Civilinė byla Nr. 3K-3-460/2008
Procesinio sprendimo
kategorijos: 27.3.1.10; 44.5.2.17; 44.8; 114.3; 114.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės
(kolegijos pirmininkė), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,
sekretoriaujant Aringui Kartanui,
dalyvaujant ieškovo sodininkų
bendrijos „Šermukšnėlė“ atstovei Valerijai Žlibinienei, advokatui Deividui
Poškai,
atsakovui J. Z., jo atstovui
advokatui Pauliui Vinkleriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Z. kasacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
kovo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų
bendrijos „Šermukšnėlė“ ieškinį atsakovui J. Z. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo sodininkų
bendrijos ir sodininko, ne bendrijos nario, ginčas dėl nuostolių atlyginimo
sodininkų bendrijai, sumokėjusiai elektros energijos tiekėjui už sodininko neteisėtai
vartotą elektros energiją. Ieškovui – sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ nuo
1992 m. iki 2006 m. gruodžio mėn. priklausė nuosavybės teise lokalieji elektros
tinklai (vietinis elektros ūkis) (šiuos tinklus 2006 m. gruodžio mėn. teisės
aktų nustatyta tvarka išpirko AB „Rytų skirstomieji tinklai“). AB „Rytų
skirstomieji tinklai“ išrašydavo kiekvieną mėnesį sodininkų bendrijai sąskaitas–faktūras
už suvartotą elektros energiją, kurias ši apmokėdavo iš sodininkų surinktų lėšų.
Atsakovas yra žemės sklypo ir sodo namo, esančių sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“,
savininkas, tačiau nėra šios bendrijos narys, nes 2000 m. buvo pašalintas iš jų
už skolas. 2003 m. gegužės 6 d. atsakovui buvo nutrauktas elektros energijos
tiekimas; jo skola ieškovui elektros energijos nutraukimo dieną buvo 243,64 Lt.
Ieškovas nurodė,
kad su atsakovu nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, tačiau akivaizdu, kad
šalis siejo faktiniai elektros energijos tiekimo–vartojimo santykiai; atsakovas
nemokėjo už suvartotą elektros energiją, už skolas jam buvo išjungta elektra, tačiau
jis tris kartus savavališkai prisijungė prie elektros energijos tiekimo tinklų;
2006 m. rugsėjo 25 d. surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo
vietos apžiūros aktas; 2006 m. spalio 28 d. speciali komisija nustatė, kad dėl
atsakovo neapskaitinio elektros energijos vartojimo ieškovui padaryta 8146,80
Lt nuostolių; per nustatytą terminą atsakovas žalos neatlygino. Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 8146,80 Lt skolos už elektros energiją ir 5 proc. metines
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas nesutiko
su ieškiniu ir nurodė, kad iš jo reikalaujama sumokėti už tiek elektros
energijos, kiek jis nesuvartojo; mokesčius moka laiku ir tinkamai; apie
elektros energijos išjungimą jam nebuvo pranešama; teismui pateikti aktai apie
neapskaitinį elektros energijos vartojimą yra suklastoti, nes jokia komisija
nebuvo susirinkusi.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto
1–asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė,
kad 2003 m. gegužės 6 d. atsakovo sodo namui buvo nutrauktas elektros energijos
tiekimas; iš 2006 m. rugsėjo 25 d. akto ir neapskaitinio elektros energijos
vartojimo vietos apžiūros akto matyti, kad atsakovas savavališkai prisijungė
prie elektros energijos tiekimo tinklo; 2006 m. spalio 28 d. susirinkusi sodininkų
bendrijos „Šermukšnėlė“ komisija nustatė, kad atsakovo veiksmais dėl
neapskaitinio elektros energijos naudojimo bendrijai padaryta 8146,80 Lt
nuostolių. Ieškovas paaiškino, kad nuostolių dydis apskaičiuotas remiantis 2005
m. spalio 7 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 97.4 punktu,
pagal kurį, kai nustatoma, kad fizinis asmuo savavališkai prijungė elektros
įrenginius prie operatoriaus elektros tinklo, operatorius turi teisę
apskaičiuoti suvartotos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę
nustatydamas šiame punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 6 punkte nurodyta,
kad operatorius – tai perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius;
perdavimo sistemos operatorius – tai juridinis asmuo, nuosavybės ar kita teise
valdantis perdavimo tinklus, atliekantis nacionalinę balansavimo ir sisteminių
paslaugų teikimo funkcijas; skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo,
nuosavybės ar kita teise valdantis, eksploatuojantis, prižiūrintis ir
plėtojantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje,
pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius. Teismas konstatavo, kad ieškovas
negali būti laikomas operatoriumi nurodytų Taisyklių prasme, todėl neturi
teisės pagal šias Taisykles skaičiuoti prašomų priteisti nuostolių; be to, pagal
Taisyklių 6 punktą sodininkų bendrijos priskiriamos buitiniams vartotojams,
todėl ieškovas, būdamas buitinis vartotojas, šioje byloje neturi reikalavimo
teisės.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 27 d. sprendimu
ieškovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės
teismo 2004 m. kovo 14 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir dalį
ieškinio patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 6763,73 Lt nuostoliams
atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2006 m.
gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija pažymėjo, kad iš byloje
pateiktų aktų matyti, jog sodininkų bendrijos valdybos nariai ir kiti nariai
yra patvirtinę, kad atsakovas savavališkai prisijungė elektros energiją, t. y. vartojo
ją be apskaitos, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo žalos,
atsiradusios dėl neapskaitinio energijos vartojimo, atlyginimo. Kolegija nustatė,
kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui
dėl žalos, atsiradusios atsakovui neteisėtai naudojus elektros energiją 2002 m.
ir 2003 m., nes ieškinį padavė 2006 m. lapkričio 28 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis),
todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas priteisinat jam nuostolių atlyginimą už
laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 13 d. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje šioje
byloje, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė,
jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį teismas turi imtis procesinių
priemonių, jog nuostolių dydis, kurį sudaro ieškovo sumokėta suma už atsakovo
suvartotą elektros energijos kiekį, būtų apskaičiuotas kiek galima tiksliau,
taikant įprastinius suvartotos elektros energijos apskaičiavimo būdus; nuostolių
dydžiui nustatyti svarbūs yra duomenys apie bendrijos sumokėtas sumas už
sodininkų suvartotą elektros energiją, įsiskolinusius asmenis, kiekvieno
sodininko skolos dydį, apskaičiuotą pagal apskaitos prietaisus, ir sodininkų
apskaitos prietaisų duomenimis nepagrįstą suvartotą elektros energijos kiekį. Kolegija
nurodė, kad iš ieškovo pateiktos įmokų suvestinės Nr. 4 matyti, jog ieškovo
neapskaičiuota, kiek nesumokėjo atsakovas per atskirus laikotarpius nuo 2002 m.
iki 2006 m., tik nurodyta: kiek sumokėjo bendrija kiekvienais metais AB „Rytų
skirstomieji tinklai“; kiek surinkta iš sodininkų už jų suvartotą elektros
energiją į bendrijos kasą; kiek sumokėta už vandens siurblinės suvartotą energiją;
nurodyta, kad už 2006 m. suvartotą energiją neatsiskaitė vienas bendrijos
narys. Kolegija iš ieškovo pateiktų duomenų nustatė: kiek bendrija sumokėjo AB
„Rytų skirstomieji tinklai“ 2004–2006 m. laikotarpiu; kiek nurodytu
laikotarpiu surinkta bendrijos narių ir sodininkų mokesčių už elektros energiją
į bendrijos kasą; kiek šiuo laikotarpiu sumokėta už vandens siurblinės suvartotą
elektros energiją; vienas iš bendrijos narių yra skolingas ieškovui už elektros
energiją 32 Lt, todėl šia suma mažintina apskaičiuota kaip atsakovo skola suma.
Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad pažymose nurodytos sumos neatitinka
faktinės padėties, ir nurodė, kad atsakovas, ginčydamas vandens siurblinės suvartotos
elektros energijos kiekį, nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių buhalterės parengtas
pažymas. Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pasiūlė atsakovui
pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo rašytiniuose įrodymuose nurodytus
skaičius, atidėjo teismo posėdį, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė,
todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais įrodymais apie elektros energijos
kiekį, kurį galėjo sunaudoti atsakovas nuo 2004 m. iki 2006 m. Kolegija
konstatavo, kad, pritaikius ieškinio senatį dėl žalos 2002 m. ir 2003 m.,
ieškovas yra sumokėjęs už atsakovą 6763,73 Lt, taigi tokio dydžio žalos
atlyginimas ir priteistinas ieškovui.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 27 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas iš
esmės pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje ir 179 straipsnio 2 dalyje nustatytas
įrodymų vertinimo taisykles. Teismas priteisė iš kasatoriaus žalos atlyginimą,
apskaičiuotą tik pagal ieškovo pateiktus išvestinius įrodymus (sodininkų
bendrijos „Šermukšnėlė“ įmokų už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją
suvestines, pažymų apie vandens siurblinės suvartotą elektros energiją išrašus,
elektros energijos patikrinimo aktus), surašytus su aritmetinėmis, loginėmis
klaidomis ir nepagrįstus pirminiais dokumentais. Taisyklių 86 punkte nustatyta,
kad vartotojui patiekta elektros energija, suteiktos elektros energijos
persiuntimo paslaugos ir (ar) reaktyvioji energija apskaitomi pagal įrengtų
elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Taisyklėse ar sutartyje
nurodytais būdais. Kasatoriaus skola už suvartotą elektros energiją galėjo būti
apskaičiuota tik pagal elektros energijos skaitiklių rodmenis, juolab kad
byloje nepaneigta, jog užplombuotas kasatoriaus elektros skaitiklis rodė
tikslius duomenis iki 2006 m. spalio 28 d., kai buvo nuplėšta plomba. Pagal
nurodytą skaitiklį kasatoriaus suvartota 1606 kW; banko duomenimis, kasatoriaus
sumokėta iki 1583 kW; tai užfiksuota ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“
duomenyse nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Dėl to iki 2006 m.
spalio 28 d. apskritai nebuvo ir negalėjo būti jokio neapskaitinio elektros vartojimo.
Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo suvestine Nr. 4, pateikta be pirminių
dokumentų – revizijos aktų, visuotinių susirinkimų protokolų). Be to, ši
suvestinė nepagrįsta atrodė ir skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, kuris
nurodė, kad ieškovo neapskaičiuota, kokio dydžio skolos nesumokėjęs atsakovas
už kiekvieną laikotarpį nuo 2002 m. iki 2006 m.; kiek sumokėjo bendrija
kiekvienais metais elektros tinklams; kiek surinkta iš sodininkų į bendrijos
kasą; kiek sumokėta už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją. Suvestinėje
nenurodytos 2–ojo ir 3–iojo sektoriaus siurblinės, kurios realiai vartojo
elektros energiją. Akivaizdu, kad teismas, remdamasis nepatikimais skolos už
suvartotą elektros energiją nustatymo būdais, kai skolą nuo 2002 m. iki
2006 m. pabaigos buvo galima nustatyti pagal užplombuoto elektros skaitiklio
rodmenimis, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis).
Be to, teismas galėjo remtis sodininkų bendrijos 1–ojo sektoriaus skaitiklio
rodmenimis, palygindamas juos su šio sektoriaus, kuriam priklauso kasatorius,
sodininkų įmokų už elektros energiją duomenimis, ir būtent šis metodas būtų
leidęs tiksliai nustatyti, yra kasatorius skolingas ieškovui ar ne.
2. Vertindamas
nurodytus įrodymus, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią
fizinio ir juridinio asmenų santykiuose fizinis asmuo paprastai yra socialine
ir ekonomine prasme silpnesnioji šalis; dėl to tokio pobūdžio bylose teismas
turi atsižvelgti į tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti
kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas būtent juridinis asmuo, kuris,
tvarkydamas dokumentus savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie išimtinai
naudingi jam, atitinkamai – nenaudingi fiziniam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje L. R.
v. A.V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-217/1999; 2001 m. sausio 22 d. nutartį
civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą“, bylos Nr. 3K-3-48/2001,
kt.).
3. Teismas
pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą nustatyti nuostolių
dydį, kai šalis negali tiksliai jų įrodyti. Kasacinis teismas, grąžindamas šią
bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nurodė, kad teismas turi būti
aktyvus ir, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, imtis
procesinių priemonių, kad nuostolių dydis būtų apskaičiuotas kaip galima
tiksliau, taikant įprastinius suvartotos elektros energijos apskaičiavimo
būdus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė kasatoriui terminą įrodymams,
paneigiantiems ieškovo buhalterės parengtas pažymas, pateikti, tačiau
neatsižvelgė į tai, kad kasatorius tokių duomenų iš tiesų negali gauti. Dėl to
kasatorius prašė teismo išreikalauti konkrečius įrodymus ir juos ištirti,
apklausti liudytojus, tačiau teismas šiuos prašymus nepagrįstai atmetė.
Akivaizdu, kad teismas nevykdė kasacinio teismo nurodymo būti aktyviam ir
nesiėmė priemonių kiek galima tiksliai skolos sumai nustatyti: neįvertino, kad
visuose aktuose dėl tariamai neapskaitinio elektros energijos vartojimo
(išskyrus 2003 m. gegužės 6 d. aktą) neužfiksuoti skaitiklių rodmenys; neatsižvelgė
į tai, kad ieškovas pateikė akivaizdžiai netinkamą įrodymą – tik vienos vandens
siurblinės suklastotas suvestines ir pažymų išrašus su šiurkščiomis loginėmis,
aritmetinėmis klaidomis; ignoravo pagrįstus kasatoriaus teiginius, kad ieškovas
nė vienam sodininkui neišdavė atsiskaitymo kvitų ir vedė „juodąją“ buhalteriją;
nevertino kasatoriaus paaiškinimų, kad jis nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d.
naudojosi kaimyno elektra – buvo nuvedęs laidą į vieną jo namo rozetę ir
atsiskaitė, sumokėdamas 100 Lt; negalėdamas naudotis elektra, laikė šaldytuvą
giminaičio sodo namelyje; netyrė, kokiais laikotarpiais kasatorius buvo
tariamai savavališkai prisijungęs prie elektros tinklų ir kiek sunaudojo
elektros; priteisė iš kasatoriaus skolą už 2004–2006 m., nors jam elektra buvo
išjungta ir jis iš esmės jos nenaudojo (naudojo tik po tinklų perdavimo AB
„Rytų skirstomieji tinklai“, t. y. nuo 2006 m. liepos 15 d.); neatsižvelgė į
tai, kad ieškovo aktai dėl elektros energijos patikrinimo kasatoriaus sodo name
yra galbūt suklastoti, nes juos pasirašę kaip bendrijos elektrikai asmenys aktų
surašymo laikotarpiu oficialiai nedirbo bendrijoje; nesiaiškino aplinkybių dėl
ieškovo bendrijoje esančių vandens siurblinių skaičiaus – jų yra trys ir jos
visos dideliais kiekiais naudoja elektros energiją.
4. Teismas,
įpareigodamas kasatorių pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo buhalterės
parengtose pažymose nurodytus duomenis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo
pareigą (CPK 178 straipsnis). Kasatorius nedisponuoja duomenimis apie
suvartotą elektros energiją, todėl ja įrodinėjimo pareiga perkelta nepagrįstai.
Teismas, siekdamas tinkamai įvykdyti CK 6.249 straipsnyje nustatytą
jam pareigą, turėjo patraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu AB „Rytų
skirstomieji tinklai“ arba, pasinaudodamas CPK 179 straipsnio 2 dalyje ir 227
straipsnio 3 dalyje nurodyta teise, išreikalauti šiuos įrodymus iš jais
disponuojančio elektros energijos tiekėjo.
