Administracinė byla Nr. eA-2045-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00998-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.1; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52650 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1.                      Pareiškėjas atitinka (duomenys neskelbtini) karui verbuojamų (mobilizuojamų) žmonių kriterijus, tačiau kategoriškai nepritaria (duomenys neskelbtini) karui (duomenys neskelbtini), todėl jo atsisakymas kariauti prieš (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje užtrauks baudžiamąjį persekiojimą. Be to, jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) karininkas (turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal tautybę ir grįžęs į savo kilmės šalį iš šalies, kuri priklauso Europos Sąjungai (toliau – ir ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – ir NATO) aljansui, t. y. nedraugiškos šalies, automatiškai taps (duomenys neskelbtini) režimo taikiniu, kaip išdavęs (duomenys neskelbtini), todėl bijo grįžti į savo kilmės valstybę.

2.2.                      Kitoje byloje nustatyta aplinkybė dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui yra automatiškai perkelta į ginčijamą Sprendimą. Prieglobsčio byloje pareiškėjo pavojingumas turi būti vertinamas taikant kitą testą. Galutinai klausimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra išspręstas, nes jis yra padavęs peticiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) ir inicijavęs bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nagrinėjamas klausimas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio (teisė į privataus šeimos gyvenimo gerbimą) pažeidimo. Net ir pripažinus Sprendimą pagrįstu, niekaip neleistinas pareiškėjo išsiuntimas į kilmės šalį bei draudimas atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę, nes tokiu atveju iškiltų realus pavojus pareiškėjo sveikatai, gyvybei ir laisvei.

2.3.                      Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas nėra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir nepritaria (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), apie tai yra pasisakęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Migracijos departamento apklausoje. Pareiškėjas negalės (duomenys neskelbtini) laisvai reikšti savo pažiūrų, nes (duomenys neskelbtini) režimo kritikavimas bus laikomas nusikaltimu, jo veikla gali būti priskirta opozicinėms pažiūroms, dėl kurių gali būti persekiojamas. Jis turi pakankamai tvirtus politinius įsitikinimus, todėl Sprendime turėjo būti įvertinta, ar šiuos įsitikinimus jis galėtų laisvai reikšti (duomenys neskelbtini).

2.4.                      Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ne tik pagal kilmę, bet ir pagal tautybę bei kalbą, o (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo turi išskirtinį ryšį su šalimi, o šalis su tokiu asmeniu, todėl, jo manymu, (duomenys neskelbtini) negali išsiųsti (duomenys neskelbtini) į kariaujančią totalitarinę šalį, kuri (duomenys neskelbtini) ir jos gyventojus laiko savo priešais. Sprendime nepagrįstai tautybė vertinta atskirai nuo kitų jo individualių aplinkybių, nevertinta aplinkybių visuma. Dėl savo biografijos: tautybės, karinio laipsnio, ilgo gyvenimo ES ir NATO valstybėje, jis negalės (duomenys neskelbtini) gyventi nepastabėtas specialiųjų tarnybų, bus priverstas išsakyti savo poziciją dėl (duomenys neskelbtini), todėl labai didelė galimybė, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai sieks jį įtraukti į karą (duomenys neskelbtini), o jam atsisakius – pradės baudžiamąjį persekiojimą, pareiškėjui gresia iki 10 metų laisvės atėmimo ar didesnė bausmė. Atsakovas vertino aplinkybes apie pareiškėjo patirtą pavojų prieš išvykstant iš kilmės valstybės, tačiau nevertino, kas atsitiks, jei jis bus grąžintas į kilmės valstybę ir toliau savo veiksmais nepalaikys kilmės valstybės režimo.

2.5.                      Pareiškėjas niekada neveikė prieš Lietuvą bei jos sąjungininkes. Savo ryšius su (duomenys neskelbtini). Nežiūrint pilietybės, jis realiai neturi jokios kitos „kilmės valstybės“ į kurią galėtų grįžti. Pareiškėjas nėra Lietuvos priešas, grėsmę valstybės saugumui prašė vertinti prieglobsčio bylos aplinkybių kontekste.

2.6.                      Sprendimo dalys dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę 5 metus yra neproporcingos ir prieštaraujančios teismų praktikai, pagal kurią toks draudimas turi būti motyvuotas, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, pakankamai svarbus bei pateisinamas, atsižvelgiant į poveikį, be kita ko, asmens teisei patekti į Šengeno erdvę, taip pat teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

2.7.                      Sprendimas kelia abejones dėl jo atitikimo gero administravimo principui, kuris apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1.                      Sprendimas yra priimtas, įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją dėl tautybės, dėl galimybės būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini), taip pat bendro pobūdžio padėtį jo kilmės valstybėje, galimą grėsmę, ir padarius išvadą, kad baimė grįžti į kilmės valstybę nėra individualizuota ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Sprendime įvertinta ir tai, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (jam negresia mirties bausmė, kankinimai, jo gyvenamosiose vietose – (duomenys neskelbtini) miestuose, šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

4.2.                      Pareiškėjas tiek prieglobsčio prašyme, tiek apklausos metu iš esmės nurodė du motyvus, t. y. baimę patirti persekiojimą, nes jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, ir baimę dėl mobilizacijos, nes (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.

