Civilinė byla Nr. e2A-105-430/2026

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00809-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Kauno apygardos teismo vardu susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terra IT“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arredo deko projektai“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terra IT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arredo deko projektai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Terra IT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Arredo deko projektai“ (toliau – ir atsakovė) 10 103,50 Eur skolą, 138,36 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje bei dublike nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 1 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. 20220301-02/PL (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė perdavė atsakovei naudotis savo sukurtą gamybos valdymo sistemą Terra ERP (toliau – ir Sistema, Programa) ir įsipareigojo atlikti sistemos palaikymo darbus. Atsakovė pasirinko sistemos palaikymo darbų planą – 50 val. per mėnesį ir įsipareigojo už naudojimąsi suteikta kompiuterine sistema ir suteiktas paslaugas apmokėti pagal pateiktas sąskaitas – faktūras kas mėnesį po 2722,50 Eur. 2023 m. kovo 21 d. atsakovė pakeitė darbų planą ir pasirinko 20 val. per kalendorinį mėnesį. Iki 2023 m. birželio 1 d. buvo padaryti darbai pagal atsakovės užduotis, į programą keliamos atliktų darbų ataskaitos ir siunčiamos elektroniniu paštu, išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, tačiau nuo 2023 m. birželio atsakovė sąskaitų už atliktus darbus neapmokėjo. 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovė atnaujino bendradarbiavimą, vėl pradėjo formuoti užduotis, viršydama pasirinktą 20 val. per mėnesį darbų planą. 2024 m. kovo 22 d. atsakovė nutraukė paslaugų sutartį nuo 2024 m. kovo 4 d. Atsakovei 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. vasario 29 d. buvo išrašytos sąskaitos – faktūros, tačiau jos nebuvo apmokėtos.

3.       Dublike pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta sutartis yra paslaugų sutartis, o jos objektas yra paslaugos – programavimo darbai pritaikant kompiuterinę sistemą atsakovės poreikiams, pagal atsakovės formuojamas užduotis. Šalių pasirašytoje Sutartyje vykdytojo įsipareigojimai yra išvardinti Sutarties 1, 5 punktuose ir niekur nėra nurodyta, kad vykdytojas įsipareigoja suvesti į sistemą atsakovės duomenis. Po Sutarties pasirašymo ieškovė parengė atsakovės duomenų sąrašus ir pagal atsakovės užduotis pradėjo į sistemą importuoti atsakovės duomenis – gaminių parametrus, operacijas. Atsakovei dingus, nuo liepos mėnesio darbai buvo sustabdyti ir atnaujinti gruodžio mėnesį. Toliau buvo sukeliami pusgaminiai, žaliavos, operacijos sutarčių dokumentai, gamybos užsakymai. Atsakovės atstovui nereikėjo atlikti programavimo operacijų, reikėjo be klaidų pateikti duomenis, kad juos būtų galima sukelti į kompiuterinę sistemą. Tam nereikalingos programavimo žinios. Atsakovė neišreiškė pageidavimo įvertinti darbų apimtį prieš atliekant darbą (Sutarties 5.3 punktas), todėl kiekvieną mėnesį atsakovei buvo teikiamos ataskaitos, kuriose nurodyti atlikti darbai ir sugaištas laikas bei bendras pasirinkto plano darbo laiko balansas. PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašomos pagal atsakovės pasirinktą planą, o nutraukus sutartį paskutinė sąskaita išrašyta pagal faktiškai sugaištą laiką, už kurį nebuvo išrašytos sąskaitos.

4.       Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą bei tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

5.       Nurodė, kad atsakovė turėjo poreikį susieti visus verslo duomenis visomis reikalingomis tarpusavio sąsajomis. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, paaiškino savo poreikius ir ieškovė patikino, kad jos programa yra tinkama. Sutarties tekstą parengė ieškovė. Prieš sutarties pasirašymą buvo susitikę šalių darbuotojai, atsakovei buvo pristatyta programa, visi aptarė poreikį, sudėtingumą. Ieškovės atstovai sakė, kad programą bus galima pritaikyti su minimaliais pokyčiais. Dėl šios galimybės pritaikyti programą atsakovės poreikiams atsakovė pasirinko šią programą ir 50 valandų pirmąjį mėnesį. Sutarties sudarymo metu atsakovė nežinojo programos galimybių, tuo tarpu ieškovei buvo žinomi atsakovės poreikiai. Todėl būtent ieškovei teko pareiga išsamiai atskleisti programos savybes, kad būtų galima įvertinti, ar programa tinka atsakovės tikslams. Tačiau ieškovė to nepadarė, tik patikino atsakovę, kad programa jos poreikiams tiks, tiesiog ją reikės adaptuoti. Atsakovė nesitikėjo, kad programos paleidimas tęsis ilgą laiką. Atsakovės teigimu, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ji atliko pareigą prieš sudarant sutartį aiškiai ir išsamiai atskleisti programos savybes ir galimybes. Be to, ir sutarties turinys patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo programą vystyti, atlikti programavimo darbus, administruoti turinį pagal atsakovės poreikius.

6.       Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad neprivalėjo į programą suvesti atsakovės duomenų. Šiuos ieškovės teiginius paneigia sutarties 1.2.1. punkte įtvirtinta ieškovės pareiga „administruoti turinį“, kas apima ir atsakovės duomenų, t. y. turinio, suvedimą į programą. Ieškovė yra programuotoja ir tik ieškovė galėjo žinoti, kokius atsakovės duomenis ir kaip suvesti į programą. Į programą buvo būtina suvesti ne tik atsakovės duomenis, bet ir logines sąsajas bei logines operacijų su tokiais duomenimis formules. Tokiems veiksmams atlikti yra būtinos programavimo žinios. Minėtų duomenų, sąsajų, formulių suvedimas yra ieškovės profesinė veikla. Be to, duomenų suvedimas buvo būtinas tam, kad programa atsakovei realiai veiktų, o ieškovės prievolės pagal sutartį būtų įvykdytos. Šalių santykiai sutarties vykdymo metu taip pat aiškiai patvirtina, kad pareiga suvesti atsakovės duomenis teko būtent ieškovei. Pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė duomenis suvedimui teikdavo, taip pat pastoviai informuodavo apie programos klaidas.

7.       Atsakovės įsitikinimu, ieškovė deklaratyviai kaltina atsakovę, kad ji tariamai netinkamai pateikė duomenis suvedimui į programą. Atsiliepime nurodoma, kad specialių žinių turinčiam asmeniui tenka pareiga suprantamai išaiškinti specialių žinių neturinčiai šaliai, ko tiksliai jam iš jos reikia ir pareiga nuolat koordinuoti specialių žinių neturinčios šalies veiksmus. Atsakovė ieškovui savo duomenis teikė ir apie programos klaidas informuodavo aktyviai, o ieškovė niekada nereikšdavo pretenzijų. Be to, tik ieškovė galėjo žinoti, kaip tinkamai sugrupuoti atsakovės duomenis, kad visa tai galėtų būti tinkamai sukelta į programą. Sutarties vykdymo eigoje ieškovė iš atsakovės prašė ne tik pateikti veiklos duomenis, bet ir pačiam juos sugrupuoti, aprašyti sąsajas, taip, užkraudama jai dalį programavimo darbų, nepateikė išsamių, suprantamų, bendrine kalba suformuluotų instrukcijų, kaip atlikti duomenų pateikimą. Be to, ieškovė, matydama, kad atsakovės duomenų suvedimo į programą procesas stringa, privalėjo suprasti, kad buvo būtina, jog ieškovė veiktų aktyviai, išsiaiškintų neaiškumus. Atsakovės pateikti duomenys buvo formaliai suvedami į programą, todėl programa ir veikė klaidingai. Ieškovė neatliko ir testavimo darbų.

8.       Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę nepakankamu komunikavimu. Atsakovė daug komunikavo su programos darbų vadovu, prašė jį pakeisti, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė daugiau nei 5 mėnesius aktyviai teikė ieškovei savo duomenis, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko atsakovo duomenims suvesti ir programos klaidoms ištaisyti. Atsakovė teiraudavosi, ar duomenis pateikė tinkamai, ar jie suprantami, ieškovė patikindavo, kad duomenys bei informacija apie programos klaidas yra pateikta tinkamai, tačiau ieškovė duomenų niekada nesuvesdavo ir klaidų neištaisydavo tinkamai. Nors ieškovė teigė, kad atsakovė klaidas turėjo registruoti ne elektroniniu paštu, o sistemoje, tačiau ieškovė sutarties vykdymo metu jokių pretenzijų atsakovei dėl to nereikšdavo, tokiai praktikai pritarė, todėl laikytina, kad sutarties buvo pakeista.

9.       Atsakovės teigimu, dėl ieškovės pareigų pažeidimų atsakovė iš sutarties esmės negavo to, ko sąžiningai tikėjosi ją sudarydama. Ieškovė kalta dėl pareigų nevykdymo, jų galimai neatliko dėl didelio neatsargumo. Ieškovės prievolių nevykdymas davė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, todėl atsakovė 2024 m. vasario 14 d. raštu pareikalavo, kad ieškovė sustabdytų darbus pagal sutartį. 2024 m. vasario 29 d. atsakovė pareiškė ieškovei rašytinę pretenziją dėl sutarties netinkamo vykdymo. Ieškovė nesutiko, kad netinkamai vykdė darbus, teigė, kad sutartis gali būti nutraukiama nuo 2024 m. kovo 4 d. ir reikalavo, kad atsakovė sumokėtų 10 103,50 Eur skolą. Atsakovė pažymi, kad darbus pagal sutartį ieškovės pareikalavo stabdyti dar 2024 m. vasario 14 d. Be to, programa buvo itin nekokybiška, todėl ji atsakovei neteikė jokios naudos, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad sąskaitos išrašytos už papildomus programavimo darbus. Ieškovė kreipdavosi į atsakovę, kad ji ištaisytų klaidingai suvestus duomenis dėl aptiktų programos trūkumų. Tokie darbai vertinami kaip programos klaidų taisymas, o ne papildomi darbai. Klaidų šalinimas buvo įstatyminė ieškovės pareiga, neapribota valandų skaičiumi, kadangi ieškovė privalėjo sukurti atsakovei kokybiškai veikiančią programą. Atsakovė mokėjo pinigus už neveikiančią programą ir negavo to, ką pagal sutartį turėjo gauti.

10.       Pasak atsakovės, ieškovė nepagrįstai į vasario mėnesio sąskaitą įtraukė 31 valandą ieškovės išdirbto „į priekį“ iki 2024 m. vasario. Pagal sutarties sąlygas ieškovė sąskaitą už atliktus darbus turėjo išrašyti einamojo mėnesio paskutinę dieną. Ieškovė suprato, kad teisiniai santykiai su atsakove pasibaigs, todėl ataskaitoje už vasario mėnesį ir vasario mėnesio sąskaitoje išsigalvojo rekordiškai dideles tariamai atliktų darbų apimtis. Toks elgesys atitinka piktnaudžiavimą teise. Be to, pasak atsakovės, jei ieškovė būtų pasiekusi atsakovės planui taikomą valandų ribą, ieškovė būtų privalėjusi įspėti atsakovę. Atsakovė apie tai neinformavo, į sąskaitą įtraukė net 147 val., kas daugiau nei 7 kartus viršija atsakovei pagal planą taikytą valandų skaičių. Ieškovės pateiktos darbo ataskaitos yra neinformatyvios, neaišku, kokie darbai buvo atliekami ir koks rezultatas bus pasiektas.

11.       Ieškovė yra kalta dėl to, kad iki pat Sutarties nutraukimo Programa nepradėjo iš esmės, prasmingai funkcionuoti. Tokiomis aplinkybėmis ieškovei jokios netesybos nėra priteistinos. Triplike taip pat pažymėjo, kad ieškovė Sutarties sąlygas interpretuoja savo pačios naudai, taip pažeisdama sutarčių aiškinimo taisykles. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė tokios apimties darbus, už kuriuos prašoma priteisti iš atsakovės skolą, iš viso atliko. Ieškovė darbų atlikimą įrodinėja tik savo pačios parengtomis ataskaitomis. Tačiau, jei ir buvo atlikti kažkokie darbai, tai jie buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovės atstovas buvo informuotas, kad Programa jam tiks, tiesiog reikės ją nesunkiai adaptuoti, bet kad užsitęs tiek ilgai iki paleidimo nebuvo informuotas. Atsakovė nusipirko galimybę naudotis jau baigta Programa, kurią ieškovė sutartimi įsipareigojo toliau keisti, tobulinti, gerinti pagal atsakovės poreikius. Tik ieškovė galėjo žinoti, kokius atsakovės duomenis ir kaip suvesti į Programą. Atsakovės atstovas specialių programavimo žinių neturi ir, nebūdamas Programos kūrėju, negalėjo išsamiai žinoti jos savybių, todėl ieškovė negalėjo protingai ir sąžiningai tikėtis, kad savo duomenis į Programą tinkamai suves pats atsakovės atstovas. Tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad šalys dėl duomenų suvedimo į Programą ir klaidų taisymo daug bendravo, tačiau atsakovė nesugebėjo tinkamai suvesti duomenų į Programą ir jokių pretenzijų atsakovei nereikšdavo. Ieškovė didelės apimties darbus tariamai atliko po to, kai atsakovė neapmokėjo 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos – faktūros, tačiau joks sąžiningas, protingas asmuo taip nesielgtų. Be to, ieškovė privalėjo pateikti atsakovei įspėjimą apie išnaudotą mėnesinių valandų limitą, tačiau to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Alytaus apylinkės teismas 2025 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 10 103,50 Eur skolos už atliktus darbus, 138,36 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 241,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 401,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Programos adaptavimo darbų atlikimo laiko, apimties ir kokybės. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui teigė, kad ieškovė darbų, už kuriuos išrašė PVM sąskaitas – faktūras, faktiškai neatliko arba juos atliko nekokybiškai, nes atsakovės naudai nebuvo sukurta veikianti Sistema. Tuo tarpu ieškovė su tokiu vertinimu nesutiko, teigė, kad ieškovė atliko visus darbus pagal sukurtas užduotis, be to, atsakovės atstovas teikdavo vis naujus duomenis, reikalingus Programos adaptavimui, dėl ko adaptavimo darbai užtruko. Atsižvelgdamas į tai, kad tokiems duomenims įvertinti reikalingos specialios žinios, atsakovės prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismas įvertinęs ekspertų pateiktas išvadas, konstatavo, kad dauguma išvadų nėra kategoriškos. Pažymėjo, jog kategoriškų išvadų nebuvo galima duoti, nes Sistemos istoriniai duomenys buvo fiksuojami tik pagal komunikavimo sistemoje esančią informaciją. Sutiko su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju esant prieigai prie programos versijavimo, gautos išvados būtų pagrįstesnės, tačiau sprendė, kad vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo savaime nesivadovauti ekspertų išvadomis ir nurodė, kad pateiktas ekspertų išvadas vertina kaip tikėtinas, kadangi jos surašytos remiantis prielaida, jog komunikavimo sistemoje įvesti duomenys yra teisingi, todėl ekspertų išvadomis teismas remiasi tiek, kiek jas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

14.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, sprendė, kad ji mišraus pobūdžio, turi autorinės, rangos, atlygintinų paslaugų sutartims būdingų bruožų. Pažymėjo, kad Sutarties dalykas buvo Sistemos palaikymo darbų atlikimas, kartu suteikiant licenciją naudotis šia Sistema. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad programa Terra ERP yra pilnai veikianti ir visiškai užbaigtas produktas, kurio adaptavimas priklauso nuo kliento poreikių ir yra apibrėžtas Priede Nr. 2, tačiau ir neatlikus adaptavimo darbų programa galima naudotis. Atsakovė šių teiginių taip pat nepaneigė. Nors atsakovė teigia, kad ji nebuvo informuota apie Programos galimybes, tačiau jos aiškiai nurodytos sutarties Priede Nr. 2. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia atsakovė, Sutartis dėl galutinio produkto – atsakovės poreikius tenkinančios Sistemos, nebuvo sudaryta, nes buvo susitarta dėl Sistemos palaikymo darbų atlikimo, į kuriuos įėjo, bet neapsiribojo, Sistemos adaptavimas atsakovės poreikiams.

15.       Teismas nustatė, kad Sutarties 5.2. papunktis numato, kad pagal atsakovės poreikius ir jos pageidavimus, ieškovė atlieka papildomus Sistemos palaikymo darbus virš atsakovės pasirinkto plano per papildomą valandų skaičių, kurie apmokami papildomai Sutartyje nustatyta tvarka. Šalys Sutarties 6.2 papunktyje susitarė, kad tuo atveju, jei padidėtų Sistemos palaikymo darbų valandų skaičius per 1 kalendorinį mėnesį ir viršytų 50 val. per kalendorinį mėnesį, toliau būtų skaičiuojama už kiekvieną valandą po 45 Eur be PVM. Sutarties 5.7. papunktyje nustatyta, kad ieškovė kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pateikia atsakovei pagal Sutartį atliktų darbų ataskaitą. Ataskaitoje nurodomi visi faktiškai atlikti darbai ir dirbtas laikas, kuris gali viršyti valandų skaičių pagal atsakovės pasirinktą planą. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad tokiu būdu šalys susitarė, kad ieškovė atsakovės naudai gali dirbti daugiau negu 20 val. per mėnesį ir susitarė, kokia tvarka tos papildomai per mėnesį dirbtos valandos bus apmokamos, t.y. šalys susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovei už faktiškas Sistemos palaikymo darbo valandas. Pažymėjo, kad nors Sutartyje yra numatyta galimybė prašyti ieškovės įvertinti darbų apimti prieš atliekant darbą (Sutarties 5.3.), tačiau šalys nesusitarė dėl specialios papildomų darbų (viršijančių 20 val. / kalendorinį mėnesį) užsakymo tvarkos. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, Sutartyje taip pat nenumatyta pareiga ieškovei informuoti apie išnaudotą Sistemos palaikymui skirtą valandų limitą.

16.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės naudai jai sausio mėnesį buvo atlikta darbų už 172 valandas, tačiau, kaip numatyta Sutartyje, sąskaita – faktūra išrašyta tik už 20 valandų. Pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kodėl ji, žinodama, kad ieškovė dirba papildomas valandas, ir vasario mėnesį formuluodavo jai naujas užduotis, nesidomėdama, kiek laiko galėtų užtrukti užduočių vykdymas arba nepatikrindama, kiek ieškovės darbo valandų jau išnaudota. Akcentavo, jog kaip matyti iš byloje pateiktų sistemos ekranvaizdžių nuotraukų, nors atsakovė ir teiravosi dėl pateiktoje sausio mėnesio ataskaitoje nurodytų valandų skaičiaus, tačiau toliau kūrė užduotis ieškovei, nors buvo informuota, kad užduotims atlikti reikės papildomai laiko. Pažymėjo, jog pati ieškovė siūlė atsakovei įsivertinti, ar tam tikri darbai yra reikalingi. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės argumentas, kad ieškovė papildomus darbus atliko vienašališkai, prisiimdama riziką patirti papildomų išlaidų.

17.       Vertindamas teismo posėdžio metu atsakovės atstovo J. M. parodymus, teismas pažymėjo, jog jis patvirtino, kad ikisutartinių santykių metu jam buvo pademonstruota programa, programa jį tenkino. Atkreipė dėmesį, jog Sutartis buvo sudaryta 2023 m. kovo mėnesį, tačiau tam tikrą laiko tarpą jokie programos adaptavimo darbai nevyko ir tik 2023 m. gruodžio mėnesi atsakovės atstovas atnaujino bendradarbiavimą su UAB „Terra IT“, 2023 m. gruodžio – vasario mėnesiais tarp šalių vyko intensyvus bendravimas. 2024 m. sausio 9 d. susitikimo metu atsakovės direktorius išsakė norą per sausio mėnesį adaptuoti programą, nurodė, kad toks noras yra „utopiškas“ ir reikalaujantis pastangų, jis buvo informuotas, kad su jo projektu dirba 3 žmonės (failas 2, puslapis 96). Teismas nustatė, kad darbai buvo atliekami pagal komunikavimo sistemoje suformuotas užduotis, kurios buvo matomas ir atsakovei. Iš į bylą pateiktų ekspertų išvadų teismas nustatė, kad visos užduotys buvo suformuotos ir įvykdytos iki Sutarties nutraukimo. Iš ekrano iškarpų taip pat matyti, kad užduotys buvo vedamos kategorijoje „Papildomi darbai“ (failas 2, puslapis 158). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovės atstovui buvo žinoma apie atliekamus papildomus darbus, o iš 2024 m. sausio mėnesio ataskaitos matyti, kad UAB „Arredo deko projektai“ atstovas domėjosi, kokie darbai buvo atlikti, kokiu papildomus darbus reikia atlikti (2 failas, puslapis 15). Teismo vertinimu, tai, kad darbai nėra baigti patvirtina ir sausio mėnesio darbų ataskaita, iš kurios matyti, kad dalis darbų pažymėti kaip nebaigti. Kartu teismas sutiko, kad tam tikri funkcionalumai sutarties nutraukimo metu vis dar neveikė, to iš esmės neneigė ir ieškovė, tačiau pažymėjo, kad ne visi programos adaptavimo darbai Sutarties nutraukimo metu buvo baigti ir turėjo būti tęsiami. Teismas atkreipė dėmesį, jog nepaisant to, visos nustatytos programos klaidos susirašinėjimo sistemoje buvo pažymėtos kaip išspręstos (failas 1, puslapis 81-100) ir jokių duomenų apie tai, kad darbai, už kuriuos išrašytos ginčo PVM sąskaitos – faktūros buvo atlikti jau po Sutarties nutraukimo ar kad jie buvo atlikti nekokybiškai byloje nėra.

18.       Iš Sutarties Priedo Nr. 3, teismas nustatė, kad minimalų palaikymo ir vystymo planą, kuomet programos aptarnavimui, palaikymui ir vystymui skiriamos 4 valandos, galima rinktis tik praėjus 2 metams po sutarties pasirašymo (failas 1, puslapis 16). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tikėti atsakovės atstovo paaiškinimais, kad jam buvo teigiama, jog programos adaptavimui daug laiko neprireiks. Teismo vertinimu, priešingai, nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas Sutarties pasirašymo metu pasirinko 50 valandų planą, kas patvirtina, jog jam buvo žinoma apie tai, kad programos adaptavimo darbai užtruks ilgesnį laiko tarpą. Teismas atkreipė dėmesį, kad susipažinus su tarp šalių pasirašyta Sutartimi, matyti, kad Sutartis sudaryta dėl esamos Programos perdavimo naudotis su galimybe ją adaptuoti atsakovės poreikiams per Sutarties galiojimo laiką, tam skiriant atitinkamą valandų skaičių per mėnesį pagal pasirinktą planą. Teismo vertinimu, iš tarp šalių pasirašytos Sutarties nuostatų, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovei turėjo būti perduota jau iš karto adaptuota programa. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovės argumentas, jog jai nebuvo perduota funkcionuojanti sistema, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi dėl tokio Sutarties rezultato nebuvo susitarta, be to, nebuvo baigti programos adaptavimo darbai.

19.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kokių konkrečių užduočių, skirtų pritaikyti sistemos funkcionalumą atsakovės verslui, ieškovė neatliko. Iš atsakovės teikiamų paaiškinimų teismas darė išvadą, kad netinkamai atliktais programos adaptavimo darbais atsakovė laiko tai, kad ji negavo tinkamai ir be klaidų veikiančios programos, pritaikytos jos poreikiams, tačiau sprendime konstatuota, kad dėl tokio galutinio Sistemos varianto ir adaptavimo termino nebuvo susitarta. Teismas pažymėjo, kad nors komunikavimo sistemoje buvo registruotos klaidos dėl programos veikimo, tačiau visos jos buvo ištaisytos iki sutarties nutraukimo (failas 1, puslapis 80)  ir nors atsakovės atstovas teigė, kad jis nuolat pranešdavo apie Sistemos klaidas, tačiau iš klaidų suvestinės matyti, kad apie daugumą klaidų buvo pranešta 2024  m. sausio 25 d., dar kelio klaidos registruotos 2024 m. sausio 17 ir 31 d. Be to ne visos atsakovės nurodytos klaidos buvo vertintos kaip klaidos, dalis jų yra paaiškinimai, atnaujinimai, papildomi darbai, nes atsakovės atstovas, registruodamas klaidą, pateikdavo naujus duomenis ir paaiškinimus dėl atsakovės poreikių. Iš minėto susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovės atstovas, bendraudamas dėl klaidų ištaisymo, iš esmės pripažino, kad tam tikros klaidos atsirado dėl netinkamai pateiktų duomenų (failas 1, puslapis 81, 86). Teismo vertinimu, tai iš esmės patvirtina ir nurodoma klaidos kategorija „papildomi darbai“. Tuo tarpu jokių įrodymų, kad ieškovė reikalauja apmokėti ne tik už programos adaptavimo darbus, bet ir už ieškovės padarytų klaidų taisymą, byloje nėra pateikta. Apie tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės suformuluotos užduotys buvo įvykdytos, patvirtina ir eksperto A. L. ekspertinio tyrimo aktas. Nors jame nustatyti ir nekorektiški scenarijų veikimų atvejai, tačiau kaip minėta adaptavimo darbai pilnai baigti nebuvo. Ekspertas M. Š. taip pat pateikė išvadas, kad dalis darbų buvo atlikti pagal suformuotas užduotis ir pagal komunikavimo sistemoje aprašytą užduotį Sistemos funkcijos veikė. Nors ekspertas M. Š. nurodė, kad negalima nustatyti, ar užduotys 83679, 83505, 83581, 84507 buvo atliktos kokybiškai, tačiau savo išvadas siejo ne su realiai nustatytais ydingais Programos veikimo faktais, tačiau su tuo, kad nėra galimybės nustatyti programos versijavimo. Teismo nuomone, vien tai, kad negalima chronologiškai nustatyti atliktų programavimo darbų, nesudaro pagrindo teigti, kad užduotys nebuvo įvykdytos, nes kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog visos suformuotos užduotys buvo atliktos.

20.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog jos atstovas nėra profesionalus programuotojas ir jam negalėjo būti skiriami atlikti programavo darbai, kadangi atsakovės atstovas patvirtino, jog anksčiau įmonės veikloje buvo naudojama kompiuterinė programa Excel. Iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad atsakovės atstovo buvo prašoma pateikti tam tikras formules, kurios rašomos panašiai kaip per Excel programą, jas adaptuojant Terra ERP (failas 1, puslapis 81, vartotojo tt_silvestras 2024 m. sausio 26 d. žinutė). Todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės atstovui buvo pavesti atlikti programavo darbai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, sudariusi sutartį, nuo birželio su ieškove nebendradarbiavo, jokie darbai nebuvo atliekami, tik gruodžio mėnesį atnaujinus bendradarbiavimą, buvo intensyviai vykdomi darbai, susitikimai, siekiama adaptavimo darbus atlikti per 1 mėnesį. Tai paneigia atsakovės teiginius, kad būtent ieškovė nebendradarbiavo su atsakove aiškinantis atsakovės poreikius.

21.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors atsakovė teigia, kad ieškovė į ataskaitą įtraukė darbus, kurių neatliko, taip pat, jų trukmė turėtų būti trumpesnė nei nurodyta, tačiau kaip nurodė pats atsakovės atstovas jis nėra programavimo specialistas. Ieškovės atstovai, o taip pat ir apklausti ekspertai teismo posėdžio metu patvirtino, kad analizuojamu atveju Programos adaptavimo darbai atsakovės poreikiams buvo sudėtingas ir didelis projektas. Tai, kad tinkamam Programos veikimui buvo reikalinga adaptuoti didelį kiekį duomenų patvirtinta ir atsakovės pateiktos užduotys, jų priedai bei tai, kad failai buvo vis koreguojami. Teismo vertinimu, nors ekspertas M. Š. eksperto išvadoje nurodė, jog užduotyse suformuluotiems darbams būtų tikėtina sugaišti 2-3 kartus mažiau laiko, tačiau šioje dalyje ekspertas nepateikė jokių skaičiavimų, kiek galėtų užtrukti nurodyti darbai, nenurodė, kuo vadovaudamasis padarė tokias išvadas, kokius tyrimo metodus taikė, dėl ko teismas minėtą išvadą laikė prieštaringa ir ja nesivadovavo. Kaip jau minėta, atsakovės atstovas, formuodamas užduotis, suprato, kad prašomi atlikti darbai yra didelės apimties, prie projekto dirbo 3 asmenys, be to, užduotis formulavo ir po sausio mėnesio, kuomet buvo atlikta 172 valandų darbų.

22.       Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas apmokėti jai už papildomai, negu numato atsakovės pasirinktas planas, dirbtas valandas atsakovės naudai, pagal atsakovės suformuluotas užduotis, yra pagrįstas ir atitinka Sutarties 10.3 papunkčio nuostatas, t. y. nutraukus sutartį, atsakovė praranda prieigą prie sutarties objekto, bet nepraranda įsipareigojimo pilnai atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, įskaitant ir visus papildomus Sistemos palaikymo darbus, atliktus per papildomą laiką, viršijantį pasirinktą planą ir įtrauktus į kasmėnesinę atliktų darbų ataskaitą, jeigu atliktų papildomų darbų laikas nebuvo perkeltas į kitą mėnesį ir už jį nebuvo apmokėta pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą pateiktos ekranvaizdžių nuotraukos, kuriose nurodytas išdirbtas laikas užduotims atlikti, bei šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, patvirtina, kad ieškovė užduotis atlikinėjo virš pasirinkto plano valandų, todėl atsakovei nutraukus Sutartį, kyla pareiga apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 10 103,50 Eur skolą tenkino.

23.       Vadovaudamasis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę prašyti iš atsakovės priteisti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną.. Nors atsakovė nurodo, kad delspinigiai nepagrįstai skaičiuojami atitinkamai nuo 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. kovo 12 d., tačiau sutikti su šiais argumentais nėra teisinio pagrindo, kadangi Sutarties 6.5 punkte šalių sutarta sąlyga apmokėti PVM sąskaitas – faktūras per 5 darbo dienas nuo sąskaitos išsiuntimo dienos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, jog ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 10 103,50 Eur skola už atliktus darbus ir 138,36 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis), taip pat 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.

24.       Teismas spręsdamas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atmetė reikalavimą dėl 2686,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą atliekant ekspertizę, konstatavęs, kad atsakovė ekspertizės atlikimui fiksuoti savo iniciatyva pasikvietė antstolį, nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kurių faktinių aplinkybių fiksavimas buvo būtinas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Terra IT“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovas neįrodė sąskaitose nurodytų darbų atlikimo fakto bei jų apimčių. Būtent ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti: 1) kad jis prieš sutarties sudarymą savo sukurtos programos Terra ERP savybes bei galimybes atsakovui atskleidė bendrine, o ne technine kalba, aiškiai ir išsamiai, taip pat, kad prieš sutarties sudarymą kruopščiai įvertino ir teisingai nustatė Programos tinkamumą atsakovės poreikiams; 2) kad ieškovė sutarties vykdymo eigoje bendrine, netechnine kalba, taip, kad tokia informacija būtų suprantama specialių programavimo žinių neturinčiam bei Programos kodo (algoritmo) nežinančiam atsakovui, aktyviai, suprantamai ir efektyviai organizavo ir koordinavo atsakovo veiksmus, teikiant visus suvedimui į programą reikiamus duomenis, sąsajas tarp jų ir operacijų su jais aprašymus, leisdamas visus tokius duomenis teikti bendrine, netechnine kalba ir nereikalaudamas iš atsakovo atlikti to, kam reikia specialių programavimo žinių; 3) kad ieškovė, kaip profesionalė, rūpestingai analizavo atsakovės poreikius ir suvedimui į programą atsakovės teikiamus duomenis, sąsajas tarp jų ir operacijų su jais aprašymus, ir aktyviai siekė pašalinti visus neaiškumus, o ne formaliai ir automatiškai suvedinėjo tai, ką teikė atsakovė; 4) kad kilus suvedimo klaidų, aktyviai ir efektyviai reagavo į jas, bei, kaip programavimo profesionalė, nuo kurios priklauso šalių susišnekėjimas ir visos sutarties sėkmė, šalino jų kilimo priežastis, o ne formaliai ištaisydavo vieną, kitą klaidą, nepašalindamas jų kilimo priežasčių, dėl ko tolimesnis jų kilimas buvo neišvengiamas; 5) kad ieškovė kas kartą po naujų duomenų suvedimo ir klaidų ištaisymo profesionaliai testavo programą prieš pateikdama rezultatą atsakovei; 6) kad sutartus darbus atsakovui atliko tinkamai ir iki galo; 7) kad ieškovė fiksavo ir išsaugojo objektyvią savo atliktų darbų vidinę istoriją, kad galėtų pagrįsti ką ir kada atliko, kiek laiko tam sugaišo, nes nuo viso to priklauso jo teisė į atlygį iš atsakovės; 8) taip pat ir kitas ieškovės reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Tačiau ieškovė viso to neįrodė, o byloje esantys įrodymai patvirtina buvus priešingai.

25.2.                      Ieškovė neįrodė sąskaitose nurodytų darbų atlikimo fakto bei jų apimčių, t. y. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokie, ataskaitose nurodyti darbai, faktiškai buvo atlikti, kad jų atlikimas užtruko būtent tiek kiek nurodyta ataskaitose, kiek asmenų ir kokie dirbo su šiuo projektu, kokius konkrečius darbus atliko ir pan. Vienintelis Byloje esantis įrodymas, iš esmės kuriuo vadovaujantis Teismas priėmė Sprendimą yra pačios ieškovės pateiktos visiškai neinformatyvios darbų atlikimo ataskaitos, iš kurių nėra jokios galimybės nustatyti kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, ar apskritai jie buvo atlikti ar faktiškai tikrai buvo tiek laiko išdirbta ir t.t.

25.3.                      Ataskaitose įrašytas šitoks kiekis tariamai „išdirbtų“ valandų niekaip nėra įrodytais jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovui neaišku ką ir kodėl šitiek valandų veikė ieškovė ir už ką (už kokius konkrečiai darbus ar už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas) turi su juo atsiskaityti. Atsakovė pažymi, kad apskritai negavo to ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, todėl mokėti kažkokias sąskaitas už neaišku kokius ir kam atliktus darbus, jei jie iš viso buvo atlikti, neturi jokio pagrindo. 

25.4.                      Ieškovei neteikiant jokių įrodymų, o atsakovui negalint pateikti jo teigiamas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, atsakovė paprašė teisminės ekspertizės. Nepriklausomai nuo to, kad ekspertizę atlikinėjo net du ekspertai jokie papildomi duomenys (daugiau nei buvo byloje) nebuvo gauti, nes ieškovė nesuteikė ekspertams prieigos prie programos kodo ir jie vertino tik tuos duomenis, kurie pačios ieškovės buvo suvesti į komunikavimo sistemą, t. y. prieigos prie duomenų apie programos istoriją (versijavimo) nebuvo suteikta nurodant, kad jos tariamai nėra. Bet šis faktas vėlgi tik pačios ieškovės teiginys, jis nebuvo niekaip objektyviai patikrintas. Juo labiau, kad ekspertizės metu Programa buvo tik demonstruojama, t. y. pateikiama tik tai ir tik tiek kiek norėjo ieškovė. Taigi realiai ekspertizės atlikimo rezultate nebuvo surinkti jokie įrodymai, kurie patvirtintų ieškovės teigiamas aplinkybes, t. y. kad buvo dirbta būtent tiek, kokie darbai buvo atlikti, kada ir t.t. Teiginys, kad programa tariamai neturi istorijos yra neįtikėtinas dar ir dėl to, kad sutartyje ieškovė apmokėjimą yra sutarusi skaičiuoti pagal faktiškai dirbtas valandas, taigi darbo laiko apskaita ir Programoje atliktų darbų fiksavimas yra būtinas siekiant pagrįsti kiek ko buvo atlikta. Teismas šių esminių atsakovės argumentų nevertino ir patikėjo niekuo nepagrįstais ieškovės teiginiais apie Programos istorijos nebuvimą ir niekuo nepagrįstais teiginiais apie tariamai atliktus darbus formaliai ataskaitose nurodant tik jų kiekius, nors niekaip nepagrindžiant realiai išdirbto laiko. 

25.5.                      Ieškinio reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti jau vien dėl to, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo atlygį už Programos ir duomenų suvedimo į ją klaidų taisymus, dargi neefektyvius ir niekaip nesibaigiančius. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad patyrė Sąskaitose nurodytas laiko sąnaudas, ką per tą laiką konkrečiai nuveikė, kada konkrečiai tai atliko, koks ieškovės darbuotojas ar darbuotojai tokius darbus tariamai atliko ir t. t. Ieškovės teiginių apie Sąskaitų ataskaitose nurodytų darbų atlikimą ir jiems sugaištą laiką neįmanoma niekaip patikrinti. Ieškovė iš esmės reikalauja priteisti jai atlygį už sugaištą laiką, kas reiškia reikalavimus priteisti ieškovei atlygį už tam tikrą jos atliktą Programos ir duomenų suvedimo į ją raidą. O kadangi ieškovės reikalavimai yra grindžiami Programos ir duomenų suvedimo į ją raida, tai jam tenka ir procesinė pareiga įrodyti konkrečią raidą (CPK 178 str.), t. y. kokius konkrečius Programos pakeitimus ir duomenų suvedimo darbus ji atliko, kada tai atliko ir kiek laiko tokiems konkretiems darbams sugaišo, o ne vien tik galutinį Programos rezultatą. Ieškovė darbų atlikimą įrodinėja tik savo pačios parengtomis ataskaitomis. Tačiau tai yra tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad ji tariamai dirbo tiek valandų, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kad realiai buvo tiek valandų dirbta ir kas konkrečiai per tas valandas buvo sukurta bei koks paslaugų rezultatas („produktas“) buvo perduotas atsakovui taip ir neaišku. 

25.6.                      Nors ieškovei, kaip profesionaliai programuotojai, turi būti žinomos programavimo darbų vidinę istoriją (raidą) ir konkretiems darbams sugaištamą laiką objektyviai fiksuojančios priemonės, kaip nustatyta eksperto M. Š. 2025-04-18 ekspertizės akte, ieškovė tokių priemonių nenaudojo. Jog tokios priemonės nebuvo naudojamos buvo konstatuota remiantis iš esmės tik ieškovės paaiškinimais, tačiau, kaip paaiškino abu byloje ekspertizę atlikę ekspertai, ieškovė ekspertizės atlikimo metu pademonstravo tik jos pačios norimą Programos versiją, tačiau neleido „lįsti“ į Programos vidų, nesuteikė kodų ir pan., t. y. nesuteikė prieigų, kad būtų patikrinta objektyvi tiesa Byloje ir, kad būtų nustatyta kaip buvo iš tikrųjų. Todėl galimai ieškovė slepia Programos istoriją teigdama, kad jos tiesiog nėra, nes nenori atskleisti jai pačiai nepalankių duomenų. atliekant kompiuterinės programos keitimo darbus, gali įsivelti klaidų ir programa gali būti iš esmės sugadinta. Vidinę istoriją fiksuojančios priemonės tokiu atveju įgalintų greitai pasiekti ankstesnę programos versiją. O nenaudojant vidinę istoriją fiksuojančių priemonių, tektų atlikinėti programos atstatymo darbus, todėl būtų neefektyviai gaištamas laikas. Taigi neįtikėtina, kad programavimu versliškai užsiimantis ieškovas nenaudojo vidinę istoriją fiksuojančių priemonių, nes tai reikštų, kad ieškovas pats nevertina savo darbo ir laiko ir elgiasi labai nerūpestingai. Tai tik papildomai patvirtina, kad ieškovas sąmoningai slepia Programos vidinę istoriją, todėl turi prisiimti įrodymų slėpimo neigiamus teisinius padarinius, t. y. taikytina contra spoliatorem prezumpcija, kuria vadovaujantis yra laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismas sprendime neįvertino, jog yra pagrindas taikyti minėtą prezumpciją bei jos nepritaikė, o tiksliau iš viso dėl šio atsakovo argumento nepasisakė ir jau vien todėl sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes minėtos prezumpcijos pritaikymas reikštų, kad ieškovė neatliko darbų, už kuriuos yra išrašiusi Sąskaitas, arba juos atliko nekokybiškai, todėl būtų savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė daug kartų taisė Programos ir duomenų suvedimo į ją klaidas, vidinę istoriją fiksuojančių priemonių nenaudojimas reikštų, kad ieškovė tokiems taisymams sugaišdavo neprotingai daug laiko, t. y. daugiau, nei būtų sugaišusi naudodama vidinę istoriją fiksuojančias priemones ir kad iš atsakovės reikalauja priteisti bet kuriuo atveju per dideles pinigines sumas, nes neprotingai iššvaistyto laiko padarinius turėtų prisiimti pati ieškovė. Teismas sprendime to neįvertino, taigi ir šiuo atžvilgiu sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

25.7.                      Ekspertas A. L. savo ekspertizės akte nesąžiningai, neobjektyviai ir nepagrįstai teigia, kad ieškovės atlikti darbai tariamai turi vidinę istoriją, t.y. kad „kiekvienos užduoties vidinę istoriją galima stebėti komunikavimo sistemos skiltyje „Klaidos istorija“. Čia ekspertas A. L. nurodė ne ieškovės darbų vidinę istoriją realiu laiku automatiškai ir objektyviai fiksuojančią ir išsaugančią Programos kodo pakeitimus, o šalių komunikavimo priemonę ir tik vieną iš jų, be to, ne pagrindinę, nes šalys labiau komunikavo elektroniniu paštu, o ne per sistemą www.support.terrait.net. Bet kuriuo atveju A. L. neteigia, kad jo nurodyta komunikavimo per sistemą www.support.terrait.net priemonė realiu laiku automatiškai ir objektyviai fiksuoja ieškovės atliktus Programos kodo pakeitimus. A. L. nurodytoje priemonėje duomenys fiksuojami ne automatiškai atlikus Programos kodo pakeitimus, o priklausomai nuo ieškovo valios – jis joje fiksuoja tai, ką pats sugalvoja, ir kada nori, be to, fiksuojami ne Programos kodo pokyčiai, o pačios ieškovės išvedžiojimai ir interpretacijos, be to, taip užfiksuota informacija yra neobjektyvi, nes ieškovė, kaip Programos kūrėja, turi galimybes pati vienašališkai savo užfiksuotą informaciją kaitalioti. Taigi tai nėra ieškovės darbų vidinė istorija, kuri turima mintyje teismo užduotame ekspertams klausime. Kaip nurodė ekspertas M. Š., vidinę istoriją ir programavimo darbams sugaištamą laiką objektyviai fiksuojančios priemonės yra įprastas programavimo profesinės veiklos standartas ir įprastinė programavimo darbų praktika. Ieškovė iš to, kad kaip teigia, nenaudojo programavimo darbų vidinę istoriją ir programavimo darbams sugaištamą laiką objektyviai fiksuojančių priemonių, negali sau tikėtis jokios naudos. Tokių priemonių naudojimas yra įprastinis programavimo profesinės veiklos standartas ir įprastinė programavimo darbų praktika, todėl jų nenaudodama ieškovė pažeidė CK 6.38 str. 2 d. ir rūpestingumo pareigą.

25.8.                      Jokių įrodymų, kokia Programa buvo iki ieškovė atliko atitinkamus jos adaptavimo ir duomenų suvedimo į ją darbus, ir kaip ji atrodė po to, kad būtų galima įvertinti pačios ieškovės atliktus pokyčius, jų apimtis, nėra. Netgi teismo ekspertams ieškovė demonstravo tik paskutinę Programos versiją, o ne jos raidą Sutarties vykdymo metu. Negana to, teismo ekspertams ieškovės demonstravo Programos paskutinę versiją, t. y. su ieškove jau po 2024  m. sausio 25 d. (tai data, kada atsakovė el. laišku išreiškė nusivylimą vis dar neveikiančia Programa), ir netgi po 2024 m. vasario 14 d. (tai data, kai atsakovė el. laišku pareikalavo ieškovę stabdyti visus darbus) atliktais pakeitimais, t. y. ieškovei dalį Programos klaidų galimai ištaisius jau po ginčo kilimo, Atsakovei jau visiškai praradus tikėjimą Programa ir ieškovės atliekamais darbais. Pažymime, jog ieškovė pati pripažįsta, kad Sutartis buvo sudaryta ne dėl visiškai naujos kompiuterinės programos sukūrimo, o dėl galimybės naudotis Programa, kuri Sutarties sudarymo metu jau buvo sukurta, suteikimo, ją reikiamai adaptuojant atsakovei. Ieškovė Programą ne naujai kūrė, o tik atlikinėjo jos pokyčius, kurių atlikimo fakto ir apimčių, tam sugaišto laiko įrodymų byloje visiškai nėra. O dabartinis, galutinis Programos rezultatas net grynai logiškai niekaip neparodo, nei kiek ir kokio darbo ieškovė atliko, nei kiek tam sugaišo laiko. Nenaudodamas programavimo darbų vidinę istoriją ir programavimo darbams sugaištamą laiką objektyviai fiksuojančių priemonių, ieškovė pati panaikino sau galimybes įrodyti Programos raidą ir kartu pagrindą gauti atlygį.

25.9.                      A. L. ekspertizės akto 2.4. dalyje nesąžiningai ir neobjektyviai teigia, jog „įvertinus tai, kad bendravimas komunikavimo sistemoje vyko tarp užsakovo ir vykdytojo, o užsakovas bet kada galėjo įvardinti ne tik su konkrečiu funkcionalumu, bet ir su mėnesio darbų ataskaitomis susijusius netikslumus ar problemas, bet jokių klausimų nekilo, galima teigti, kad jam užsakytų užduočių vykdymo trukmė ir kaina buvo priimtini“. Atsakovui niekada nebuvo žinomas Programos kodas (algoritmas), jo raida ir ieškovės tikroji sugaišto laiko apimtis. Ieškovė neturi informatyvios ir objektyvios savo atlikto darbo bei tam sugaišto laiko apskaitos sistemos arba sąmoningai slepia jos buvimą. Taigi atsakovė neturėjo jokių galimybių operatyviai įsivertinti, ar ieškovė realiai išdirbo tiek valandų, kiek nurodydavo. Jau vien dėl to minėti A. L. teiginiai yra nesąžiningi, neobjektyvūs ir nepagrįsti, nes informacijos neturėjimas varžė atsakovės galimybes teikti pretenzijas ieškovei. Be to, ieškovė ginčą byloje kelia dėl dviejų paskutinių sąskaitų (už 2024 sausio ir vasario mėnesius) apmokėjimo, o būtent į jas ieškovė įtraukė daug daugiau nei paprastai atlikto darbo valandų, o dėl jų atsakovė pretenzijas pareiškė operatyviai. Taigi teismas pasinėręs į atskirų bylos aplinkybių bei įrodymų analizę, nepastebėjo pačios esmės – t. y., kad ieškovė neįrodė Sąskaitose nurodytų darbų atlikimo fakto, jų apimčių bei sąskaituoto laiko realumo.

25.10.                      Teismo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė dalį darbų atliko jau po to, kai 2024 m. vasario 14 d. atsakovė el. laišku pareikalavo ieškovę stabdyti visus darbus, o kiek laiko iš ieškovės už vasario mėnesį sąskaituotų valandų buvo išdirbtos po 2024 m. vasario 14 d. byloje duomenų nėra, taigi ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti atlygį už atsakovės užsakytus, o ne ieškovės savavališkai atlikti darbus. Abu ekspertizę byloje atlikę ekspertai – tiek M. Š., tiek A. L. – nustatė, kad ieškovė Programos pakeitimų atliko net po 2024 m. vasario 14 d. (t. y. po to, kai atsakovė el. laišku pareikalavo ieškovę stabdyti visus darbus). Tai reiškia, kad ieškovė dalį vasario mėnesio sąskaitoje nurodytų darbų atliko savavališkai, t. y. nesant atsakovės užsakymo (užduoties). O atsakovė juo labiau neturi pareigos mokėti ieškovei už tai, ko neužsakė.

25.11.                      Ieškovas visiškai nepagrįstai į vasario mėn. sąskaitą įtraukė 31 val. „darbo“, tariamai ieškovės išdirbto „į priekį“ iki 2024 m. vasario. Pagal Sutarties 5.7. p. „Vykdytojas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pateikia užsakovui pagal sutartį atliktų darbų ataskaitą. Ataskaitoje nurodomi visi faktiškai atlikti darbai ir dirbtas laikas, kuris gali viršyti valandų skaičių pagal užsakovo pasirinktą planą“. Sutarties 3.7. p. numatyta, kad „jei užsakovas nepageidauja pasididinti turimo plano, o vykdytojo išdirbtų valandų skaičius yra viršijęs 3 (trijų) mėnesių suminį pasirinkto užsakovo plano valandų skaičių, tokiu atveju visoms perviršytoms valandoms vykdytojas išrašo papildomą PVM sąskaitą faktūrą pagal pasirinkto plano valandinį įkainį“. Sutarties 5.8. p. numatyta, jog „vykdytojas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pateikia užsakovui išrašytą sąskaitą-faktūrą“. Taigi jei ieškovė realiai būtų atlikusi 31 val. darbų ir, suprantama, jei programa būtų buvusi kokybiška, ji būtų turėjusi sąskaitą už minėtus darbus išrašyti atitinkamo einamojo mėnesio paskutinę dieną. O tai, kad ieškovė minėtų tariamų darbų savalaikiai, pagal sutarties sąlygas nebuvo sąskaitavusi, tik patvirtina, jog tokių darbų ieškovė realiai neatliko. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė teigia, jog kaip niekada didelės apimties darbus tariamai atliko po to, kai atsakovas neapmokėjo jo 2024 m. sausio 31 d. PVM s. f. Nr. TR0012661, taip pat po to, kai atsakovė 2024 m. vasario 14 d. pareikalavo sustabdyti darbus. Joks sąžiningas, protingas (rūpestingas) asmuo taip nesielgtų.

25.12.                      Byloje yra įrodyta, kad dalį Vasario mėnesio sąskaitoje nurodytų darbų ieškovė atliko savavališkai, t. y. nesant atsakovės užsakymo (užduoties), tačiau nėra aišku kokio dydžio yra ta darbų dalis, todėl ieškovė neįrodė ir kokią dalį Vasario mėnesio sąskaitoje nurodytų darbų atliko esant atsakovės užduočiai. O to neįrodžiusi, ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės jokio atlygio pagal Vasario mėnesio sąskaitą dalies, nes neįrodė, kad šiuos darbus atliko esant atsakovės užsakymui (užduočiai). Be to, kadangi atsakovė 2024 m. vasario 14 d. pareikalavo ieškovės visus darbus sustabdyti, už vasario mėnesį galėjo būti taikomas nebent pusės dydžio planinis tarifas, t. y. 10 val., o ne 20 val. Todėl iš atsakovės už 2024 vasario mėnesį bet kuriuo atveju ieškovė negalėtų reikalauti daugiau atlygio nei už 10 val. Šių svarbių aplinkybių teismas nevertino ir visiškai nepagrįstai ieškinį patenkino pilna apimtimi, dėl to Sprendimas yra naikintinas, o ieškinys atmestinas.

25.13.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo pareigos kuo greičiau suvesti atsakovės duomenis ir veiksmų su jais formules į Programą bei adaptuoti Programą atsakovei. Teismas iš esmės laikė, kad Sutartis buvo sudaryta Programos palaikymui, įskaitant jos adaptavimą atsakovei, bet neįsipareigojant greitai, t. y. per protingą terminą, užtikrinti Programos tinkamą veikimą atsakovei. Atsakovė pažymi, kad tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir visiškai nelogiška. Atsakovė dar iki Sutarties sudarymo vykdė veiklą ir savo veiklos duomenis tvarkė įprastine kompiuterine programa – MS Excel. Naudojantis šia kompiuterine programa atsakovė galėjo analizuoti, organizuoti, valdyti savo veiklą ir tai darė, tačiau turėjo poreikį suefektyvinti minėtus procesus, t. y. kad visą informaciją ir reikiamas analizavimo, organizavimo, valdymo galimybes atsakovė galėtų greitai ir lengvai pasiekti vienoje vietoje, t. y. vienoje programoje, nesiblaškant po atskiras kompiuterines programas ir atskirus failus. Atsakovė kreipėsi į ieškovę ir paaiškino savo poreikius ir ieškovė patikino, kad jos Programa tam yra tinkama. Prieš sutarties pasirašymą ieškovės atstovai atsakovei pristatė programą, visi aptarė poreikį ir schemas bei sudėtingumą reikalingą atsakovės sistemai, minėti ieškovės atstovai sakė, kad su minimaliais pokyčiais galima bus ją pritaikyti. Dėl šios „galimybės“ greitai pritaikyti atsakovė ir pasirinko šią Programą. Tik todėl sutarties sudarymas atsakovei turėjo prasmę ir šalys ją sudarė.

25.14.                      Sutartį parengė ir pasirašymui pateikė ieškovė, todėl ji aiškintina atsakovės naudai ir ieškovės nenaudai. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo ir savo veikla siekia pelno. Suprantama, kad sutartį atsakovė sudarė ne pažaidimui su Programa, o tikėdamasi, kad Programa galės būti greitai ir prasmingai pradėta naudoti jos veikloje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad į Programą turėjo būti suvedami atsakovės duomenys, be to, Programa dar turėjo būti reikiamai adaptuota atsakovės veiklai. Teismo minėtame Sutarties priede Nr. 2 taip pat yra tiesiogiai numatytas „duomenų iš kliento naudojamos sistemos (klientai, žaliavos, užsakymai ir pan.) perkėlimas“, o Sutarties 3.9.7. punkte tiesiogiai numatyta ir kad Programa bus adaptuojama atsakovei. Teismas Sprendime pažymėjo, kad Programa yra „pilnai veikianti“, tačiau akivaizdu, kad toks teiginys yra nepagrįstas, nes pilnai veikti Programa galėtų, tik esant jau tinkamai suvestiems atsakovės duomenims ir tik Programai jau esant tinkamai adaptuotai atsakovės veiklai. Neatlikus to, Programa nėra pilnai veikianti ir jos palaikymo darbai atsakovei neturi jokios prasmės. Pagal teismo poziciją išeitų, kad sudarius Sutartį atsakovės duomenų suvedimas ir Programos adaptavimas atsakovei tariamai būtų galėjęs trukti nors ir amžinai, kas neatitinka protingumo principo bei atsakovės ketinimų sudarant Sutartį, kadangi visą tą laiką Programa būtų beprasmė atsakovei, jis iš jos negautų realios naudos ir negalėtų pasiekti to savo tikslo, dėl kurio prasmę turėjo Sutarties sudarymas, o ieškovė iš atsakovės pastoviai imtų atlygį. Taigi ieškovė pagal Sutartį privalėjo kaip galima greičiau, t. y. per protingą terminą, suvesti atsakovės duomenis į Programą ir ją reikiamai adaptuoti atsakovei, kad ji galėtų kuo greičiau pradėti prasmingai naudotis Programa. Be to, ieškovė tai privalėjo atlikti tinkamai, t. y. rūpestingai, pagal jos veiklai keliamus įprastinius profesinius standartus, be to, reikiamai bendradarbiaujant su atsakove, tačiau ieškovė šių savo pareigų neįvykdė.

25.15.                      Sprendime teismas nurodo, kad „atsakovė, sudariusi Sutartį, nuo birželio iki gruodžio mėnesio su ieškove nebendradarbiavo, jokie darbai nebuvo atliekami. Tačiau ieškovė pripažįsta, jog tiek nuo 2023 m. kovo 1 d. (Sutarties sudarymo data) iki 2023 m. birželio mėn., tiek ir nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 4 d. (Sutarties nutraukimo data) atsakovė duomenis suvedimui į Programą ieškovei pastoviai teikdavo, taip pat apie Programos klaidas ieškovę pastoviai informuodavo. Taigi ginčo dėl to nėra. Beje, ieškinyje, teigiant, kad ieškovė atsakovės duomenų tvarkymui ir atsakovės aptiktų Programos klaidų šalinimui sugaišdavo daug laiko ir tariamai viršydavo atsakovės pasirinktame paslaugų plane numatytą valandų per mėnesį skaičių, iš esmės yra netgi pripažįstama, kad atsakovė ieškovei duomenis teikdavo aktyviai ir intensyviai. Atsakovės vertinimu, ieškovei buvo suteikta netgi ženkliai daugiau nei pakankamai laiko duomenų suvedimui į Programą ir Programos klaidų ištaisymui, todėl minėtas pertraukos laikotarpis (t. y. nuo 2023 m. birželio iki 2023 m. gruodžio 20 d.) neturi bylai jokios reikšmės. Jau vien dėl viso to pagrįstai teigtina, kad atsakovė bendradarbiavimo pareigą tinkamai įvykdė, o ieškovė neprotingai ilgai nesugebėjo atsakovės duomenų į Programą suvesti tinkamai, Programos klaidų ištaisyti bei pateikti racionaliai veikiančią Programą.

25.16.                      Sprendime teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tariamai ne Programos ir atsakovės duomenų suvedimo į ją klaidas taisė, o vis naujas ir naujas atsakovės užduotis atlikinėjo. Pats teismas sprendime konstatavo, kad klaidų buvo nustatyta. Nors teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad visos klaidos iki sutarties nutraukimo tariamai buvo ištaisytos, pastebėtina, kad tai bet kuriuo atveju nepaneigia fakto, jog dėl klaidų taisymo užsitęsė Programos nefunkcionavimo atsakovui laikotarpis ir kad Programa per ilgą, kone pusės metų laikotarpį (nuo 2023 m. kovo 1 d. (Sutarties sudarymo data) iki 2023 m. birželio, ir nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 4 d. (Sutarties nutraukimo data)) taip ir nepradėjo prasmingai funkcionuoti. Beje, minėto laikotarpio, vertinant protingai, turėjo užtekti ir Programos adaptavimui, tačiau tai taip pat nebuvo atlikta. Taigi, neprotingai ilgai uždelsus suvesti atsakovės duomenis į Programą, ištaisyti Programos klaidas bei adaptuoti ją, atsakovė negavo to, ko tikėjosi sudarydama Sutartį, ir apskritai negavo iš Sutarties jokios naudos, todėl neprivalo mokėti ieškovei.

25.17.                      Ieškovė sutarties sąlygas interpretuoja savo pačios, o ne atsakovės naudai. Tačiau Sutarties 1.2.1. p. ir 1.2.3. papunkčiuose numatyti ieškovės įsipareigojimai Programą vystyti, atlikti programavimo darbus, administruoti turinį bei vykdyti atsakovės pateiktas užduotis net grynai lingvistiškai kuo akivaizdžiausiai patvirtina, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo Programą ir po sutarties sudarymo toliau keisti, tobulinti, gerinti pagal atsakovės poreikius. Taigi jau vien dėl šių priežasčių ieškovės argumentai, kad atsakovė nusipirko galimybę naudotis jau baigta Programa ir kad ieškovė neįsipareigojo adaptuoti ir plėtoti Programos pagal atsakovės duomenis ir poreikius yra atmestini kaip nepagrįsti. Sutartis sudaryta 2023 m. kovo 1 d. Per visą tą laiką ieškovė uoliai išrašinėjo sąskaitas atsakovei už Programą, kuri neveikė, ėmė iš jos pinigus, nors net nesugebėjo sukurti veikiančio produkto, t. y. to ką Sutartimi sutarė atsakovei sukurti, nesugebėjo suvesti atsakovės duomenų ir adaptuoti Programos taip, kad ji atitiktų atsakovės poreikius ir prieš Sutarties pasirašymą aptartus funkcionalumus ir esminį jos tikslą, kad ja būtų galima naudotis pagal paskirtį.

25.18.                      Teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nes iš esmės rėmėsi tik sistemos www.support.terrait.net duomenimis ir nevertino šalių elektroninio susirašinėjimo, nors faktiškai didžioji dalis šalių komunikavimo vyko būtent el. paštu, be to neįvertino kitų byloje esančių įrodymų (pvz., byloje esančio vaizdo įrašo), todėl klaidingai nustatė esmines bylai aplinkybes. Ieškovė pripažįsta, kad susirašinėjimas dėl Programos klaidų taisymo tarp šalių vyko elektroniniu paštu, o ne sistemoje www.support.terrait.net. Sutarties vykdymo metu jokių pretenzijų dėl to nereiškė, o tokiai praktikai pati savo veiksmais laisva valia pritarė, todėl laikytina, jog šiuo atžvilgiu Sutartis buvo pakeista, todėl atsakovės el. laiškai apie klaidas yra laikytini tinkamu informavimo būdu. Ieškovas imdavosi klaidas taisyti, tuo pats pripažindamas, kad klaidas aiškiai suprato, be to, pripažindamas tiek patį klaidų padarymo faktą, tiek jų fiksavimo faktą. Jau vien dėl to argumentai, kad sistemoje www.support.terrait.net neištaisytų klaidų nėra registruota, ir kad tai tariamai reiškia, jog Programa yra kokybiška, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstos yra ir minėtiems teiginiams analogiškos eksperto A. L. išvados. Kadangi ekspertas A. L. neįvertino dėl klaidų taisymo vykusio šalių elektroninio susirašinėjimo, nepagrįsti yra ir kiti A. L. teiginiai, nes jie paremti klaidinga prielaida, kad ieškovė darbus atlikto be klaidų.

25.19.                      Nors abu teismo ekspertai apsiribojo tik sistemoje www.support.terrait.net esančio susirašinėjimo analize ir nevertino šalių el. susirašinėjimo dėl Programos klaidų, taip pat duomenų bei veiksmų su jais formulių suvedimo į ją klaidų, tokių klaidų taisymo ir kt., taip pat byloje esančio vaizdo įrašo (pateiktas kartu su 2024-11-18 lydraščiu) apie Programos klaidingą ir neprotingai lėtą veikimą, tačiau net ir iš sistemoje www.support.terrait.net esančio susirašinėjimo bei Ieškovo atliktos Programos demonstracijos abu ekspertai nustatė Programos klaidingo veikimo atvejų bei jos nebaigtumo faktą. Jei ekspertai būtų išanalizavę ir šalių elektroninį susirašinėjimą, kas yra būtina siekiant situaciją išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, jie būtų galėję nustatyti ir tų Programos klaidingo veikimo atvejų bei jos nebaigtumo aspektų, kurie nebuvo užfiksuoti sistemoje www.support.terrait.net. Teismas turi pareigą įvertinti visus byloje esančius įrodymus, todėl turėjo įvertinti ir visus ekspertų nevertintus byloje esančius įrodymus, o jie juo labiau patvirtina, kad ieškovė sutartus darbus atliko netinkamai, nesąžiningai, be to, deklaruoja neprotingai dideles tam tariamai patirtas laiko sąnaudas. 

25.20.                      Išsamiai visas Programos ir duomenų bei reikiamų atlikti veiksmų su jais suvedimo į ją klaidas ekspertai būtų galėję nustatyti, tik išanalizavę Programos kodą (algoritmą), t. y. įvertinę pačią ieškovės sukurtą Programą, o ne pavienių veiksmų demonstracijas, nes tai, kad Programa suveikė ieškovei demonstruojant vienus veiksmus, dar niekaip nereiškia, kad ji suveiktų atliekant kitus veiksmus. Tačiau ieškovė Programos kodą (algoritmą) pateikti ekspertams įvertinimui kategoriškai atsisakė. Tai yra vertintina kaip įrodymų slėpimas, todėl taikytina contra spoliatorem pezumpcija ir konstatuotina, kad Programa atsakovei veikė klaidingai, taip pat kad ieškovė neįrodė, kad darbus, už kuriuos reikalauja atlygio iš atsakovės, atliko, kad sugaišo tam deklaruojamus kiekius laiko ir kad tokios laiko sąnaudos yra adekvačios, protingos.

25.21.                      Pažymėtina, jog abu ekspertizę byloje atlikę ekspertai nustatė Programos klaidingo veikimo atvejų, taigi darytina vienareikšmiška išvada, kad Programa veikė klaidingai. Abu ekspertai nustatė ir tai, kad ieškovė Programos pakeitimų atliko ir po 2024 m. vasario 14 d. (tai data, kai atsakovė el. laišku pareikalavo stabdyti visus darbus). M. Š. savo ekspertizės akte netgi pažymėjo, jog nėra aišku kada tiksliai po 2024 m. vasario 14 d. buvo atlikta Programos pakeitimų, taigi jie galėjo būti atlikti net ir po Sutarties nutraukimo ar netgi po bylos iškėlimo. Procesinė pareiga įrodyti, kad Programos klaidas taisė sąžiningai ir savalaikiai tenka ieškovei, o ji to neįrodė, todėl neįrodė ir aplinkybės, kad Sąskaitas išrašė už tinkamai atliktus darbus, kadangi realiai Programos klaidos galimai buvo ištaisytos vėliau, jau kilus ginčui. Sprendime į tai neatsižvelgta. Tai, kad darbus ieškovė atlikinėjo jau po to, kai atsakovė pareikalavo juos sustabdyti, reiškia, kad tokius darbus ieškovė atliko savo paties rizika ir negali tikėtis, kad atsakovė už juos atlygins, o šios svarbios aplinkybės teismas apskritai nevertino, nors konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nuo tos datos nurodė stabdyti darbus.

25.22.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės duomenų suvedimo ir Programos adaptavimo darbai nebuvo užbaigti, kas patvirtina atsakovės argumentus, jog ieškovė neprotingai ilgai užtęsė darbus, dėl ko atsakovė niekaip negalėjo pradėti pilnavertiškai ir racionaliai naudotis Programa, taigi negavo iš Programos jokios realios naudos, tik nuolat gaišo laiką aprašinėdamas Programos ir duomenų suvedimo į ją klaidas, o nesuteikęs atsakovei realios naudos ieškovas neturi ir jokio pagrindo tikėtis gauti atlygį iš jo.

25.23.                      Atsakovės vertinimu, ekspertas A. L. išvadas darė nepatikrinęs ir neištyręs faktų, o remdamasis prielaidomis ir spėlionėmis, naudodamas frazę „galimai“, kas daro ekspertizės aktą neobjektyviu ir nepatikimu. Sprendime teismas nors ir nustatė, kad Sutarties nutraukimo atveju Programa veikė klaidingai, tačiau darė jokiais įrodymais neparemtą prielaidą, kad tai galėjo būti dėl to, kad Programa nebuvo baigta adaptuoti. Taigi, sprendimas šiuo atžvilgiu yra grįstas ne faktais, o prielaidomis ir spėlionėmis. Be to, teismas šiuo atveju ieškovę atleido nuo minėtos įrodinėjimo pareigos ir nepagrįstai užkrovė pareigą atsakovei įrodinėti ieškovės sukurtos Programos klaidingo veikimo priežastis. Užkrovė pareigą atsakovei įrodinėti ieškovės sukurtos Programos klaidingo veikimo priežastis ir neigiamus padarinius to, kad ieškovė nenaudojo Programos vidinę istoriją fiksuojančių priemonių ir slepia Programos kodą (algoritmą), nes dėl tokio ieškovės elgesio atsakovui įrodyti Programos klaidingo veikimo priežastis yra tiesiog neįmanoma.

25.24.                      Apeliantė pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė savo veikloje naudojo kompiuterinę programą Excel, niekaip nereiškia, kad ji mokėjo rašyti Excel programos formules ir juo labiau visas jos formules. Excel programa yra sudėtinga, jos formulių rašymui yra taipogi reikalingos specialiosios žinios. O ieškovės reikalautos iš atsakovės užrašyti veiksmų su duomenimis formulės nėra identiškos Excel formulėms, taigi teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovė to, kam yra reikalingos specialiosios programavimo žinios, iš atsakovo atlikti nereikalavo.

25.25.                      Sprendime teismas neįvertino, kad ieškovė pažeidė jai taikomą bendradarbiavimo pareigą, rūpestingo asmens standartą ir jo profesinei veiklai keliamus įprastinius standartus. Kai dėl darbų atlikimo į specialių žinių turintį asmenį (profesionalą) kreipiasi klientas (tokių žinių neturintis asmuo), tokių santykių sėkmė priklauso nuo judviejų susišnekėjimo bei vienas kito supratimo. Būtų naivu tikėtis tokių sutartinių santykių sėkmės, jei profesionalas su savo kontrahentu bendrautų technine, specialių žinių kalba ar pasyviai lauktų specialias žinias atitinkančio kontrahento elgesio. Tam, kad programoje atsakovo duomenys būtų racionaliai pateikiami, tvarkomi ir, kad pagal juos programa galėtų pateikti racionalius rezultatus, į Programą buvo būtina suvesti ne tik pačius atsakovės veiklos duomenis, bet ir logines sąsajas tarp jų bei logines operacijų su tokiais duomenimis formules. Sutarties vykdymo eigoje ieškovė iš atsakovės reikalavo ne tik pateikti atsakovės veiklos duomenis, bet dar juos ir programavimui būdingais stiliais sugrupuoti, aprašyti logines sąsajas tarp atsakovės duomenų ir veiksmų su atsakovės duomenimis formules, be to, aprašyti tai ne bendrine, o specialia technine programavimo kalba, o visa tai yra vertintina kaip programavimo veikla, t. y. būtent ta veikla, dėl kurios atlikimo atsakovė ir sudarė Sutartį su ieškove. Specialių žinių reikalaujančių darbų atlikimo profesionalas turi būti aktyvesnis nei atitinkamų žinių neturintis asmuo, t. y. jam tenka pareiga suprantamai išaiškinti klientui, ko tiksliai jam iš jos reikia ir nuolat koordinuoti specialių žinių neturinčios šalies veiksmus. Ekspertas M. Š. savo ekspertizės akte akcentavo komunikacijos tarp šalių netobulumus ir trūkumą vykdant sutartį. Atsakovė buvo aktyvi ir duomenis suvedimui į Programą teikė sąžiningai bei tinkamai, tačiau ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad Programos kodo (algoritmo) nežinanti atsakovė tai pats atliks tinkamai ar taip kaip reikalinga ieškovei. Ieškovė pažeisdamas protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei šalių bendradarbiavimo principus užkrovė atsakovei atlikti iš esmės programavimo darbus (specialia technine kalba aprašyti veiksmų su duomenimis formules), nors tai buvo pačios ieškovės pareiga. Ieškovė nesigilino į atsakovės pateiktus suvedimui duomenis, jai nekildavo jokių klausimų, nors natūraliai jų turėjo kilti. Ieškovė, matydama, kad atsakovės duomenų suvedimas į programą stringa (ar neduoda reikiamo rezultato), nerodė iniciatyvos, nesiėmė labiau koordinuoti atsakovės veiksmų, neperėmė reikiamų veiksmų atlikimo į savo rankas, nors, kaip profesionalė, privalėjo tai atlikti.

25.26.                      Teismas Sprendime neįvertino, kad ieškovei, kaip programavimo profesionalei, teko pareiga prieš kiekvieną darbų perdavimą atsakovei, visapusiškai ištestuoti programą nes to reikalauja įprastiniai programavimo profesinės veiklos standartai. Abu ekspertizę atlikę ekspertai savo ekspertizės aktuose iš esmės yra konstatavę, kad yra įprastas programavimo profesinės veiklos standartas ir įprastinė programavimo darbų praktika, jog prieš pateikiant programą klientui, ji programuotojo turi būti visapusiškai ištestuojama, kas turi esminę reikšmę programos kokybės ir kliento teisių užtikrinimui. Jei ieškovė Programos testavimus po kiekvieno jos ir duomenų suvedimo į ją pakeitimų būtų atlikinėjusi, tai būtų įgalinę savalaikiai ištaisyti klaidas ir užtikrinti savalaikį Programos pradėjimą pilnavertiškai veikti. Tokiu atveju ir ginčo tarp ieškovės bei atsakovės galimai net nebūtų kilę. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių programos po ieškovo atliktų darbų testavimo ataskaitų, kuriose būtų dokumentuota Programos testavimo eiga ir rezultatai, nors tokius testavimus privalėjo atlikti po kiekvienų atliktų Programos ar duomenų suvedimo į ją pakeitimų. A. L. išvadą, kad ieškovė atliko Programos pakeitimų ir Programos su suvestais atsakovės duomenimis testavimus, prieš pateikdamas ją atsakovei, daro iš to, kad testavimus atlieka visos atsakingos įmonės, tačiau ne remdamasis konkrečiais tai patvirtinančiais įrodymais.

26.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Ieškovės apeliaciniame skunde nenurodyta kokias materialinės ar procesinės teisė normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, pasikartojant po keletą kartų pateikiama tik sava faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų interpretacija ir apsiribojama tik tendencinga įrodymų vertinimo analize.

26.2.                      Ieškovė pažymi, jog 2023 m. kovo 1 d. su atsakove buvo sudaryta paslaugų sutartis dviejų metų laikotarpiui, kuria ieškovė perdavė atsakovei naudotis savo sukurtą gamybos valdymo sistemą Terra ERP ir įsipareigojo atlikti sistemos palaikymo darbus. Į šią darbų kategoriją įeina: programavimo darbai pagal Užsakovo į vykdytojo sistemą www.support.terrait.net. pateikiamas užduotis, taip pat turinio administravimas, dizaino darbai, konsultavimas, konferencijos, mokymai, vizitai pas klientą (Sutarties 1.2. ?.). Atsakovė pasirinko sistemos palaikymo darbų planą 50 val. per kalendorinį mėnesį (Sutarties 1.3. p.) bei įsipareigojo už naudojimąsi suteikta kompiuterine sistema ir suteiktas paslaugas apmokėti pagal Vykdytojo pateiktą sąskaitą faktūrą kas mėnesį po 2722,50 Eur (Sutarties 6.1 p.). Sutartis buvo pasirašyta 24 mėnesių laikotarpiui iki 2025 m. kovo 5 d. (Sutarties 5.1 p.), tačiau 2023 m. kovo 21 d. atsakovas pakeitė darbų planą ir pasirinko 20 val. per kalendorinį mėnesį. Tačiau nuo 2023 m. birželio mėnesio užsakovas sąskaitų už atliktus darbus neapmokėjo ir nustojo bendradarbiauti (tiesiog „dingo"), į pretenzijas ir telefoninius skambučius neatsakinėjo. Atsakovei buvo atjungtas prisijungimas prie "Terra ERP" sistemos ir dėl skolos pateiktas teismui pareiškimas dėl įsakymo išdavimo. Atsakovė dėl teismo įsakymo neprieštaravo. 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovė po 7 mėnesių dingimo susisiekė ir atnaujino bendradarbiavimą pagal sutartį. Atsakovė vėl pradėjo formuoti užduotis, viršydama pasirinktą sistemos palaikymo 20 val. per kalendorinį mėnesį darbų planą ir forsuodama užduočių įvykdymą. Nuo 2024 m. vasario 14 d. sustabdė darbus. 2024 m. kovo 22 d. pranešimu atsakovė nutraukė 2023 m. kovo 1 d. sudarytą paslaugų sutartį nuo 2024 m. kovo 4 d. ir pareikalavo grąžinti visus sumokėtus pinigus.

26.3.                      Nors atsakovė tiek bylos nagrinėjimo eigoje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė privalėjo „sukurti" atsakovei pritaikytą programą (adaptuoti perduota naudotis programą), tačiau tai neatitinka šalių pasirašytos sutarties ir apskritai paslaugų sandorio sampratos. Nei pasirašant sutartį, nei vėliau atsakovė nepateikė bendros užduoties kokia turėtų būti atsakovui tinkama kompiuterinė sistema ir kokius reikia atlikti visus darbus, kad programa atitiktų atsakovo poreikius. Tokiu atveju ieškovė būtų paskaičiavusi darbo laiko sąnaudas ir atliktinų darbų sąmatą. Tačiau tai būtų ne paslaugų sutartis, o rangos sutartis.

26.4.                      Ieškovė programos adaptacijos darbus atliko pagal atsakovo formuojamas užduotis. Pasibaigus mėnesiui atsakovui buvo pateikiama atliktų darbų ataskaita, kurioje nurodoma atlikti darbai, darbo laiko sąnaudos kiekvienam darbui, bendras darbo laiko balansas (kadangi atsakovas forsavo darbų atlikimą, ataskaitoje buvo nurodoma kiek valandų pagal atsakovo formuojamas užduotis, buvo viršytas atsakovo pasirinktas planas). Už atliktus darbus atsakovui buvo išrašomos sąskaitos faktūros pagal atsakovo pasirinktą planą. Atsakovas nei karto nepareikalavo pagrįsti darbo laiko sąnaudas. Ataskaitos buvo dubliuojamos įkeliamos į vykdytojo sistemą www.support.terrait.net. ir išsiunčiamos atsakovui elektroniniu paštu. Atsakovo argumentai, kad jam turėjo būti pateikta adaptuota, visiškai pritaikyta jo poreikiams programa, yra nelogiški ir neatitinka šalių pasirašytos sutarties sąlygų. Pagal sutartį ir atsakovo pasirinktą planą adaptacijos laikotarpis buvo numatytas 2 metai - 480 val. Be to, atsakovas net ir nepateikė užduoties kokius darbus reikės atlikti.

26.5.                      Bendradarbiavimo tarp šalių eiga suponuoja išvadą, kad atsakovas atnaujino bendradarbiavimą tik tam, kad įrodytų, jog programa blogai veikia ir galėtų susigrąžinti sumokėtus pinigus: 1) atnaujino bendradarbiavimą, nors teigia, kad programa jai netiko. Prieš pasirašant Sutartį atsakovės atstovas buvo detaliai supažintas su bazinės kompiuterinės valdymo programos "Terra ERP" funkcijomis, programa atsakovei tiko, todėl buvo pasirašyta Sutartis ir programa buvo įkelta į serverį. Atsakovė jokių pastabų dėl programos trūkumų nepareiškė; 2) Užduotis formavo viršydama pasirinktą planą ir nuolat skubino jas greičiau atlikti; 3) Specialiai keitė programą ir darė klaidas (net 14 kartų). 4) Sustabdė darbus nepraėjus 2 mėnesiams ir nutraukė sutartį; 5) Atsakovės pateiktame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad direktorius nevykdo programos reikalavimų ir neatlieka atnaujinimų, tam kad galėtų parodyti, kad programa blogai veikia. Nurodytą išvadą patvirtina atsakovės 2024 m. kovo 22 d. pranešimas, kuriame pareikalavo grąžinti visus sumokėtus pinigus, tačiau vėliau apsižiūrėjo, kad skola už pirmąjį etapą yra priteista teismo įsakymu ir reikalavimo atsisakė.

26.6.                      Pasibaigus mėnesiui atsakovui buvo pateikiamos atliktų darbų ataskaitos, kuriose nurodyti atlikti darbai, darbo laiko sąnaudos ir bendras darbo laiko balansas. Nė vieno darbo atsakovas neprašė įvertinti, kai tai kaip galimybę numato sutarties punktas 5.3. Atliktų darbų ataskaitos pagrindu buvo išrašomos sąskaitos faktūros pagal atsakovo pasirinktą planą. Kai darbų buvo atlikta daugiau nei numatyta pagal atsakovo pasirinktą planą, jie persikeldavo į kitą mėnesį. Kitaip tariant, šie darbai, vykdant užsakovo pageidavimus buvo atliekami avansu. CK 6.722 str. nustato paslaugų teikėjo pareigą pateikti klientui visą informaciją, tačiau tik kliento reikalavimu. Tokio reikalavimo atsakovas nepareiškė, todėl nesuprantama kokius dar reikėjo klientui pateikti įrodymus dėl sąskaitose nurodytų darbų atlikimo.

26.7.                      Atsakovo prašymu teismas paskyrė kompiuterinės programos ekspertizę. Ekspertizė buvo atliekama dalyvaujant atsakovo direktoriui ir antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Ekspertai tikrino programos funkcijų veikimą pagal atsakovo suformuotas užduotis. Ekspertai M. Š. ir A. L. nustatė, kad ataskaitose nurodyti darbai buvo atlikti. Visos ieškovės programavimo klaidos buvo ištaisytos iki sutarties nutraukimo. Ieškovės programavimo klaidos į sąskaitas nebuvo įtraukiamos ir už jas neprašoma apmokėti.

26.8.                      Argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė dalį darbų atliko jau po to, kai atsakovė pareikalavo ieškovę stabdyti visus darbus yra pagrįstas tik prielaidomis. Visi programos adaptavimo darbai buvo atliekami tik pagal atsakovo suformuotas užduotis, o sąskaitos išrašomos pagal pasirinktą mėnesio planą. Jei darbų atliekama daugiau nei pasirinkto plano valandos, tai tos valandos keliasi į kitą mėnesį ir t.t. kol susidengia. Jei užsakovas pageidauja susimažinti planą esant valandų perviršiui, jis turi atsiskaityti už viršytas valandas. Tas pats taikytina ir nutraukus sutartį. Atsakovė sustabdė darbus 2024 m. vasario 14 d., o sutartį nutraukė 2024 m. vasario 29 d. Iki 2024 m. vasario 14 d. buvo atlikti darbai, kurie ir įtraukti į 2024 m. vasario mėnesio ataskaitą. Kadangi buvo susikaupę virš plano dirbtų valandų, už jas buvo išrašyta sąskaita. CK 6.721 straipsnio 1 dalis nustato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau privalo sumokėti už atliktą darbą pagal faktiškai sugaištą laiką.

26.9.                      Nelogiškas ir nesuprantamas skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo pareigos kuo greičiau suvesti atsakovės duomenis ir veiksmų su jais formules į programą bei adaptuoti programą atsakovei. Atsakovas pasirinko 20 val. darbų mėnesio planą. Sutartis buvo pasirašyta 2 metų laikotarpiui (480 val.). Atsakovo suformuotos užduotys iki darbų sustabdymo buvo atliktos, o po sustabdymo kai kurios liko nebaigtos programuoti. Apeliaciniame skunde nenurodoma, ko neatliko ieškovė ir kada tai turėjo padaryti.

26.10.                      Nesutiktina su argumentu, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nes iš esmės rėmėsi tik sistemos www.support.terrait.net duomenimis ir nevertino šalių elektroninio susirašinėjimo. Šalys pasirašė paslaugų sutartį, kurioje sutarė, kad bendravimas (užduotys, pastabos, ataskaitos) bus įkeliamos į komunikavimo sistemą www.support.terrait.net, todėl visi duomenys iš el. laiškų buvo perkeliami į komunikavimo sistemą. Komunikavimo sistemoje matosi, kada buvo registruotos klaidos ir kada jos ištaisytos, taip pat užduotys, kurios nebaigtos atlikti. Tai nustatė ir teismo paskirti ekspertai, kurie pripažino, kad funkcija veikia klaidingai nes užduotis nebaigta. Atsakovės klaidos taip pat matosi komunikavimo sistemoje, kaip ir pastabos dėl atsakovės pateiktų neteisingų duomenų. Atliekant ekspertizę atsakovės atstovas taip pat pripažino, kad tai galimai yra jo klaida. Atsakovės į bylą pateiktas vaizdo įrašas akivaizdžia patvirtina, kad jis padarytas siekiant dirbtinai formuoti įrodymus, visiškai ignoruojant programos komandas – neatliekant programos atnaujinimų, dėl kurių pati programa įspėja užsakovą, kad gali kilti klaidų dėl programos neatsinaujinimo arba rodant pavyzdžius su savo pateiktomis klaidingomis formulėmis, apie kurias informuoja programa užsakovą. Todėl skundžiamas teismo Sprendimas pagrįstas faktais nustatytais bylos nagrinėjimo eigoje.

26.11.                      Nepagrįstas ir argumentai, kas teismas neteisėtai ir nepagrįstai į programuotoją ieškovę pasikreipusiam specialių programavimo žinių neturinčiai atsakovei priskyrė pareigą atlikti programavimo darbus, be to, neįvertino, kad Ieškovas pažeidė jam taikomas bendradarbiavimo pareigą, rūpestingo asmens standartą ir jo profesinei veiklai keliamus įprastinius standartus. Priešingai, ieškovė nereikalavo atsakovės atlikti programavimo darbus, nes Terra ERP, formulės yra identiškos Excel formulėms. Atsakovės ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad gerai naudojosi Excel programa. Ir juo labiau atsakovės atstovas rengdamas duomenis jokios problemos nekėlė: Gerai, supratau, manau tikslingiau man jas visas tada perkurti, kad įvyktų mažiau klaidų ir nesusikalbėjimo, kad žinočiau kas nuo ko turi iš tikro priklausyti. Klausimas dėl formulės formulavimo <...>Gavus paaiškinimus ir kelis pvz galėčiau perrašyti formules (failas 1, puslapis 81). Dėl eksperto M. Š. ekspertizės akte pastebėto komunikacijos trūkumų, netobulumus ir trūkumą vykdant Sutartį, teismo posėdžio metu eksperto M. Š. buvo paklausta, ar esmė yra užduoties aprašymas ar rezultatas, jis atsakė, kad rezultatas. Atsakovės atstovas ir naudodamasis programa, ir atliekant ekspertizę pripažino, kad duomenis pateikė netinkamai. Atsakovės buvo paprašyta pateikti duomenis su priklausomybėmis tarp jo naudojamų objektų ir jo naudojamų objektų apskaičiavimo formules, kai atsakovas savo veikloje jau tai naudojo.

26.12.                      Dėl programos testavimo/netestavimo, pažymėtina, kad testavimas yra savaime suprantama sudėtinė programavimo procedūra. Ataskaitose nurodoma atliktas darbas, o ne techninė programavimo eiga ir kokie veiksmai atliekami. Ta aplinkybė, kad ieškovė ataskaitose nepateikė techninių programavimo veiksmų ir eigos, o tik nurodo rezultatą, visiškai nereiškia programos ar atliktų darbų trūkumų.

27.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas 2686,20 Eur, patirtas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė pareiškė daug insinuacijų dėl ieškovės sukurtos Terra ERP kompiuterinės sistemos veikimo, todėl siekiant išvengti nepagrįstų pareiškimų ateityje, 2025 m. sausio 9 d. buvo paprašyta antstolio S. U. konstatuoti faktines aplinkybes dėl į mėnesines atsakovui atliktų darbų ataskaitas įtrauktų atliktų darbų. Antstolis S. U. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.3. Faktinių aplinkybių protokolas patvirtina ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir paneigia atsakovo atsikirtimus.

27.2.                      Teismo paskirtas ekspertas P. K. kompiuterinės programos ekspertizę pradėjo 2025 m. sausio 13 d. 14.15 val. atvykęs į ieškovės buveinę Partizanų g. 15A Kaune, antstoliui S. U. konstatuojant faktines aplinkybes. Baigęs kompiuterinės programos tyrimą teismo paskirtas ekspertas P. K. informavo, kad planuoja kito susitikimo kol kas nederinti, o susisiekti ir nuvažiuoti pas UAB Arredo deko projektai užsakovą pasitarti ir, kad pastarasis duotų peržiūrėti video medžiagą (2025 m. sausio 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.4). Kadangi teismo paskirto eksperto P. K. pareiškimas akivaizdžiai pažeidė Civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso normas, kilo abejonių dėl teismo paskirto eksperto nešališkumo. Dalyvaujant antstoliui S. U. buvo atsidaryta P. K. paskyra Facebook tinklapyje, paaiškėjo, kad P. K. deklaruoja, jog jo šeima ir atsakovo UAB „Arredo deko projektai" direktoriaus J. M. šeimos yra šeimos draugai (2025 m. sausio 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 5). Tuo pagrindu teismo paskirtam ekspertui P. K. buvo pareikštas nušalinimas. Teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terra IT" pareiškimą dėl eksperto P. K. nušalinimo tenkino.

27.3.                      2025 m. vasario 18 d. nutartimi teismas informacinių technologijų ekspertizę pavedė atlikti specialistams A. L. ir M. Š.. Vadovaujantis ankstesne patirtimi, siekiant išvengti galimų insinuacijų konstatuoti faktines aplinkybes atliekant ekspertizę buvo pakviestas antstolis S. U., kuris surašė 2025 m. balandžio 4 d. Faktiniu aplinkybių protokolą Nr.56. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo paskirto eksperto M. Š. ekspertinio akto išvadose buvo nurodyti teiginiai neatitinkantys faktinių aplinkybių. Tačiau į bylą pateikus antstolio S. U. 2025 m. balandžio 4 d. Faktinių aplinkybių protokolą Nr.5 apklausiant teismo ekspertą posėdžio metu, ekspertas savo teiginių nepatvirtino ir tokiu būdu faktinių aplinkybių konstatavimo dėka, buvo išvengta ginčų ir galimų interpretacijų.

27.4.                      Teismo išvada, kad išlaidos už faktinių aplinkybių fiksavimą nebuvo būtinos, prieštarauja CPK normoms bei pažeidžia ieškovės teises. Pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti ieškovės pateiktus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir jų negrąžino ieškovei. Taigi teismas pripažino, kad pateikti protokolai yra susiję su bylos aplinkybėmis. Be to, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais buvo remiamasi teismo posėdyje apklausiant teismo paskirtus ekspertus. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtino atsakovės pasiūlyto ir teismo paskirto eksperto šališkumą ir tuo pagrindu ekspertas buvo nušalintas. 2025 m. balandžio 4 d. Faktinių aplinkybių protokolas Nr.56 pašalino prieštaravimus eksperto išvadoje.

28.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Pastebėtina, kad išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu bylinėjimosi išlaidoms gali būti priskiriamos tik tuo atveju, jei antstolis konstatavo ne bet kokias, o bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos Byloje ir kurioms patvirtinti nebuvo pakankamai kitų, t. y. nereikalaujančių papildomų išlaidų, įrodymų.

28.2.                      Ieškovė antstolį teismo ekspertizės eigai fiksuoti pasitelkė ne kokioms nors bylai reikšmingoms aplinkybėms užfiksuoti, o perdėtai, be jokio pagrindo nuogąstaudamas, kad teismo ekspertizės metu nebūtų pasisavintas ieškovės kompiuterinės programos Terra ERP kodas (algoritmas). Tačiau pastebėtina, kad ieškovė net nesuteikė galimybės teismo ekspertizę atlikusiems ekspertams susipažinti su Programos kodu (algoritmu). Ieškovei neatskleidus teismo ekspertams programos kodo (algoritmo), nebuvo jokios tikimybės, kad ekspertai jį pasisavins. Taigi ieškovės pasitelktas antstolis teismo ekspertizės eigą fiksavo nesant jokio racionalaus tikslo.

28.3.                      Ieškovė apeliaciniame skunde persigalvojo ir jau teigia, kad antstolį pasitelkė siekdamas išvengti kažkokių insinuacijų. Ieškovei būtų pakakę po ekspertizės atlikimo tiesiog išsaugoti įrodymą, t. y. nekeisti Programos. Tuo atveju, jei būtų buvę pareikštą kokių nors nepagrįstų teiginių apie Programą, demonstruodamas teismui nepakeistą Programą, jis jas bet kada būtų galėjęs paneigti. Taigi ieškovė antstolį pasitelkė tik dėl kažkokių perdėtų ir nelogiškų nuogąstavimų, kurių net ir apeliaciniame skunde nesugebėjo racionaliai paaiškinti.

28.4.                      Ieškovė teigia, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai buvo būtini pagrįsti teismo eksperto P. K. nušalinimo pagrindą. Šiuo atžvilgiu visų pirma pažymėtina, kad atsakovė neturėjo procesinės galimybės I-osios instancijos teisme ginčyti teismo eksperto P. K. nušalinimo. Apskritai atsakovė nesutinka, kad buvo pagrindas nušalinti teismo paskirtą ekspertą P. K.. Teismo ekspertizę atlikę teismo ekspertai M. Š. bei A. L.) analizavo ieškovės patalpose, tačiau nei teismui, nei Ieškovui neatrodė, kad tai galėtų rodyti eksperto šališkumą. Tuo tarpu tai, jog ekspertas paminėjo, kad galimai vyks pas atsakovę bylai reikšmingos vaizdo medžiagos peržiūrėti, ieškovei jau kažkodėl atrodė kaip teismo eksperto šališkumo požymis. Taigi I-osios instancijos teismas šiuo atžvilgiu taikė dvigubus standartus ir ekspertą P. K. nušalino visiškai nepagrįstai. Ieškovė su antstoliu užfiksavo, kad P. K. buvo įtraukęs atsakovės direktorių J. M. į savo socialinį tinklą per facebook sistemą. Pateikti įrodymus apie tai kas yra asmens socialinio tinklo draugų rate nėra būtina antstolio fiksavimas, kadangi tokius duomenis galima pateikti tiesiog fiksavus kompiuterio ekranvaizdį. Taigi antstolio paslaugos šiuo atveju visiškai nebuvo būtinos, nes šios aplinkybės atsakovė iš esmės ir neginčijo. Kad galimai vyks pas atsakovę apžiūrėti vaizdo medžiagos, P. K. išsakė atvirai, P. K. facebook kontaktai buvo skelbiami viešai, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo nė menkiausios P. K. intencijos ką nors slėpti, todėl ir šiuo atžvilgiu nesuprantama, kodėl ieškovė pasitelkė antstolį tokioms akivaizdžioms, atvirai pateikiamoms aplinkybėms fiksuoti.

28.5.                      Pastebėtina, kad P. K. nušalinimo klausimu ieškovė rėmėsi tik vienu sakiniu iš 2025 m. sausio 13 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 4 ir minėtu 2025-01-13 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 5, o visa likusia, t. y. didžiąja dalimi antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 4 ir kitais antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais jokios bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo įrodinėjamos. Ieškovas net ir savo apeliaciniame skunde nesugebėjo nurodyti, kokias reikšmingas bylai aplinkybes jie turėjo patvirtinti. Taigi, išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus yra nepriteistinos, kaip nebūtinos išlaidos.

28.6.                      Ieškovė į bylą pateikė antstolio S. U. 2025 m. sausio 17 d. PVM s. f. Nr. SIE 05207, kurioje nurodyta bendra suma už tris faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, t. y. protokolus Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. Tačiau kiekvienas iš šių protokolų turėjo būti vertinamas atskirai, sprendžiant, ar patvirtina bylai reikšmingų aplinkybių ir ar buvo būtinas jų užsakymas ir parengimas. O nagrinėjamu atveju atmetus galimybę priteisti bylinėjimosi išlaidas bent už vieną iš šių trijų protokolų, lieka neaišku, kiek kainavo likusių protokolų parengimas, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad šie trys protokolai ženkliai skiriasi savo apimtimi bei aplinkybių fiksavimo laiko trukme, dėl ko jie nėra lygiaverčiai išlaidų atžvilgiu. Sprendime I-osios instancijos teismas nepasirėmė nė vienu iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kas tik papildomai patvirtina, kad jie nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

30.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

Nustatytos faktinės aplinkybės

31.       Nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. tarp UAB „Terra IT“ ir UAB „Arredo deko projektai“ buvo sudaryta Sutartis Nr. 20220301-02/PL. Minėtos Sutarties 1.1. papunkčiu ieškovė įsipareigojo atlikti gamybos valdymo sistemos Terra ERP palaikymo darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 2, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti pagal šioje Sutartyje suderintas sąlygas ir ieškovės pateiktą sąskaitą – faktūrą. Sutarties 10.3 papunktyje, be kita ko, numatyta, kad nutraukus sutartį atsakovė praranda prieigą prie sutarties objekto, bet nepraranda įsipareigojimo pilnai atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, įskaitant ir visus papildomus sistemos palaikymo darbus, atliktus per papildomą laiką, viršijantį pasirinktą planą ir įtrauktus į kasmėnesinę atliktų darbų ataskaitą, jeigu atliktų papildomas darbų laikas nebuvo perkeltas į kitą mėnesį ir už jį nebuvo apmokėta pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. 2024 m. sausio 31 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija TR Nr. 0012661 už programos palaikymą ir vystymą pagal sutartį už 20 val., kaip numatyta sutartyje už pasirinktą planą, iš viso suma su PVM 1 210 Eur. Taip pat, atsakovei 2024 m. vasario 14 d. išreiškus pageidavimą nutraukti sutartį, o vėliau ją nutraukus, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 5.2, 6.2 ir 10.3 papunkčiais, pateikė atsakovei apmokėjimui 2024 m. vasario 29 d. 8 893,50 Eur sumai, teigdama, jog faktiniais skaičiavimais nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki sutarties nutraukimo atsakovė buvo užsakiusi, o ieškovė atlikusi darbų už 147 valandas daugiau, už kurias sąskaita faktūra dar nebuvo išrašyta. 2024 m. kovo 4 d. Sutartis buvo nutraukta, atsakovė pagal minėtas sąskaitas faktūras neatsiskaitė.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas apmokėti jai už papildomai, negu numato atsakovės pasirinktas planas, dirbtas valandas atsakovės naudai, pagal atsakovės suformuluotas užduotis, yra pagrįstas ir atitinka Sutarties 10.3 papunkčio nuostatas, kadangi į bylą pateiktos ekranvaizdžių nuotraukos, kuriose nurodytas išdirbtas laikas užduotims atlikti, bei šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, patvirtina, kad ieškovė užduotis atlikinėjo virš pasirinkto plano valandų, todėl atsakovei nutraukus sutartį, kyla pareiga apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras.

33.       Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka apeliacinį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, neatsižvelgė, kad ieškovė neįrodė Sąskaitose nurodytų darbų atlikimo fakto bei jų apimčių, tinkamai neįvertino, kad ieškovė sąmoningai slėpė įrodymus nesuteikdama ekspertams prieigos prie programos kodo, programos istorijos ir pateikė vertinti tik tai ir tik tiek kiek norėjo, todėl jokių įrodymų, kokia Programa buvo iki ieškovė atliko atitinkamus jos adaptavimo ir duomenų suvedimo į ją darbus, ir kaip ji atrodė po to, kad būtų galima įvertinti pačios ieškovės atliktus pokyčius, jų apimtis, nėra. Apelianto vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo atlygį už Programos ir duomenų suvedimo į ją klaidų taisymus, dargi neefektyvius ir niekaip nesibaigiančius, kadangi be to teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė dalį darbų atliko jau po to, kai 2024 m. vasario 14 d. atsakovė el. laišku pareikalavo ieškovę stabdyti visus darbus.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Kitose šio straipsnio normose išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios tokias šalių sudarytas sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu kvalifikuodamas teisinius santykius konstatavo, kad ši sutartis yra mišraus pobūdžio turi autorinės, rangos CK 6.644 straipsnio 1 dalis, atlygintinų CK 6.716 straipsnio paslaugų sutartims būdingų bruožų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, šios išvados neginčija ir apeliantė.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

36.       Iš byloje esančių įrodymų visumos bei apeliacinio skundo turinio, matyti, jog iš esmės atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi dviem pagrindinėmis argumentų grupėmis, t. y. 1) kad atsakovė neprivalo apmokėti ieškovės pateiktų sąskaitų, kadangi ieškovas taip ir nepateikė atsakovei pilnai veikiančios jos poreikiams adaptuotos programos, todėl jos palaikymo darbai atsakovei neturi jokios prasmės; 2) ieškovė neįrodė ieškovė neįrodė Sąskaitose nurodytų darbų atlikimo fakto bei jų apimčių.

37.       Pasisakant dėl pirmosios argumentų grupės, susijusios su teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė ginčo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovui teko pareiga prieš Sudarant sutartį aiškiai ir išsamiai atskleisti atsakovui Programos savybes, tačiau šios pareigos jis nevykdė, kadangi atsakovas buvo informuotas, jog Programa jam tiks, tiesiog reikės ją reikės adaptuoti kam ir bus naudojamos tos mėnesinės valandos, tačiau, kad užsitęs tiek ilgai iki paleidimo atsakovas nesitikėjo ir nebuvo informuotas. Tuo tarpu ieškovė aiškino, kad atsakovei buvo pristatyta programa Terra ERP, kuri jai tiko, todėl pagal ginčo sutartį ieškovė perdavė atsakovei naudoti savo sukurtą kompiuterinę programą, atsakovė pasirinko valandų planą, pagal kurį skaičiuojamas licencijos aptarnavimo mokestis, ieškovė atlieka programos pritaikymo darbus atsakovei pagal atsakovės užduotis, šiuo atveju atsakovė pasirinko 480 valandų programos adaptavimo laikotarpį, per kurį programa turėjo būti adaptuota pagal atsakovės poreikius (medžiagos, gamybinė sritis ir t. t.). Taigi, tarp šalių kilęs akivaizdus ginčas dėl sutarties turinio, šalys skirtingai aiškina sutarties objektą ir interpretuoja šalių sudarytos sutarties sąlygas.

38.       Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas, 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 34 punktas).

39.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė tinkamam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į faktą, kad šalys skirtingai aiškina sutarties turinį ir tikruosius šalių ketinimus. Akivaizdu, kad esminis tarp šalių kilęs ginčas dėl to,  kokias paslaugas atsakovei turėjo suteikti atsakovei ir kiek tai turėjo užtrukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios esminės ginčo aplinkybės tinkamai neįvertino, darydamas išvadas, ginčo sutarties nuostatas vertino ne kaip visumą, o atsietai. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sutartis dėl galutinio produkto – atsakovės poreikius tenkinančios Sistemos, nebuvo sudaryta, nes buvo susitarta dėl Sistemos palaikymo darbų atlikimo, į kuriuos įėjo, bet neapsiribojo, Sistemos adaptavimas atsakovės poreikiam, vertintina kaip prieštaringa. T. y. sprendime viena vertus teigiama, kad šalys nesitarė dėl atsakovės poreiškius atitinkančios sistemos, tuo pačiu pasakant, kad susitarta buvo dėl sistemos adaptavimo atsakovės poreikiams.

40.       Vertinant ginčo sutarties turinį, kolegija atkreipia dėmesį, jog 1 punkte Sutarties objektas apibrėžiamas kaip gamybos valdymo sistemos (priedas Nr. 2: gamybos valdymo programos Terra ERP funkcionalumo) (toliau – Sistema) palaikymo darbai, t.y. programos palaikymas ir vystymas: konsultavimas, konferencijos, mokymas, vizitai pas klientą, turinio administravimas, dizaino darbai, programavimo darbai; Konsultavimas telefonu, skype, teamviewer, MS Teams, el. paštu ir kitomis komunikavimo priemonėmis, darbo dienomis 9-18 val.; patalpintų užduočių www.support.terrait.net sistemoje vykdymas. Iš sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad jame aptariamas Bazinis sistemos funkcionalumas, kuriame 1 žvaigždute pažymėta, kas konfigūruojama pagal kliento poreikius, t.y. duomenų iš kliento naudojamos sistemos (klientai, žaliavos, užsakymai ir pan.) perkėlimas; Terra ERP talpinimas kliento nurodytame serveryje; Nustatymų konfigūravimas. Sutarties 2.2. papunktyje numatyta, kad paslaugų kainą sudaro mėnesinis palaikymo mokestis pagal Priede Nr. 3 pasirinktą planą ir Terra ERP sistemos licencija vienai užsakovo įmonei, kuri yra neatsiejama dalis nuo palaikymo mokesčio. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 3 punkte, kuriame aptariamos atsakovės pareigos, 3.9.7. papunktyje punkte, jau atsiranda nauja iki šiol nevartota (prie sutarties objekto detalizuojant darbus neaptarta) sąvoka „sistemos adaptavimas“ ir šiuo, įtvirtinama užsakovui pareiga bendradarbiauti su Vykdytoju adaptuojant Sistemą, informuoti Vykdytoją apie sistemos klaidas ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienų nuo klaidos nustatymo. 

41.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad kadangi sutartis buvo sudaryta 2 metų laikotarpiui, tai reiškia, kad atsakovė pasirinko 480 valandų programos adaptavimo laikotarpį, per kurį programa turėjo būti adaptuota pagal atsakovės poreikius. Pirmosios instancijos teismas pritarė šiai pozicijai nurodydamas, kad susipažinus su tarp šalių pasirašyta Sutartimi, matyti, kad Sutartis sudaryta dėl esamos Programos perdavimo naudotis su galimybe ją adaptuoti atsakovės poreikiams per Sutarties galiojimo laiką, tam skiriant atitinkamą valandų skaičių per mėnesį pagal pasirinktą planą. Visgi tokia pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo, yra padaryta nesivadovaujant bendraisiais protingumo ir sąžiningumo principais ir neatsižvelgus į atsakovo kaip programavimo profesionalus samdančio asmens (kliento) tikruosius ketinimus ir siekiamą tikslą efektyvinti savo baldų gamybos veiklą. Kita vertus, toks sutarties aiškinimas neišplaukia net ir lingvistiškai aiškinant 40 nutarties punkte aptariamas ginčo sutarties nuostatų tekstą.

42.       Minėtą ieškovės poziciją apie ginčo sutarties turinį ir objektą paneigia sutarties 5.1 punktas, kuriame nurodoma, kad per šį laikotarpį (2023 03 01 iki 2025 03 01) Vykdytojas atlieka Sistemos palaikymo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis lingvistiniu aiškinimu, terminai programos adaptavimas kliento poreikiams ir sistemos palaikymo darbai yra visiškai skirtingos kategorijos. Sistemos adaptavimas kliento poreikiams reiškia procesą, kurio metu produktas, paslauga ar programinė įranga yra modifikuojama ir pritaikoma taip, kad atitiktų specifinius, individualius konkretaus kliento poreikius ir pageidavimus. Tuo tarpu sistemos palaikymo darbai remiantis elementaria logika aiškintini kaip jau adaptuotos klientui programos darbai, užtikrinantys, kad, programinė įranga ar kita techninė sistema veiktų sklandžiai, efektyviai ir be pertrūkių. Sutiktina ir suprantama, kad klientas negalėjo tikėtis ir nesitikėjo (tą rodo ir pačios atsakovės komunikacija ir konkliudentiniai veiksmai, prisidedant prie sistemos adaptavimo, teikiant duomenis ieškovei), kad jai iš karto (sutarties pradžioje) bus pateikta jos poreikiams individualizuota Sistema, kadangi sutarties 2 priede nurodoma, jog tam reikalinga duomenų iš kliento naudojamos sistemos (klientai, žaliavos, užsakymai ir pan.) perkėlimas; Terra ERP talpinimas kliento nurodytame serveryje; nustatymų konfigūravimas. Tačiau tai ką deklaruoja ieškovė, t. y. jog sistemos adaptavimas trunka visa sutarties galiojimo laikotarpį, ginčo sutartyje nėra tinkamai iškomunikuota.

43.       Taigi, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, sutarties nuostatos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai, todėl net ir tuo atveju jei iš tiesų ieškovė pasirašydama sutartį pasiūlė atsakovei paslaugą per du metus adaptuoti savo programą atsakovės poreikiams, laikytina, kad tai nebuvo tinkamai iškomunikuota klientui ir ieškovė tinkamai neatliko CK 6.719 straipsnyje įtvirtintos pareigos prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjui suteikti išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, yra ne vienas ginčas kilęs iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuomet ieškovė siekia prisiteisti skolą už viršytas plano valandas, o klientas su tokiais reikalavimais nesutinka nurodydamas, jog sutartį nutraukė, kadangi buvo sudarytas klaidingas įspūdis dėl perduotos programos funkcionalumo, sistema nebuvo adaptuota jo poreikiams (Byla e2A-1303-587/2024; e2A-276-275/2022).

44.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat sutinka ir su atsakovės argumentais dalyje dėl atsakovei nepagrįstai užkrautos pareigos sukurti formules, tam kad ieškovės programa būtų pritaikyta atsakovės veiklai. Tokiu būdu sudarant sąlygas visa kaltę dėl to, kad tinkamas projekto rezultatas nepasiektas, perkelti atsakovei. Viena vertus ginčo sutartis apskirtai tokios pareigos atsakovei nenumatė, kadangi joje abstrakčiai įvardijama pareiga pateikti vykdytojui visą informaciją, reikalingą užsakymui įvykdyti ir tik tikrovę atitinkančią, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančią, teisėtai gautą arba sukurtą, atitinkančią bendruosius lietuvių kalbos gramatikos reikalavimus, informaciją (3.1; 3.2 punktai). Kita vertus, tokia pozicija, stokoja elementarios logikos, kadangi atsakovė (nors ir turėjo excel žinių), būtent ir samdė ieškovę, kuri kaip programavimo paslaugų profesionalė, pasiūliusi savo produktą adaptuoti atsakovės poreikiams, žinodama savo sukurtos programos raktą, turėjo iš atsakovo gautą informaciją (pateiktą bendrine lietuvių kalba) ir išsiaiškinusi atsakovės poreikius, ją pritaikyti. Atkreiptinas dėmesys, jog ir ekspertas M. Š. atsakydamas į klausimą ar UAB „Terra IT" pateiktos dirbtų valandų ataskaitos atitinka faktiškai praleistų valandų tiems darbams trukmę, atkreipė dėmesį į tai, kad ženkli tokio tipo programavimo darbų dalis yra susijusi su loginių sekų sąryšių sukūrimu skaitmeniniuose objektuose, kurio ženklią dalį atliko pats klientas kurdamas ir pildydamas excel.

45.       Ieškovė ginčo metu nuolat akcentavo ir pirmosios instancijos teismas tam pritarė, kad programa veikia ir be adaptavimo, tačiau šiuo atveju visiškai neatsižvelgiama į tai, kad atsakovei kaip klientei, programa, kuri nėra pritaikyta jo verslui ir neatlieka esminės funkcijos, kurios siekta sudarant sutartį (t. y. efektyvinti būtent atsakovo veiklą) neturi jokios prasmės. Vertinant ieškovės paaiškinimus ginčo metu susidaro įspūdis, kad ieškovė pasiūlė atsakovei už 1 000 Eur be PVM (per mėnesį) programą, kuri neapibrėžtą laiką neatliks atsakovei reikiamos funkcijos ir bus adaptuojama jos poreikiams, pagal išimtinai pačios atsakovės (kuri neturi programavimo žinių) sugalvotas užduotis ir pateiktas formules. T. y. ieškovė galėtų aklai vykdyti bet kokias atsakovės formuluojamas užduotis ir tam gaišti valandas, už kurias moka atsakovė, neatsižvelgiant į tai ar jos padėtų pasiekti laukiamą rezultatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks požiūris į paslaugų teikimą nėra profesionalus ir joks kliento poreikius atitinkantis rezultatas nėra įmanomas arba trunka neapibrėžtą laiką, kaip ir parodė ginčo šalių praktika. Šiuo atveju ir ekspertas M. Š. savo išvadoje pastebėjo, kad užduočių pateikimas bei aprašo detalumas nėra pakankamas tokioms sudėtingoms užduotims, nepakankamai išsamiai dokumentuotos sudėtingos su gamybinėmis technologijomis susijusios užduotys sukuria terpę neefektyviam projekto vystymui. Analizuodamas dalį užduočių, už kurias reikalaujama priteisti skolą, nurodė, kad trūksta duomenų apie užduoties analizę, pasiruošimą, poreikio suvokimo patvirtinimą, užduoties atlikimo testavimą prieš ir pridavus atliktą užduotį.

46.       Nors teisėjų kolegija pritarė apeliantei, kad aplinkybė, jog programos adaptavimas truks visą sutarties galiojimo laikotarpį nebuvo tinkamai iškomunikuota atsakovei, tačiau sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji pasirašydama sutartį suprato, jog ieškovės siūlomą programą bus galima pritaikyti atsakovės poreikiams per itin trumpą laiką, ir todėl, kad atsakovė taip ir negavo pilnai jos poreikius atitinkančios sistemos, taip pat nėra pagrindo. 

47.       Pažymėtina, jog iš šalių susirašinėjimo matyti, jog nuo sutarties sudarymo 2023 m. kovo mėn. iki birželio mėnesio darbai nebuvo intensyvūs, lyginant su šalių komunikacija 2023 m. gruodžio – sausio mėnesiais. Pačios sistemos intensyvus adaptavimas atsakovės poreikiams iš atsakovės buvo inicijuotas tik 2023  m. gruodžio pabaigoje, t. y. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo sutarties pasirašymo. Iš esmės nuo 2023 m. birželio užduotys nebuvo formuluojamos, tarp šalių komunikacijos praktiškai nebuvo. Tačiau iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu bei komunikacijos TERRA IT sistemoje matyti, jog ir pati atsakovė suprato, kad jos formuluojamoms užduotims reikia daugiau laiko nei numatė pasirinktas planas, pavyzdžiui 2023 m. gruodžio 21 d. elektroniniame laiške, atsakovės vadovas siūlo šį mėnesį išnaudoti mėnesio valandas, o kitą mėnesį valandas padidinti iki 60, kadangi yra prikaupęs valandų. Tuo tarpu darbų ataskaitoje už sausio mėnesį esančiame susirašinėjime, prašydama detalizuoti sugaištas valandas, atsakovė taip pat patvirtina „suprantu, kad prašiau pasidarbuoti praeitą mėnesį“ (Tomas 2, b.l. 15). Šalių susirašinėjimas be kita ko patvirtina, kad atsakovė nuolat skubino darbus, tačiau kartu vis pildė užduotis reikalaudama naujų funkcionalumų ir naujų scenarijų, ne visada pateikdavo teisingus ar ne visus duomenis, kas atitinkamai reikalavo didesnių laiko sąnaudų, įvedė neaiškumo, nesusikalbėjimo ir kartu trukdė pasiekti atsakovei reikiamą rezultatą (šalių elektroninis susirašinėjimas sausio-vasario mėn. Tomas 2 b.l. 82-115).

48.       Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pilna apimtimi tenkindamas ieškinį, tinkamai neįvertino aukščiau nutartyje aptartų ieškinio pagrįstumui įvertinti reikšmingų aplinkybių. Todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti. Tačiau vien šios apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog ji neturi pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, kadangi tokią pareigą numato šalių sudarytos sutarties 10.3 punktas. Taip pat ir CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Byloje esantys įrodymai visgi patvirtina, kad atsakovė intensyviai iki pat 2024 m. vasario 14 d. (kuomet nurodė stabdanti darbus) formulavo ieškovei užduotis, kurias ieškovė vykdė ir dalį jų įvykdė pilnai, o ir pati atsakovė savo veiksmais prisidėjo prie to, kad jos poreikius tenkinantis darbų rezultatas nebuvo pasiektas, kadangi jos poreikiai ir tikslai nebuvo pakankamai apibrėžtai suformuluoti.

Dėl faktiškai atliktų darbų apimties

49.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, neatsižvelgė, kad ieškovė neįrodė Sąskaitose nurodytų darbų atlikimo fakto bei jų apimčių, tinkamai neįvertino, kad ieškovė sąmoningai slėpė įrodymus nesuteikdama ekspertams prieigos prie programos kodo, programos istorijos ir pateikė vertinti tik tai ir tik tiek kiek norėjo, todėl jokių įrodymų, kokia Programa buvo iki ieškovė atliko atitinkamus jos adaptavimo ir duomenų suvedimo į ją darbus, ir kaip ji atrodė po to, kad būtų galima įvertinti pačios ieškovės atliktus pokyčius, jų apimtis, nėra. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nurodytais teiginiais.

50.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).

51.       Ieškovė atliktus darbus, už kuriuos prašo priteisti ginčo sumą grindė, tik atliktų darbų ataskaitomis. Iš kurių matyti, kad 2023 m. gruodžio mėnesį atsakovė turėjo 119 nepanaudotų valandų darbams. Per šį mėnesį buvo atlikta 18 valandų darbų. Valandų likutis po 2023 m. gruodžio buvo 121 valanda (failas 2, puslapis 14). 2024 m. sausio mėnesį buvo atlikti šie darbai: adaptuoti pasiūlymo dokumentą (nebaigta) (83126), 12 val.; adaptuoti sutarčių dokumentus (nebaigta) (83132), 18 val.; skambučiai, konferencijos, susitikimai, 10 val.; importuoti pusgaminius, žaliavas, operacijas ir pritaikyti logiką, formules (83679), 57 val.; pasiūlyme, užsakyme, gamybos užsakyme turi būti galima keisti gaminius ir į gaminius įeinančius pusgaminius detales (nebaigta) (83505), 36 val.; darbai po konferencijos 2024.01.12 (nebaigta) (83581), 39 val. Po 2024 m. sausio mėnesio Terra IT atliko darbų į priekį 31 val. (failas 2, puslapis 15). 2024 m. vasario mėnesį buvo atlikti šie darbai: importuoti pusgaminius, žaliavas, operacijas ir pritaikyti logiką, formules (83679), 9 val.; pasiūlyme, užsakyme, gamybos užsakyme turi būti galima keisti gaminius ir į gaminius įeinančius pusgaminius detales (83505), 31 val.; darbai po 2024.01.31 konferencijos (84070), 18 val.; skambučiai, konferencijos, susitikimai, 6 val.; neskaičiuojama kaina ir laikas / Negalima užsakymo sukūrimas (papildymai) (83926), 7 val.; reikalinga importuoti duomenis pagal atnaujintą failą (nebaigta, sustabdyti darbai) (84393), 19 val.; pagreitinti parametrų pasirinkimo lango atidarymą (84507), 5 val.; darbai po konferencijos 2024.01.12 (užbaigti darbai, kurie nebuvo užbaigti 2024.01 ataskaitoje) (83581), 21 val. (failas 2, puslapis 16). Tokiu būdų apskaičiuotas bendras atliktų darbų valandų skaičius, už kurį išrašytos sąskaitos faktūros, yra 147 valandos.

52.       Nagrinėjamu atveju, ieškovei prašant apmokėti už paslaugas, o atsakovei nesutinkant su darbų apimtimi, teigiant, kad dalis klaidų kartojosi, visgi tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, šiuo atveju ir apimtį. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu pasisakydama dėl atliktų darbų detalizavimo laikėsi pozicijos, jog nė vieno darbo atsakovė neprašė įvertinti, kaip tai galimybę numato sutarties 5.3 punktas. Su tokia pozicija sutikti nėra teisinio pagrindo. Sutarties 5.3 punktas numato, kad užsakovui pageidaujant, Vykdytojas gali įvertinti darbų apimtį prieš atliekant darbą, kitų atveju darbai įvertinami pagal faktiškai sugaištą laiką. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė ne viename laiške teiravosi ir prašė ieškovės aiškumo dėl darbų plano laiko atžvilgiu (pavyzdžiui 2024 m. sausio 3 d. laiškas, 2024 m. sausis 22 d. elektroninis laiškas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir apie jau minėtą 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovės vadovo laišką, kuriame jis nurodo, kad gruodžio mėnesį nori išnaudoti šio mėnesio plano valandas, o kitą mėnesį padidinti iki 60 val., kadangi turi sukauptų valandų (kurios tuo metu siekė 121 val.). Taigi, iš šio elektroninio laiško, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, ypač profesionalus paslaugų teikėjas, prieš aklai vykdydamas visas specialių žinių neturinčio kliento formuojamas užduotis, turėjo aiškiai informuoti jį apie tokiomis apimtimis viršijamą planą. Atkreiptinas dėmesys, jog sąskaita už 147 val. darbo, daugiau nei 7 kartus viršija atsakovės pasirinkto plano valandas. Pažymėtina ir tai, kad ataskaitoje už 2024 m. sausio mėnesį, nurodoma, kad valandų likutis yra minus 31 val. Prie jos esančiame susirašinėjime atsakovė jau tuomet (2024 m. vasario 8 d.) išreiškė abejones dėl atliktų darbų apimties, prašydama paaiškinti, kam konkrečiai sugaištos tokios valandų apimtys. Atkreiptinas dėmesys, jog į šį paklausimą sistemoje atsakyta tik 2014 m. vasario 14 d. 23.40 val., t.y. atsakovei jau išreiškus nepasitenkinimą ir pageidavimą stabdyti darbus. Šios atliktų darbų ataskaitos už sausio ir vasario mėnesį be kita ko reikštų, kad ieškovė 116 (147-31 val.) valandų darbus atliko iš esmės per dvi savaites, kadangi vasario 14 d. atsakovė išreiškė pageidavimą darbus sustabdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog 116 valandų yra beveik ketvirtadalis ginčo sutarties laiko, jei vertintume ieškovės poziciją, kad sistema atsakovei turėjo būti adaptuota per du metus (480 val.).

53.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos tenkindamas ieškinį pilna apimtimi tinkamai neįvertino ieškovės procesinio elgesio byloje rezervuotai teikiant reikšmingus bylai įrodymus, kurie leistų įvertinti faktiškai atliktų darbų apimtį. Pažymėtina, jog teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 2010-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005).

54.       Iš M. Š. ekspertizės išvados matyti, jog ieškovės atstovas atsisakė atsakyti eksperto papildomus norimus užduoti klausimus (kurių tikslas išsiaiškinti projekto suvokimą, planavimą ir valdymą). Paaiškino, kad gavus atsakymus į tuos klausimus, būtų galima matyti projekto vystymo efektyvumą, atsekamumą ir versijavimo buvimą arba nebuvimą bei atsekti, kada užduotis buvo įvykdyta ar neįvykdyta. Minėtoje išvadoje taip pat nurodoma, kad ginčo sistemos vidinės istorijos nėra. Darbų istorija apsiriboja tik Terra IT komunikavimo sistema. Ekspertas nurodė, kad tokia istorija leistų ilgame projekte sekti pakeitimus, atsekti kitokie sprendimai buvo atliekami nuo pat vystymo pradžios taip sumažinant klaidų atsiradimo tikimybę, lengvintų informatyvų ataskaitų rengimą. Ekspertas į didžiąją dalį ekspertizės klausimų susijusių su darbų už kuriuos prašoma atsiskaityti atlikimą, realų jiems sugaištą laiką, nurodė, jog atsakyti neįmanoma neturint versijavimo (versijų kontrolės) sistemos. Ekspertas taip pat nurodė, kad tokios ir panašaus principo vidinės istorijos vedimas yra standartinė programuojamų, plataus funkcionalumo sistemų praktika.

55.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė šiuo atveju teikdama klientui kaip įvardija pilnai veikiančią kompiuterinę programą bei profesionalias programavimo paslaugas, pasirinkusi savo paslaugų kainodarą, pagal kurią atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus ir valandinį planą, veikė savo rizika neturėdama (ar sąmoningai nepateikdama ekspertams) jokios vidinės programos istorijos, versijavimo sistemos, kuri realiai leistų įvertinti darbams sugaištą laiką. Kaip nurodė ekspertas M. Š., ieškovė galėjo dieną prieš demonstraciją programą sutvarkyti, kad viskas veiktų, neturint versijavimo nebuvo galima suvokti, kada sistema pradėjo veikti. Ieškovė taip pat neteikė ekspertams ir programos kodo, todėl atsakyti į klausimą dėl darbuotojų praleisto laiko prie užduočių labai sudėtinga, todėl ekspertas iš užduoties atlikimo, jos funkcionalumo atitikimo įvertinęs užduoties kompleksiškumą pateikė savo subjektyvią nuomonę, kiek tai galėtų trukti ir išvadoje nurodė, kad tokio ir panašaus funkcionalumo programavimo darbų atlikimui galima numanyti turėtų būti sugaištama 2-3 kartus mažiau, ypač įvertinus tai, kad ženklią dalį darbų susijusių su loginiu seku sąryšiu sukūrimu atliko pats klientas kurdamas ir pildydamas excel. 

56.       Kolegija pažymi, jog šiuo atveju reikėtų vadovautis eksperto M. Š. ekspertizės išvada, kadangi ekspertizei reikalingi duomenys buvo surinkti iš visos bylos medžiagos. Iš šio eksperto išvados matyti, kad pateikiamas platesnis specialių žinių turinčio asmens požiūris į tai kaip turėtų vykti profesionalias programavimo paslaugas teikiančio ir tokių žinių neturinčio kliento bendradarbiavimas bandant išvystyti tokio pobūdžio projektą ir kiek tokio pobūdžio užduočių vykdymas galėtų užimti laiko atžvilgiu. Tuo tarpu byloje esanti eksperto A. L. išvada vertintina kaip byloje esančio šalių komunikavimo išimtinai per komunikavimo sistemą apibendrinimas ir pačios ieškovės šioje sistemoje užfiksuotų duomenų aptarimas. Kaip nurodė šis ekspertas nagrinėjant vykdytas užduotis, buvo matomas šalių komunikavimas per komunikavimo sistemą, el. pašto susirašinėjimų jis nevertino. Tuo tarpu byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad nemaža dalis šalių komunikacijos ir atsakovės poreikiai buvo aptariami ir vyko elektroniniu paštu ir dalį užduočių sistemoje suformulavo pats ieškovės atstovas.

57.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės atliktų darbų ataskaitas, už kurias prašo priteisti atlygį, pažymi, jog ataskaitoje už sausio mėnesį esančiame susirašinėjime, pateikiant paaiškinimus apie sugaištas valandas, ieškovė nurodo, kad užduotis 53581 (darbai po 2024 m. sausio 1 d. konferencijos) visi punktai iš šios užduoties padaryti, tik nepažymėta kaip išspręsta, nes reikia patestuoti. Tačiau ataskaitoje už vasario mėnesį prie šios užduoties įtraukiama dar papildomai 21 val., nurodant, kad užbaigiami darbai, kurie nebuvo užbaigti sausio ataskaitoje. Viena vertus pažymėtina, kad ekspertas M. Š. nurodė, jog pagal pateiktų bylos medžiagų bei gyvai atliktų ekspertizę tikrinant programos veikimų, atsakyti j klausimų neįmanoma, nes nėra QA (kokybės užtikrinimo) sekimo sistemos, nors Terra IT atstovas teigė, kad testavimai buvo atliekami, tačiau jokios tam skirtos sistemos Terra IT teigia, kad neturi. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog iš esmės testavimas vertintinas kaip savo paties atlikto darbo patikrinimas prieš pateikiant klientui, todėl neturėtų būti papildomai apmokamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje įrodymų kurie leistų įvertinti realią darbų apimtį, minėta 21 val., t. y. 1270,50 Eur (21x50+21 proc. PVM) už 53581 užduoties vykdymą 2024 m. vasario mėn. šalintina iš bendros sumos.

58.       Iš eksperto M. Š. išvados matyti, kad visų į ataskaitą įtraktų užduočių įvykdymo laiko praktiškai nebuvo įmanoma nustatyti, tačiau užduotys 83126 (12 val.), 83132 (18 val.), 84070 (18 val.), 83926 (7 val.) atliktos kokybiškai, o užduočių 83679 (57val.), 83505 (36 val.), 83581 (39 val.), 84507 (5 val.) kokybės nebuvo įmanoma nustatyti, kadangi trūksta duomenų apie užduoties analizę, pasiruošimą, poreikio suvokimo patvirtinimą, užduoties atlikimo testavimą prieš ir pridavus atliktą užduotį, kurią suteiktu versijavimo sistema, tačiau tokios sistemos nėra arba buvo atsisakyta ją pateikti. Išvadoje taip pat nurodoma, kad nei vienos užduoties realaus vykdymo laiko nustatyti neįmanoma, tačiau subjektyvia eksperto nuomone tam turėtų būti užtrunkama 2-3 kartus mažiau laiko nei nurodoma.

59.       Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, konstatuotina, jog ieškovei reikalavimą iš esmės grindžiant tik pačios ieškovės savo nuožiūra užrašyta darbo valandų apimtimi, nesant jokios darbo laiko apskaitos sistemos (ar vengiant ją pateikti), sprendžiant dėl faktinės darbų apimties teismas, atsižvelgia tiek į byloje nustatytų aplinkybių visumą susijusia su ankščiau įvardyta komunikacijos tarp šalių stoka (iš abiejų sutarties pusių), vadovaujasi eksperto M. Š. pateikta išvada bei bendraisiais principais (CK 1.5 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog esant nustatytoms aplinkybėms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 50 proc. prašomos sumos (išminusavus 1270,50 Eur už 53581 užduoties vykdymą vasario mėn.) priteisimas, t. y. 4416,50 Eur.

60.       Nurodytų argumentų pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, sumažinant ieškovei priteistiną sumą iki 4416,50 Eur, atitinkamai mažintina ir priteistinų delspinigių suma iki 47,28 Eur (5,04 Eur+47,28 Eur).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

61.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaidos už faktinių aplinkybių fiksavimą nebuvo būtinos.

62.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti ieškovės patirtas 2686,20 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą atliekant ekspertizę, kadangi antstolis pasitelktas ieškovės iniciatyva ir nėra nurodoma, kodėl tai buvo būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, taipogi nepagrindė antstolio dalyvavimo ekspertizės atlikime būtinumo. Nors apeliantė plačiai aptaria aplinkybes susijusias su teismo paskirto eksperto šališkumą ir jo nušalinimu, visgi vertintina, kad atsakovės vadovo ir eksperto sąsajoms per Facebook sistemą nustatyti, faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertai yra įspėjami apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę už melagingos ekspertizės davimą. Pažymėtina, jog teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais (Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, ekspertų nešališkumas ir sąžiningumas teikiant išvadą yra užtikrinamas įstatymu, o šių principų užtikrinimas yra atskirai reglamentuotas ir priskirtinas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, kuri atsakinga už Teismo ekspertų veiklos koordinavimą. Pažymėtina ir tai, kad prašomos priteisti išlaidos už antstolio paslaugos viršija net ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

63.       Atsižvelgiant į tai spręstina, kad ieškovės poreikis ekspertizės atlikimo metu pasitelkti antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti, vertintinas kaip perteklinis ir nepagrįstas išlaidavimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paiktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

65.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant 4416,50 Eur skolos ir 47,28 Eur delspinigių, laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 44 proc. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 946,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

66.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 14 076,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. kurias sudaro   3 550,00 Eur ekspertizės išlaidos, 120,00 Eur eksperto dalyvavimas teismo posėdyje, 10 406 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Vertintina, kad išlaidos ekspertui yra būtinos ir pagrįstos, todėl atitinkamai paskirstytinos tarp šalių atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, yra išsamiai detalizuotos. Įvertinus maksimalų rekomenduojamą atlygio dydį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškinio sumą, teismo posėdžių skaičių, atsižvelgus į atsakovės teiktų procesinių dokumentų turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas procesiniams dokumentams parengti, pripažintinos protingo dydžio ir pagrįstos. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 7882,56 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

67.       Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl už jį patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės.

68.       Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 56 proc. Atsakovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir sumokėjo 231,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 1081,36 Eur. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, todėl proporcingai atmestiems reikalavimams, ieškovei iš atsakovės priteistina 220,00 Eur.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arredo deko projektai“, juridinio asmens kodas 305778798, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Terra IT“, juridinio asmens kodas 300043862, 4 416,50 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų ir 50 ct) skolos už atliktus darbus, 47,28 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 28 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 463,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 446,00 Eur (tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arredo deko projektai“, juridinio asmens kodas 305778798, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terra IT“, juridinio asmens kodas 300043862, 9 263,92 Eur (devynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                        Loreta Braždienė

                                                                                                Virginijus Kairevičius

                                                                                     Ieva Navickaitė - Sakalauskienė