Baudžiamoji byla Nr. 1A-496-327/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22778-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.1.1.; 2.1.14.; 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Jaliniausko ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,

vertėjai Virginijai Jefimovai,

nukentėjusiajai I. S., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusiajai V. K.,

nuteistajam A. B., jo gy­nėjai ad­vo­ka­tei Angelei Fominienei,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nu­teis­tojo A. B. ape­liacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuos­prendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lie­tu­vos Res­publikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. priklausančio turto vagystės 2015 m. balandžio 18 d.) ir nuteistas septynių mėnesių lais­vės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl I. S. priklausančio turto va­gystės 2015 m. liepos 4 d.) ir nuteistas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės su­ben­drintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės baus­mės, ir paskirta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 54 parų arešto bausme, pa­kei­tus 54 paras arešto į 54 dienų laisvės atėmimo bausmę (BK 65 str. 1 d. 1 p.), prie griežtesnės baus­mės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta vienerių metų laisvės atė­mimo bausmė.

Į bausmės laiką visiškai įskaičiuota atlikta bausmė pagal 2015 m. birželio 12 d. Jonavos ra­jono apylinkės teismo nuosprendį – 54 dienos laisvės atėmimo.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje A. B. pakeista į suėmimą, ir A. B. suimtas teismo salėje. Bausmės pradžia A. B. skai­čiuojama nuo faktinės suėmimo dienos. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai, priteista iš A. B. nukentėjusiajai V. K. 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai I. S. iš A. B. priteista 322,50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista valstybei (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuken­tė­jusiajai I. S. ) iš A. B. 451,39 Eur išlaidų, ir už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 32,77 Eur.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 18 d. apie 17-18 val., būdamas J. V. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš namo pagrobė svetimą, V. K. priklausantį, turtą: rankinį vyrišką laikrodį 15 Eur vertės, vyrišką odi­nę striukę 40 Eur vertės, moterišką medžiaginę striukę 10 Eur vertės, patalynės komplektą 50 Eur vertės, antklodę 10 Eur vertės, 2 vnt. naktinių užuolaidų bendros 20 Eur vertės, staltiesę 20 Eur vertės, turistinę dujinę viryklę 50 Eur vertės, tuo padarė nukentėjusiajai V. K. bendrą 215 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to A. B. 2015 m. liepos 4 d. apie 10-11 val., būdamas I. S. priklau­san­čiame bute (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, I. S. priklausantį, turtą: auk­sinį vestuvinį žiedą 50 Eur vertės, auksinį žiedą su akute 100 Eur vertės, auksinį graviruotą žiedą 130 Eur vertės, auksinę grandinėlę 230 Eur vertės, vieną porą auksinių auskarų 100 Eur vertės, tuo padarė nukentėjusiajai I. S. bendrą 610 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusi­kals­tamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
3. Jonavos rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad A. B. veikos atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinių nesunkių nusikaltimų sudėtį, veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai ir atitinka faktines bylos ap­lin­ky­bes. A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baudžia­mąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką I. K. turto atžvil­giu pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos pada­rymui.
4. Apeliaciniame skunde A. B. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Dėl vagystės iš V. K. išteisinti.
1. Skunde nurodo, kad iš V. K. buto pavogė tik vyrišką rankinį laikrodį, kurį jai grą­žino po to kai buvo sulaikytas. Kitų daiktų nepavogė. Nuteistojo teigimu, šie daiktai galėjo būti pavogti kitų asmenų ir kitomis aplinkybėmis. Jų vagystę nuo­sekliai neigė, daiktai pas nuteistąjį nerasti, kitų įrodymų, šioje dalyje patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau teismas šio principo nesilaikė.
2. Skunde taip pat pažymi, jog dėl vagystės iš I. S. prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Mano, kad ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia. A. B. tei­gimu, teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo pa­da­ryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Nurodo, kad nuo 2015 m. balandžio 18 d. nėra padaręs nusikaltimų, šiuo metu turi tvirtą nuostatą ateityje gyventi dorą gyvenimą, dir­bti. Nuteistasis taip pat nurodo, kad yra sukūręs šeimą, turi vaiką ir nori pats jį auginti. Teigia, kad dirbdamas atlygins žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti jei jis dirbs ir galės greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą I. S..
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios, bei I. S. atstovė prašė skundą atmesti.
6. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisė­tu­mą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. B. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio teisėtumą ir pa­grįs­tu­mą ginčija dviem aspektais, todėl dėl kiekvieno iš jų pasisakytina atskirai.

Dėl V. K. priklausančio turto vagystės.

8. Apeliantas skunde tvirtina, kad duomenų, patvirtinančių jo kaltumą padarius šį nusikaltimą, nėra. Taigi, nuteistasis skunde kelia įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo šiuo aspektu klausimus.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima pa­tikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų paša­li­ni­mu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios pri­va­lo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ta, kad turi būti įvertintas kiek­vienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nus­ta­ty­tos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

10. Šiuo atveju, tai patvirtina ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys, bylą nagrinėjęs pirmosios ins­tancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pri­pažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, lie­čia­mu­mą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas ir argumentuotas išvadas, ati­tin­kan­čias įrodymų turinį. Taigi, priešingai deklaratyviems nuteistojo A. B. skunde nuro­dy­tiems teiginiams, sprendžiant jo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažei­di­mų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pa­grįs­tą nuos­pren­dį, padaryta nebuvo. Apelianto kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą vei­ką – V. K. turto vagystę, pagrįsta byloje esan­čiais ir skundžiamajame nuosprendyje nu­rodytais fak­tiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir bau­džia­mo­jo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis pa­tik­rin­tas teismo proceso metu.

11. Dėl to teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją by­lą ir patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad teismas, šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikėsi BPK 20 straips­nyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 178 straipsnio 1 dalis – pritaikyta tinkamai.

12. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau ji yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. A. B. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būdamas V. K. so­dy­boje nusprendė pavogti laikrodį, nes savo laikrodžio neturėjo. Pamatęs naują patalynės kom­plektą nutarė jį paimti. Paėmė ir nedidelį dujų balioną su degikliu. Namą užrakino, iš sodybos išvažiavo su taksi. Vogtus daiktus pardavė nepa­žįs­ta­mam vyrui (t. 1, b. l. 82-83). Iki­teis­minio ty­ri­mo metu duotuose paro­dy­muose A. B. įvykio aplinkybes išdėstė išsamiai, nuo­sekliai ir detaliai. Byloje nėra duo­me­nų, kad iki apklausos ikiteisminio tyrimo metu jam būtų daromas koks nors poveikis netei­sin­gai paaiškinti apie įvykio aplinkybes. Dėl visų šių ap­lin­kybių teisėjų kolegija vadovaujasi iki­teis­mi­nio tyrimo metu duotais A. B. parodymais. Liudytojas A. K. patvirtino savo iki­teis­minio tyrimo metu duotus parodymus, jog matė, kaip A. B. išvažiuoja su balta ma­šina iš sodybos. Kai į so­dybą atvažiavo šeimininkė, ji pasigedo pa­ta­lynės, laikrodžio, dujinės ply­te­lės, ir kitų daiktų, kurie buvo kam­ba­ryje. Nu­ken­tė­ju­sioji V. K. parodė, kad atvažiavus į sodybą namas buvo už­ra­kintas, vi­duje gu­lė­jo girtas A. K., A. B. nebuvo, visi daiktai buvo išmėtyti, kai kurių daiktų nebuvo, dėl to pas­kam­bino po­li­cijai. Buvo pavogta laikrodis, vyriška striukė, mo­te­riš­ka striu­kė, patalynės komp­lek­tas, lininė antklodė, nak­tinės užuolaidos, stal­tiesė, turistinė dujų viryklė, žalą įvertino 215 Eur. Turto pasi­ge­do iš karto, t. y. 2015 m. balandžio 18 d. 19 val. Teismas sprendžia, kad nu­ken­tėjusios pa­ro­dy­mai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Juos iš dalies patvirtina nuteistojo ir liu­dy­tojo A. K. parodymai. Teismas netu­ri pagrindo abejoti nukentėjusiosios pa­rodymais, kurie pagrindžia nuteistojo kaltę ir paneigia jo gynybinę poziciją, jog V. K. daiktus ga­lė­jo pavogti kažkas kitas. Taigi, įrodymų visuma rodo, jog iš V. K. kaltinime nurodytus daiktus pagrobė A. B..

13. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame nuos­pren­dyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų neturi, o nuteistojo A. B. apeliaciniame skun­duose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pri­im­damas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duome­nys, kuriais Jonavos rajono apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Dėl A. B. paskirtos bausmės.

14. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgė į pa­darytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skiriant baus­mę buvo atsižvelgiama į nuteistojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą – nusikalto neiš­nykus teistumui.

15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas nuteistajam A. B. skiriamą bausmę, vadovavosi BK nuostatomis ir bausmę taikė teisingai. Apylinkės teismas pagrįstai ne­nus­tatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuo­širdžiai gailisi, nes A. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nuteistasis vieną iš nusikalstamų veikų padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusi­kals­ta­mos veikos padarymui. Be to A. B. būdamas jauno amžiaus jau buvo teistas tris kar­tus, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. B. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nesiekia gyventi pagal visuomenei priimtinas gy­ve­nimo taisykles, socializuotis, neišnykus teistumui, vėl nusikalsta, todėl dar kartą patikėti nu­teis­tojo pažadu, jog ateityje nusikalstamų veikų nedarys, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tokiu savo elgesiu nuteistasis kaip tik rodo, jog taisytis nenori. Taigi, apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, apylinkės teis­mas nuteistajam parinko teisingas bausmes.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ape­lia­ciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

17. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno sky­riaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje antri­nės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. B., išlaidas sudaro 17,37 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kal­ti­ni­mo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiek­vienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. B. netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Ramūnas Antanavičius

              Algirdas Jaliniauskas

              Viktoras Preikšas