Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-939-348/2015
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00401-2015-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
administracinio teisės pažeidimo protokolas A. R. surašytas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 29 d., 19.14 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 3, būdamas neblaivus (nustatytas 1,99 prom. ±5 proc. girtumas), vairavo nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinės techninės apžiūros automobilį „Renault Laguna“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties ir atsitrenkė į priekyje prieš šviesoforą sustojusio automobilio galinę dalį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 14, 127, 224 punktuose numatytus reikalavimus.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad A. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje. Už šių pažeidimų padarymą teismas jam paskyrė atitinkamai pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams; pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, A. R. apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo prašo panaikinti skundžiamą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad skundžiamame Nutarime nenurodyti konkretūs įrodymai, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu, ir apskritai – byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Apelianto teigimu, liudytoju apklausto pareigūno D. B. parodymai vertintini kritiškai, nes jis akivaizdžiai palaikė tik L. A. ir nesiekė nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių ir visų įvykį mačiusių asmenų. Be to, anot A. R., nepaneigti jo parodymai, kad automobilį vairavo ne jis, o H. S.. Pažymi, kad pats liudytojas H. S., įspėtas teisme už melagingų parodymų davimą, tvirtino, jog būtent jis vairavo automobilį, o teisme, paprašytas teisėjos, net nubraižė įvykio schemą, eismo įvykio mechanizmą. Taip pat H. S. teisme parodė, kad jis irgi bandė tartis su kito automobilio vairuotoja dėl eismo įvykio, tačiau kito automobilio vairuotojai atsisakius kalbėtis, jis pasitraukė nuo automobilio. Apelianto nuomone, vien tai, kad jis reiškė pretenzijas L. A. dėl eismo įvykio, kaltino ją, jog ji pažeidė KET reikalavimus, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, negali būti pagrindas apkaltinti jį KET pažeidimu. Priešingai, teisme apklausta L. A. nurodė, kad ji po eismo įvykio iš automobilio nebuvo išlipusi ir kas vairavo automobilį įvykio metu nematė. Ji taip pat teigė, kad prie jos automobilio buvo priėję du vyrai; vienas jų kaltino ją, kad būtent ji kalta dėl eismo įvykio, todėl šį vyrą ji palaikė kito automobilio vairuotoju, nors ir nematė kas vairavo automobilį. Kita vertus, A. R. teigimu, neatmestina ir galimybė, kad pati L. A. galėjo truputį pavažiuoti atgal, nes jos automobilis buvo užtvėręs kelią iš priešingos eismo juostos sukti automobiliams į kairę, t. y. įvažiuoti į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
A. R. apeliacinis skundas netenkinamas
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 30211 str. 1 d.).
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad, priešingai nei nurodė A. R. apeliaciniame skunde, Kėdainių rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. R. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus (nustatytas 1,99 prom. ±5proc. girtumas) vairavo nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinės techninės apžiūros automobilį „Renault Laguna“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties ir atsitrenkė į priekyje prieš šviesoforą sustojusio automobilio galinę dalį.
Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, tvirtindamas, kad automobilio eismo įvykio metu nevairavo, pirmos instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Abejonių, kad automobilį vairavo ne A. R., nekilo nei kito automobilio vairuotojai L. A., nei į įvykio vietą atvažiavusiems policijos pareigūnams I. O., D. B., D. Š.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kasdien susiduriančių su KET pažeidėjais, objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantą. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikia ir pats pažeidėjas. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam apeliantui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pats A. R. paaiškinime dėl eismo įvykio, nors ir nurodė, kad su niekuo nesutinka, tačiau nekonkretizavo ir nenurodė, jog jis apskritai automobilio nevairavo (b. l. 6). Kita vertus, nelogiška, kad apeliantas, nebūdamas automobilio, kuris dalyvavo eismo įvykyje, vairuotoju, kartu su kito automobilio vairuotoja laukė atvykstant policijos pareigūnų, kai neva tikrasis vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nelaikė liudytojo H. S. parodymų patikimais, kadangi minėtas liudytojas glaudžiai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti itin griežtos administracinės atsakomybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimama antrą kartą už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus. Be to, šio liudytojo dėstomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – neva eismo įvykis įvyko apie 16.00 val., nors iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad eismo įvykis užfiksuotas tik po trijų valandų; neva iš eismo įvykio vietos pasišalino abu, nors atvykus pareigūnams A. R. eismo įvykio vietoje buvo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. R. kaltės padaryti, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. neapklausti visi eismo įvykį matę asmenys, nesiaiškintas automobilių kontaktavimo mechanizmas, netirta galimybė, jog pati L. A. galėjo pavažiuoti atgal ir dėl to įvykti eismo įvykis, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs (pvz. administracinės bylos Nr. N575-485/2012, Nr. N575-323/2012), kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. R. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą A. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Svetlana Jurgaitienė