Administracinė byla Nr. I-141-422/2011
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01200-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2..;74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, įgaliotam atstovui Alekui Morozovui,
nedalyvaujant pareiškėjui E. J., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas E. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, ir prašė priteisti 10300 Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus Lt) neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. liepos 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus įvairiose kamerose pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN76:1999, kameros plotas, tenkantis vienam nuteistajam, turi būti 5 m2. Tuo tarpu Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas yra apie 7 m2, pareiškėjo teigimu, jis buvo kalinamas kartu su 4-7 asmenimis. Pareiškėjo nuomone, jis buvo kalinamas antisanitarinėmis, nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Tokiais veiksmais jam padaryta didelė neturtinė žala, kurią vertina 10300 Lt.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą (b. l. 13-14) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2009 m. gegužės 29 d., buvimo metu įstaigoje jis buvo laikomas 141, 223, 324, 344, 339, 240 ir 241 kamerose. Pareiškėjo kalinimo laiku vidutinis laikomas asmenų skaičius įstaigoje buvo 360, Kauno tardymo izoliatorius buvo ir šiuo metu yra perpildytas, todėl teisės aktuose nustatyti reikalavimai buvo pažeisti. Pažymėjo, kad įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių asmenų priėmimą (patalpinimą) į tardymo izoliatorių, nenumato teisės Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui atsisakyti priimti suimtą asmenį, jau esant įstaigoje didesniam skaičiui asmenų, negu numatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2007-01-23 įsakyme Nr. V-27 (didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 239) ir 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 (didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 336). Atsakovas teismui nurodė, jog, nors pareiškėjas atskirais periodais buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 m2, todėl jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau šie pažeidimai padaryti ne dėl administracijos pareigūnų kaltės. Pareiškėjas nenurodė, kaip įkalinimas kameroje, kur jam teko mažesnis nei nustatytas plotas, neigiamai įtakojo jo sveikatą, o taip pat nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors būdu skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos.. Pareiškėjui buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maisto davinys, suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, be to pareiškėjas, kamerose neatitinkančiose nustatyto ploto normos vienam asmeniui, buvo kalinamas ne ištisai, bet periodiškai. Atsakovo manymu, tai, kad pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus kalinamas kamerose neatitinkančiose nustatyto ploto normos vienam asmeniui, žalos atlyginimui nepakanka. Kauno tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas 2004m., nuteistųjų laikymo sąlygos yra geros, pareiškėjo teiginiai dėl jo laikymo antisanitarinėmis, nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis yra visiškai nepagrįsti.
Pareiškėjas E. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, pareiškėjas yra pareiškęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina be neatvykusių asmenų (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiškia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).
Pareiškėjas neturtinės žalos reikalauja dėl to, kad jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant Higienos normos HN76:1999 reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. liepos 19 d. gyvenant perpildytose kamerose teko mažiau nei 5 m2 ploto kiekvienam. Dėl to, kad jis gyveno blogesnėmis buitinėmis sąlygomis nei garantuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, teigia patyręs neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjusi jo sveikata.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktą (2 lentelę), vienam asmeniui, kalinčiam tardymo izoliatoriaus kameroje, gyvenamojoje patalpoje turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 gyvenamojo ploto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „ Dėl Lietuvos higienos normos HN: 2010“ Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ 2.2 punktu Lietuvos higienos normą HN 76: 1999 pripažino netekusia galios. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo” 1.1.2 punkte nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatoriuje didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 336, o šio įsakymo 1.3.1 punkte – kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (b. l. 16).
Pareiškėjas E. J. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. liepos 19 d. Ginčo, kad bylai aktualiu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikoma daugiau asmenų negu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-27 (didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 239 ) ir 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 336) nustatytas maksimalus vietų skaičius, nėra. Byloje esantis išrašas iš suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimo knygų (b. l. 15) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam nuteistajam teko 2,66-15,96 m2, šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Akivaizdu, kad laikant pareiškėją perpildytoje patalpoje, buvo pažeisti taikytinų teisės aktų reikalavimai, todėl darytina išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą.
Pareiškėjas neįrodė, jog buvo kalinamas antisanitarinėmis, nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis. Tačiau gyvendamas perpildytoje patalpoje tardymo izoliatoriuje pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą. Nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į byloje surinktus įrodymus.
Iš byloje esančių medicininių dokumentų ir prie bylos pridėtos E. J. asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, kad jis yra sveikas, nuolatiniai sveikatos patikrinimai jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje buvo atliekami, tačiau sveikatos sutrikimų nenustatyta. Iš įrašų medicininiuose dokumentuose matyti, jog pareiškėjas vartoja įvairius vitaminus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sveikatos būklė, jam būnant tardymo izoliatoriuje, būtų pablogėjusi arba kad būtų taikytas gydymas. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, byloje nustatyta, jog tuo metu Kauno tardymo izoliatorius buvo perpildytas, tačiau, pažymėtina, jog byloje nustatyta aplinkybė, jog pataisos namų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje reikalavimus, yra pakankamas teisinis pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės“ pareiškėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz.,administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A502-1774/2010, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje, negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (bylos medžiaga patvirtina, jog toks pažeidimas nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, o truko apie metus laiko), nesant objektyvių duomenų apie jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Lt, kuri priteistina iš atsakovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė