Baudžiamoji byla
Nr. 2K-249/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.26.2.1.
2.1.15.3.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009
m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto
Piesliako,
Sekretoriaujant
Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant
prokurorui Dariui Karčinskui,
nuteistajam
A. V.,
gynėjui
Arvydui Martinkevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo A. V. kasacinius
skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio
ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
gruodžio 23 d. nutarties.
Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. rugsėjo 15
d. padaryto viešosios tvarkos sutrikdymo) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams,
įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei uždraudžiant lankytis
pramogų centuose, kavinėse, baruose, restoranuose ir kitose viešo
pasilinksminimo vietose, bei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl
nesunkaus sveikatos sutrikdymo Š. R. padarymo) laisvės atėmimu vieneriems
metams dviems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu
paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė
paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas
A. V. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir vadovaujantis BK 82 straipsnio
1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas
šešiems mėnesiams: įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje
vietoje (Kėdainių r., Druskavos sen., (duomenys neskelbtini)) ir tęsti
mokslus bei uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, pramogų ir
kitose viešo pasilinksminimo įstaigose (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir
2 punktai, 3 dalies 4 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu M. N., vadovaujantis BK 93 straipsnio
1 dalies 1 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
ir 138 straipsnio 2 dalie 8 punktą atleistas ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla
nutraukta.
Priteista solidariai iš M. N. ir A. V. valstybinei ligonių
kasai 570,40 Lt nukentėjusiojo gydimo išlaidų.
Priteista solidariai iš M. N. ir A. V. 600 Lt nukentėjusiajam
Š. R. už advokato pagalbą.
Priteista iš A. V. nukentėjusiajam Š. R. 169,72 Lt turtinės ir
2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeistas Kėdainių rajono
apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis,
kuria priteista Š. R. iš A. V. 169,72 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteista
solidariai iš A. V. ir M. N. 2000 Lt Š. R. neturtinei žalai atlyginti. Priteista
iš A. V. ir M. N. po 300 Lt Š. R. už advokato paslaugas apmokėti. Kita Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro,
prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo,
prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t
a t ė :
A. V. nuteistas
už tai, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val.,
kartu su M. N., viešoje vietoje – kultūros namų, esančių Kėdainių r., Truskavos
sen., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, iš pykčio, dėl chuliganiškų
paskatų, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai,
sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. V. vieną kartą kumščiu smogė Š. R. į
dešinę akį, dėl ko pastarasis parkrito, po to A. V. kartu su M. N. tris kartus
įspyrė Š. R. į dešinę koją. Be to, A. V. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam
į nugarą, abu plūdosi necenzūriniais žodžiais, bei pasiviję benueinantį Š. R.
už kultūros namų teritorijos, M. N. vieną kartą kumščiu smogė Š. R. į galvą, o
A. V. vieną kartą įspyrė Š. R. į kairįjį šoną, dėl ko Š. R. parkrito. Po
to M. N. ir A. V. gulinčiam ant žemės Š. R. po du kartus įspyrė į šonus ir
nugarą, bei A. V. 10 kartų, o M. N. 6 kartus įspyrė Š. R. į galvą ir taip jam
padarė galvos smegenų sukrėtimą, kurio gydymas truko ilgiau nei 10 dienų, t. y.
nesunkiai sutrikdė Š. R. sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo teismą
panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
gruodžio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad teismas, vertindamas
įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir jį nepagrįstai nuteisė pagal
BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasatoriaus
teigimu, teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, o
nuosprendyje nėra pateikta išsami įrodymų analizė, nepašalinti prieštaravimai
tarp atskirų įrodymų. Kasatorius nurodo, kad teismas neanalizavo, ar atskiri
asmenų parodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatytą įrodymams
keliamą liečiamumo reikalavimą. Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi
liudytojos A. P. parodymais, nes, kaip ir pats pažymėjo nuosprendyje, liudytoja
A. P. tiesiogiai nematė, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis. Be to, M. N.
parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jis siekė sušvelninti jam
gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Kasatorius pažymi, kad teismas išsamiai
neištyrė liudytojų A. N., A. P., A. U., A. P. ir M. N. duotų parodymų dėl
fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo aplinkybių.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje be paties
nukentėjusiojo, jo sesers ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N.
daugiau niekas nepatvirtino, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo
būtent jis. Kadangi nukentėjusysis bei jo sesuo buvo suinteresuoti jiems
palankia bylos baigtimi, todėl teismas šių asmenų parodymus privalėjo vertinti
itin kritiškai ir jais remtis tik tuo atveju, jeigu juos patvirtina kitų
nesuinteresuotų asmenų parodymai.
Kasatorius pažymi, jog byloje buvo pateiktos dvi viena
kitai prieštaraujančios teismo medicinos specialistų išvados. Vienoje iš jų
teigiama, kad išorinių sužalojimo žymių nėra, kitoje – kad nukentėjusiajam buvo
padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva akies vokuose ir galvos
smegenų sumušimas. Taip pat kasatorius teigia, kad vėlesnė teismo medicinos
specialisto išvada buvo suklastota, nes joje kitos spalvos rašikliu buvo
įrašytas paskutinis sakinys.
Kasatorius pažymi, jog tai, kad byloje buvo vadovaujamasi
vien tik jį kaltinančiais parodymais, buvo pažeistas asmenų lygybės prieš
įstatymą principas. Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė Konstitucijos 31
straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą
nekaltumo prezumpcijos principą.
Kasatorius nurodo, kad teismas motyvuojamoje dalyje tik
formaliai perteikė nukentėjusiojo ir jo sesers bei nuo baudžiamosios
atsakomybės atleisto M. N. parodymus ir visiškai neanalizavo, ar šių asmenų
parodymai apskritai gali būti pripažįstami įrodymais, taip pat neatsižvelgė į
tai, kad minėtų asmenų parodymai prieštarauja likusių liudytojų parodymams. Be
to, teismai neįsigilino į pačią įvykio situaciją, nenustatė, kas inicijavo
konfliktą, kas būtų leidę nustatyti, ar kasatoriaus veikoje buvo tiesioginė
tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kasatorius pabrėžia, kad jis jokių
smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Taip pat kasatorius teigia, kad
jam nepagrįstai buvo inkriminuotos chuliganiškos paskatos, nes byloje nėra
jokių neginčijamų duomenų, kad jis konflikte dalyvavo ne siekdamas nuraminti
nukentėjusįjį, o tiesiog kabinėdamasis prie jo be jokio pagrindo,
demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams. Kadangi visos abejonės turi būti
aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl kasatoriaus manymu, jo veikoje nėra BK 284
straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintų
nusikalstamų veikų sudėčių.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas
pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo
prašoma apeliaciniame skunde, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo
nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.
Akivaizdu, kad daugelio konfliktą stebėjusių liudytojų A. N., A. P. ir A. P.
parodymai apie tai, kad konflikto tarp nukentėjusiojo ir A. N., o vėliau – tarp
nukentėjusiojo ir M. N. metu kasatorius tik bandė suduoti nukentėjusiajam,
tačiau nepataikė, prieštarauja paties nukentėjusiojo, jo sesers ir nuo
baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N. pateiktai įvykių versijai. Tačiau
apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių byloje esantiems
prieštaravimams pašalinti.
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiasis
prokuroras prašo teismą pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį. Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio
23 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m.
rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis, kuria priteista iš A. V. 169,72 Lt turtinei žalai atlyginti bei pakeista Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio
dalis, priteisiant solidariai iš A. V. ir M. N. 2000 Lt Š. R. neturtinei žalai
atlyginti, panaikinti ir toje dalyje palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22
d. nuosprendį. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos
teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nes
nagrinėdamas nuteistojo A. V. apeliacinį skundą nesilaikė BPK 320 straipsnio
3 ir 4 dalių nuostatų, išėjo iš apeliacinio skundo ribų, dėl ko pablogino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. N.,
dėl kurio skundas nebuvo paduotas,
teisinę padėtį.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas,
keisdamas pagrįstą pirmosios instancijos
teismo nuosprendį, pats neteisingai išsprendė nuosprendžio klausimus,
susijusius su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl padarė BPK 332
straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis Š. R. 2008 m. liepos 23 d.
patikslintu civiliniu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė tik iš civilinio atsakovo A. V. priteisti
339,44 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos bei 600 Lt už advokato paslaugas.
Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis Š. R. nurodė, kad M. N. jam
padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, jo atsiprašė, su juo susitaikė,
todėl jam jokių pretenzijų neturi. Tokią poziciją nukentėjusysis išsakė ir
teismo posėdyje, prašė M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir
baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. N. teisme parodė, kad
nukentėjusiojo Š. R. atsiprašė, žalą jam atlygino sumokėdamas per du kartus
1500 Lt ir 300 Lt, su juo susitaikė. Prieš teismo sprendimą M. N. savanoriškai padengdamas nukentėjusiajam nusikalstamais
veiksmais padarytą žalą, jos neskirstė į turtinę ir neturtinę.
Kasatorius nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas 169,72 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimą iš A. V. tuo
pagrindu, kad ji jau atlyginta nukentėjusiajam pilnai, nepagrįstai rėmėsi susitaikymo
protokolu. Susitaikymo protokole žalos atlyginimo klausimas nedetalizuotas, neįrašyta jokia
turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo suma, todėl
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės M. N. atlygino visą
nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, t. y. 339,44 Lt, ir taip nepagrįstai
atleido A. V. nuo turtinės žalos
atlyginimo. Kasatorius atkreipia
dėmesį į tai, kad būtent pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą,
kad M. N. savo žalos dalį
nukentėjusiajam atlygino, todėl iš nuteistojo A. V. nuosprendžiu priteistina
tik pusė patikslintu civiliniu ieškiniu pareikštos turtinės žalos, t. y.
169,72 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, netinkamai aiškino CK normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų
pareigą, kreditoriaus reikalavimų atsisakymą
(CK 6.6 ir 6.23 straipsniai), pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių
nuostatas, draudžiančias nesant
paduoto skundo pasunkinti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. N.
padėtį, nepagrįstai pakartotinai
priteisė iš M. N. solidariai su A. V. atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam.
BPK 107 straipsnis numato, kad įtariamasis ar
kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai
atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala
atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje
nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Nukentėjusysis civilinio ieškinio teismui, kuriame reikalautų priteisti žalą iš M.
N., nepateikė. Pirmosios instancijos teismas,
nagrinėdamas nukentėjusiojo A. V. pareikštą 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pripažino, kad 5000 Lt
ieškinys yra aiškiai per didelis, jį
sumažino ir iš A. V. priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės
instancijos teismas pakeisdamas šioje dalyje nuosprendį ir priteisdamas solidariai iš A. V. ir M. N. 2000 Lt neturtinei
žalai atlyginti savo sprendimą motyvavo, kad civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK 6.6 straipsnio 3 dalies
ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos yra imperatyviosios ir nustato, kad
bendrais veiksmais padarę nukentėjusiajam žalą asmenys atsako solidariai. Tačiau kasatorius teigia, kad šios CK normos nėra
imperatyvios. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje
nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus
įstatymų nustatytas išimtis. Ji
atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi tai, jog CK
6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalą asmenys
nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, ir yra įstatymų numatyta išimtis,
kai taikoma solidarioji skolininkų
atsakomybė. Tačiau CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos bei CK
6.6 straipsnio 3 dalis jokiu būdu
neužkerta kelio teismui taikyti CK 6.6 straipsnio 8 dalies, jei yra įvykdytos
toje normoje numatytos sąlygos ir išreikšta tokia nukentėjusiojo valia.
Vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 8 dalimi kreditorius
(nukentėjusysis) gali ir turi teisę priimti dalį prievolės įvykdymo iš vieno
žalą padariusio – atleisto nuo baudžiamosios
atsakomybės asmens (bendraskolio), tuo pačiu atsisakydamas solidariosios prievolės tik iš šio skolininko, o
teismas tam negali prieštarauti, nes nėra imperatyvo, draudžiančio
nukentėjusiajam atsisakyti dalies solidariosios prievolės.
Nuteistojo A. V. kasacinis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos
vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138
straipsnio 2 dalies 8 punktą
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę
tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba
vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir
sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas
iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio
smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant
veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai.
Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą
pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties
požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo
vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji
erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir
kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti
ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo
elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir
rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai
kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas
svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra
žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje
vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos
sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų
sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir
nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal
BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu
sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar
sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų
veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138
straipsnio atitinkamą dalį.
Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas
dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus
sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma,
kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių
moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis
visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti
niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip
pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Kolegija pažymi, kad didžioji
kasacinio skundo dalis skirta įrodymų vertinimo klausimams. Tą faktą savo
kasaciniame skunde pabrėžia ir kasatorius nurodydamas į BPK 20 straipsnio
pažeidimus. Tačiau kasacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo klausimų
nesprendžia. Teismas remiasi tais įrodymais, kuriais priimdami nuosprendį
rėmėsi žemesnieji teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja bylas
pagal proceso dalyvių skundus tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Teisėjų kolegija laiko, kad teismai vertindami
įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir kasatoriaus padarytą
veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio
2 dalies 8 punktą, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Į tai
nurodo ir bylos medžiaga. Nukentėjusysis Š. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek
teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus bei patvirtino, kad po to, kai jam būnant
kultūros namuose vykusiame renginyje liudytojas A. N. jį pakvietė išeiti į
lauką „pasikalbėti“, lauke jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno
sritis (veidą, koją, nugarą) sudavė kasatorius ir nuo baudžiamosios atsakomybės
atleistas M. N., tačiau liudytojas A. U. juos išskyrė. Po to nukentėjusiajam su
seserimi einant namo juos pasivijo kasatorius ir nuo baudžiamosios atsakomybės
atleistas M. N. ir toliau vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė
smūgius į galvą, šonus ir nugarą, ko pasėkoje jis prarado sąmonę. Šiuos
nukentėjusiojo parodymus patvirtino tiesiogiai įvykį stebėjusi jo sesuo bei nuo
baudžiamosios atsakomybės atleistas M. N. Teismas neturėjo pagrindo netikėti
nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N. parodymais. Vadovaujantis BK 93 straipsnio
1 dalies 1 punktu, M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaip
nepilnametis, kuris pirmą kartą padarė idealiąją sutaptį sudarančius nesunkų ir
apysunkį tyčinius nusikaltimus, nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai
pinigais atlygino padarytą turtinę žalą. BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte
įtvirtintas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nereikalauja
asmens prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo išvadai,
kad M. N., siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo
kasatorių.
Nors teismo medicinos specialistas parodė, kad sudavus
nukentėjusiajam smūgius į galvą dviems asmenims, atriboti nuo kurio smūgio buvo
padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra neįmanoma, tačiau kai kaltininkai
smurtą naudoja bendrai esant neapibrėžtai tyčiai, už kilusius padarinius atsako
visi smurtą naudoję asmenys, nepriklausomai nuo asmeniškai suduotų smūgių
skaičiaus ir padarytų sužalojimų pobūdžio.
Konfliktą stebėję liudytojai A. N., A. P., A. U. ir M. P.
patvirtino, kad kasatorius aktyviai dalyvavo prie kultūros namų kilusiame
konflikte tarp nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N. ir
nukentėjusiojo, susistumdė su juo, taip pat bandė jam suduoti, bet nepataikė. Be
to, ir pats kasatorius neneigia naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau jo
parodymai skiriasi dėl panaudoto smurto apimties. Kasatorius
teigia, kad po to, kai kartu su M. N. pasivijo benueinantį nukentėjusįjį, jis jį
pastūmė, o šiam nugriuvus, tik vieną kartą įspyrė į šoną. Šios aplinkybės
patvirtina, kad kasatorius smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo viešoje vietoje
stebint kitiems asmenims, be to dėl menkavertės dingsties, pasinaudodamas
kilusiu konfliktu tarp nukentėjusiojo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto
M. N., taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta
viešoji tvarka, todėl baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo
Nukentėjusysis pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 234,44
Lt turtinės žalos atlyginimo iš A. V. ir M. N. Vėliau patikslino ieškinį
padidindamas turtinės žalos dydį iki 339,44 Lt, tačiau atsakovu nurodė tik A. V.
Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad tokio dydžio turtinė žala
nukentėjusiajam iš tikro padaryta. Kadangi smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo
abu kaltininkai, žala padaryta bendrais A. V. ir M. N. veiksmais. Vienas iš
kaltininkų M. N. padarytą turtinę žalą atlygino teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Jis per du kartus atlygino nukentėjusiajam: iš pradžių 300 Lt, po to 1200 Lt. Esant
BK 93 straipsnyje numatytiems pagrindams, apylinkės teismas jį atleido nuo baudžiamosios
atsakomybės. Tuo tarpu A. V. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir
nuteistas. Teismas priteisė iš A. V. nukentėjusiajam Š. R. 169,72 Lt, t. y. pusę
padarytos nukentėjusiajam turtinės žalos. Apygardos teismas panaikino šią
nuosprendžio dalį teigdamas, kad visą turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino M. N.
Prokuroras kasaciniu skundu teigia, kad M. N. atlygino tik savo turtinės žalos
dalį, todėl laiko, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas šioje
civilinio ieškinio dalyje teisėtas ir pagrįstas.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2008 m. liepos 23
d. tarp nukentėjusiojo Š. R. ir M. N. buvo sudarytas susitaikymo protokolas,
kuriame nukentėjusysis pareiškė, kad jam padaryta turtinė žala atlyginta. Nors
susitaikymo protokolas sudarytas tarp Š. R. ir tik vieno iš kaltininkų, padariusių
žalą, tačiau protokole neminima, kad atlyginta tik dalis nukentėjusiajam
padarytos turtinės žalos. Be to, tą pačią (2008 m. liepos 23 d.) dieną
pateiktame teismui patikslintame civiliniame ieškinyje iš civilinio atsakovo A.