5. Teismas
pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Iš ieškovo
pateiktų elektros energijos vartojimo vietos apžiūros ir patikrinimų aktų
matyti, kad kasatoriui elektros energijos tiekimas buvo išjungtas 2003 m.
gegužės 6 d., 2006 m. gegužės 23 d., 2006 m. gegužės 27 d., tačiau, nepaisant
to, ieškovo teigimu, kasatorius 2002–2006 m. suvartojo elektros energijos už
7132,91 Lt; trijų fazių variklius turinčios trys vandens siurblinės pagal
ieškovo suvestines suvartojo 2004 m., 2005 m., 2006 m. atitinkamai elektros
energijos už 362,97 Lt, 545,78 Lt, 1028,45 Lt, o paprastas nereguliariai sode
būnantis sodininkas – už 2131 Lt kiekvieną vasarą; be to, akivaizdu, kad
neprotinga manyti, jog kasatorius suvartojo tiek elektros energijos, kai ši būdavo
vis išjungiama, o kasatorius nuolat kontroliuojamas dėl neapskaitinio energijos
vartojimo.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą
palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Neapskaitinio
elektros naudojimo faktą patvirtina tiek ieškovo iniciatyva pateikti įrodymai
(keturi sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ aktai, kuriuose konstatuota, kad
atsakovas nuo 2001 m. liepos 20 d. iki 2006 m. rugsėjo 25 d. kelis kartus
savavališkai prisijungė išjungtą elektrą ir piktybiškai vengė mokėti už ją),
tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstyti
teiginiai (atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad: elektrą prijungė pas
kaimyną atvykęs elektrikas; elektrą prisijungė liepos 15 d., šeštadienį, likus
dviem savaitėms iki gimimo dienos; telefonu paprašė elektros tinklų, kad leistų
prisijungti elektrą ir jam buvo leista). Kasatorius, siekdamas išvengti
ieškovui padarytos žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai ir procesiškai
nenuosekliai, pažeisdamas principą, kad to paties fakto negalima kartu ir
teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus).
2. Kasatoriaus
suvartotos be apskaitos energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal
skaitiklių rodmenis, nes energija suvartota ne per apskaitos prietaisą, t. y.
prisijungus tiesiogiai prie elektros stulpo. Be to, tokie kasatoriaus
argumentai paneigti kasacinio teismo, kuris 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje
nurodė, kad ieškovo nuostoliai yra jo sumokėta pinigų suma už atsakovo
suvartotą elektros energijos kiekį, taip pat išaiškino, kokie duomenys yra
svarbūs nustatant nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į
visus kasacinio teismo nurodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
3. Kasatoriaus
teiginius, kad jo suvartotos energijos kiekis negali būti apskaičiuotas kitais būdais,
o tik remiantis skaitiklių duomenimis, paneigia Taisyklių 93 ir 97.4 punktai,
pagal kuriuos, kai yra nustatytas neapskaitinės elektros energijos vartojimo
faktas, perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę nustatyti
sunaudotos elektros energijos kiekį kitais būdais.
4. Kasatorius
nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius, kad ieškovo pateiktos
įmokų už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją suvestinės yra
suklastotos (CPK 184 straipsnio 1 dalis), o pažymų išrašai – su šiurkščiomis
loginėmis, aritmetinėmis klaidomis. Kasatorius bylos nagrinėjimo metu naudojosi
advokato teisine pagalba, todėl turėjo visas galimybes gauti ir pateikti
įrodymus, paneigiančius ieškovo rašytiniuose įrodymuose nurodytus duomenis. Ieškovo
ūkinę–finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija, kuri ginčijamu
laikotarpiu nenustatė nė vieno pažeidimo. Kasatoriaus argumentai dėl suvestinės
Nr. 4 yra nepagrįsti. Kasacinio teismo nutartis, priimta šioje byloje,
akivaizdžiai patvirtina, kad nurodytoje suvestinėje yra svarbių duomenų apie
kasatoriaus suvartotą elektros energijos kiekį, todėl apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai rėmėsi šiuo rašytiniu įrodymu. Kasatoriaus nesąžiningumą rodo
ir jo siekis suklaidinti kasacinį teismą dėl sodininkų bendrijoje esančių
vandens siurblinių skaičiaus – bendrijoje yra tik vienas vandens gręžinys ir
viena vandens siurblinė, kuri šiltuoju metų laiku įjungiama tam, kad visų trijų
sodininkų bendrijos sektorių sodininkai galėtų laistyti savo sodus ir daržus. Kasatoriaus
argumentai, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. jis naudojosi savo kaimyno elektra,
yra naujos bylos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos ir tiriamos
žemesniųjų instancijų teismuose; be to, šie teiginiai prieštarauja kitiems
kasatoriaus anksčiau byloje nurodytiems faktams ir duotiems paaiškinimams. Kasatorius,
ignoruodamas įstatymus ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis bei pareigomis
(nemokėdamas mokesčių, savavališkai prisijungdamas elektros energiją,
vartodamas ją be apskaitos, šmeiždamas kitus sodininkus, nepagrįsdamas savo
teiginių jokiais leistinais įrodymais), elgiasi neprotingai, todėl privalo
atsakyti už tokių savo veiksmų neigiamus padarinius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina
apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo
aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis
teismas, tikrindamas apskųsto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą, nenustatinėja
iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o remiasi pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą
kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar bylą
nagrinėję teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar
teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip
pat ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių
proceso teisės normų.
Šios kasacinės
bylos nagrinėjimo dalykas – teisės klausimai, susiję su nuostolių, atsiradusių sodininkų
bendrijai, sumokėjusiai elektros energijos tiekėjui už sodininko, ne bendrijos
nario, neteisėtai vartotą elektros energiją, atlyginimu, atsižvelgiant į šioje
konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
Dėl
sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, teisių ir pareigų
Nagrinėjamoje
byloje kilo sodininkų bendrijos ir sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos
narys, nes iš jų buvo pašalintas 2000 m. dėl to, kad nemokėjo nario ir kitų
įmokų, ginčas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo atsiradusių nuostolių atlyginimo.
Ginčo laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja iš atsakovo (kasatoriaus) žalos
atlyginimo, atsiskaitymas su elektros energijos tiekėju už sodininkų suvartotą
elektros energiją vyko per sodininkų bendriją, t. y. kiekvienas sodininkas už
jo suvartotą elektros energijos kiekį sumokėdavo bendrijai, o ši atsiskaitydavo
su elektros energijos tiekėju. Be to, sodininkų bendrija atsiskaitydavo ne tik
už kiekvieno sodininko individuliai suvartotą elektros energiją, bet ir
sumokėdavo už sodininkų bendrosioms reikmėms (pavyzdžiui, vandens siurblinės,
tiekiančios vandenį visiems sodininkams) suvartojamą elektros energiją; šios
įmokos buvo mokamos iš surinktų sodininkų bendrijos nario mokesčių lėšų.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi
mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos
nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas,
nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo
objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo
lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis,
privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti.
Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis
sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų
įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto
eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76
straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais
objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių
lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų
naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų
bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).
Byloje
nustatyta, kad atsakovas (kasatorius) dėl konfliktų su bendrijos valdymo
organais nuo 2001 m. nemokėjo sodininkų bendrijai įmokų už elektros energiją,
taip pat kitų įmokų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas (kasatorius), manydamas,
jog sodininkų bendrija neteisingai skaičiuoja įmokas ir taip pažeidžia jo
teises, turi teisę kreiptis dėl nurodytų įmokų teisingumo patikrinimo į atitinkamas
teisėsaugos institucijas, o ne imtis pats spręsti, kaip apginti savo teises. Teisingumą
Lietuvos Respublikoje vykdo ir civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina tik
teismas (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis; CK 1.138 straipsnis). Konstitucijos
28 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis
savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių
teisių ir laisvių, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus
bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymo draudžiama
piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu
būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų
asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137
straipsnio 2, 3 dalys). Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises
leidžiama tik CK nustatytais atvejais (CK 1.139 straipsnis).
Dėl elektros
energijos vartojimo teisėtumo
Kasatoriaus argumentai,
kad jis teisėtai vartojo elektros energiją ir nebuvo jokio neapskaitinio
elektros energijos vartojimo, pripažintini teisiškai nepagrįstais. Kasatorius,
teigdamas, kad jo elektros skaitiklis rodė tikslius duomenis, kelia fakto
klausimą, kuris negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes, minėta, kasacinis
teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų, o remiasi pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pagal 2005 m.
spalio 7 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos
tiekimo ir naudojimo taisyklių, kurios privalomos visiems elektros energijos
vartotojams, 1 punktą toks atvejis, kai asmuo savavališkai prijungia elektros energijos
įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir vartoja elektros
energiją, yra neteisėtas elektros energijos vartojimas.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad šalių ginčas jau buvo nagrinėtas kasaciniame teisme, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio
30 d. nutartimi (kasacinės bylos Nr. 3K-3-541/2007) grąžino šią bylą nagrinėti
iš naujo apeliacine tvarka tam, kad būtų nustatyti ir ištirti bylos duomenys,
reikalingi ieškovo patirtų nuostolių dydžiui apskaičiuoti. Šioje nutartyje
kasacinis teismas, be kita ko, nurodė ir tai, kad byloje esantys ieškovo
sudarytų komisijų aktai yra įrodymai, patvirtinantys neteisėto elektros
energijos vartojimo faktą ir suponuojantys atsakovo (kasatoriaus) pareigą
mokėti už suvartotą prekę. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios, tiek
apeliacinės instancijų teismai vienodai nustatė bylos aplinkybes, t. y. kad
atsakovui (kasatoriui) 2003 m. gegužės 6 d. buvo nutrauktas elektros energijos
tiekimas ir kad jis savavališkai prisijungdavo prie elektros energijos tiekimo
tinklo. 2005 m. birželio 24 d., 2006 m. gegužės 23 d., 2006 m. gegužės 27 d.,
2006 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 25 d. sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“
aktais ir 2006 m. rugsėjo 25 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo
vietos apžiūros aktu konstatuota, kad kasatorius savavališkai prisijungdavo
elektros energiją dviejose vietose: tiesiogiai nuo elektros stulpo ir per
apskaitos skydą, nuplėšus plombą (T. 1, b. l. 24–30). Atsiliepime į kasacinį
skundą teisingai pažymėta, kad savavališko prisijungimo prie elektros energijos
tiekimo tinklų faktus pripažino ir atsakovas (kasatorius) (T. 1, b. l. 40, 49).
Kasacinio teismo posėdyje atsakovas (kasatorius) taip pat nurodė, kad prisijungė
elektros tiekimą, prieš tai paskambinęs dėl leidimo į elektros tinklus. Taigi
byloje nustatyta, kad kasatorius savavališkai prisijungdavo ir vartodavo elektros
energiją, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai iš naujo keliamas šis klausimas
(CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad kasatorius, nemokėdamas sodininkų bendrijai už suvartotą
elektros energiją, be to, savavališkai prisijungdamas prie elektros energijos
tinklų, elgėsi neteisėtai. Dėl to kasatoriui tenka neigiamos neteisėto jo
elgesio pasekmės, t. y. jam kyla civilinė deliktinė atsakomybė ir jis turi
atlyginti sodininkų bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto elektros
energijos vartojimo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl nuostolių,
atsiradusių neteisėtai vartojant elektros energiją, dydžio nustatymo
Kasacinio skundo
argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, pažeidė
CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pripažintini teisiškai nepagrįstais.
Pagal CK 6.249
straipsnio 1 dalį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų
dydį nustato teismas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl
nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių
pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą
visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui
nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti
rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių
dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12,
178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik
įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamas šalių
ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti
įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju
teismas nuostolių dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus,
kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas
aplinkybes.
Dėl kasatoriaus
argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo apskaičiuoti jo skolą už
elektros energiją pagal elektros skaitiklio rodmenis, kaip nustatyta Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 86 punkte, teisėjų kolegija pažymi, jog
suvartotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal elektros skaitiklio
rodmenis tada, kai elektros energija vartojama nepažeidžiant nurodytų Taisyklių
reikalavimų, t. y. teisėtai, per elektros energijos apskaitos prietaisus,
įrengtus ir eksploatuojamus teisės aktų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai
elektros energija vartojama pažeidžiant nurodytų Taisyklių reikalavimus, t. y.
savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos
prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros
energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų
rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to
tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios
energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens
neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas
remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Pavyzdžiui, elektros perdavimo sistemos
ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirti dėl savavališko elektros
energijos vartojimo nuostoliai apskaičiuojami Elektros energijos tiekimo ir
naudojimo taisyklių 97.4 punkte nurodytu būdu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad dėl neteisėto kasatoriaus elgesio, vartojant elektros energiją
savavališkai prisijungus prie elektros energijos tinklų, objektyviai neįmanoma
nustatyti jo suvartoto elektros energijos kiekio, taigi ir skolos sodininkų
bendrijai dydžio, pagal elektros skaitiklio rodmenis.
Sodininkų
bendrija, kreipdamasi į teismą, apskaičiavo nuostolių dydį pagal Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto nuostatas, tačiau bylą
nagrinėję teismai, tarp jų ir kasacinis teismas 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje,
konstatavo, kad sodininkų bendrija nėra tas subjektas, kuris nuostolius dėl
neapskaitinio elektros energijos vartojimo turi teisę apskaičiuoti Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio
30 d. nutartimi grąžinusi šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka
tam, kad būtų nustatytas nuostolių dydis, nurodė, jog pagal CK 6.249 straipsnio
1 dalį teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, turi
imtis procesinių priemonių, jog ieškovo nuostolių, kuriuos sudaro jo sumokėta
už atsakovo (kasatoriaus) suvartotą elektros energijos kiekį suma, dydis būtų
apskaičiuotas kiek galima tiksliau, taikant įprastinius suvartotos elektros
energijos apskaičiavimo būdus. Kasacinis teismas nurodė, kad tam yra svarbūs
duomenys apie bendrijos sumokėtas sumas už sodininkų suvartotą elektros
energiją, įsiskolinusius asmenis, kiekvienam iš sodininkų tenkantį skolos,
apskaičiuotos pagal apskaitos prietaisus, dydį ir sodininkų elektros apskaitos
prietaisų parodymų nepagrįstą suvartotos elektros energijos kiekį. Taigi
kasacinis teismas išaiškino, pagal kokius kriterijus turi būti nustatytas
sodininkų bendrijos patirtų ir iš kasatoriaus priteistinų nuostolių dydis.
Kasacinio teismo išdėstyti išaiškinimai dėl nuostolių dydžio nustatymo
kriterijų ginčo atveju buvo privalomi apeliacinės instancijos teismui, iš naujo
nagrinėjusiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija
pažymi, kad konkrečių duomenų, reikalingų nuostolių dydžiui apskaičiuoti, nustatymas
ir nuostolių sumos apskaičiavimas yra fakto klausimai, kurie nėra kasacinio
nagrinėjimo dalykas, nes, minėta, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo
bylos faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija tik
patikrina, ar apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas sodininkų bendrijos
nuostolių, patirtų dėl neteisėtai atsakovo (kasatoriaus) vartotojos elektros
energijos, dydį, atsižvelgė į kasacinio teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus,
ar nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, nes tai yra teisės
klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatant sodininkų bendrijos,
sumokėjusios už sodininko neteisėtai vartotą elektros energiją, nuostolių dydį
Kasatoriaus
argumentus, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įrodymų
leistinumo taisyklę, taip pat CPK 179 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo aktyvus ir
nerinko įrodymų nuostolių dydžiui kuo tiksliau apskaičiuoti, teisėjų kolegija
pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
Minėta, kad dėl
to, jog kasatorius vartojo elektros energiją savavališkai prisijungdamas prie
elektros energijos tiekimo tinklų, jo suvartotos elektros energijos kiekio
objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksavo
tikrojo suvartotos energijos kiekio. Minėta ir tai, kad nagrinėjamu atveju
teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymų nuostolių dydžiui nustatyti savo
iniciatyva – ieškovo patirtų bei iš atsakovo (kasatoriaus) išieškotinų
nuostolių dydį teismas turėjo nustatyti remdamasis ginčo šalių pateiktais
įrodymais.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad kasacinis teismas, grąžindamas apeliacinės instancijos teismui
išspręsti nuostolių dydžio klausimą, nurodė, kokie duomenys yra svarbūs, nustatant
ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto atsakovo (kasatoriaus) elgesio,
vartojant elektros energiją, dydį. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka,
ieškovas pateikė duomenis: kiek sumokėjo sodininkų bendrija už sodininkų
suvartotą elektros energiją šios tiekėjui kiekvienais metais 2002–2006 m.
laikotarpiu; kiek buvo surinkta kiekvienais metais mokesčių į sodininkų bendrijos
kasą už sodininkų suvartotą elektros energiją; kiek kiekvienais metais buvo
sumokėta už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją (T. 1, b. l.
