Civilinė byla Nr. e2-624-464/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00194-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1; 3.1.14.3; 3.1.14.4; 3.3.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei likviduotai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Enifas“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei likviduotai dėl bankroto ir jau išregistruotai iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Enifas“dėl 2023 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2025 m. kovo 7 d. pašalinti ieškinio trūkumus.

3.       Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimų: nėra pateikta ginčijama sutartis ir kiti bylos aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nenurodyta ieškinio suma, neaiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), nesumokėtas žyminis mokestis.

4.       Ieškovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti.

5.       Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nutrauktas; nutarties dalis, kuria ieškovui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, palikta nepakeista; ieškovui nustatytas naujas terminas iki 2025 m. birželio 5 d. sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

6.       Ieškovas Vilniaus apygardos teismui 2025 m. birželio 9 d. pateikė pakartotinį atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuriuo prašoma šią nutartį panaikinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo J. J. ieškinį atsakovei LUAB „Enifas“ laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, taip pat atsisakė priimti ieškovo pakartotinį atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovas per nustatytą terminą neįvykdė jam nustatyto įpareigojimo, t. y. nepašalino ieškinio trūkumų ir nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl šį ieškinį, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

9.       Teismas pažymėjo, kad 2025 m. birželio 7 d. ieškovo pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, viena vertus, pateiktas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą septynių dienų terminą atskiriesiems skundams paduoti, kita vertus, pateiktas pakartotinai, todėl šį procesinį dokumentą priimti atsisakė.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma:

10.1. LUAB „Enifas“ nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“, pažeisdama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, Vilniaus apygardos teismui pateikė tvirtinti LUAB „Enifas“ 2023 m. rugsėjo 20 d. galutinę bankroto ataskaitą, kuri yra negaliojanti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ir 2022 m. lapkričio 4 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1670-577/2022 nustatė, kad turtas turi būti parduodamas iš varžytynių, o ne perleidimo sutartimi. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, tik jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Kaip nurodyta pirmiau, atskirasis skundas yra paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, neištaisius šio procesinio dokumento trūkumų ir nesumokėjus žyminio mokesčio, taip pat nepriimtas pakartotinai dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, jau peržiūrėtos ir instancine tvarka, paduotas atskirasis skundas. 

12.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma privalo įsitikinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir ar kreipimosi į teismą teisė yra įgyvendinama tinkamai. Šie procesinio teisinio pobūdžio faktai turi būti nustatyti jau ieškinio priėmimo metu, kai yra sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Todėl bylos iškėlimo stadijoje teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar ieškovo pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir specialiuosius ieškinio reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 ir 135 straipsniuose, ar yra sumokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis už ieškinyje reiškiamą reikalavimą ir ar nėra kitų kliūčių priimti ieškinį.

13.       Pažymėtina, kad CPK įtvirtintos taisyklės, susijusios su kreipimosi į teismą įgyvendinimo tvarka,  nėra savitikslės – jos taikomas siekiant užtikrinti vienodą visiems asmenims teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų bendrųjų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato būtent ieškovas, ieškinio elementai – ieškinio dalykas (reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) kartu apibrėžia ir teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai identifikuoti kilusį ginčą ir pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (ir kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – parengti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti.

14.       Padaręs išvadą, kad pateiktas ieškinys neatitinka jo formai bei turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) nėra sumokėtas žyminis mokestis, teismas nutartimi nustato ne mažesnį negu 7 dienų terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kaip yra nurodoma kasacinio teismo praktikoje, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017, 20 punktas; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 22 punktas). Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018, 17 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

15.       Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina jo trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti, siekiant ištaisyti trūkumus, t. y. būtina nurodyti ieškinio sumą, aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, sumokėti už ieškinį žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pateikti ginčijamą sutartį ir kitus ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties dalis, kuria ieškovui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, palikta nepakeista ir nustatytas naujas terminas, per kurį ieškovas turėjo įvykdyti teismo įpareigojimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusioje dalyje apeliacinis procesas buvo nutrauktas. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.

17.       Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovas jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su analogišku ieškiniu. Tiek ieškinio priėmimo klausimą ne kartą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek ir ieškovo atskiruosius skundus nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas yra ieškovui išaiškinę, kad už siekiamą inicijuoti civilinę bylą turi būti sumokėtas įstatyme numatyto dydžio žyminis mokestis, o šios pareigos neįvykdžius, civilinė byla negali būti pradėta. Taigi, suėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatytam naujam terminui sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytą žyminį mokestį ir ieškovui šio mokesčio nesumokėjus, vien ši aplinkybė teikė pagrindą atsisakyti priimti žyminiu mokesčiu neapmokėtą ieškinį. Be to, pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs ieškovui terminą pašalinti ir kitus ieškinio trūkumus, trukdančius jį priimti. LITEKO duomenys leidžia įsitikinti, kad ieškovas pataisyto ieškinio neteikė. Atskirajame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kuriais būtų kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio ydingumo ir negalėjimo pagal tokį ieškinį iškelti civilinę bylą. Atitinkamai, nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį nėra. 

18.       Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytus ieškinio trūkumų neištaisymo padarinius – ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui. Taip pat teisingai buvo išspręstas ir ieškovo pakartotinio atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo klausimas. Šios 2025 m. vasario 25 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka, nutartis įsiteisėjo, o atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 301 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja