pjovimo, laminavimo ir dažymo kaina. Sąmatoje nurodyta tik BLUM bėgelių kaina, tačiau balduose yra montuojami ne tik bėgeliai, tačiau ir kitos furnitūros detalės. Atsakovo teigimu, Sąmata sudaryta neteisingai, joje nenurodant didelės dalies atliktinų broko taisymo darbų, nurodyti įkainiai neatitinka rinkos kainų. Atsakovas kreipėsi į nepriklausomus baldų gamintojus, kurių paprašė pateikti sąmatą, kiek kainuotų atlikti ieškovės pagamintų baldų remonto darbus, t. y. ištaisyti visą esamą broką ir pakeisti netinkamo medžiagiškumo detales tinkamo medžiagiškumo detalėmis, pakeisti furnitūrą tinkamo gamintojo furnitūra. Kaip matyti iš komercinio pasiūlymo, tikra kaina, kurią reikia sumokėti, kad ieškovės pagaminti baldai būtų sutvarkyti, reikia išleisti iš viso 11 775 Eur su PVM. Atsakovo teigimu, baldų gamybos kainos sumažinimas 50 procentų nepadengia atsakovo patirtinų nuostolių, todėl ieškovės teiginiai, kad toks kainos sumažinimas yra neproporcingas ar neadekvatus, yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad Vertinimo išvadoje nurodyti lubų/sienų apgadinimai neatitinka Perdavimo akte nurodytų pažeidimų. Be to, Vertinimo išvadoje detaliai aprašyti visi sienų ir lubų sugadinimo faktai, kurie atsirado dėl baldų netinkamai atliekamų montavimo darbų tikėtinai netinkamai taikant baldų surinkimo technologiją arba juos renkant neturint tinkamos kvalifikacijos ir/arba patirties. Atsakovo teigimu, ieškovė privalo atlyginti patirtus nuostolius dėl objekto lubų/sienų remonto, nes lubų/sienų subraižymai atsirado dėl ieškovės darbuotojų veiksmų montuojant baldus. Kaip matyti iš pridėtų susirašinėjimų, ieškovei atsisakius atlikti baldų broko remontą, nebuvo atliktas ir sienų/lubų remontas, todėl atsakovas kreipėsi į profesionalius rangovus, kurie pateikė pasiūlymą dėl atliktų pažeidimų ištaisymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovės atstovas dalyvavo objekto apžiūroje kartu su atsakovu ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovu, todėl turėjo visas galimybes fiksuoti ir vertinti sienų/lubų faktinę padėtį. Nepaisant to, ieškovė į bylą nepateikė alternatyvios sienų/lubų remonto sąmatos, paneigiančios UAB „Etolmė“ sąmatos turinį. Atsakovo teigimu, reikalavimas dėl 783 Eur išlaidų sienų remontui yra pagrįstas, kaip ir reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo R. V. (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą, – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – išvadą teikianti institucija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gavusi vartotojo I. V. 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl galimai ne pagal sudarytą sutartį, nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų baldų ir dėl to vartotojo patirtų nuostolių atlyginimo, 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-2631 „Dėl I. V. prašymo“ (toliau – nutarimas), kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir J. B. kilusį ginčą. Nurodė, kad ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti vartotojo reikalavimą, t. y., sumažinti sulygtą baldų kainą 50 procentų (iki 6500,00 Eur), atlyginti lubų/sienų remonto darbų išlaidas (783,00 Eur) ir atlyginti išlaidas advokato teisinei pagalbai (524,33 Eur). Pažymėjo, jog argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas sprendimas yra išdėstyti Nutarime, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. B. vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. 671742. Tai yra, ji užsiima baldų gamyba. Šalys 2018 m. birželio 8 d. sudarė gamybos sutartį, pagal kurią užsakovas (atsakovas) pavedė gamintojui (ieškovei) savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis atlikti ir perduoti užsakovui (atsakovui) darbus. O užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsisakyti (Sutarties 1 straipsnis). Šalys susitarė, kad darbų kaina yra 13 000 Eur (Sutarties 3 straipsnis). Pagal 2018-06-08 komercinį pasiūlymą šalys susitarė dėl kiekvieno gaminamo baldo kainos. Taip pat susitarė, kad į baldų gamininio kainą yra įskaičiuota „Blum“ furnitūra, pristatymo ir montavimo darbai. Baldai turėjo būti pagaminti pagal Baldų projektus, kuriuos parengė dizainerės L. T. ir R. B.. Atsakovas ieškovei už gaminamus baldus sumokėjo 6 500 Eur avanso ir papildomai 4 500 Eur grynais pinigais. Faktiškai baldai atsakovo gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrenginėjami laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. 2019 m. sausio 9 d. šalys buvo sudarė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo detaliai nurodyti atsakovo pastebėti trūkumai ir defektai. Vėliau tarp šalių atsirado nesusitarimų dėl darbų kokybės, dėl to atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), kuri  2020 lapkričio 18 d. priėmė nutarimą Nr.4E-30233. Nutarime nurodė, kad tenkina I. V. (atsakovo) prašyme keliamą reikalavimą J. B. (ieškovės) atžvilgiu, t. y. sumažinti sulygtą baldų kainą 50 proc., kad faktinė sutarties kaina būtų pakeista į 6 500 Eur, atlyginti 783 Eur lubų/sienų remonto darbų išlaidas ir atlyginti išlaidas advokato teisinei pagalbai 524,33 Eur.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės: sumažinti 2018 m. birželio 8 d. gamybos sutartyje sulygtą baldų kainą 879,17 Eur suma, t. y. nuo 13 000 Eur iki 12 120,83 Eur; likusioje dalyje atsakovo reikalavimą dėl kainos sumažinimo ir išlaidų atlyginimo atmesti.