237-249); nurodyta, kad 2006 m. už suvartotą elektros energiją neatsiskaitė
vienas bendrijos narys (T. 1, b. l. 250). Atsakovas (kasatorius),
kvestionuodamas ieškovo nurodytus duomenis, tik išdėstė savo subjektyvų šių
duomenų vertinimą, tačiau nepateikė teismui ginčijamus duomenis paneigiančių
įrodymų, nors teismas, sudarydamas galimybę pateikti tokius įrodymus, buvo
atidėjęs bylos nagrinėjimą (T. 1, b. l. 255). Kasatorius neteisingai nurodo, kad
ieškovo parengta suvestinė Nr. 4 atrodė nepagrįsta ir skundžiamą sprendimą
priėmusiam teismui, nes joje neapskaičiuota, kokio dydžio skolos nesumokėjęs
atsakovas už kiekvieną laikotarpį nuo 2002 m. iki 2006 m.; kiek sumokėjo
bendrija kiekvienais metais elektros tinklams; kiek surinkta iš sodininkų į
bendrijos kasą; kiek sumokėta už vandens siurblinės suvartotą elektros
energiją. Iš tiesų teismas pažymėjo, kad suvestinėje neapskaičiuota atsakovo
skola kiekvienais metais, tačiau kiti duomenys (kiek sumokėjo bendrija
kiekvienais metais elektros energijos tiekėjui, kiek surinkta lėšų iš
sodininkų, kiek sumokėta už vandens siurblinės suvartotą energiją) nurodyti.
Pažymėtina, kad ieškovas objektyviai negalėjo nurodyti atsakovo (kasatoriaus)
skolos dydžio kiekvienais metais dėl to, jog jam buvo nutrauktas elektros
energijos tiekimas, ir buvo neįmanoma nustatyti, kiek jis suvartojo elektros
energijos, savavališkai prisijungdamas prie elektros tinklų.
Kasatoriaus
teiginiai, kad ieškovo pateikti įrodymai suklastoti, su šiurkščiomis loginėmis,
aritmetinėmis klaidomis ir pan., taip pat kad suvartotos elektros energijos
kiekis galėjo būti nustatytas pagal sodininkų bendrijos pirmojo sektoriaus,
kuriam priklauso kasatorius, skaitiklio rodmenis, nepagrįsti jokiais konkrečiais
įrodymais, nors būtent kasatorius turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo
atsikirtimų į ieškovo reikalavimus pagrindu nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).
Teisėjų kolegija
nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas,
nurodęs jam pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo buhalterės parengtų pažymų
duomenis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Minėta, kad pagal
civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178
straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena
šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar
atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių
nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu kasatorius būtų elgęsis
teisėtai, t. y. nebūtų savavališkai prisijungęs nutraukto elektros energijos
tiekimo ir įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinęs savo teisę patikrinti, ar
sodininkų bendrija teisingai skaičiuoja įmokas už elektros energiją, jis būtų
turėjęs įrodymus, kiek realiai suvartojo elektros energijos. Kasatorius savo
neteisėtu elgesiu pats sukūrė tokią situaciją, kad negali pagrįsti tikslaus
suvartotos elektros energijos dydžio.
Dėl kasatoriaus
argumentų, kad jis negalėjo gauti duomenų apie suvartotą elektros energiją,
todėl teismas arba turėjo įtraukti dalyvauti byloje AB „Rytų skirstomieji
tinklai“, arba pats išreikalauti šiuos įrodymus iš elektros energijos tiekėjo
(CPK 179 straipsnio 2 dalis), pažymėtina, jog neaišku, kokius duomenis,
reikalingus šalių ginčui išspręsti, būtų galėjęs pateikti elektros energijos
tiekėjas. Prie ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų yra pridėtos elektros
energijos tiekėjo parengtos ir sodininkų bendrijos apmokėtos sąskaitos už
sodininkų suvartotą elektros energiją (T. 1, b. l. 227-237). Dėl neteisėto
kasatoriaus elgesio nuostolių patyrė sodininkų bendrija, sumokėjusi elektros
energijos tiekėjui ir už kasatoriaus neteisėtai suvartotą elektros energiją, o
ne elektros energijos tiekėjas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo
įtraukti šį asmenį dalyvauti byloje. Sodininkų bendrija pateikė duomenis, kiek
ji ginčo laikotarpiu sumokėjo už sodininkų suvartotą elektros energiją.
Teisėjų kolegija
laiko teisiškai nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje L. R.
v. A.V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-217/1999, taip pat 2001 m. sausio 22 d.
nutartyje civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą“, bylos Nr.
3K-3-48/2001, išdėstytų išaiškinimų, kad fizinio ir juridinio asmens
santykiuose teismas turi atsižvelgti į tai, jog už dokumentų tvarkymą
atsakingas juridinis asmuo, kuris, tvarkydamas dokumentus savo nuožiūra, gali
nurodyti duomenis, kurie naudingi jam, atitinkamai – nenaudingi fiziniam
asmeniui. Pirma, kasatoriaus įvardytos nutartys priimtos bylose, kurių faktinė
fabula skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nurodytose nutartyse išdėstyti kasacinio
teismo išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Antra,
fizinis asmuo ir santykiuose su juridiniu asmeniu negali piktnaudžiauti savo
kaip silpnesnės šalies statusu. Minėta, kad ginčo atveju kasatorius elgėsi
neteisėtai (nemokėjo mokesčių už suvartotą elektros energiją, savavališkai
prisijungdavo nutrauktą elektros energijos tiekimą), todėl jam tenka neigiami
neteisėto elgesio padariniai: dėl to, kad objektyviai neįmanoma nustatyti
realiai kasatoriaus suvartoto elektros energijos kiekio, jis privalo atlyginti nuostolius,
apskaičiuotus pagal išvestinius duomenis.
Apeliacinės
instancijos teismas, pritaikęs ieškinio senatį dėl 2002 m. ir 2003 m. sodininkų
bendrijos patirtų nuostolių, remdamasis sodininkų bendrijos pateiktais
duomenimis, nustatė: kiek nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 13 d. sodininkų
bendrija sumokėjo elektros energijos tiekėjui; kiek šiuo laikotarpiu surinkta
mokesčių iš bendrijos narių ir sodininkų už jų individuliai suvartotą elektros
energiją; kiek sumokėjo bendrija už vandens siurblinės suvartotą elektros
energiją. Teismas, atėmęs iš sumos, kurią sumokėjo sodininkų bendrija elektros
energijos tiekėjui, sodininkų sumokėtų bendrijai įmokų už individuliai
suvartotą elektros energiją sumas, taip pat iš nario mokesčių sumokėtų įmokų už
vandens siurblinės suvartotą elektros energiją sumas, atsižvelgęs į tai, kad
sodininkų bendrijai už elektros energiją buvo skolingas tik vienas bendrijos
narys, ir, atskaitęs šią skolą, nustatė, kad likusi suma yra sodininkų
bendrijos nuostoliai, patirti dėl to, jog atsakovas (kasatorius) neteisėtai
vartojo elektros energiją ir už ją nemokėjo.
Teisėjų kolegija
pripažįsta, kad kai yra nustatytas savavališko prisijungimo prie elektros
energijos tinklų faktas, sodininkų bendrijos nuostolių, patirtų dėl to, jog
sodininkas, t. y. kasatorius, neteisėtai vartojo elektros energiją, dydžio apskaičiavimas
pagal nurodytus duomenis yra tinkamas nuostolių nustatymo būdas. Apeliacinės
instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį nagrinėjamu atveju, nepažeidė
įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185
straipsniai).
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui
atlygintinų nuostolių, neatsižvelgė į tai, jog byloje nustatyti duomenys rodo, kad
ieškovas santykiuose su atsakovu (kasatoriumi) elgėsi nepakankamai apdairiai ir
rūpestingai, t. y. ne taip, kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet
kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis besirūpinantis asmuo
(lot. bonus pater familias): atsakovas (kasatorius) nemokėjo sodininkų
bendrijai už elektros energiją nuo 2001 m. liepos 20 d.; elektros energijos
tiekimas atsakovui (kasatoriui) buvo nutrauktas 2003 m. gegužės 6 d.; 2005 m.
birželio 24 d. nustatyta, kad atsakovas (kasatorius) savavališkai prisijungė
prie elektros energijos tiekimo tinklų; 2006 m. gegužės 23 d. vėl nustatytas
neteisėto elektros energijos vartojimo faktas; tokie faktai užfiksuoti ir 2006
m. gegužės 27 d., 2006 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 25 d., tačiau į teismą
dėl sodininkų bendrijai daromų nuostolių ieškovas kreipėsi tik 2006 m.
gruodžio 8 d.
Pagal CK 6.282
straipsnio 1 dalį teismas turi teisę sumažinti žalos atlyginimą, kai paties
nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai
padidėti. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia,
kad ieškovo nuostolių, patirtų dėl to, jog atsakovas (kasatorius) neteisėtai
vartojo elektros energiją, dydį lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas,
todėl yra pagrindas sumažinti nuostolių atlyginimą (CK 6.282 straipsnio 1
dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasi
teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad yra
pagrindas sumažinti priteistiną ieškovui iš atsakovo (kasatoriaus) nuostolių
dydį nuo 6763,73 Lt iki 3381,86 Lt, t. y. 50 proc.
Pakeitus teismo
sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK
93 straipsnio 4 dalis). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo (kasatoriaus)
8146,80 Lt nuostolių, priteista 3381,86 Lt, t. y. patenkinta 41 proc., o
atmesta 59 proc. ieškinio reikalavimų. Pagal nurodytas proporcijas
perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovas
turėjo 733,20 Lt žyminio mokesčio išlaidų, paduodant ieškinį, apeliacinį ir
kasacinį skundus, taip pat 1000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą
apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 1733,20 Lt (T. 1, b. l. 7, 71,
182, 258-259). Patenkinus 41 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovas turėtų
atlyginti ieškovui 710,61 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus
dėl 900 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir 900 Lt kasaciniame
teisme išlaidų, iš viso – 1800 Lt (T. 1, b. l. 146, 197). Dėl to, kad atmesta
59 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovas turėtų atlyginti atsakovui 1062 Lt
bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniame teisme atsakovas (kasatorius) turėjo 203 Lt
žyminio mokesčio ir 600 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso – 803 Lt; ieškovas
pateikė įrodymus, kad turėjo 944 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai,
kad patenkinta 50 proc. kasatoriaus reikalavimų, ieškovas turėtų atlyginti
kasatoriui 401,50 Lt, o šis ieškovui – 472 Lt bylinėjimosi kasaciniame teisme
išlaidų. Taigi iš viso ieškovas turėtų atlyginti atsakovui (kasatoriui) 1463,50
Lt, o šis ieškovui – 1182,61 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus nurodytų
bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, priteistina iš ieškovo atsakovo
(kasatoriaus) naudai 280,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 27
d. sprendimą ir 2008 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą.
Sumažinti iš
atsakovo J. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) priteistą sodininkų
bendrijai „Šermukšnėlė“ (juridinio asmens kodas 191672489) nuostolių atlyginimo
sumą nuo 6763,73 Lt iki 3381,86 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai
aštuoniasdešimt vienas litas 86 ct).
Priteisti iš ieškovo
sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ (juridinio asmens kodas 191672489) atsakovo J.
Z. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai 280,89 Lt (du šimtus
aštuoniasdešimt litų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Januškienė
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius