Civilinė byla Nr. e2A-428-357/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03703-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: : 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.; 2.4.4.1; 3.1.7.6.;
3.2.4.11.; 3.3.1.14.;3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-145-1119/2023 pagal ieškovės A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams V. D. ir D. D. dėl nuosavybės teisių gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: įpareigoti atsakovus V. D. ir D. D. savo sąskaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodezijos linija“ parengtą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemą, iš ieškovei A. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, esantį nuo 14 cm iki 37 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies; pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, esantį nuo 13 cm iki 1 m 30 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies; pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, prasidedantį nuo 28 cm, posūkyje siekiantį 54 cm ir besibaigiantį 15 cm aukščiu, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies; pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype neteisėtai pasodintus želdinius - 9 vnt. kalnų pušų; pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype pastatytą statybinį vagonėlį; pašalinti neteisėtai suformuotą įvažiavimą, koordinačių sistemos taškuose Nr. 1 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 2 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 5 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 6 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); pašalinti neteisėtai suformuotą įvažiavimą, koordinačių sistemos taškuose Nr. 7 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 8 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 9 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 10 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 11 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 12 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 13 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 14 (x = (duomenys neskelbtini); y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 15 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); nugriauti neteisėtai įrengtą betoninių trinkelių dangą, koordinačių sistemos taškuose Nr. 2 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 3 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 4 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 5 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); nugriauti neteisėtai įrengtą asfalto dangą, koordinačių sistemos taškuose Nr. 16 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 17 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 18 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 19 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 20 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 21 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); išmontuoti neteisėtai įrengtą nuotekų valymo įrenginį, ties koordinačių sistemos tašku Nr. 26 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)) (reikalavimo teismo posėdyje ieškovės atstovas nebepalaikė, nes po bylos iškėlimo atsakovai šį reikalavimą įvykdė); išmontuoti neteisėtai įrengtą lauko kanalizacijos vamzdį (PVC d200), ties koordinačių sistemos taškais Nr. 8 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 13 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)) (reikalavimo teismo posėdyje ieškovės atstovas nebepalaikė, nes po bylos iškėlimo atsakovai šį reikalavimą įvykdė). Įpareigoti atsakovus V. D. ir D. D., neįvykdžius teismo įpareigojimo per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į ieškovės sąskaitą sumokėti po 100,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo matavimo darbus buvo pastebėta, kad jos žemės sklype atsakovai atliko statybos ir kitus darbus, kuriems ieškovė nedavė sutikimo - neteisėtai pastatė statybinį vagonėlį, neteisėtai suformavo įvažiavimus į sau priklausantį žemės sklypą, neteisėtai įrengė betoninių trinkelių ir asfalto dangas, nuotekų valymo įrenginį, lauko kanalizacijos vamzdį, pasodino želdinius. Pažymėjo, kad minėti atsakovų veiksmai apribojo ieškovės galimybes naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, o atsakovams įrengus nuotekų valymo įrenginį ieškovės valdomame žemės sklype, aplink nuotekų valymo įrenginį taikytinas specialus žemės naudojimo rėžimas, nes esant apsaugos zonai, ieškovė privalėtų laikytis tam tikrų įstatymuose įtvirtintų apribojimų ir tai atitinkamai sumažina žemės sklypo rinkos vertę. Paaiškino, kad nors ieškovės žemės sklypui yra nustatytas servitutas, jis yra tarnaujantis žemės sklypas, suteikiantis teisę naudotis keliu, taip pat tiesti infrastruktūrą (viešąją infrastruktūrą, o ne privačią), tačiau servitutas nesuteikia teisės atsakovams, be ieškovės sutikimo, statyti statinius. Teigė, kad atsakovai ieškovės žemės sklypo sąskaita kuriasi sau gerbūvį – įsirengė nuotekų sistemą, įvažiavimus, praplėtė savo žemės sklypų ribas, pakeisdami altitudes. Pažymėjo, kad tiesiant kelią, nepašalinus suformuotų įvažiavimų ir jų dangų, šie įvažiavimai neišvengimai bus apgadinti, o ir įvažiavimus atsakovai turi teisę įrengti savo žemės sklypuose, o ne ieškovės žemės sklype. Taip pat nurodė, kad ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas visiškai priklauso nuo atsakovų valios, atsižvelgiant į tai, prašė teismo įpareigoti atsakovus pašalinti minėtus nuosavybės teisės pažeidimus, o jų nepašalinus skirti atsakovams baudą.
3. Atsakovai V. D. ir D. D. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas iš esmės yra tarnaujantis daiktas, kurį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Pažymėjo, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas, kaip kelias, siekiant, kad kiti žemės sklypų savininkai galėtų įgyvendinti savo poreikius – patekti į savo žemės sklypus, tiesti komunikacijas. Valymo įrenginys įrengtas 2011 m. birželio mėn., pušys pasodintos, daugiau kaip prieš 14 metų , ieškovė per visą laikotarpį jokių pretenzijų dėl žemės sklypo nereiškė. Paaiškino, kad visas reljefas yra nelygus, žemės sklypai išsidėstę ant kalno, todėl atsakovai buvo priversti sukelti žemės sklypus, kad suvienodinti aukštį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovų atliktų veiksmų neįmanoma įrengti melioracijos sistemos ar sutvarkyti kelio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus V. D. ir D. D. savo sąskaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Geodezijos linija“ parengtą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemą, iš ieškovei A. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini): pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype neteisėtai pasodintus želdinius - 9 vnt. kalnų pušų; nugriauti neteisėtai įrengtą betoninių trinkelių dangą, koordinačių sistemos taškuose Nr. 2 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 3 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 4 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 5 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); nugriauti neteisėtai įrengtą asfalto dangą, koordinačių sistemos taškuose Nr. 16 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 17 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 18 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 19 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 20 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 21 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); neįvykdžius teismo įpareigojimo per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į ieškovės sąskaitą sumokėti po 100,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, esantį nuo 14 cm iki 37 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies, pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype pastatytą statybinį vagonėlį, išmontuoti neteisėtai įrengtą nuotekų valymo įrenginį, ties koordinačių sistemos tašku Nr. 26 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)), išmontuoti neteisėtai įrengtą lauko kanalizacijos vamzdį (PVC d200), ties koordinačių sistemos taškais Nr. 8 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 13 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)). Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. D. ieškovei 1349,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 7,82 Eur valstybei, iš atsakovės D. D. priteisė ieškovei 1349,39 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 7,81 Eur valstybei, iš ieškovės priteisė valstybei 8,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovai ieškovei priklausančiame žemės sklype atliko tam tikrus statybos darbus, o būtent – sukėlė žemės sklypus, suformavo įvažiavimus, vieną įvažiavimą padengė asfalto danga, įrengė betoninių trinkelių aikštelę, pasodino pušis, taip pat, kad atsakovai šių darbų atlikimui neturėjo ieškovės rašytinio sutikimo. Atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pašalino dalį pažeidimų - perkėlė statybinį vagonėlį ir pašalino gruntą žemės sklype (duomenys neskelbtini), išmontavo nuotekų įrenginį ir lauko kanalizacijos vamzdį (alsuoklį) ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovei atsisakius šių reikalavimų, teismas byla nurodytose dalyse nutraukė.
6. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kada atsakovai adresu (duomenys neskelbtini), įsirengė apie 252,72 m2 betoninių trinkelių aikštelę, kurios dalis - apie 45,01 m2 buvo įrengta ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad atsakovai įrengti minėtą aikštelę ieškovės sutikimo neturėjo, kitu pagrindu žemės sklypo dalies, kurioje įrengta dalis aikštelės, nevaldė. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad 45,01 m2 dalis betoninių trinkelių aikštelės pastatyta neturint statytojo teisės, neteisėtai.
7. Teismas nustatė, kad atsakovų žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sukelti, ieškovės žemės sklype suformuoti šlaitai. Ieškovės sklype nuo 2020-01-02 buvo nustatytos 0.0158 ha ploto kelio apsaugos zonos. Įvertinęs tai, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) betoninių trinkelių aikštelę įrengė 2015 m., teismas laikė, kad žemės darbai buvo atlikti dar anksčiau. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad žemės darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovai atliko iki kelio apsaugos zonų nustatymo ir neprivalėjo gauti ieškovės rašytinio sutikimo. Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti grunto pylimus, teismas pripažino, kad pagal bylos duomenis neįmanoma nustatyti, kokios buvo altitudės šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki žemės darbų atlikimo, todėl ieškovės reikalavimą pašalinti gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio laikė nepagrįstu. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pašalinti gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio iš esmės reikštų nepagrįstą įpareigojimą atsakovams ieškovės žemės sklype ne tik pašalinti atsakovų supilto grunto dalis, bet iš esmės atlikti ieškovės žemės sklypo gerinimo darbus, t. y., pašalinti visą gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio taip išlyginant žemės sklypo paviršių.
8. Dėl ieškovės sklype pasodintų želdinių (pušų) teismas vertino, kad pušys pasodintos ieškovės žemės sklype, kuriame nuo 2020-01-02 nustatytos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (po 0.2691 ha ploto), taigi šiose zonose draudžiama sodinti ir auginti želdinius (taip pat ir pušis). Ir nors atsakovų teigimu, pušys buvo pasodintos 2012 m., tuo metu negaliojant minėtiems ribojimams, teismas pripažino, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė leido atsakovams minėtus želdinius sodinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš jos žemės sklypo pašalinti minėtus želdinius.
9. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovai ieškovės žemės sklype, ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savo lėšomis suformavo įvažiavimus į jiems priklausančius žemės sklypus, duomenų, jog ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, būtų prisidėjusi prie įvažiavimų (nuovažų) įrengimo, ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovai savo lėšomis pagerino ieškovei priklausantį žemės sklypą, o ieškovės reikalavimas pašalinti įvažiavimus iš esmės pažeistų atsakovų teisę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nes kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju įrengdami įvažiavimus atsakovai gerino ieškovės žemės sklypą savo lėšomis, ir tokiu būdu kompensavo ieškovei kaip žemės sklypo savininkei padarytą pažeidimą (įvažiavimo įrengimą neturint ieškovės sutikimo). Todėl pareigos pašalinti įvažiavimus nustatymą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), bei į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nenustatė norminių statybos aktų pažeidimų įrengiant įvažiavimus (nuovažas), teismas įvertino kaip neproporcingą siekiamam tikslui, todėl šioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė (CPK 270 str.).
10. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, žemės sklypas yra tarnaujantis. 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki jų padalinimo nebuvo suteikta teisė naudotis kelio servitutu, nes ieškovė be apribojimų per savo žemės sklypą galėjo patekti į jai tuo metu priklausiusius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau perleidus minėtus žemės sklypus atsakovams, atsakovai naudojosi ieškovei priklausančiam žemės sklypui nustatytu kelio servitutu, kad patektų į jiems priklausančius žemės sklypus.
11. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovai žemės sklype ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) apie 2012 m. įsirengė apie 30 kv. m. asfalto dangos aikštelę. Tačiau atsakovai minėtą aikštelę ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengė neturėdami jos sutikimo, kitu pagrindu žemės sklypo dalies, kurioje įrengta aikštelė, nevaldė, taigi asfalto dangos aikštelę pastatė neturint statytojo teisės, neteisėtai.
12. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pašalinti pažeidimus, teismas paminėjo, kad iki sprendimo priėmimo nebuvo suformuotas statinys – kelias, duomenų, kad ieškovė gerintų žemės sklypą, tvarkydama kelią, įrengdama įvažiavimus, įrengdama kelio dangą, byloje nebuvo. Teismas nurodė, kad žemės sklypo savininkai turi teisę statyti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statinius (LR Statybos įstatymo 3 str. 1 d.), jei tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl teismas vertino, jog ieškovė, būdama žemės sklypo savininke, gali bet kuriuo metu pradėti kelio kaip statinio projektavimo, statybos ir registravimo darbus.
13. Įvertinęs ieškovės į bylą pateiktą 2022-12-29 UAB „Geodezijos linija“ parengtą melioracijos rekonstrukcijos darbų schemą, liudytojo L. D. parodymus, teismas sprendė, kad nors sprendimo priėmimo metu nustatyti byloje pažeidimai faktiškai netrukdo ieškovei valdyti ar naudoti žemės sklypo, tačiau tuo atveju, jei ieškovė imtųsi veiksmų tiek įrengti kelią, tiek ir įrengti melioracijos sistemą, tokiu atveju atsakovų įrengti statiniai – betoninių trinkelių aikštelė, asfalto aikštelė, pasodinti želdiniai trukdytų atlikti reikiamus statybos darbus. Atsakovams nepateikus įrodymų ir neteigiant, kad minėtų pažeidimų pašalinimas jiems sukeltų nepagrįstai dideles išlaidas, ar kad šių pažeidimų pašalinimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra neįmanomas, teismas padarė išvadą, kad šiose dalyse patikslinto ieškinio reikalavimai yra visiškai pagrįsti, o reikalavimas juos pašalinti yra proporcingas siekiamam tikslui bei atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą, todėl juos tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė A. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą toje dalyje, kuria patikslintas ieškinys atmestas ir įpareigoti atsakovus V. D. ir D. D. savo sąskaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. ir vietovės pavadinimu – (duomenys neskelbtini):
14.1. pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, esantį nuo 13 cm iki 1 m 30 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies;
14.2. pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, prasidedantį nuo 28 cm, posūkyje siekiantį 54 cm ir besibaigiantį 15 cm aukščiu, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies;
14.3. pašalinti neteisėtai suformuotą įvažiavimą, koordinačių sistemos taškuose Nr. 1 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 2 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 5 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 6 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));
14.4. pašalinti neteisėtai suformuotą įvažiavimą, koordinačių sistemos taškuose Nr. 7 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 8 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 9 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 10 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 11 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 12 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 13 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 14 (x = (duomenys neskelbtini); y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 15 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));
14.5. priteisti iš atsakovų V. D. ir D. D. ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Apeliantė pareikšdama negatorinius reikalavimus, byloje turėjo įrodyti tai, kad ji yra žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsikertant į šiuos reikalavimus, atsakovai turėjo pareigą įrodyti, jog jie elgiasi teisėtai, t. y. neužima ir nesinaudoja ieškovei priklausančia žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti žemę. Apeliantės įsitikinimu, ji nagrinėjamu atveju įrodė būtinas nustatyti aplinkybes – 1) kad ji yra žemės sklypo savininkė, 2) kad atsakovai pažeidė jos nuosavybės teises į žemės sklypą, t. y. neturėdami jos sutikimo ar kito teisėto pagrindo, koregavo jos žemės sklypo aukščius, pildami gruntą, savo poreikiams, ieškovės sklypo ribose susiformavo įvažiavimus. Tuo tarpu, atsakovai neįrodė, kad jų elgesys (pasireiškiantis statybos darbais, sklypų aukščių pakėlimu panaudojant gruntą, savavališku įvažiavimų suformavimu) neturint ieškovės – žemės sklypo savininkės sutikimo (leidimo)) atitinka teisės aktų reikalavimus.
15.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovų suformuotų pylimų pašalinimo yra nepagrįstas, nes nėra žinomos iki žemės darbų atlikimo buvusios altitudės, o taip pat šis reikalavimas reikštų nepagrįstą įpareigojimą ne tik pašalinti supilto grunto dalis, bet iš esmės atlikti žemės sklypo gerinimo darbus, t. y. pašalinti visą gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio taip išlyginant Žemės sklypo Nr. 1 paviršių. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai (Nužymėjimo schema, 2022 m. liepos 20 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-64, UAB „Projektuotojų studija“ parengtas gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis planas, užsakymo Nr. 77, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotos nuotraukos) vieningai patvirtina tai, kad atsakovai sąmoningai pakeitė natūralų žemės sklypo natūralų reljefą, supildami gruntą, tokiu būdu pakeldami apeliantei priklausantį žemės sklypą. Apeliantės vertinimu, neteisėto veikimo rezultato pašalinimas niekaip negali būti laikytinas žemės sklypo gerinimo darbais, kaip nurodoma skundžiamame sprendime. Altitudžių pokytis byloje buvo nustatytas, kad patvirtinti neteisėtą atsakovų veikimą ieškovės nuosavybėje – grunto supylimą, o ne tam, kad pareikalauti grąžinti žemės sklypą į identišką būklę, buvusią prieš daugiau nei 10 m.
15.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų įrengtais įvažiavimais nebuvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės, atvirkščiai – atsakovai tokiu būdu savo piniginėmis lėšomis pagerino ieškovei priklausantį žemės sklypą. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nesuteikia kitiems asmenims teisės, neturint reikiamų sutikimų ir/ar leidimų, savavališkai ir savo nuožiūra pasirinktomis medžiagomis ir būdais (juolab patiems, neturint reikiamų žinių) įsirengti įvažiavimus svetimo sklypo ribose. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pateikusi į bylą dokumentus, kurių pagrindu ieškovės žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, servitutas suteikiantis teisę tiesti požemines, antžemines komunikacijas, taip pat servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, numatant, kad žemės sklypas yra tarnaujantis. Aplinkybė, kad apeliantė iki šiol nėra pareiškusi reikalavimo uždrausti atsakovams naudotis per ieškovės žemės sklypą einančiu keliu nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu ji suteikė atsakovams teisę išplėsti jiems priklausančių žemės sklypų ribas ir įsirengti išvažiavimus apeliantei priklausančiame sklype. Pabrėžtina, kad nei vienas iš atsakovams priklausančių žemės sklypų nėra viešpataujantis ieškovės žemės sklypo atžvilgiu. Servitutai yra nustatyti bendrai vietos infrastruktūrai, o ne išimtinai atsakovų patekimui į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Atsakovams, kaip ir kitiems asmenims (nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos), yra suteikiama teisė naudotis žemės sklypu tik tam tikslui, kurio jie negalėtų pasiekti, jeigu kelio servitutas nebūtų nustatytas, t. y. naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. CK 4.117 straipsnis nesuteikia teisės, nei viešpataujančio daikto savininkui, nei kitam asmeniui keisti tarnaujančio daikto savybes ar išplėsti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas, o daikto išlaikymu nelaikytini tokie veiksmai, kuriais atsakovai kuriasi gerbūvį asmeniniams tikslams, taip pažeisdami tarnaujančio daikto savininko (ieškovės) teises.
15.4. Pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-240/2009 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje byloje yra sprendžiama šiltnamio ir atraminės sienelės pastatymo nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2022 „Nesudėtingi (laikini) statiniai“ I priede nurodytų atstumų iki kaimyninių žemės sklypų ribos teisėtumo klausimas, o ne pačio kaimyninio sklypo apstatymas asmeniniams poreikiams tenkinti reikalingais statiniais, neturint savininko sutikimo. Dėl to, kad nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, apeliantės nuomone, minėta kasacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai.
15.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės reikalavimai pašalinti atsakovų suformuotus grunto pylimus bei įrengtus įvažiavimus nėra proporcingi siekiamam tikslui bei atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą. Atsakovai suformuodami tik jiems naudingus įvažiavimus ieškovei priklausančiame žemės sklype, išplėtė savo žemės sklypų ribas/plotą, taip nepagrįstai ir neatlygintinai pagerindami savo gerbūvį bei sumažindami ieškovės nuosavybės teises valdomo žemės sklypo plotą. Įvažiavimai bei reikalingi pylimai turėjo būti suformuoti atsakovų žemės sklypų ribose, neužvaldant ieškovės nuosavybės. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklype yra suplanuotas kelias, kuris turi užtikrinti tinkamą ir saugų pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą, t. y. jame turi būti nutiesti pėsčiųjų takai, esamo kelio plotis privalo užtikrinti normalų transporto priemonių (bent jau lengvųjų automobilių) prasilenkimą, taip pat šalikelėse (grioviuose) privalo būti įrengta pilnavertė melioracijos sistema, užtikrinanti nuotekų surinkimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovai ne tik, kad savavališkai užėmė ieškovei priklausantį žemės sklypą, tačiau taip pat susiaurino servitutinį kelią, sudarydami nepatogumus ieškovei, gretimai gyvenantiems kaimynams ir kitiems asmenims. Susiaurėjus keliui, transporto priemonėms netgi tapo sunku prasilenkti, dėl ko ieškovei yra reiškiamos pretenzijos. Be to, pasikeitus žemės sklypo plotui ir aukščiams nėra galimybės pilnutinai ir tinkamai (atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus) įrengti kelio, nuotekų tvarkymo sistemos. Norint tinkamai įrengti melioracijos sistemą, paviršinių nuotekų šalinimo sistemą yra reikalingi atitinkami nuolydžiai, grioviai sklypo pakraščiuose. Apeliantė turi lūkesčių sutvarkyti žemės sklypą tokiu būdu, kad jame esantis kelias atitiktų visus važiuojamajai kelio daliai keliamus reikalavimus, tačiau atsakovų neteisėto veikimo padariniai – supilti grunto pylimai ir suformuoti įvažiavimai – visiškai apriboja jai šią galimybę. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad grunto pylimų ir įvažiavimų pašalinimas jiems sukeltų nepagrįstai dideles išlaidas, ar, kad šių apeliantės nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimas yra neįmanomas, todėl apeliantės vertinimu, reikalavimai juos pašalinti yra proporcingi siekiamam tikslui bei atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. D. ir D. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovams 2006 m. spalio 17 d. ir 2007 m. gegužės 29 d. įsigijus žemės sklypus, ir 2008 m. spalio, gruodžio mėn., juos padalijus ir suformavus ieškinyje nurodytus žemės sklypus, ieškovei dar 2003 m. birželio 3 d. priklausančiame žemės sklype nustatyti: kelio servitutas (tarnaujantis); teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Šiuo atveju ieškovei priklausantis žemės sklypas iš esmės yra tarnaujantis daiktas, kurį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Nurodytas ieškovei priklausantis žemės sklypas suformuotas, kaip kelias, siekiant, kad kiti žemės sklypų savininkai galėtų įgyvendinti savo poreikius – patekti į savo žemės sklypus, tiesti komunikacijas. Atsakovai, kaip servituto turėtojai vadovaujantis CK 4.114 straipsniu, prižiūriu ir remontuoja žemės sklypą. Kaip ir nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovės reikalavimas pašalinti įvažiavimus iš esmės pažeistų atsakovų teisę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nes kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra. Tokiu reikalavimu, ieškovė iš esmės siekia apriboti galimybę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.
16.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovai supylė gruntą, esantį nuo 13 cm iki 1 m. 30 cm matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies, taip pakeliant ieškovės žemės sklypo altitudę bei pakeičiant natūralų reljefą. Tačiau ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu grunto matavimus atlieka nuo žemės sklypo, kuris naudojamas, kaip kelias. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs detalųjį planą pagrįstai sprendė, jog detaliojo plano rengimo metu kelio važiuojamosios dalies ir aplinkinių žemės sklypų altitudės skyrėsi, kvartalo reljefas nebuvo lygus. Detaliajame plane nėra fiksuotos altitudės šalia atsakovų žemės sklypų, jos nurodytos pačiuose žemės sklypuose ir nurodytos kelio važiuojamosios dalies altitudės. Kaip ir nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovės pateiktoje schemoje yra užfiksuota šiuo metu esanti situacija, altitudės fiksuotos tiek prie atsakovų žemės sklypų, tiek ir kelio važiuojamojoje dalyje. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu turėjo galimybę apžiūrėti ir faktiškai įvertinti ieškovės žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų reljefo ypatumus. Byloje pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad šalia ieškovės žemės sklypo esančių žemės sklypų aukščiai skiriasi. Ieškovė iš esmės nenurodė, kaip žemės sklypo grunto suformavimas pažeidžia jos interesus ir apsunkina naudojimąsi žemės sklypu, kuris naudojamas, kaip servitutinis kelias. Pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, jog nėra žinomos iki žemės darbų atlikimo buvusios altitudės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl papildomų rašytiniu paaiškinimų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
20. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad susipažinusi su atsakovų atsiliepimu į apeliacinį skundą, mato poreikį pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, susijusius su apeliacinio skundo reikalavimais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR CPK 323 straipsnyje numatytu apribojimu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. LR CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja LR CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (LR CPK 302 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-284-933/2023).
21. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu matyti, kad ieškovė rašytiniais paaiškinimais siekia atsikirsti į atsakovų atsiliepimą į apeliacinį skundą, papildyti apeliacinio skundo argumentaciją. Tokie rašytiniai paaiškinimai neatitinka šios nutarties 20 punkte aptarto teisinio reglamentavimo. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, atsisakytina priimti ieškovės 2023 m. rugsėjo 25 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jie apeliacinės instancijos teismo nevertintini (LR CPK 323 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei A. Ž. asmenine nuosavybės teise priklauso 0.5584 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2237 nustatyti kelio servitutas ir servitutai, suteikiantys teisę tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, nustatytos apsaugos zonos, žemės sklypas yra tarnaujantis. Žemės sklypas ribojasi su atsakovams V. D. ir D. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 0.1058 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 0.1058 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 0.1100 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 0.1098 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2006 m. spalio 17 d. sutarties bei 2007 m. gegužės 29 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties nuorašai, patvirtina, kad minėti, atsakovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, registruoti padalinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini). 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymas „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo ir kadastro rodiklių patikslinimo, atlikus geodezinius matavimus“ Nr. V-2237 patvirtina, kad buvusiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) servitutai nebuvo nustatyti. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos Gyvenamųjų namų statybos kvartalo detaliojo plano matyti, kad įvažiavimai į atsakovų žemės sklypus nebuvo numatyti. Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais - 2003-02-17 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išrašais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, su kuria teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki jų padalinimo nuosavybės teise priklausė ieškovei, todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2237 servitutinio žemės sklypo savininkui (ieškovei) priklausančiuose žemės sklypuose nebuvo nustatyti servitutai (ieškovė be kliūčių galėjo per savo žemės sklypą pasiekti žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Aplinkybės, kad atsakovai naudojasi kelio servitutu, kad pasiektų jiems priklausančius žemės sklypus, neneigė nei viena iš šalių.
23. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad apeliantei priklausančiame žemės sklype ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) atsakovų buvo įrengtas nuotekų šalinimo įrenginys (UAB „Geodezijos linija“ (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemoje pažymėtas Nr. 26) ir alsuoklis (UAB „Geodezijos linija“ (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemoje pažymėtas Nr. 8 ir 13), dalyje žemės sklypo šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas apie 6,20 m ilgio, apie 3 m pločio ir apie 2,87 m aukščio metalinių konstrukcijų statybinis vagonėlis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - UAB „Geodezijos linija“ (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schema, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-06-03 raštas Nr. 2D-10204, 2022-07-20 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-64 patvirtino, kad atsakovai žemės sklype šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įrengė apie 5,65 m ilgio ir 5,20 m pločio asfaltuotą aikštelę, suformavo įvažiavimą, pasodino 9 pušis, ieškovei priklausančiame žemės sklype ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) įsirengė betoninių trinkelių aikštelę, kurios apie 45,01 kv. m. dalis patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavo įvažiavimą.
24. Iš Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022-06-03 rašto Nr. 2D-10204 matyti, kad inspekcija tirdama ieškovės skunde dėl galimai savavališkos statybos nurodytas aplinkybes, neužfiksavo įvažiavimų ar supiltų pylimų, kurių įrengimui būtų buvę reikalingi statybą leidžiantys dokumentai ir statinio projektai, todėl neturėjo pagrindo statytojo (atsakovų) atžvilgiu imtis veiksmų, numatytų LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Pažymėjo, kad su žemės sklypo paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tada, kai reljefas keičiamas vykdant statinių, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statybą. Betoninės aikštelės, trinkelių aikštelės ir nuotekų valymo įrenginio įrengimą inspekcija priskyrė mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams ir nutraukė skundo nagrinėjimą. Tačiau inspekcija taip pat pažymėjo, kad statinių statytojai (atsakovai) neturėdami (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų galinčių pagrįsti pirmiau minėto žemės sklypo valdymą pagrindžiančių dokumentų, neturėdami teisės įgyvendinti statytojų teisių, pažeidė LR Statybos įstatymo 3 str. 5 d.
25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo dėl to, jog atsakovai atlikdami atitinkamus statybos darbus, pasodindami medžius ar pastatydami statybinį vagonėlį neturėjo ieškovės rašytinio sutikimo, nėra.
26. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su šios nutarties 22-24 punktuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tiek pačių šalių paaiškinimai, todėl apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą jomis vadovaujasi ir plačiau dėl jų nebepasisako.
27. Tiek iš ieškovės pateikto patikslinto ieškinio, tiek iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė kėlė reikalavimus dėl jai priklausančiame žemės sklype atliktų statybos darbų pašalinimo, remdamasi tuo, kad atsakovai neturėdami jos sutikimo, jiems nepriklausančiame sklype atliko statybos darbus, ir tokiu būdu išplėtė savo žemės sklypų ribas bei apribojo apeliantei galimybę savo sklype įrengti kelią, atitinkantį visus važiuojamai daliai keliamus reikalavimus, atlikti melioracijos rekonstrukcijos darbus.
28. Atsakovai su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas, kaip kelias, siekiant, kad kiti žemės sklypų savininkai galėtų patekti į savo žemės sklypus, tiesti komunikacijas. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad sukelti žemės sklypus jiems buvo būtina, siekiant sulyginti nelygaus reljefo aukščius, taip pat, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovų atliktų veiksmų neįmanoma įrengti melioracijos sistemos ar sutvarkyti kelio.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkindamas dalį ieškovės reikalavimų vertino, kad atsakovų įrengti statiniai – betoninių trinkelių aikštelė, asfalto aikštelė, pasodinti želdiniai, tuo atveju, jei ieškovė imtųsi veiksmų įrengti kelią, melioracijos sistemą, trukdytų atlikti reikiamus statybos darbus. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad reikalavimas juos pašalinti yra proporcingas siekiamam tikslui bei atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą. Tačiau dėl ieškovės reikalavimo pašalinti įvažiavimus, sprendė, kad tokių reikalavimų patenkinimas iš esmės pažeistų atsakovų teisę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nes kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra. Dėl ieškovės reikalavimų pašalinti ties atsakovų sklypais, ieškovei priklausančiame sklype, supiltą gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio, pirmosios instancijos sprendė, kad ieškovė neįrodė šių reikalavimų pagrįstumo, kadangi remiantis pateiktais duomenimis nebuvo įmanoma nustatyti iki žemės darbų atlikimo buvusias altitudes. Be to teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas pašalinti gruntą reikštų nepagrįstą įpareigojimą atsakovams iš esmės atlikti ieškovės žemės sklypo gerinimo darbus, t. y., pašalinti visą gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio taip išlyginant žemės sklypo paviršių.
30. Nagrinėjamu atveju, apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria atmesti jos reikalavimai pašalinti atsakovų įrengtus įvažiavimus bei supiltą gruntą, teigdama, kad byloje įrodė visas negatoriniam ieškiniui tenkinti būtinas sąlygas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką, motyvus, teisėjų kolegija vertina ir pasisako tik dėl apeliantės ginčijamų reikalavimų netenkinimo pagrįstumo.
Dėl savininko teisių gynimo būdų ir įpareigojimų pašalinti pažeidimus proporcingumo
31. LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas LR CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti LR CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal LR CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023)
32. Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 35 punktą, kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37 punktas).
33. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).
34. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).
35. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į išdėstytą kasacinio teismo praktiką bei LR CK nuostatas, ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, šioje byloje turėjo įrodyti, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir, kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos.
37. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, be abejonės, įrodė, kad yra ginčo sklypo savininkė, tačiau, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų veiksmai, įsirengiant įvažiavimus į jiems priklausančius sklypus bei supilant gruntą, iš esmės pažeidžia jos, kaip ginčo žemės sklypo savininkės teises, ar kitaip apsunkina galimybę naudotis jai priklausančiu nekilnojamu turtu.
38. Paminėtina, jog išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).
39. Taigi, konkrečiu atveju apeliantė turėjo byloje įrodyti, kad dėl atsakovų veiksmų, įsirengiant įvažiavimus į jiems priklausančius sklypus bei supilant gruntą, ji neteko galimybės naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį arba jos nuosavybės teisė yra kitu būdu suvaržyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šių aplinkybių byloje neįrodė.
40. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei priklausančiu ginčo žemės sklypu yra naudojamasi kaip servitutiniu keliu, juo atsakovai patenka į jiems priklausančius sklypus. Taip pat ties atsakovų žemės sklypais adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovai savo lėšomis apeliantės sklypo ribose, yra įsirengę įvažiavimus. Apeliantė teigia, kad tokie atsakovų veiksmai pažeidžia jos teises, kadangi tokiu būdu atsakovai pasigerino savo gerbūvį bei sumažino apeliantės valdomo sklypo plotą. Atsakovai teigė, kad kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra, todėl tokiu reikalavimu ieškovė iš esmės siekia apriboti galimybę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantės argumentą dėl atsakovų gerbūvio gerinimo jos sąskaitą bei sklypo ploto sumažinimo, sprendžia, kad minėti teiginiai niekaip neįrodo kokios konkrečios ieškovės teisės yra apribotos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė negali patekti į jai priklausantį sklypą ar kitaip juo naudotis.
41. Apeliantės nurodyti argumentai, kad ji turi lūkesčių sutvarkyti minėtą žemės sklypą tokiu būdu, kad jame esantis kelias atitiktų visus važiuojamai kelio daliai keliamus reikalavimus, įrengti melioraciją, o atsakovų įvažiavimai apriboja jai šią galimybę, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais (pvz. planais, brėžiniais, specialistų išvadomis ir pan.). Byloje taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kokiu būdu ir kaip minėti įvažiavimai trukdo apeliantei naudotis jai priklausančia nuosavybe. Lūkestis atlikti ateityje tam tikrus kelio įrengimo darbus arba galimai atlikti rekonstrukcijos darbus abiejose servitutinio kelio pusėse, nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovų įsirengti įvažiavimai, kurie jiems dėl objektyvių priežasčių yra reikalingi su tikslu patekti į jų nuosavybę, pažeidžia apeliantės teises. Nors apeliantė nurodė, kad atsakovai susiaurino kelią, ir, kad dėl to apeliantei kiti kaimynai ir asmenys reiškia pretenzijas, vėlgi nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
42. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei priklausantis žemės sklypas, nors ir naudojamas kaip kelias, kaip inžinerinis statinys nėra suformuotas. Duomenų, kad ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, būtų prisidėjusi prie įvažiavimų (nuovažų) įrengimo, byloje nėra. Apeliantė teigė, kad pašalinus įvažiavimus, atsakovų patekimo į jiems priklausančius žemės sklypus galimybė nebūtų atimta ar apribota, tačiau įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovai neįsirengę įvažiavimų į savo sklypus, arba šiuo atveju įpareigojus pašalinti jau įrengtus įvažiavimus, objektyviai netektų galimybės patekti į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, bei prieštaraujantį protingumo ir sąžiningumo principams, apeliantės argumentą, kad atsakovai įsirengdami įvažiavimus tokiu būdų kuriasi gerbuvį asmeniniams tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei priklausantis sklypas buvo padalintas į mažesnius sklypus, kurie atitinkamai buvo perleisti kitiems savininkams, tame tarpe ir atsakovams. Ginčo sklypas buvo ir yra naudojamas kaip servitutinis kelias. Apeliantė įrodymų, kad savo lėšomis, prižiūri minėtą sklypą, ar kad, po jai priklausančių sklypų perleidimo kitiems asmenims, rūpinosi atitinkamos infrastruktūros įrengimu (kelio, privažiavimų prie sklypų įrengimu), nepateikė. Todėl aplinkybė, kad atsakovai tvarko bei prižiūri apeliantei priklausančio sklypo dalį, taip pat, kad įrengė patekimui į jų sklypus būtinus įvažiavimus, negali būti vertinama kaip pačių atsakovų gerbūvio gerinimu.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantė privažiavimų prie anksčiau jai nuosavybės teise priklausančių sklypų, nebuvo įrengusi, konkrečiu atveju atsakovų įsirengti įvažiavimai, nors ir neturint raštiško apeliantės leidimo, jiems yra būtini siekiant patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, daro išvadą, kad pareigos pašalinti įvažiavimus atsakovams nustatymas, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebūtų proporcinga siekiamam tikslui.
44. Tas pats pasakytina ir apie grunto supylimą ieškovės žemės sklypo ribose ties atsakovams priklausančiais sklypais (žemės sklypo pakėlimą). Konkrečiu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovai iš esmės tokius grunto lyginimo veiksmus atliko. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visų pirma, pagal pateiktus duomenis nebuvo galimybės nustatyti pradinio sklypo aukščio ir įvertinti kiek ginčo sklypas buvo pakeltas. Antra, teismas vertino, kad ieškovė neįrodė kokiu būdu atsakovų suformuoti šlaitai pažeidžia (apriboja) jos nuosavybės teises į žemės sklypą, bei, sprendė, kad tokio reikalavimo tenkinimas iš esmės reikštų įpareigojimą atsakovams atlikti ieškovės žemės sklypo gerinimo darbus. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, priešingai nei teigia apeliantė, nors byloje esantys duomenys ir leido vertinti, kad žemės sklypo lyginimo darbai buvo atlikti, tačiau esminių įrodymų, patvirtinančių kokiu būdu buvo pažeistos apeliantės nuosavybės teisės byloje nebuvo pateikta. Apeliantė nors ir teigė, kad supilti grunto pylimai apriboja jai galimybę ginčo sklype įrengti kelią bei melioracijos sistema, bet, kaip jau minėta šios nutarties 41 punkte, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, pirmiausia buvo svarbu nustatyti apeliantės nuosavybės teisių pažeidimo faktą. Šio fakto neįrodžius, pradinis žemės sklypo aukščio nustatymas tampa teisiškai nereikšmingu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nebepasisako.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą praktiką).
46. Rungtyniško proceso, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek LR CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek LR CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 31 punktas).
47. Remiantis minėtomis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo paskirstymo taisykles, ir šiuo aspektu suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent ieškovė, reikalaudama pašalinti atsakovų įrengtus įvažiavimus bei grunto pylimus, turėjo pateikti pakankamus ir patikimus įrodymus, patvirtinančius jos nuosavybės teisių pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta - ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kad atsakovų įrengti įvažiavimo bei atlikti žemės sklypo lyginimo darbai pažeidžia ieškovės teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
48. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-240/2009 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, ir pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi rėmėsi nepagrįstai, tačiau sprendžia, kad ši aplinkybė nesuteikia pagrindo naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
49. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl nuosavybės teisės gynimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
52. LR CPK
98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
53. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovai V. D. ir D. D. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1306,80 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį parengimą (2023 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. AVJ-93/2023; 2023 m. rugsėjo 25 d. pinigų priėmimo Kvitas Serija LAT Nr. 1090317).
54. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovams iš ieškovės lygiomis dalimis priteistinos 1306,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidas (po 653,40 eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct kiekvienam)).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Aleksandras Rusakas
Irena Stasiūnienė