Su ieškovės ieškiniu atsakovas kategoriškai nesutinka.

           Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalį vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).

Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad teismai turi tokį ginčą išspręsti iš esmės, kadangi, inicijavus ginčą teisme, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja veikti įstatymo pagrindu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties teismas nesprendžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet nagrinėja šalių ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, taigi, šalių ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, vadovaujantis CPK normomis. Apeliantė skunde nurodo, kad dėl eilės proceso teisės normų pažeidimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, galimai nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

              Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio; vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos. Aktualu pažymėti, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos yra specialiosios to paties skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų atžvilgiu ir pagal tai išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, taikytinos prioritetiškai. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų XXXIII skyriaus „Ranga“ skirsnių normos.

Analizuojant ginčui išspręsti reikšmingas specialiąsias CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normas, pažymėtina, kad: CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės; CK6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai; CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

               Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų.

Nagrinėjamos bylos kontekste aiškinant CK 6.363 straipsnį, pažymėtina, kad šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą. Pažymėtina, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, daikto kokybė vertintina ir šalių individualaus susitarimo kontekste. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja patarėja A. Š. parengė 2020 m. rugpjūčio 4 d. gaminio vertinimo išvadą Nr. 1ŠE-46-1, pagal I. V. prašymą dėl kilusio ginčo pagal 2018 m. birželio 8 d. Gamybos sutartį.   

Išvadoje nurodyta:

            - sumontuoti baldai turi esminių gamybos ir surinkimo defektų kaip nurodyta nustatomojoje dalyje, t. y.: daugelyje baldų vietų išdraskyti plokščių kraštų paviršiai ir dėl to atsiradusios paviršiaus šerpetos; technologiškai nenaudojama išgręžta kiaurymė; plokščių paviršių įskilimai; holo spintos stalčiaus šoninės plokštės dažų danga pažeista; holo spintos šoninės plokštės briauna suspausta ir atšokusi dėl gniuždymo jėgos, atsiradusios dėl ilgesnės nei šoninės plokštės aukštis briaunos, kuri uždėjus ant plokštės viršaus viršutinę baldo dalį sugniužo; svetainės spintos šoninės viršutinės cokolinės plokštės atspalvis skiriasi nuo likusios šoninės plokštės atspalvio; virtuvės salos plokščių apatiniai kraštai neužlaminuoti, palikti atviri, todėl paviršius šerpetotas; virtuvės spintelės su krepšiu fasadinės plokštės viršutinė dalis užsidaro nesandariai; pažeista virtuvės salos plokštės krašto paviršiaus danga; svečių vonios spintelių kojelių atramoms panaudotos plokštės detalės neužlaminuotais kraštais; svečių vonios spintelės fasadinės plokštės paviršiaus dangos nelygumas; vaikų kambarių stalų stalčių atidarymui trukdo korpusinė tvirtinimo plokštė; nesandariai pritvirtintos virtuvės pakabinamų spintelių nugarėlės.

- sumontuoti baldai turi esminių montavimo defektų, kaip nurodyta nustatomojoje dalyje, t. y.: virtuvės priekinė apdailos plokštė nepritvirtinta; tarp virtuvės viršutinės cokolinės plokštės ir viršutinių pakabinamų spintelių viršutinių plokščių matomi tarpai; nesureguliuoti virtuvės fasadinių plokščių aukščiai; virtuvės pakabinamos spintelės pakabinimo mechanizmas tvirtai nesilaiko prie šoninės plokštės, plokštė tvirtinimo vietoje įskilusi, mechanizmo plokštelė atšokusi, dalis virtuvės LED juostos neturi uždengimo detalės; prie virtuvės pakabinamų spintelių krašto LED uždengimo detalės kraštas atšokęs, nesilaiko; nesureguliuoti vonios spintos fasadinių durelių aukščiai;

- prie holo spintos viršutinio cokolio, prie svetainės spintos viršutinės dalies ir prie svečių vonios spintos viršutinės dalies montavimo metu pažeistos lubos;

- prie vaikų kambarių lentynų ir prie miegamojo baldų montavimo metu pažeista siena;

- svečių vonios spintos nugarėlės apatinė dalis dėmėta, dalis plokščių yra „išsipūtę“ dėl patekusios drėgmės nuo neatsargaus naudojimo;

- miegamojo baldų fasadinės plokštės neatitinka Sutartyje nurodytų plokščių;

            - holo spintos, svetainės spintos, svečių vonios, vaikų kambarių, miegamojo vonios ir miegamojo balduose yra panaudota ne gamintojo „BLUM“ furnitūra, bet kito, nenustatyto gamintojo furnitūra (Sutartyje nurodyta „BLUM“ gamintojo furnitūra).

Be to, byloje buvo paskirta pagamintų baldų kokybės ir defektų nustatymo ekspertizė, kurią atkliko VšĮ „Furnitest“ .

Ekspertizės akte ekspertai išsamiai nurodė kiekvieno pagaminto baldo trūkumus ir atsakydami į pateiktus klausimus nurodė:

-       ieškovės pagaminti baldai turi trūkumų, kurie pagal Lietuvos standarto LST 1329:2015 „Baldai. Terminai ir apibrėžtys“ 8 skyriaus apibrėžtis įvardijami kaip baldų gamybos defektai;

-       didžioji dalis ieškovės pagamintų baldų turi gamybos ir surinkimo defektus;

-       ieškovės pagamintais baldais galima naudotis pagal paskirtį, tačiau jų naudojimas yra apsunkintas dėl trūkumų ir defektų. Atsakovas turi būti informuotas apie rizikas, kylančias eksploatuojant šiuos baldus. Atsakovas šias rizikas turi įvertinti ir priimti;

-       balduose panaudota skirtingų gamintojų furnitūra: BLUM,GTV, FGV ir kita nepažymėta gamintojo ženklu furnitūra;

-       ieškovės pagamintų baldų karkasams bei fasadinėms detalėms panaudotos apdailintos medienos drožlių plokštės arba dažytos vidutinio tankio medienos plaušų plokštės (MDF). Panaudotos medžiagos iš dalies atitinka 2018 m. birželio 8 d. gamybos sutarties sąlygas;

-       dauguma baldų defektų yra atsiradę gamybos ir montavimo metu, nesivadovaujant gerąja gamybos praktika, nesilaikant furnitūros gamintojų instrukcijų, prietaisų gamintojo montavimo instrukcijų;

-       visi defektai, nurodyti ekspertizės akto I skyriuje, turi neigiamos įtakos ir apsunkina baldų naudojimą pagal paskirtį;

-       plokščių pažeidimams, deformavimuisi, išsikraipymui įtakos gali turėti tik ekstremalios patalpų aplinkos sąlygos arba esant tiesioginiam skysčio poveikiui;

-       plokščių išsipūtimui, dažų bei apdailos dangų pažeidimams įtakos gali turėti tik ekstremalios patalpų aplinkos sąlygos arba tiesioginis skysčių poveikis;

-       montuojant baldus prie sienos buvo panaudotos perteklinės tvirtinimo priemonės (lentynos priklijuotos papildomai prie sienų klijais, tvirtinant pastatomus ant grindų baldus panaudotas ženkliai per didelis tvirtinimo prie sienos komponentų kiekis), montavimo metu pažeista sienų ir lubų apdaila. VšĮ FURNITEST Baldų bandymų centrui nepavesta atlikti statinių sienų ar lubų pažeidimų masto ir pobūdžio vertinimą.