4.3.                      Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nėra gavęs šaukimo į karinę tarnybą ar paklausimų dėl jo galimybės atlikti tarnybą, (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai nebuvo su juo susisiekę, nesiteiravo apie jo dabartinę padėtį, apie jo galimybę atlikti karo tarnybą. Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tautybės / kilmės (duomenys neskelbtini) piliečiai būtų persekiojami ir prieš jų valią siunčiami kovoti prieš (duomenys neskelbtini), taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas gali būti mobilizuotas dėl savo tarnybos. Pareiškėjo teiginiai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tarnybų identifikuotas kaip galimas režimo priešininkas, ir kad jis bus priverstas išsakyti savo poziciją dėl (duomenys neskelbtini) nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertinti kaip jo subjektyvus įsitikinimas. Aplinkybė dėl pareiškėjo mobilizacijos ir išsiuntimo kariauti prieš (duomenys neskelbtini), Sprendime vertinta kaip mažai tikėtina.

4.4.                      Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia pareiškėją vertina ar yra identifikavusi kaip politines pažiūras bei įsitikinimus tvirtai reiškiantį bei propaguojantį asmenį, ir tai galėtų kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams. Pareiškėjo teiginiai, jog jis yra režimo kritikas dėl karo (duomenys neskelbtini), nepatvirtinti jokiais įrodymais. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, nėra papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

4.5.                      Pareiškėjui tik du kartus buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini), o pastarasis buvo panaikintas (duomenys neskelbtini), nustačius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas kėlė ginčą dėl minėto sprendimo teisme, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) neskundžiama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023 m. LVAT nutartis) Migracijos departamento sprendimą paliko galioti, nurodydamas, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kadangi prejudiciniu sprendimu yra konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniams saugumui, atsižvelgiant į socialinių–ekonomių ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimą, jam nėra suteikiama teisė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jis išsiunčiamas į savo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini).

4.6.                      Sprendimo dalys dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir SIS perspėjimo įvedimas yra proporcingos, priimtos, įvertinus visas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, galiojančius teisės aktus ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad, atlikus pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pakartotinį vertinimą, naujų aplinkybių nenustatyta, todėl Migracijos departamentui pateikė 2024 m. birželio 17 d. atsakymą, kad galioja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada) pateiktas vertinimas, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažintas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu ir 2023 m. LVAT nutartyje, o grėsmė valstybės saugumui yra savarankiškas pagrindas atsisakyti suteikti pabėgėlio statusą net ir prieglobsčio prašytojui, kuris atitinka kitus teisės aktuose numatytus kriterijus, Sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui atvykti ir būti Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų, todėl nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui, yra pakankama, kad jam būtų draudžiama atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas nenurodė, kokiais veiksmais ir kaip tvirtai jis reiškia pasipriešinimą (duomenys neskelbtini) vykdomai agresijai prieš (duomenys neskelbtini), nepateikė įrodymų, kad tokios pažiūros buvo išreikštos viešai, o ne tik Migracijos departamentui pildant klausimyną. Grėsmė jog bus mobilizuotas Sprendime pagrįstai vertinta, kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą.

II.

7.       Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2024 m. vasario 9 d. prašymą suteikti prieglobstį, nurodydamas, kad jis yra (duomenys neskelbtini), tarnavo (duomenys neskelbtini), šių dienų kontekste, agresyvios valstybės požiūriu, jis galbūt gali būti siunčiamas į frontą kariauti.

9.       Pacitavęs Lietuvos Respyblikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas), 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Pabėgėlių konvencija) nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismas priėjo prie išvados, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad galimo persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie bendrą smurto situaciją šalyje ir bendrą galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kai asmuo atitinka visas Pabėgėlių konvencijos 1 straipsnio A dalies sąlygas, nepakanka atitikti tik kelias iš jų.

10.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) pilietis, jo kilmės valstybe laikytina (duomenys neskelbtini). 

11.       Teismas pažymėjo, kad pabėgėlio statuso suteikimo argumentais pareiškėjas iš esmės nurodė jo galimą siuntimą į frontą kariauti, jo nepritarimą (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), nelojalumą (duomenys neskelbtini) režimui, jo pasisakymus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei Migracijos departamento apklausoje.

12.       Teismas taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas įvertino viešai prieinamą informaciją, pagal kurią absoliuti dauguma mobilizuojamųjų yra (duomenys neskelbtini). Teismas teigė, kad Migracijos departamentas taip pat įvertino, kad ir po karo pradžios (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo oficialiai įregistruotos (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrįstas teiginys, kad jį į karą gali išsiųsti dėl (duomenys neskelbtini) kilmės. Anot teismo, atsakovas tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimuose nerado duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia persekiotų (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie nemažai laiko praleido užsienio šalyje priklausančioje NATO aljansui, ir grįžta į savo kilmės šalį ir šiuos asmenis prieš jų valią siųstų kariauti prieš (duomenys neskelbtini).

13.       Teismo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė Sprendimo išvadų jokiais, tarp jų viešai prieinamais duomenimis, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad asmeniškai buvo gavęs šaukimą į kariuomenę, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai buvo su juo susisiekę. Teismas akcentavo, kad bėgantys nuo baudžiamojo persekiojimo ar bausmės už vengimą atlikti karo tarnybą asmenys pabėgėliais paprastai nelaikomi. Karinės tarnybos vengimas bei nenoras ją atlikti savaime nėra pagrindas užsieniečiui suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą, kadangi karinė prievolė yra asmens pilietinė pareiga ir savaime nėra diskriminacinė dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikimų, jeigu tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

14.       Pagal bylos duomenis teismas vertino, kad Migracijos departamentas, papildomai atsižvelgdamas į pareiškėjo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), Sprendime priėjo pagrįstos išvados, kad pareiškėjo baimė būti mobilizuotam ir siunčiamam į frontą kariauti yra grindžiama bendro pobūdžio samprotavimais, subjektyviomis prielaidomis, bet ne faktiniais įrodymais, todėl yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nepakankama prieglobsčio suteikimui. Teismas pastebėjo, kad Migracijos departamento apklausoje pareiškėjui buvo paaiškinta, kad visa informacija, kurią jis suteiks taps konfidencialia. Todėl minėtoje apklausoje pareiškėjo išreikštas nepritarimas (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), nelojalumas (duomenys neskelbtini) režimui, o taip pat jo pasisakymai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesant jokių įrodymų, kad tai būtų sudominę (duomenys neskelbtini) tarnybas, laikytini teorinio pobūdžio samprotavimais.

15.       Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, todėl jam papildoma apsauga negali būti suteikta. Teismas pažymėjo, kad argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjas grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. nenustatė, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, numatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Teismas konstatavo, kad remiantis Migracijos departamento surinktais duomenimis, kurių pareiškėjas jokiais kitokiais galimais įrodymais taip pat nepaneigė, pareiškėjo kilmės valstybėje ir gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta visiškai jokių duomenų, kurie bent tikėtinai galėtų pagrįsti kilmės valstybėje prieš pareiškėją vykdytinus institucijų neteisėtus veiksmus (nenustatyta, jog kaip nors neteisėtai galėtų būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei laisvės), taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės jį grąžinus į kilmės valstybę (nenustatyta grėsmė įvykdyti mirties bausmę, kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai su juo elgtis, ir pan.).

16.       Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvestas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), nes VSD nustatė, kad jis kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčijo šį sprendimą teismui, tačiau teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas įsiteisėjo. Administracinėje byloje dėl Leidimo panaikinimo nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis yra baigęs (duomenys neskelbtini). 2023 m. LVAT nutartyje konstatuojama, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Svarbia aplinkybe Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertinto tai, kad pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini). Vien faktas, jog pareiškėjas pakankamai seniai vykdė tarnybą karinėse pajėgose, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo išlikusių ryšių yra išnykusi.

17.       Teismo vertinimu, minėti bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys yra pakankami aplinkybei, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei, pagrįsti. Išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei nepaneigia į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) charakteristika, pareiškėjo Europos Žmogaus Teisių Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) pareiškimas (duomenys neskelbtini), taip pat jo pasisakymai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjas teismui nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, galinčių kelti abejones VSD, kaip kompetentingos institucijos, vertinančios galinčią kilti (kylančią) grėsmę valstybės saugumui, Išvadoje ir minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose pateikta informacija. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti Migracijos departamento Sprendimo išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei.

18.       Atsižvelgęs į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktą, aplinkybes, kad išvada, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, patvirtina patvirtinta įsiteisėjusiame teismo (duomenys neskelbtini) sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini), aplinkybes, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, atliko individualų pareiškėjo situacijos visapusišką vertinimą, teismas priėjo prie išvados, kad uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra teisėtas ir pagrįstas.

19.       Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 punktais ir 38.3 papunkčiu, konstatavęs, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, užsieniečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių būti išnaudotiems (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, teismas laikė, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, Sprendime nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra mažesnis už maksimaliai galimą uždraudimo atvykti laikotarpį, atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir nagrinėjamu atveju laikytinas proporcinga priemone, nes valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

20.       Nustatęs, kad pareiškėjas pagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, teismas priėjo prie išvados, jog toks pagrindas laikytinas pakankamu SIS perspėjimo įvedimui. SIS perspėjimas, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu, atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

21.       Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atsakovą, o šis neleido susipažinti su bylos medžiaga, nepaaiškino, kokias aplinkybes jis būtų paaiškinęs ir kokius papildomus dokumentus būtų pateikęs atsakovui, kurie lemtų kitokio pobūdžio sprendimo priėmimą, todėl kritiškai vertino pareiškėjo abejones dėl gero administravimo principo, dėl teisės būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią pareiškėjui nepalankią priemonę, dėl teisės susipažinti su savo byla, administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikiant skundą teismui nurodyti visus argumentus dėl Sprendimo bei pateikti visus galimus įrodymus, tačiau Sprendimo pagrindo ir faktinių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė.

22.       Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, atliko tyrimo veiksmus, suteikė pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus 2024 m. lapkričio 15 d. vykdytoje pareiškėjo apklausoje, surinko duomenis apie pareiškėjo individualią situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III.

23.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52650 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1.                      Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimas prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-151/22 padarytoms išvadoms. Migracijos departamentas turėjo įvertinti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos gali būti priskirtos opozicinės pažiūros, dėl kurių jis gali būti persekiojamas. Sprendime nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo pasakojimas rodo, kad jis turi pakankamai tvirtus politinius įsitikinimus, todėl Migracijos departamentas ir teismas turėjo pareigą įvertinti, ar pareiškėjas šiuos įsitikinimus galėtų laisvai išreikšti (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo profilį, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) jis susilauks padidinto dėmesio ne tik iš visų institucijų, bet ir buityje. Pareiškėjo pasisakymai ne tik bus priekabiai vertinami, bet jis tikėtina bus verčiamas palankiai pasisakyti (duomenys neskelbtini) režimo politikos, sukelto karo atžvilgiu. Atsisakius tai daryti, įvertinus jo profilį, pareiškėjas turi daug didesnes galimybes, nei eilinis (duomenys neskelbtini) pilietis, sulaukti persekiojimo ir prarasti laisvę už savo politinius įsitikinimus. Iš esmės, užtenka tik pareiškėjo profilio, kad su juo būtų susidorota (duomenys neskelbtini), jam net neišreiškus jokių politinių pažiūrų, nes tokios jam gali būti priskirtos dėl jo asmens ypatumų, nerenkant papildomų nelojalumo įrodymų.

24.2.                      Pareiškėjo situacija visiškai atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 9 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą persekiojimo formą, dėl kurios turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas. (duomenys neskelbtini) vykdant žmonių įtraukimą į karą įvairiais būdais (mobilizacija, verbavimas, kalinių privertimas kariauti) ypač tikėtina, kad pareiškėją mobilizuos. Visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenė (duomenys neskelbtini) vykdo grubius karo nusikaltimus. Be to, net ir pats (duomenys neskelbtini) kariuomenės įsiveržimas į (duomenys neskelbtini) yra neteisėta agresija tarptautinės teisės prasme, kuri pažeidžia Jungtinių Tautų tikslus ir principus. Taip pat visuotinai žinoma, kad kai pareiškėjas atsisakys vykti į kariuomenę, kuri vykdo karo nusikaltimus ir vykdo tarptautinės teisės draudžiamą agresiją, ir už tai pareiškėjui gresia iki 10 metų laisvės atėmimo ar didesnė bausmė.

24.3.                      Net nusprendus nesuteikti prieglobsčio pareiškėjui, niekaip negali būti paliktos galioti Migracijos departamento sprendimo 2 – 4 dalys – išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas mechaniškai perkėlė į sprendimą Migracijos departamento argumentus šioje bylos dalyje. Visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo kilmės klausimo ir konstitucinės jo teisės kaip lietuviui apsigyventi Lietuvoje.

24.4.                      Nagrinėjant išsiuntimo klausimą, teismas turi spręsti ne tik apie pareiškėjo pavojingumo (grėsmės) valstybei laipsnį, bet ir atskleisti, ar pareiškėjas gali būti išsiųstas dėl savo tautybės. Tai, kad praeityje pareiškėjas nebuvo persekiojamas, nėra lemiamas kriterijus vertinant netinkamą elgesį asmens išsiuntimo atveju (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimas 55978/20)). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste.

24.5.                      Sprendimo dalis dėl draudimo atvykti ir perspėjimo įvedimas į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje prieštarauja 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai analogiško pobūdžio bylose. Įvedant perspėjimą į SIS, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Vadovaujantis suformuota tiek Europos teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei atsižvelgiant į pareiškėjo individualias aplinkybes galima teigti, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą, ir į Šengeno erdvę 60 mėnesių yra neproporcingas.

25.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą.

26.       Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

26.1.                      Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas faktiškai nustatė, kad pareiškėjas nėra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir nepritaria (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai ir prieštarauja Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pareiškėjas siekia paneigti prejudiciniu sprendimu patvirtintas aplinkybes, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

26.2.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą priimtas byloje Nr. C-151/22 bei nepagrįstai teigia, kad minėta byla reikšminga nagrinėjamai bylai.

26.3.                      Nors apeliaciniame skunde yra teigiama, jog pareiškėjas yra režimo kritikas karo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui su skundu nėra pateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Be to, pareiškėjas tiek savo prieglobsčio prašyme, tiek apklausos metu iš esmės teikė tik du prieglobsčio prašymo motyvus, t. y. baimė patirti persekiojimą, nes jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo ir dėl to, kad bijo mobilizacijos, nes (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Pareiškėjas nei karto nėra nurodęs ar užsiminęs, jog bijo patirti persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas skunde siekia perkvalifikuoti savo prieglobsčio prašymo motyvus ir pritraukti papildomus motyvus (politiniai įsitikinimai), kad „sustiprinti“ savo prieglobsčio prašymą.

26.4.                      Pareiškėjo su mobilizacija susiję teiginiai apeliaciniame skunde pateikiami selektyviai, iš konteksto ištraukiant Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją, izoliuotai vertinant ją nuo pareiškėjo individualios situacijos. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nėra gavęs šaukimo į karinę tarnybą, (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai nebuvo su juo susisiekę ir nesiteiravo apie jo dabartinę padėtį, apie jo galimybę atlikti karo tarnybą. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, mažai tikėtina, kad pareiškėjas bus mobilizuotas ir išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė dviem motyvais (jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo ir (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje), kuriais grindė savo baimę būti mobilizuotas ir išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl minėtų dviejų motyvų, ginčijamame Sprendime buvo paneigta ir pripažinta kaip mažai tikėtina, nes surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad (duomenys neskelbtini) tautybės / kilmės (duomenys neskelbtini) piliečiai būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios ir prieš jų valią siunčiami kovoti prieš (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas priešingos informacijos nepateikė. Kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas gali būti mobilizuotas dėl savo tarnybos.

26.5.                      Pareiškėjas aiškiai nepagrindžia savo teiginių, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tarnybų identifikuotas kaip galimas režimo priešininkas, ir kad jis bus priverstas išsakyti savo poziciją dėl (duomenys neskelbtini).

26.6.                      Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo tinkamai, vadovaudamasis pabėgėlių teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad jo baimė patirti persekiojimą dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) yra išimtinai hipotetinė ir nėra visiškai pagrįsta. Priešingai nei teigiama skunde, kilmės valstybė yra valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, – valstybė, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl pagrįstai darytina išvada, jog jo kilmės valstybė yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis (duomenys neskelbtini), vertinti kritiškai, kadangi pareiškėjui tik du kartus buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini), o pastarasis buvo panaikintas ((duomenys neskelbtini)), nes buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju yra priimtas prejudicinis sprendimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o atsižvelgiant į tai, bei kitas aplinkybes (socialinių–ekonomių ir šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublika neturi), jam nėra suteikiama teisė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir jis turi būti išsiunčiamas į savo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini).

26.7.                      Pareiškėjo nurodomas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) nėra aktualus nagrinėjamam ginčui, kadangi nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios.

26.8.                      Nagrinėjamu atveju yra tenkinama SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, susijusių su nustatyto draudimo neteisėtumu ar nepagrįstumu, o atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo Sprendimo dalis laikytina pakankamai motyvuota.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

28.1.                      Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas savo pažiūras dėl (duomenys neskelbtini) režimo politikos būtų reiškęs gyvendamas (duomenys neskelbtini) ar socialiniuose tinkluose, taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, būtų reiškęs nepritarimą (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai politikai iki Migracijos departamento priimtų sprendimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad su juo būtų susidorota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) pilietis, grįžęs iš Lietuvos Respublikos, kur buvo užpildęs Migracijos departamento klausimyną ir išreiškęs savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini), ar apie tai viešai pasisakęs, būtų persekiojamas ar jam dėl to kiltų reali persekiojimo rizika.

28.2.                      Vadovaujantis Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalies 4 punktu, nustačius, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, yra savarankiškas pagrindas netenkinti prieglobsčio prašytojo prašymo. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini). 

28.3.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą išsiųsti jį ir uždrausti jam atvykti, pažeidžia pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), konstitucinę teisę apsigyventi Lietuvoje. Pareiškėjui pagrįstai pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Kiekvieno (duomenys neskelbtini), kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teisė atvykti į Lietuvą ir joje apsigyventi nėra absoliuti ir gali būti ribojama valstybės saugumo tikslais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užsieniečio (duomenys neskelbtini) kilmė nėra besąlyginis pagrindas užsieniečiui gyventi Lietuvoje.

k o n s t a t u o j a:

IV.

29.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52650, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), jis išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus, įvestas į SIS perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

30.       Visų pirma pažymėtina, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šalis į kurią išsiunčiamas pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu ir keistina į (duomenys neskelbtini), kadangi bylos nuoseklūs įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, be to Sprendimo tekste taip pat toliau nurodoma, kad pareiškėjas išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini).

31.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais, subjektyviomis prielaidomis, bet ne faktiniais įrodymais, todėl yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nepakankama prieglobsčio suteikimui, todėl pareiškėjui pagrįstai Sprendimu nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga). Teismas konstatavo, kad bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys yra pakankami patvirtinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei, todėl jis pagrįstai išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus ir įvestas į SIS perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismo vertinimu, įvestas draudimas yra proporcingas.

32.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

33.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

Dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos

34.       Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė baime, kad jis gali būti išsiųstas kariauti į frontą dėl jo (duomenys neskelbtini)kilmės, gyvenimo ES valstybėje, priklausančioje NATO aljansui, taip pat dėl to, kad gali sulaukti persekiojimo dėl jo nepritarimo (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), nelojalumą (duomenys neskelbtini) režimui, jo pasisakymus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei Migracijos departamento apklausoje.

35.       Sprendimu pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga). Kaip matyti iš Sprendimo turinio Migracijos departamentas, surinktos kilmės šalies informacijos kontekste, vertino, kad pareiškėjo baimė yra išimtinai hipotetinė ir nėra visiškai pagrįsta.

36.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Migracijos departamentas įvertino viešai prieinamą informaciją, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Teismas teigė, kad Migracijos departamentas taip pat įvertino, kad (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrįstas teiginys, kad jį į karą gali išsiųsti dėl (duomenys neskelbtini)kilmės. Anot teismo, atsakovas tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimuose nerado duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia persekiotų (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie nemažai laiko praleido užsienio šalyje priklausančioje NATO aljansui, ir grįžta į savo kilmės šalį ir šiuos asmenis prieš jų valią siųstų kariauti prieš (duomenys neskelbtini).

37.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė nurodytų Sprendimo išvadų jokiais duomenimis, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad asmeniškai buvo gavęs šaukimą į kariuomenę, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai buvo su juo susisiekę. Teismas akcentavo, kad bėgantys nuo baudžiamojo persekiojimo ar bausmės už vengimą atlikti karo tarnybą asmenys pabėgėliais paprastai nelaikomi. Karinės tarnybos vengimas bei nenoras ją atlikti savaime nėra pagrindas užsieniečiui suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą, kadangi karinė prievolė yra asmens pilietinė pareiga ir savaime nėra diskriminacinė dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikimų, jeigu tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

38.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), Sprendime priėjo pagrįstos išvados, kad pareiškėjo baimė būti mobilizuotam ir siunčiamam į frontą kariauti, yra grindžiama bendro pobūdžio samprotavimais, subjektyviomis prielaidomis, bet ne faktiniais įrodymais, todėl yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nepakankama prieglobsčio suteikimui. Teismas pastebėjo, kad Migracijos departamento apklausoje pareiškėjui buvo paaiškinta, kad visa informacija, kurią jis suteiks, taps konfidencialia. Todėl minėtoje apklausoje pareiškėjo išreikštas nepritarimas (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), nelojalumas (duomenys neskelbtini) režimui, o taip pat jo pasisakymai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesant jokių įrodymų, kad tai būtų sudominę (duomenys neskelbtini) tarnybas, laikytini teorinio pobūdžio samprotavimais.

39.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-151/22 padarytoms išvadoms. Migracijos departamentas turėjo įvertinti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos gali būti priskirtos opozicinės pažiūros, dėl kurių jis gali būti persekiojamas. Sprendime nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo pasakojimas rodo, kad jis turi pakankamai tvirtus politinius įsitikinimus, todėl Migracijos departamentas ir teismas turėjo pareigą įvertinti, ar pareiškėjas šiuos įsitikinimus galėtų laisvai išreikšti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo situacija visiškai atitinka Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą persekiojimo formą, dėl kurios turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas. (duomenys neskelbtini) vykdant žmonių įtraukimą į karą įvairiais būdais (mobilizacija, verbavimas, kalinių privertimas kariauti) ypač tikėtina, kad pareiškėją mobilizuos. Visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenė (duomenys neskelbtini) vykdo grubius karo nusikaltimus. Taip pat visuotinai žinoma, kad kai pareiškėjas atsisakys vykti į kariuomenę, kuri vykdo karo nusikaltimus ir vykdo tarptautinės teisės draudžiamą agresiją, ir už tai pareiškėjui gresia iki 10 metų laisvės atėmimo ar didesnė bausmė.

40.       Įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

41.       Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodytose Įstatymo nuostatose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

43.       Įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo bei Migracijos departamento Sprendimo turinį, kitą bylos medžiagą, teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo bei Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjo baimė būti mobilizuotam ir siunčiamam į frontą kariauti yra grindžiama bendro pobūdžio samprotavimais, subjektyviomis prielaidomis, bet ne faktiniais įrodymais, todėl yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nepakankama prieglobsčio suteikimui. Dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam dėl Migracijos departamento apklausoje išreikšto nepritarimo (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), nelojalumo (duomenys neskelbtini) režimui, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos apklausos metu išsakyta nuomonė yra konfidenciali, byloje nėra duomenų, kad apie jo poziciją turi ar gali turėti duomenų (duomenys neskelbtini) tarnybos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo baimė šiuo aspektu yra pagrįsta. Taip pat, susipažinus su pareiškėjo pasisakymais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo manyti, kad jie turėtų patraukti (duomenys neskelbtini) tarnybų dėmesį ir joms suponuoti, kad pareiškėjas yra nelojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai, todėl taip pat sutiktina, kad pareiškėjo baimė šiuo aspektu patirti persekiojimą nėra pagrįsta.

44.       Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės siekia įrodyti, kad Migracijos departamentas turėjo vertinti jo opozicines pažiūras bei baimę būti persekiojamam dėl jų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų apie savo opozicinę veiklą nei jam gyvenant kilmės šalyje, nei atvykus į Lietuvą, nei kaip jis šias pažiūras reiškė ir kaip ketina reikšti grįžęs į kilmės šalį, nei, kad turėjo šiuo aspektu problemų kilmės šalyje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo šiuo aspektu atlikti detalesnio vertinimo nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamento apklausoje pareiškėjo išreikštas nepritarimas (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), nelojalumas (duomenys neskelbtini) režimui, o taip pat jo pasisakymai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesant jokių duomenų, kad tai būtų galėję sudominti (duomenys neskelbtini) tarnybas, laikytini teorinio pobūdžio samprotavimais, savaime nepatvirtina jo opozicinės veiklos ir baimės šiuo aspektu būti persekiojamu.

45.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pareiškėjui, kad Migracijos departamento Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-151/22 padarytoms išvadoms. Įvertinus minėtą prejudicinį sprendimą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo padarytas išvadas šioje byloje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pastebėjo atsakovas minėtoje byloje prieglobsčio prašytojas savo baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje grindė tuo, kad jis dalyvavo Nyderlanduose surengtose demonstracijose prieš Sudano vyriausybę, skatino kitų asmenų dalyvavimą ir vykdė politinę veiklą, kritikavo Sudano vyriausybę savo socialinių tinklapių paskyrose, kai tuo tarpu pareiškėjas jokiais aktyviais veiksmais neišreiškė savo pažiūrų ar įsitikinimų bei nenustatyta, kad siekė tai daryti. Be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minėtame sprendime, pažymėdamas, kad Direktyvos 2011/952 10 straipsnio 1 dalies e punktas ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, jog tam, kad prašytojo pažiūros, įsitikinimai ar tikėjimas, jo kilmės šalyje dar nekėlę galimų persekiojimo vykdytojų įtarimų, galėtų patekti į sąvoką „politinės pažiūros“, pakanka, kad šis prašytojas tvirtintų turintis ar reiškiantis tokias pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą, tačiau tai neturi įtakos vertinant prašytojo baimės būti persekiojamam dėl tokių politinių pažiūrų pagrįstumą. Sutiktina su atsakovo vertinimu, kad minėtoje byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, jog prieglobsčio klausimą sprendžianti institucija privalo vertinti ir atsižvelgti į tai, kaip giliai yra įsišaknijusios prieglobsčio prašytojų pažiūros bei kokiais būdais jie reiškė jas, kadangi būtent šios aplinkybės gali turėti tiesioginę įtaką grėsmės prieglobsčio prašytojui atsiradimui. Tuo tarpu konstatavimas, jog nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojų politinės pažiūros būtų giliai įsišaknijusios arba net išreikštos, taip pat yra tik žemutinės ribos nustatymas, kadangi rizika patirti persekiojimą kartais gali būti reali, net jeigu prieglobsčio prašytojas ir neišreiškė savo pažiūrų. Sutiktina su atsakovu, kad minėtos aplinkybės yra reikšmingos tiek, kiek joms reikšmę suteikia persekiotojas. Vis tik teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų ar duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia pareiškėją vertina ar yra identifikavusi kaip turintį minėtus įsitikinimus. 

46.       Pareiškėjas mano, kad jam pabėgėlio statusas turėtų būti suteiktas, nes jo situacija visiškai atitinka Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą persekiojimo formą. Minėta norma numato, kad „persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali būti, inter alia, pasireikšti tokiomis formomis: <...> e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai“. Įvertinus, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) metai, o Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nėra gavęs šaukimo į karinę tarnybą ar paklausimų dėl jo galimybės atlikti tarnybą, (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai nebuvo su juo susisiekę, nesiteiravo apie jo dabartinę padėtį, apie jo galimybę atlikti karo tarnybą, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančios informacijos, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas šiuo aspektu galėtų patirti persekiojimą ir turėtų būti aktualus minėtas direktyvos punktas.

Dėl išsiuntimo, draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimo

47.       Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu, nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus, įvesti į SIS perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

48.       Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, vertinant pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos, buvo atsižvelgta į VSD (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame atsižvelgus į pareiškėjo tarnavimo (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas akcentavo, kad neturi įgaliojimų paneigti VSD teikiamų išvadų dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl nepaisant to, kad nenustatė byloje duomenų apie pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, įvertinęs jo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl jam nėra suteikiama teisė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir jis turi būti išsiunčiamas į savo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Minėtą sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog egzistuoja aplinkybės dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti išsiunčiamas.

49.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nes VSD nustatė, kad jis kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, taip pat nustatė, kad minėtas sprendimas paliktas nepakeistas galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini). Administracinėje byloje dėl Leidimo panaikinimo nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis yra baigęs (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

50.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad negalima atimti (duomenys neskelbtini), jei nėra jokių objektyvių ir realių jo keliamos grėsmės Lietuvai įrodymų. Nežiūrint pilietybės, pareiškėjas realiai neturi jokios kitos „kilmės valstybės“, į kurią galėtų grįžti. (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys yra pakankami aplinkybei, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei, pagrįsti, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjant išsiuntimo klausimą, teismas turi spręsti ne tik apie pareiškėjo pavojingumo (grėsmės) valstybei laipsnį, bet ir atskleisti ar pareiškėjas gali būti išsiųstas dėl savo tautybės. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad sprendžiant išsiuntimo klausimą yra aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimas 55978/20).

51.       Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo paliktos nepakeistos Sprendimo dalys dėl pareiškėjo išsiuntimo bei draudimo atvykti, teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė teisinį reguliavimą, todėl padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas turi būti išsiųstas ir jam uždraudžiama atvykti į Lietuvą nustatytą laikotarpį.

52.       Įstatymo 133 straipsnio 2 dalis numato, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. To pačio straipsnio 5 dalis numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

53.       Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Minėtos tvarkos 38 punktas numato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: <...> 38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

54.       Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

55.       Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių ar nepateikė įrodymų, kurie suponuotų kitokią išvadą.

56.       Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertintas jo pavojingumo (grėsmės) valstybei laipsnis, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pavojingumą valstybės saugumui, nustatytą byloje dėl leidimo gyventi, automatiškai perkėlė į šią bylą dėl prieglobsčio suteikimo. Prieglobsčio byloje pareiškėjo pavojingumas turi būti vertinamas kitaip, taikant visai kitą testą. Galutinai klausimas dėl pareiškėjo pavojingumo leidimo gyventi byloje nėra išspręstas, nes pareiškėjas padavė peticiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir inicijavo bylą (duomenys neskelbtini), kurioje nagrinėjamas klausimas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio (teisė į privataus šeimos gyvenimo gerbimą) pažeidimo, priėmus skundžiamus Migracijos departamento sprendimus. Anot pareiškėjo, pateikta peticija bus pildoma ir dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo (teisė į orumą, draudimą kankinti ir žeminti).

57.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas subjektyviai vertina peticijos pateikimo Europos Žmogaus Teisių Teismui teisinę reikšmę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) galutinai padarytai išvadai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir taip pat įtaką nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismui pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, arba kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nustatyta asmens teisė, tai yra pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka (ABTĮ 156 str. 2 d. 1 p.). Nors neabejotinai Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai yra reikšmingi ir svarbūs, tačiau šioje proceso stadijoje nekeičia fakto, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi, turinčia res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią, galutinai ir neskundžiamai nustatyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti šiomis išvadomis. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jis (duomenys neskelbtini), tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 11 punktu kilmės valstybe laikoma valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, kai užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, – valstybė, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti kitaip, nei kad Įstatymo prasme pareiškėjo kilmės valstybė yra (duomenys neskelbtini). 

58.       Dėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad jis yra (duomenys neskelbtini).

59.       Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). (duomenys neskelbtini).

60.       Taigi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmė savaime nesuponuoja išvados, kad jis negali būti išsiunčiamas ar / ir jam uždraudžiama atvykti į Lietuvą. Be kita ko, ir pareiškėjo nurodomas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimas 55978/20) šių išvadų nekeičia. Minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismo išvadomis nebuvo pagrindo vadovautis.

61.       Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad buvo netinkamai taikytas SIS reglamentas. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo pareiškėjui, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu įvestas į SIS perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

62.       Sprendime dėl persėjimo įvedimo atsižvelgta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovautasi Įstatymo 133 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu, NAS taisyklių 5 ir 15 punktais, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu.

63.       Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

64.       Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

65.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

66.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Europos Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

67.       Sprendime nurodyta, kad būtinybę įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą sąlygojo, tai, kad VSD pateikė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, užsienietis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą.

68.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, sprendė, kad toks pagrindas laikytinas pakankamu SIS perspėjimo įvedimui. SIS perspėjimas, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas Sprendime pakankamai formaliai motyvavo dėl įvesto perspėjimo į SIS proporcingumo ir adekvatumo, minėtas pagrindimas nėra susijęs su individualiu pareiškėjo situacijos vertinimu, kuris turi apimti draudimo atvykti bei apsigyventi padarinius, nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo į SIS neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Sprendimo dalis dėl įvesto perspėjimo į SIS nelaikytina proporcinga, ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio ir SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties

70.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įvestas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Tais atvejais, kai skundas patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.).

72.       ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

73.       Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymą priteisti teismo ir bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas pateikė apeliaciniame skunde ir pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (advokato L. B. 2025 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AB Nr. 00083 200 Eur (teisinės paslaugos Lietuvoje. 200 Eur dalis (iš 800 Eur bendros kainos) už apeliaciją į LVAT parengimą prieglobsčio byloje), advokato L. B. 2025 m. gegužės 5 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1072646 200 Eur sumai, advokato padėjėjo V. K. 2025 m. gegužės 5 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1072646 600 Eur sumai, 2025 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymą apie 11,25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą).

74.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą, pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 išaiškinta, kad, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį; šio ribojimo tikslas yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teisme asmenims būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, o nesilaikant šio ribojimo asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos 600 Eur išlaidos pagal advokato padėjėjo V. K. 2025 m. gegužės 5 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1072646 600 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą nėra priteistinos pareiškėjui.

75.       Pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma (už advokato L. B. suteiktas teisines paslaugas apeliacijoje) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių nurodytos sumos už apeliacinio skundo surašymą, todėl ši išlaidų suma gali būti priteisiama iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinant vieną iš keturių pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą ir 2,80 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52650 dalį, kuria įvestas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 5 (penkiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Kitą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 52,80 Eur (penkiasdešimt du eurus, aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai                                                                             Audrius Bakaveckas

                                                                                                          Arūnas Sutkevičius

                                                                                              Virginija Volskienė