V. prašoma priteisti 339,44 Lt turtinės žalos, t. y. visą turtinę žalą. Taigi
jei, kaip teigia prokuroras, M. N. atlygino tik savo dalį turtinės žalos, tai
tą pačią dieną surašytame civiliniame ieškinyje A. V. turėjo būti nurodyta ne 339,44
Lt, o 169,72 Lt.
Byloje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymai Š. R. padaryti
bendrais A. V. ir M. N. nusikalstamais veiksmais. Taigi jie veikė kaip
bendrininkai. Sutinkamai su CK 6.279 straipsnio 1 dalimi bendrai padarę
žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Taigi keli asmenys
padarę turtinę žalą bendrais veiksmais ir pripažinti bendrininkais atsako už
žalą solidariai. Tokią taisyklę įtvirtina ir CK
6.6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu
prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokiu
atveju, jei vienas iš kaltininkų atlygina nukentėjusiajam visą turtinę žalą,
žala laikoma atlyginta. Kolegija laiko, kad palyginus M. N. atlygintos
susitaikymo protokole ir prašomos atlyginti patikslintame civiliniame ieškinyje
turtinės žalos dydžius su teismo nustatyta nusikaltimu bendrininkų
nukentėjusiajam padaryta turtine žala, darytina išvada, kad M. N. atlygino
visą turtinę žalą.
Žalą atlyginęs asmuo turi teisę reikalauti iš
kito bendrininko, kad šis jam atlygintų tą piniginės sumos dalį, kurią jis
atlygino už kitą asmenį (CK 6.9. straipsnio 1 dalis). Taigi esant aukščiau
paminėtoms aplinkybėms apygardos teismas pagrįstai panaikino apylinkės teismo nuosprendžio
dalį dėl pusės padarytos turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam iš A. V.,
nes visą turtinę žalą, padarytą nukentėjusiajam, atlygino kitas nusikaltimo
bendrininkas – M. N.
Nukentėjusysis pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame,
be reikalavimo priteisti turtinę žalą, prašė priteisti iš pradžių iš A. V. ir
M. N., vėliau patikslintu civiliniu ieškiniu tik iš A. V. 5000 Lt
neturtinės žalos. Teismas priteisė iš A. V. 2000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinį
skundą padavęs A. V. priimtą apylinkės teismo nuosprendį apskundė, tačiau
nuosprendį skundė tik dėl padarytos veikos kvalifikacijos ir nuteisimo
pagrįstumo, bet dėl žalos priteisimo nuosprendžio neskundė. Tačiau nepaisant
to, apeliacinės instancijos teismas pakeitė nuosprendį ir dėl neturtinės žalos
priteisimo, priteisdamas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš
abiejų kaltininkų. Prokuroras kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos
teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas nepagrįstai pablogino M. N. padėtį.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalgoje „Dėl
teismų praktikos taikant Baudžiamojo
proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“
4.5 punkte pasakyta, kad asmenį atleidus nuo baudžiamosios
atsakomybės civilinio ieškinio klausimas jo atžvilgiu nuosprendyje
nesprendžiamas. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys
paliekamas nenagrinėtas, todėl apeliacinės
instancijos teismas negalėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš M. N. Nukentėjusysis
turi teisę šį klausimą kelti civilinio proceso tvarka.
Tačiau, kaip matyti iš bylos, M. N. nukentėjusiajam atlygino
1500 Lt, t. y. ne tik visą turtinę 339,44 Lt žalą, bet 1160,56 Lt virš
padarytos turtinės žalos dydžio. Taigi iš susitaikymo protokolo matyti, kad M. N.
atlygino nukentėjusiajam žymiai didesnę žalos dalį, negu buvo padaryta turtinės
žalos. Patikslintame teismui 2008 m. liepos 23 d. pateiktame civiliniame
ieškinyje atsakovu nurodomas tik A. V. Tai leidžia daryti išvadą, jog
nukentėjusysis laiko, kad jam M. N. atlygino neturtinę žalą, todėl
nukentėjusysis nereikalauja iš M. N. nei turtinės, nei neturtinės žalos
atlyginimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos
teismo nuosprendį, ir priteisdamas neturtinę žalą solidariai iš A. V. ir M. N. šioje
dalyje netinkamai pritaikė įstatymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Panaikinti nutarties dalį, kuria priteista solidariai
iš A. V. ir M. N. 2000 Lt Š. R. neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje
palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį.
Kitą Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d.
nutarties dalį palikti nepakeista.
Teisėjai
Vytautas Masiokas
Vytautas
Greičius
Vytautas
Piesliakas