-       ieškovės parengtoje Baldų defektų taisymo / keitimo darbų ir medžiagų sąmatoje nurodyti darbai (medžiagos) yra nepakankami (Sąmatoje nurodyta, kad medžiagų ir darbų kaina yra 879,17 Eur, tokiai sumai ieškovė ir prašo sumažinti baldų gamybos kainą).

              Ir ieškovė ir atsakovas su eksperto pateiktomis išvadomis dėl nustatytų pagamintų baldų trūkumų sutiko.

Tarp šalių tik yra ginčas dėl trūkumų pašalinimo kainos.

 Ieškovė į bylą pateikė 2022 m. kovo 9 d. Sąmatą, pagal VšĮ „Furnitest“ atliktos ekspertizės išvadas nurodytiems baldų gaminio gamybos ir surinkimo defektų taisymo/keitimo darbams atlikti.

Pagal ieškovės sąmatą defektų taisymo/keitimo darbai kainuotų apie 1 448,72 Eur.

Atsakovas į bylą pateikė trūkumų šalinimo sąmatą pagal VšĮ „Furnitest“ atliktos ekspertizės išvadas. Pagal atsakovo pateiktą sąmatą trūkumų šalinimo kaina yra 39 969,48 Eur.

            Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo sumažinti baldų gamybos kainą iki 879,17 Eur sumai. Šią sumą ieškovė grindė ieškovės pateikta 2020 m. gruodžio 1 d. Sąmata, kurioje nurodyti konkretūs defektų taisymo/keitimo ir medžiagų darbai bei jų kaina. Dėl šios sąmatos aiškiai pasisakė teismo ekspertai. Jie nurodė, kad pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai (medžiagos) yra nepakankami šalinant defektus.

Spręsdamas klausimą dėl pagamintų baldų, kurie turi gamybos defektų, kainos teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti 50 proc. pagamintų baldų kaina dėl šių aplinkybių.

            Iš ekspertizės akto matyti, kad kiekvienas ieškovės pagamintas baldas, išskyrus drabužinę ir vaikų kambario lovas, kurios buvo pagamintos vietoje svetainės pertvaros lentynos, turi gamybos defektų, yra pagamintas ne pagal sutarties sąlygas, ir/arba atrodo neestetiškai, ir/arba pritvirtintas nesaugiai:

-       miegamojo spintos fasadinės plokštės turėjo būti pagamintos iš dažytos medienos plaušų plokštės (MDF), o faktiškai panaudota apdailinta medienos drožlių plokštė. Durys yra be rankenėlių, todėl jų atidarymui panaudoti spyruokliniai durų atmetėjai. Ši furnitūra nėra paženklinta BLUM logotipu. Spintos šonai pagaminti iš dviejų sujungtų dalių, jungiamieji kraštai neapdailinti. Viršutinė ir apatinė dalys sujungtos netiksliai, vertikalios ir horizontalios sienelės persislinkę tarpusavyje, nesutampa kraštai;

-       miegamojo pakabinamos lentynos pritvirtintos nepriimtinai, pvz. sudėjus knygas, ar pastačius sunkesnę dekoraciją, lentyna gali nulinkti. Lentynos laikikliai pritvirtinti atvirkščiai. Ant priekinio lentynų krašto matoma dažų nuobėga;

-       pakabinama lentyna televizoriui yra pagaminta iš apdailintos medienos drožlių plokštės, sumontuoti firmos GTV stalčių bėgeliai neatitinka sutarties sąlygų, turi būti BLUM bėgeliai. Stalčiai varstomi su kliuviniais;

-       miegamojo vonios spintos užpakalinės sienelės tvirtinimas nepatikimas, matosi tarpai tarp užpakalinės ir vertikalių bei horizontalių sienelių kraštų. Buvo bandyta taisyti, klijuojant paviršių, tačiau trūkumai nepašalinti, papildomai atsirado klijų dėmės, paviršiaus atplaišos, šerpetos. Ant durų krašto matosi dažų nuobėga. Apatinių spintos durų lankstai BLUM, viršutinių spintos durų lankstai pažymėti prekės ženklu FGV ir neatitinka Sutarties sąlygų. Spintoje sumontuoti skirtingi durų atmetėjai/slopintuvai, jie skirtinguose aukščiuose, nepažymėti BLUM prekės ženklu, tai neatitinka Sutarties sąlygų. Spintos lentynos skirtingos apdailos ir atspalvio. Matoma dažų nuobėga ant durų krašto. Spintos šonai pagal aukštą sujungti iš dviejų dalių, sujungimo kraštai neapdailinti, sujungimo siūlė nelygi, su šerpetomis. Dengiamasis tualeto bakelio skydas netinkamai pritvirtintas, atsiknojęs, plokštė deformuota. Defektas bandytas tvarkyti priklijuojant, tačiau nesėkmingai, matomas užteptų klijų sluoksnis. Skyde virš unitazo įmontuotas vandens nuleidimo įtaiso skydelis juda, matomas tarpas tarp skydelio ir kiaurymės krašto (montavimo defektas). Miegamojo vonios spintelės stalčiai juda su kliuviniais;

-       svečių vonios spintos tarpai nesureguliuoti ir vertikalia, ir horizontalia kryptimi, didelis nevienodas tarpas tarp durų ir viršutinės sienelės. Spintos pagrindas neturi jokių net minimalaus aukščio atramų (kojelių), spintos šonai ir apatinės sienelės remiasi į grindis, apatinės durys beveik liečia grindis. Eksploatacijos metu neišvengiamai ant grindų pakliuvusi drėgmė apgadino spintos šonus, apačią ir kitas detales. Neatsižvelgta į baldo paskirtį, vietą ir naudojimo ypatumus;

-       svečių vonios spintelė su stalčiais  yra atremta ant plastikinių kojelių, po kojelėmis pakišti plokštės skydeliai, kurių kraštai neapdailinti. Tokia spintelės atramos konstrukcija nepriimtina, plokštės skydeliai gali išbrinkti, padidėti jų matmenys, dėl ko gali deformuotis spintelės korpusas, atsirasti defektų ant vonios kriauklės paviršiaus. Stalčių apatiniai kraštai neapdailinti. Plokštelės kraštai šerpetuoti, neužapvalinti ir neapdailinti;

-       vaikų kambario (žalias) spintos šonai pagaminti iš dviejų pagal aukštį sujungtų dalių, jungiamieji kraštai neapdailinti, briaunos ištrupėjusios. Sujungimas nelygus, atrodo netvarkingai, neestetiškai. Viršutinė ir apatinė dalys sujungtos netiksliai, vertikalios ir horizontalios sienelės persislinkusios tarpusavyje, nesutampa kraštai, matomos šerpetos. Vidinėje spintos šono pusėje ties lankstu išlaužtas paviršiaus gabaliukas, matosi sąvaržos dalis (montavimo defektas). Vidinė apatinių durų plokštė subraižyta, pažeistas apdailos dangos vientisumas. Spintos siauros dalies atviros lentynos sujungtos sąvaržomis. Vidinės spintos lentynos yra padėtos ant metalinių cilindro formos laikiklių. Lentynose nėra jokių lentynų judėjimo ribojimo įtaisų. Lentynai pasislinkus į priekį ir patraukus žemyn, ji lengvai gali nukristi su visais daiktais. Kyla pavojus susižeisti. Pažymėtina, kad gaminant baldus vaikams, kaip padidintos rizikos vartotojų grupei, saugos reikalavimai ypač svarbūs;

-       vaikų kambario (žalias) lentynos pritvirtintos netinkamai;

-       vaikų kambario (žalias) rašomojo stalo stalviršis vizualiai turi įlinkį, kuris siekia 4,5 mm. Stalčių bėgeliai skirtingų gamintojų. Stalčiai neatsidaro sklandžiai, kliūna vienas už kito;

-       vaikų kambario (pilkas) spintų šonai pagal aukštį sujungti iš dviejų dalių. Sujungimas nelygus, briaunos ištrupėjusios kartu su danga, matomas nenuvalytas kraštų dangos klijų perteklius, netinkamai sureguliuotas durelių gylis. Spintoje trys stalčiai, stalčių bėgeliai pažymėti FGV prekės ženklu – neatitinka sutarties sąlygų. Stalčių detalių kraštai neužfaneruoti, neužapvalinti, matomos paviršių šerpetos;

-       vaikų kambario (pilkas) lentynos pritvirtintos netinkamai;

-       vaikų kambario (pilkas) rašomojo stalo stalčiai kabina vienas kitą, blogai reguliuojasi, tarpai tarp stalčių skirtingi;

-       svetainės spintos kairiojo šono dalių jungiamieji kraštai neapdailinti, sujungimas nelygus, su ištrupėjimais. Viršutinės šoninės sienelės kraštas vietomis išlaužytas su danga, viršutinė horizontali sienelė taip pat išpjauta su išplaišomis ir skirtingo atspalvio, pažeista lubų apdaila. Šių detalių junginys tarpusavyje ir prie lubų netinkamas (gamybos brokas).

-       virtuvės spintelėje virš kaitlenčių sumontuotas gartraukis. Kiaurymės gartraukio vamzdžiui plokštėse išpjautos nelygiai, ženkliai per didelės vamzdžio skersmens atžvilgiu, jų kraštai neapdailinti ir šerpetoti (montavimo defektai), gartraukio vamzdis neuždengtas. Nenuvalytos rašiklio žymės. Spintos užpakalinė sienelė vietomis atšokusi, matosi tarpai, tvirtinimas nepatikimas. Galimai pasirinktas netinkamas sienelės dydis, tvirtinimo būdas ar furnitūra. Indaplovės durų apačioje kampuose matomos plokštės išplaišos. Duris atidarant, jos pasislenka žemyn ir remiasi į apatinę horizontalią sienelę (apvadą). Apvadas yra netinkamai suformuotas (ties indaplove išpjautas lanku) ir atidarant indaplovės priekinis skydas kabinasi už jo. Durys netinkamai sureguliuotos. Viršutinėje dalyje virš indaplovės nėra įrengta apsauga nuo garų. Gamintojas prideda specialią plokštelę, skirtą baldų paviršius apsaugoti nuo garų poveikio, tačiau ši plokštelė nebuvo sumontuota. Dėl šios priežasties matomas garų poveikis baldinei plokštei;

-       virtuvės salos apatinė atrama pagaminta iš kelių medžiagų, neužtikrinamas konstrukcijos vientisumas. Apatinėje sienelėje išpjauta neapibrėžtos formos kiaurymė, per kurią pravestas laidas. Kiaurymės kraštai išlaužyti visu perimetru, kraštai su aštriomis atplaišomis, šerpetoti, neatlikta kraštų apdaila. Kiaurymė neuždengta, ženkliai per didelė vienam laidui. Šalia paliktos pjaustymo pjuvenos, neišvalyti nešvarumai. Stalčių matmenys nesuderinti su spintelės vidaus matmenimis, stalčiai per siauri. Bandyta reguliuoti, įdedant gamybos atliekų intarpus. Toks bėgelio montavimas su intarpu neleistinas;

-       holo spintos karkasas ir fasadinės dalys pagamintos iš apdailintos medienos drožlių plokštės – neatitinka sutarties sąlygų. Spintos horizontalioje sienelėje po stalčiumi netvarkingai išpjauta kiaurymė, kurios kraštai nelygūs, su aštriomis išplaišomis, be apdailos. Stalčių detalių kraštai neapdailinti, neužapvalinti, matomos paviršių šerpetos, kiaurymė neuždengtos.

           Dėl ieškovės teiginių apie atsakovo namuose esantį pelėsį ir drėgmę

               Ieškovė teigia, kad pagamintų baldų brokas atsirado dėl namuose esančio pelėsio ir drėgmės.

Ekspertizės akte nurodyta, kad vaikų kambaryje (pilkas) spintoje pastebėtas galimas pelėsio požymis (ekspertizės 49 paveikslas, ekspertizės 22 lapas). Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad svetainės spintos dešinės pusės viršutinės dalies apatinė sienelė bei vertikalių sienelių apatinės dalys išbrinkusios, paveiktos drėgmės. Iš elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo sutuoktinės, t. y. trečiojo asmens R. V., matyti, kad trečiasis asmuo el. laiškuose buvo nurodęs, kad pelėsis yra (buvo) virtuvėje, svetainėje, vaikų kambariuose. El. laiškuose R. V. nurodė, kad buvo iškviesti pelėsių naikinimo specialistai, kurie nurodė, kad pelėsis paviršinis ir neįsigers nei į sieną, nei į baldus. O ekspertai ekspertizės akte nurodė, kad vaikų kambaryje (pilkas) vienoje spintelėje yra pastebėtas galimas pelėsis, o svetainės spintos dešinės pusės viršutinės dalies apatinė sienelė bei vertikalių sienelių apatinės dalys išbrinkusios, paveiktos drėgmės. Kitų pažeidimų dėl pelėsio arba drėgmės namo kambariuose ekspertai nenustatė. Pažeista spintelė dėl drėgmės dar yra svečių vonioje, nes rangovas (ieškovė) netinkamai įrengė spintelę, t. y. tiesiogiai ant grindų (Ekspertizės 27 ir 28 paveikslai, ekspertizės 14 lapas). Be to, ekspertai ekspertizės akte pažymėjo, kad plokščių pažeidimams, deformavimuisi, išsikraipymui įtakos gali turėti tik ekstremalios patalpų aplinkos sąlygos arba esant tiesioginiam skysčio poveikiui. Iš viso ekspertizės akto akivaizdžiai matyti, kad dėl pelėsio ir drėgmės atsirado baldų pažeidimai tik dviejose vietose, o visi kiti pažeidimai yra sąlygoti rangovo padarytų baldų defektų. Todėl ieškovės argumentai, kad visi trūkumai atsirado dėl drėgmės, yra nepagrįsti.

            Liudytoja A. Š. (VVTAT darbuotoja) parodė, kad surinktiems baldams taikomi tokie reikalavimai, jog kai jie jau yra surinkti (sumontuoti), tai antrą kartą jų jau be trūkumų neįmanoma surinkti (sumontuoti). Tokia baldų surinkimo (montavimo) specifika. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė, kad jos pagamintų baldų trūkumai yra taisytini tokiu būdu, kad kai kur galima iš naujo baldus išmontuoti, pataisyti ir iš naujo sumontuoti iš tų pačių plokščių. Net ir keičiant baldų furnitūras į sutartinę BLUM furnitūrą, reiktų baldus išmontuoti, tačiau dėl to nukentėtų baldų kokybė.

Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojų A. Š. ir G. B. parodymų, teismas sprendžia, kad atsakovas (vartotojas) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas sutartį – turėti geros kokybės pagamintus baldus. Pagamintais baldais atsakovas tikėjosi ilgai naudotis, o byloje nustatyta, kad dauguma jų turi gamybos defektų. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovui nepateikė baldų naudojimo instrukcijos, nei raštu, nei žodžiu.

Teismas daro išvadą, kad kadangi daugumų pagamintų baldų turi trūkumų arba esminių trūkumų dėl ko jų naudojimas tampa apsunkintas, todėl baldų gamybos kaina mažintina 50 proc. O kadangi atsakovas jau ieškovei sumokėjo 11 000 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 4500 Eur (11 000 – 6 500 = 4500 Eur) dalis sumokėtos kainos už baldų pagaminimą (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CPK 178 straipsnis).

          Dėl I. V. reikalavimo atlyginti 783 Eur lubų / sienų remonto darbų išlaidas

           Civilinė atsakomybė, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje, yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teise? reikalauti atlyginti nuostolius (žala?) ar sumoke?ti netesybas (bauda?, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žala?) ar sumoke?ti netesybas (bauda?, delspinigius). Civilinės atsakomybės sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.

           Pareikšto atsakovo reikalavimo dalyje dėl 783 Eur lubų / sienų remonto darbų išlaidų atlyginimo ieškovė neginčijo, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

          Dėl I. V. reikalavimo atlyginti išlaidas advokato teisinei pagalbai 524,33 Eur, patirtas kreipiantis į VVTAT

         Atsakovo advokato pagalbos išlaidos patirtos kreipiantis į VVTAT yra pagrįstos rašytiniai įrodymai, jų dydis neviršija Rekomendacijoje nurodyto dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 178 straipsnis).

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

         Netenkinus ieškinio iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas byloje prašė priteisti 3 388 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Tačiau tik 605 Eur suma yra pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti.

Sumažinti tarp ieškovės J. B. ir atsakovo I. V. sulygtą baldų kainą pagal 2018 m. birželio 8 d. Gamybos sutartį 50 procentų.

Nustatyti, kad faktinė sutarties kaina yra 6 500 Eur.

Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur (dalis sumokėtos kainos už baldų pagaminimą), 783 Eur lubų/ sienų remonto darbų išlaidų, 524,33 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

         Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 Teisėja                                                Vanda Višnevska