Civilinė byla Nr.2A-1375-661/2012
Procesinis bylos Nr. 2-04-3-00863-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos 121.15; 121.18; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB Grinda, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl žalos atlyginimo,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 626 Lt nuostolių. Nurodė, kad 2011-02-03 apie 20.00 val. Šiaurės ir Uosių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. DZH 170, įvažiavo į gilią duobę asfaltuotoje kelio dalyje, dėl ko buvo apgadinta automobilio priekinio dešinio rato padanga ir priekinis dešinysis ratlankis. Dėl ratlankio ir padangų keitimo (remonto), ratų suvedimo, transporto priemonės vertinimo ieškovas patyrė 626 Lt dydžio išlaidas.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 34-38) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes dėl 2010-2011 metų žiemą vyravusių hidrometeorologinių sąlygų atsirado daug duobių keliuose, o atsakovas dėl ypatingų gamtinių sąlygų objektyviai negalėjo užtikrinti prižiūrimų kelių tinkamos būklės. Atsakovas apie miesto kelių duobes ir nevaldomą jų atsivėrimą vairuotojus stengėsi informuoti kaip galima dažniau.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (b.l. 25-29) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, nebuvo užfiksuoti ieškovo vairuoto automobilio pažeidimai, atsiradę dėl įvažiavimo į duobę. Be to, transporto priemonės įvertinimo paslauga nebuvo būtina tam, kad automobilis būtų suremontuotas. Taip pat nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė ar vertinimas po eismo įvykio atsiradusiai žalai (jos dydžiui) nustatyti. Ieškovas neįvertino kelio būklės, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kas ir lėmė eismo įvykį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ (kodas 120153047) 498 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) nuostolių ir 452 Lt ( keturis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šlapio kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė tamsiu paros metu buvo sunkiai matoma ir nepaženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, todėl ieškovas, netgi būdamas rūpestingas bei atidus, negalėjo numatyti eismo įvykio ir jo išvengti. Vien ta aplinkybė, kad 2010-2011 metų žiemą visuomenės informavimo priemonėse buvo gana dažnai bei plačiai informuojama apie prastą Vilniaus kelių būklę, nesudaro pagrindo teigti, kad vairuotojas turėjo numatyti būtent eismo įvykio vietoje būsiant gilią kelio duobę; be to, vairuotojams taikomas reikalavimas (įpareigojimas) būti labiau nei įprastai rūpestingiems ir atidiems, važiuoti mažesniu nei įprasta greičiu visame Vilniaus mieste, kad bet kuriuo momentu būtų galima išvengti netikėtos kelyje atsiradusios kliūties (duobės), remiantis vien visuomenės informavimo priemonėse skleidžiama informacija apie Vilniaus kelių būklę, nebūtų protingas ir adekvatus. 2010-2011 metų žiemą vyravusios kiek atšiauresnės hidrometeorologinės sąlygos taip pat nelaikytinos force majeure aplinkybe, atleidžiančia atsakovą nuo civilinės atsakomybės, kadangi duobių atsivėrimas keliuose, esant atšiaurioms, permainingoms oro sąlygoms ir temperatūrų kaitai, yra prognozuojamas; be to, sprendžiant iš ieškovo ir policijos pareigūnų paaiškinimų, kad duobė buvo pakankamai gili, bei iš atsakovo (jo atstovo) paaiškinimų, kad duobės keliuose 2011 m. vasario pradžioje nebuvo taisomos dėl tuo metu buvusios neigiamos oro temperatūros (hidrometeorologines sąlygas 2011 m. vasario mėn. patvirtina atsakovo pateikta pažyma – b.l. 41), mažai tikėtina, jog duobė, į kurią įvažiavo ieškovas, atsivėrė prieš pakankamai trumpą laiko tarpą iki eismo įvykio, staigiai atšilus orams ir tirpstant sniegui, dėl to atsakovo darbuotojai objektyviai nespėjo duobės apžiūrėti ir jos pažymėti arba užtaisyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu galiojo tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo 2011-01-25 sudaryta sutartis dėl Vilniaus miesto gatvių dangos remonto bei priežiūros (b.l. 31-33), t. y. atsakovas pagal nurodytą sutartį privalėjo užtikrinti Vilniaus miesto kelių tinkamą būklę, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė, kas lėmė eismo įvykį ir žalos (nuostolių) ieškovui atsiradimą. Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu teismas pripažintino, kad yra visos CK 6.266 straipsnyje numatytos sąlygos, būtinos atsakovo, kaip kelio valdytojo, civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo atsirasti, nes neįrodytas didelis ieškovo nerūpestingumas (o juo labiau tyčia) ar nenugalimos jėgos veikimo aplinkybė, t. y. aplinkybės, galinčios pašalinti kelio valdytojo civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, jog byloje nesant patikimų įrodymų, jog ieškovo padangos iki sugadinimo (teisės pažeidimo) buvo naujos ar bent apynaujos, tikslinga už dvi naujai įsigytas padangas nuostolių dydis sumažinti nuo 378 Lt iki 250 Lt, viso priteisiant 498 Lt (250 Lt už dvi padangas, 48 Lt už padangų montavimą, 40 Lt už ratlankio lyginimą,100 Lt už dviejų ratų suvedimą, 60 Lt už automobilio apžiūrą).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo. Ieškovas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuostolių dydis sumažintas, pakeisti, patenkinant ieškovo ieškinį visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ir tuo pagrindu neteisingai nustatė nuostolių dydį. Jis nurodė, kad teismui pateikė patikimus įrodymus – 2011 m. vasario 11 d. transporto priemonės apžiūrėjimo aktą, kuriame aiškiai nurodytas sugadintos padangos protektoriaus gylis, kuris sudaro 7 mm. Tame pačiame akte pateikiamos keistų padangų nuotraukos. Tokiu atveju abejoti padangų naujumu teismas neturėjo pagrindo. Be to, ieškovas nurodo, kad teismas tenkindamas jo ieškinį iš dalies (80 %) sumažino advokato pagalbos išlaidas bei priteisė tik 400 Lt. Tuo tarpu advokatui jis buvo sumokėjęs 1000 Lt. Tokiu atveju teismas, priteisdamas advokato išlaidas neatsižvelgė į Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymą Nr. 1R-85.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad apeliantas nepateikia jokių įrodymų, jog teismas netinkamai įvertino kokias nors bylos aplinkybes ir to pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, jog apeliaciniame skunde iš esmės perrašytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo nėra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas iš esmės skundžia sprendimo dalį dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Dėl nuostolių dydžio
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas eismo įvykio metu, įvažiavęs į duobę, sugadino vieną dešinės pusės automobilio ratą ir jo padangą. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas. Iš esmės ieškovas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinos žalos dydį nuo 378 Lt iki 250 Lt.
Apeliantas teisingai nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus atvejus, kai įstatymų ar sutarties nustatyta ribota atsakomybė) (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu būtų atlyginta daugiau, negu iš tikrųjų padaryta žalos, tai pažeistų nurodytą principą, nes tokiu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Ne visos konkrečiu atveju padarytos žalos atlyginimas taip pat pažeistų aptariamą principą, nes nukentėjusiojo teisės nebūtų visiškai apgintos. Tam, kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis turi pareigą įrodyti jam padarytos žalos dydį (CPK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Apelianto argumentas, kad prieš tai buvo naujos ar beveik naujos padangos yra neįrodytas. Pateikti įrodymai šių aplinkybių neįrodo. CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad avarijos padariniai yra mažesni, nei nurodė ieškovas. Darydamas tokią išvadą, teismas tai reikiamai motyvavo (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 6 dalis).
Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo žalos dydžio sumažinimą pagrįstai argumentavo tuo, kad buvo sugadinta tik viena padanga, o pakeistos dvi, byloje nesant patikimų įrodymų, jog ieškovo padangos iki sugadinimo (teisės pažeidimo) buvo naujos ar bent apynaujos, ir nuostolių dydį sumažino nuo 378 Lt iki 250 Lt, viso priteisiant 498 Lt (250 Lt už dvi padangas, 48 Lt už padangų montavimą, 40 Lt už ratlankio lyginimą,100 Lt už dviejų ratų suvedimą, 60 Lt už automobilio apžiūrą) (CK 6.266 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.). Todėl šioje dalyje apelianto skundas yra netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su priteista ieškovui bylinėjimosi suma. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos nedidelę apimtį, mažą reikalavimo sumą, rašytų procesinių dokumentų skaičių, atstovavimo laiką ir kitas aplinkybes, reikšmingas priteisiant atstovavimo išlaidas, pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai pagristai priteisė 452 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, ši suma atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, reali bei protingai, atitinkanti ieškovo atstovo suteiktos pagalbos kiekį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas