6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nors pagal Pratybų įsakyme patvirtintą pirminį Dalyvių sąrašą visi pratybų dalyviai kareivinių režimo tarnybą turėjo atlikti iki 2021 m. gegužės 28 d., tačiau jau po to, kai pratybos buvo baigtos 2021 m. gegužės 27 d., ir pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, Dalyvių sąrašas ne vieną kartą buvo koreguojamas, tikslinant pratybų dalyviams taikyto kareivinių režimo laikotarpius, visų SP padalinių kariams nustatant kareivinių režimo pabaigą 2021 m. gegužės 27 d., išskyrus tų ŠAK karių, kurie iš 2021 m. gegužės 27 d. į                   2021 m. gegužės 28 d. pasiliko JVIB teritorijoje (įskaitant ir pareiškėją), paliekant jiems kareivinių režimo tarnybos pabaigos datą tokią pat, kaip ir pirminiame Dalyvių sąraše, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog su rašytiniu Pratybų įsakymu jis buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, tame tarpe ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų duotais žodiniais nurodymais, kuriais 2021 m. gegužės 27 d. buvo aiškiai išreikštas pratybų ir kareivinių režimo pabaigos momentas. Pareiškėjas iš JVIB išvyko visiškai laisvai, nes jau nebuvo jokios kareivinių režimo teritorijos, o tik paprasta JVIB ribomis apibrėžta karinė teritorija. Nevykstant pratyboms, nebuvo jokio pagrindo 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui nustatyti kareivinių režimo tarnybą.

7.       Pareiškėjas pažymėjo, jog jam drausminė nuobauda buvo paskirta už buvimą neblaiviu tarnybos metu, tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 43 straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą tarnyboje esantį neblaivų karį aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinti nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjo nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes faktiškai ir nebuvo nuo ko nušalinti, t. y. jokia tarnyba tuo metu iki 2021 m. gegužės 28 d. 8 val. nebuvo vykdoma. 

8.       Pareiškėjo teigimu, jo neblaivumą tikrino įgaliojimų neturintis asmuo. Pareiškėjas nurodė, kad karių neblaivumą turi teisę tikrinti tik atsakingi asmenys, kuriais gali būti tik karo policininkai, krašto apsaugos sistemos (toliau – ir KAS) institucijos ar jos padalinio vadovas arba šio vadovo įgaliotas asmuo. Karo policijos budėtojui atsisakius į JVIB siųsti karo policininkų ekipažą, JVIB budėtojas karių neblaivumą tikrinti prašė karo medikų, tačiau šie karių neblaivumą tikrinti atsisakė. JVIB budėtojas, karo policininkams ir gydytojams atsisakius patikrinti karių neblaivumą, nusprendė patikrinti pats, iš greitojo reagavimo grupės paėmęs alkotesterį ir alkotesterio parodymų registravimo žurnalą. Tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, kad JVIB vadas buvo įgaliojęs JVIB budėtoją pačiam tikrinti JVIB esančių karių neblaivumą, tačiau pačioje SP vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) tokių įgaliojimų suteikimo faktas nebuvo konstatuotas arba patvirtintas. Pareiškėjo neblaivumo 2021 m. gegužės 28 d. tikrinimo metu JVIB budėtojas nebuvo atsakingu asmeniu ir jo atlikto pareiškėjo neblaivumo patikrinimo rezultatai teisinių pasekmių nesukelia, taigi iš esmės, patikrinimas buvo atliktas su akivaizdžiais pažeidimais, turėjusiais neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms ir galėjusiais turėti neigiamą įtaką tikrinimo rezultatų patikimumui.

9.       Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) S. S., atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo tariamo neblaivumo tarnybos metu, pateko į interesų konfliktą, nes, siekiant patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn, tarnybinio patikrinimo metu buvo būtina nustatyti, kad pareiškėjui neblaivumo tikrinimo metu buvo tarnybos metas, kai tuo tarpu 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, kad dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi ir pageidaujantys vykti į Vilnių ŠAK kariai gali su juo kartu 2021 m. gegužės 27 d. vakare išvykti.

10.       Pareiškėjo įsitikinimu, atleidimas iš tarnybos yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati drausminė nuobauda. Teismas, atsižvelgdamas į šiame skunde nurodytas aplinkybes ir siekdamas, kad pareiškėjui būtų skiriama proporcinga drausminė nuobauda, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, galėtų spręsti klausimą dėl skundžiamu sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimo į kitą, su atleidimu nesusijusią, nuobaudą. Pareiškėjas patikino, jog dėl priimto skundžiamo sprendimo ir iš jo kildinamų pasekmių pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pareiškėjas prieš tarnybos kolegas buvo priešpastatytas pažeidėju, su įvykio aplinkybėmis nesusipažinę kolegos pradėjo pareiškėju nepasitikėti. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala, todėl pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą.

11.       Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos ir Krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12.       Krašto apsaugos ministerija nurodė, jog pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė esant Įsakymu nustatytam kareivinių režimui tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad būtent pareiškėjui 2021 m. gegužės 27 d. buvo leista išvykti iš pratybų vietos, ar kareivinių režimas šią dieną buvo panaikintas. Pareiškėjas pateiktame teismui skunde nurodo kitas aplinkybes, nei jos konstatuotos tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėstomos nenuosekliai, siekiama išvengti drausminės atsakomybės, tačiau kaip ir patvirtino pats pareiškėjas, jis turėjo vykdyti tarnybines užduotis ir pratybos nebuvo pasibaigusios.

13.       Krašto apsaugos ministerija nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog jis nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu, nes su Pratybų įsakymu susipažino tik 2021 m. birželio 16 d.  Pareiškėjas turi didelę patirtį karo tarnyboje ir pagal savo atliekamas aprūpinimo funkcijas, paprastai tokie specialistai į pratybas atvyksta pirmieji ir išvyksta paskutinieji, nes jie turi įrengti pratybų vietas, o po pratybų viską surinkti ir priduoti stovyklavietes, aprūpinti kitus karius, todėl nepagrįsta būtų tikėti, kad pareiškėjas, dalyvaudamas pratybose, nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu.

14.       Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu iki 2021 m. gegužės 28 d., t. y. pažeidimo metu jam buvo taikomas kareivinių režimas ir leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija buvo 0,2 promilės. Pareiškėjui nustatytas neblaivumas - 0,49 promilės ir 0,44 promilės viršija iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją ir kasdieninės tarnybos metu - 0,4 promiles. Pripažinus pareiškėjo neblaivumo faktą tarnybos metu, argumentai, susiję su procedūrine neblaivumo patikrinimo dalimi laikytini nesudarančiais pagrindo keisti skundžiamo Įsakymo arba abejoti įrodymais – alkoholio matuoklio parodymais, surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais.

15.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog jis nebuvo informuotas apie galimybę savarankiškai pasitikrinti neblaivumą per vieną valandą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas sutiko tikrintis neblaivumą bei alkoholio matuoklio parodymais, neprašė bataliono budėtojo išvykti pasitikrinti neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos personalą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Aprašas, kuris reglamentuoja asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės Krašto apsaugos sistemoje yra norminis teisės aktas ir yra žinomas kariams. Šis Aprašas Lietuvos kariuomenėje galioja nuo 2009 m., todėl pareiškėjas, kaip turintis didelę patirtį tarnyboje, turėjo žinoti savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti.

16.       Krašto apsaugos ministerija taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad JVIB budėtojas neturėjo įgaliojimų tikrinti pareiškėjo ir kitų karių neblaivumą. Cituodama JVIB įsakymų nuostatas, nurodė, jog pagal jas bataliono budėtojas turėjo teisę tikrinti karių neblaivumą. Dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko nurodė, jog nebuvo pažeistos Drausmės statuto nuostatos. Tarnybinį patikrinimą atlikęs S. S. nebuvo įvykio dalyvis, nes 2021 m. gegužės 27 d. išvyko į Vilnių, o pareiškėjui neblaivumas nustatytas 2021 m. gegužės 28 d. Šis karininkas nepateko į interesų konfliktą, nes lauko pratybų kareivinių režimą įsakymu gali nustatyti ir jį atšaukti tik SP vadas (duomenys neskelbtini) R. V. Pareiškėjui SP vado sprendimo (leidimo) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos nebuvo. Taigi, ŠAK vadas (duomenys neskelbtini) S. S. pagal teisės aktus negalėjo panaikinti lauko pratybų kareivinių režimu bei savo įsakymu leisti savo kuopos kariams išvykti iš šių pratybų teritorijos, tai reiškia, kad jis neturėjo jokio intereso.

17.       Atsakovo teigimu, pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda yra proporcinga, nėra pagrindo skirti švelnesnės nuobaudos. Atsakovas teigiamai vertino pareiškėjo tarnybą iki pažeidimo padarymo, tačiau jo nuomone, teigiama charakteristika ir ištarnauti tarnyboje metai, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės nuobaudos. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu. Pareiškėjas keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas, taip pat nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Įsakymu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą neturėtų būti tenkinamas.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pratybos ar kareivinių režimas 2021 m. gegužės 27 d. būtų pasibaigę. Pareiškėjui, kaip ŠAK kariui, pratybos nesibaigė 2021 m. gegužės 27 d., o tęsėsi ir 2021 m. gegužės 28 d. su jam iškeltomis užduotimis. Todėl pareiškėjo pozicija, kad 2021 m. gegužės 28 d. jam jau turėjo būti ne pratybų diena, o kartu ir ne tarnybos diena, atmestina. Vadovaujantis Pratybų įsakymu, Karo tarnybos statuto 43.4 punktu, pareiškėjas laikytinas pasiųstu į pratybas, t. y., nuo pat pratybų pradžios pagal įsakymą dienos iki pat pratybų pagal įsakymą pabaigos dienos jam taikytinas apribojimas elgesiui tarnyboje, kaip ir visą laikotarpį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes kariui nustatytas tarnybos metas.

19.       Lietuvos kariuomenė nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog jo neblaivumą tikrino neįgaliotas asmuo. Pareiškėjo neblaivumo faktą įrodo ne tik objektyvūs įrodymai (neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai), bet ir liudytojo (duomenys neskelbtini) V. P. 2021 m. gegužės 28 d. parodymai (išvados medžiaga), kuriose nurodoma, kad pareiškėjas buvo įspėtas dėl alkoholio vartojimo bei jau ankščiau pareiškėjas buvo įtariamas alkoholio vartojimu. Taigi, įrodymų nuoseklumas nebuvo paneigtas, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl nuobaudos proporcingumo pareiškėjo padarytam pažeidimui, pažymėjo, kad pareiškėjas yra PKT karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavydžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams. Karininko neblaivumas tarnybos metu priskirtinas prie veikų ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl ji neturi būti toleruojama. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjui turėjo būti šiuo atveju pritaikyta griežčiausia drausminė atsakomybė ir tik atleidimas iš tarnybos būtų proporcingas padarytam pažeidimui.

II.

21.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą atmetė.

22.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

22.1.       Pareiškėjas iki jo atleidimo ėjo Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos transporto eksploatacijos techniko pareigas.

22.2.       Lietuvos kariuomenės SP vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150) organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas. Pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu šio įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t. y. pareiškėjui kareivinių režimo tarnyba pratybose buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai. Pratybos vyko SP JVIB teritorijoje Kaune.

22.3.       SP vadas 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 keitė Karių, dalyvavusių pratybose, sąrašą, (atitinkamai ir tarnybos kareivinių režimu laikotarpius), tačiau pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga pakeista nebuvo, t. y. kareivinių režimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai. JVIB budėtojas 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pateikė skubų pranešimą SP vadovybės ŠAK kuopininkui, kuriuo informavo apie nustatytą 4 karių neblaivumą. SP vadas 2021 m. birželio 2 d. dokVis sistemoje pateikė užduotį SP vadovybės ŠAK vadui (duomenys neskelbtini) S. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, nurodytų JVIB budėtojo 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pranešime.

22.4.       SP vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 23 val. 30 min. JVIB budėtojui (duomenys neskelbtini) J. T. SP vadovybės ŠAK kuopininkas (duomenys neskelbtini) V. P. pranešė, kad JVIB teritorijoje esančioje rūkykloje tuo metu buvo galimai neblaivūs kariai. Patikrinus devynis PKT SP vadovybės ŠAK karius, keturiems buvo nustatytas neblaivumas. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,54 promilių girtumas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus neblaivumo testą, pareiškėjui nustatytas 0,49 promilių girtumas. Atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.05 val. – 0,49 promilės, 00.25 val. – 0,44 promilės. Atlikus tarnybinį tyrimą, padaryta išvada, kad pareiškėjas D. G. 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 25 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,44 promilės), todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas ir pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš karo tarnybos.

22.5.       Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, atleido pareiškėją 2021 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kariuomenės SP ŠAK transporto eksploatacijos techniko pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

23.       Teismas vadovaudamasis KASOKTĮ, Statuto bei kitų teisės aktų nuostatų analize, padarė išvadą, kad Statuto 67 straipsnyje nustatytas reglamentavimas apima atvejus, kai karys yra neblaivus kareivinių režimo tarnybos metu.

24.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog SP vado Pratybų įsakymu ir jį keitusiais SP vado 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga nebuvo keičiama, t. y. paskutinė kareivinių režimo diena pareiškėjui buvo nustatyta 2021 m. gegužės 28 d. Iš 2021 m. gegužės mėnesio ŠAK profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščio Nr. TL-77 nustatė, kad pareiškėjui lauko pratybos kareivinių režimu (LPKR) pažymėtos nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai. Teismas vertino, jog pareiškėjas aiškiai suvokė, jog jo tarnybinės užduotys nebuvo įvykdytos ir jos turės būti užbaigtos būtent 2021 m. gegužės 28 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas žinojo, jog 2021 m. gegužės 28 d. vykdys karo tarnybą, t. y. kareivinių režimo tarnybą. Nustatęs šias aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, kad su rašytiniu Pratybų įsakymu pareiškėjas susipažino tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, tame tarpe ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, nes, kaip minėta, apie kareivinių režimo laikotarpio pabaigą (2021 m. gegužės 28 d.) jam faktiškai buvo žinoma.

25.       Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog pareiškėjo neblaivumą tikrino neįgaliotas asmuo. Pažymėjo, jog teisės aktai suteikė teisę bataliono budėtojui tikrinti karių, esančių bataliono teritorijoje, neblaivumą. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo neblaivumas buvo nustatinėjamas du kartus, t. y. padarius 20 min. pertrauką tarp tikrinimų (atsižvelgiant į paklaidą, 00.05 val. pareiškėjui nustatytas 0,49 promilių, 00.25 val. – 0,44 promilių neblaivumas) sertifikuotu alkotesteriu DRÄGER ALCOTEST 3000 Nr. ARHM-0245. neblaivumas). Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. S-2376 tarnybinį tyrimą atlikusiam asmeniui pateikė informaciją, kad per vieną minutę kepenų fermentai (kurie skaido daugiau negu 90 procentų alkoholio) vidutiniškai iš organizmo, sveriančio 70 kg, pašalintų 0,00025 promilės alkoholio. Teismas, atsižvelgęs į Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos informaciją sprendė, kad matavimo rezultatai nebūtų ženkliai pakitę, todėl šiuos pareiškėjo skundo argumentus teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nelaikė procedūriniu pažeidimu faktą, kad JVIB budėtojas nepaaiškino Aprašo 12 punkte numatytos teisės pareiškėjui ne vėliau kaip per vieną valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Teismas atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas turi ilgametę patirtį karo tarnyboje, sprendė, kad jam buvo žinomos Aprašo nuostatos. Be to, pareiškėjo neblaivumas įrodytas ne tik prietaiso matavimo rezultatais, bet ir (duomenys neskelbtini) V. P. 2021 m. gegužės 28 d. rašytiniais parodymais, liudytojų (duomenys neskelbtini) D. S., (duomenys neskelbtini) M. K. 2021 m. birželio 4 d. parodymais, kuriais nesiremti teismas neturi pagrindo.

26.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas pateko į interesų konfliktą, nes 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, kad dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi, pažymėjo, kad pagal Karo tarnybos statuto 107 straipsnį, profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Teismas nenustatė, kad SP vadas būtų priėmęs sprendimą (rašytinį ar žodinį leidimą) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos, o ŠAK vadui tokių įgaliojimų teisės aktai nenumato. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas karo tarnybos metu buvo apsvaigęs (neblaivus), konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį, taigi, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą.  

27.       Teismas vertino, jog pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė tarnybos metu tyčia. Pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui, buvo (turėjo būti) žinoma, kad jo elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, turi būti pavyzdingas. Buvimas neblaiviu tarnybos metu nesiderina su kario gero elgesio standartais, yra nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą KAS institucijos vardui. Teismas sprendė, jog Įsakymu pareiškėjui pagrįstai paskirta griežčiausia drausminė atsakomybė už nustatytą drausmės pažeidimą. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo jos švelninti.

28.       Teismas, įvertinęs, jog sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai, konstatavo, jog pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

III.

29.       Pareiškėjas D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas byloje pateiktų objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas su Pratybų įsakymu ir pratybų metu taikytu kareivinių režimo laikotarpiu buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., padarė išvadą, jog pareiškėjas apie jam taikomą kareivinių režimo tarnybą aiškiai suvokė, nes žinojo, kad dar turėjo susitvarkyti pratybų vietą ir priduoti pratybose naudotas palapines. Pareiškėjo manymu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, grindžiama iš esmės prielaidomis, neparemtomis jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas patikina, jog jokių su pratybomis susijusių užduočių jis neturėjo ir jų neatliko. Teismo išvada, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jam dar liko priduoti pratybose panaudotas iš kitų padalinių pasiskolintas palapines, neatitinka nei teisinio reglamentavimo, nei tuo metu susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjas neatliko jokių karinių veiksmų, kuriais būtų ugdomi jo individualūs arba kolektyvinio veikimo įgūdžiai, vykdant karines operacijas, jis minėtu laikotarpiu neatliko jokių karinių veiksmų ir neimitavo jokių karinių operacijų.

31.       Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su maitinimo organizavimu, nelaikė reikšmingu klausimu ir iš atsakovo neišsireikalavo pateikti įrodymų, susijusių su pratybų dalyvių maitinimu, jo trukme.

32.       Pareiškėjo teigimu, jo tarnybinį patikrinimą atlikęs Sausumos pajėgų vadovybės (toliau – ir SPV) ŠAK (duomenys neskelbtini) S. S. buvo šališkas ir neobjektyvus. Pratybų įsakyme nėra jokio nurodymo priduoti pratyboms panaudotas palapines ir (ar) sutvarkyti pratybų teritoriją po pasibaigusių pratybų, taip pat nenurodomi kariai, kurie turėtų tai atlikti. Pareiškėjas likęs nakčiai JVIB niekaip nebuvo susijęs su pasibaigusiomis pratybomis, ir tarnybinį patikrinimą atlikęs vadas tai žinojo, tačiau nepaisant to, tarnybinio patikrinimo išvadoje šias reikšmingas aplinkybes nutylėjo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko tariamo neobjektyvumo ir interesų konflikto, rėmėsi ne šį klausimą reglamentuojančiomis KDS nuostatomis, o nieko bendro su sprendžiamu klausimu neturinčiomis nuostatomis, tokiu būdu pareiškėjo keliamas klausimas taip ir liko neišnagrinėtas.

33.       Pareiškėjas nurodo, kad jis skunde pirmosios instancijos teismui iškėlė klausimą ne tik dėl JVIB budėtojo teisės tikrinti pareiškėjo neblaivumą, bet ir dėl jo padarytų procedūrinių neblaivumo nustatymo pažeidimų. Nepaisant to, kokią patirtį karo tarnyboje turi pareiškėjas, Aprašo nuostatų privalo laikytis ne tik pareiškėjas, bet ir jo neblaivumą tikrinęs JVIB budėtojas. Vykdydamas budėtojo nurodymą, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti Aprašo 12 punkte nustatyta teise, o laukė Karo policijos ekipažo, kuris neatvyko ir pareiškėjo neblaivumo nepatikrino. Pareiškėjas neteko galimybės pats nuvykti ir savo lėšomis pasitikrinti neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Ir tai niekaip nėra susiję nei su Aprašo nuostatų (ne) žinojimu, nei su pareiškėjo turima karo tarnybos patirtimi, nes ne nuo šių aplinkybių priklausė pareiškėjo teisė ir galimybė blaivumą pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigoje pačiam. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo neblaivumo nustatymu, taip pat, neišsklaidė abejonių ir neįvertino įrodymų, pagrindžiančių priešingą, nei pateikia teismas, poziciją, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

34.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad pareiškėjo karinis laipsnis buvo (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad pareiškėjas nebuvo nei karininkas, nei karinis pareigūnas, kaip grįsdamas savo sprendimą nurodė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo motyvais, jog drausmės pažeidimą jis padarė tyčia tarnybos metu, nes jo tyčiniai veiksmai atsirado tik dėl to, kad nebuvo pakoreguotas Dalyvių sąrašas pagal realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas galėjo sušvelninti pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą, net jeigu laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo neblaivumas buvo konstatuotas tarnybos metu, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas ilgai dirba tarnyboje, niekada nebuvo prieš tai baustas drausmine tvarka ir yra daug kartų skatintas. Pareiškėjo asmenybė, padaryto nusižengimo sunkumas ir pobūdis nebuvo tokie, kad dėl to reikėtų taikyti pareiškėjui pačią griežčiausią KDS numatytą drausminę nuobaudą.

35.       Pareiškėjas grįsdamas savo skundo reikalavimus, taip pat siekdamas įrodyti skunde išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui teikė prašymus apklausti byloje liudytojais S. Z., M. B., G. J. ir kitus asmenis, galėjusius paliudyti ir paaiškinti aplinkybes, susijusias su alkoholio vartojimu, susižinojimu apie kareivinių režimo tarnybos pabaigą bei atliktomis procedūromis dėl neblaivumo nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių pagrindų, pareiškėjo prašymus atmetė. Visų pareiškėjo prašymų išreikalauti iš atsakovo konkrečius ir tinkamam ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus ignoravimas nesudarė galimybės kilusį ginčą išspręsti visapusiškai ir objektyviai. Šiuo atveju buvo įgyvendintas išimtinai tik formalus teisingumas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės savo sprendime perrašė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, neįvertindamas, kad sprendime cituojama teismų praktika ir teisės aktų nuostatos nereguliuoja ginčo teisinių santykių.

36.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo ir neteisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neinformavo pareiškėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo ir nepadėjo jam įgyvendinti procesinių teisių ir pareigų, dėl ko dalis pareiškėjo skundo reikalavimų liko neišnagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

37.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Krašto apsaugos ministro įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, reikalavimo grąžinti pareiškėją į pareigas, neturtinės žalos atlyginimo.

38.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39.       Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad pareiškėjas SP vado 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 buvo paskirtas dalyvauti pratybose ir Įsakymo 4 punktu kariams buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu; pareiškėjui kareivinių režimas buvo nustatytas nuo 2021 m. gegužės 16 d. – 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pareiškėjas teigia, kad tikslų jam taikytą kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik 2021 m. birželio 16, t. y. pasibaigus pratyboms, jau vykstant tarnybiniam patikrinimui, kai dokumentų valdymo informacinėje sistemoje buvo supažindintas su aukščiau paminėtu įsakymu. Taigi, byloje būtina nustatyti, kada ir kaip pareiškėjas buvo supažindintas su šiuo įsakymu. To pirmosios instancijos teismas nenustatė.

40.        Pareiškėjas pateikė eilę argumentų, kad pratybos baigėsi 2021 m. gegužės 27 d. ir jam neblaivumo nustatyto metu buvo poilsio laikas, t. y. pareiškėjas teigia, kad 2021 m. gegužės 27 d. ryte SP vadas išrikiavo visus pratybų dalyvius, pasakė, kad pratybos baigėsi, padėkojo pratybų dalyviams už dalyvavimą pratybose ir visus vadovus pakvietė į vadavietę, 2021 m. gegužės 27 d. neliko nei kareivinių režimo teritorijos, nei ryšių įrangos, nei ginklų, viskas buvo išrinkta ir išvežta. Pareiškėjo nuomone, pareiškėjui prasidėjo kasdieninė karo tarnyba su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant tarnybos ir poilsio laiko teisinį režimą, pvz., privalomą 11 valandų poilsio laiką po tarnybos valandų. Šių argumentų teismas neišanalizavo ir nenustatė kada baigėsi pratybos, kokie buvo duoti tiesioginių vadovų įsakymai pareiškėjui.

41.       Atsakovas teigia, kad „ŠAK (duomenys neskelbtini) S. S. negalėtų pakeisti aukštesnio SP (duomenys neskelbtini) R. V. įsakymo nei žodžiu, nei raštu“. Bet šios bylos kontekste pareiškėjas privalo vykdyti aukštesnio vado įsakymą, o ne svarstyti, ar gali (duomenys neskelbtini) S. S. pakeisti kito vado įsakymą ar ne. Todėl svarbu nustatyti, kokie nurodymai (įsakymai) aukštesnių vadų buvo duoti pareiškėjui ir jeigu jis nebuvo supažindintas su 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 tinkamu laiku, tai ką jis suprato dėl kareivinių režimo lauko pratybų metu pabaigos. Pareiškėjas, skųsdamas teismui Įsakymą, savo skundą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjui jo neblaivumo nustatymo metu (2021 m. gegužės 28 d. 00.05 - 00.25 val.) buvo ne tarnybos metas ir alkoholį jis vartojo laisvu nuo tarnybos metu. Kadangi teismas nenustatė kokie pareiškėjui buvo duoti įsakymai tiesioginių vadovų, tai nėra galimybės padaryti galutines išvadas dėl šių pareiškėjo argumentų.

42.       Pareiškėjas teigia, kad naktį iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. JVIB nakvoti pasiliko su SPV ŠAK vado žinia ir liudytojo apklausos pas Karo policijos pareigūnus tikslu; jokių su pratybomis susijusių užduočių pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. neturėjo ir realiai jų neatliko, t. y. nei tvarkė aplinką, nei pridavinėjo palapines, o SPV ŠAK vado nurodymu ir žinia liudytojo statusu dalyvavo apklausoje pas Karo policijos pareigūnus. Nėra aišku, kodėl teismas šių įrodymų (pareiškėjo paaiškinimų) nevertino ir kodėl juos atmetė.

43.       Iš pareiškėjo paaiškinimų seka, kad jam buvo atimta teisė ne vėliau kaip per vieną valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Teismas nenustatė ar pagrįsti pareiškėjo paaiškinimai ir nesvarstė kokios galimos pasekmės neblaivumo nustatyto faktui ir neblaivumo lygiui, jeigu šis faktas būtų įrodytas. 

44.       Apeliantas teigia, kad grįsdamas savo skundo reikalavimus, taip pat siekdamas įrodyti skunde išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo prašė apklausti byloje liudytojus, o teismas nenurodydamas pagrindo atmetė pareiškėjo prašymą apklausti liudytojus ir išreikalauti papildomą medžiagą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į tai, kad būtina nustatyti, kokius įsakymus pareiškėjas buvo gavęs iš žemesnio lygmens vadovų, vertina, kad šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti.