Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-403-185-06].doc
Bylos nr.: AS-403-185-06
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                       Administracinė byla Nr. AS6-185/2006

                                                             Procesinio sprendimo kategorija 50.2; 50.3.2.(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gegužės 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

              Pareiškėjas 2006 m. vasario 1 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. sausio 16 d. raštą Nr. 1, kuriuo pareiškėjui pranešta, kad jo skundas dėl Tauragės rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimų Nr. 644 ir Nr. 645, Tauragės apskrities 2000 m. kovo 21 d. išvados Nr. 3219, 2001 m. gegužės 16 d. išvadų Nr. 4466 ir Nr. 4467, Tauragės apskrities 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 77-9026 panaikinimo nebus priimtas nagrinėti pareiškėjui 2005 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4 išdėstytais motyvais.

              Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijos raštą, kuriuo pakartotinai pranešama, jog 2005 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4 išdėstytais motyvais nebus priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl Tauragės rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimų Nr. 644 ir Nr. 645, Tauragės apskrities 2000 m. kovo 21 d. išvados Nr. 3219, 2001 m. gegužės 16 d. išvadų Nr. 4466 ir Nr. 4467, Tauragės apskrities 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 77-9026 panaikinimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio l dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau administracinis teismas nagrinėja bylą ir priima sprendimą pareikštų reikalavimų ribose, pagal ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies l punktą rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje išdėstydamas teismo išvadą prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, ar prašymą atmesti. Iš ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo rūšių matyti, kad administracinis teismas gali panaikinti administracinį aktą ar jo dalį, bet ne informacinio pobūdžio raštą. ABTĮ 2 straipsnio 15 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžta administracinio akto sąvoka. Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas, vykdant administravimo funkcijas. Sutinkamai su minėtais apibrėžimais pareiškėjo skundžiamas raštas nelaikytinas administraciniu aktu, o yra informacinio pobūdžio raštas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

              Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartį.

              Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį, teismas, atsisakęs priimti skundą, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, turi nurodyti į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijų sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

              Pareiškėjas nurodo, kad informacinio pobūdžio raštas atitinka ABTĮ reikalavimus, jeigu atsakovo subjektas informuoja pareiškėją apie priimtus aktus. Tauragės apskrities administracijos ginčų komisija 2006 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1 atsisako duoti parodymus ir tokiu būdu pažeidžia pareiškėjo paveldėjimo teises į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) įpėdinių žemę.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą Tauragės apskrities viršininko administracija prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2006 m. sausio 16 d. raštu Nr. l pakartotinai pranešė pareiškėjui, kad jo skundas dėl Tauragės rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimų Nr. 644 ir Nr. 645, Tauragės apskrities 2000 m. kovo 21 d. išvados Nr. 3219, 2001 m. gegužės 16 d. išvadų Nr. 4466 ir Nr. 4467, Tauragės apskrities 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 77-9026 panaikinimo nebus priimtas nagrinėti 2005 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4 išdėstytais motyvais. Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2005 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 4 atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl termino praleidimo skundui paduoti. Mano, kad pareiškėjo skundas dėl minėtų Tauragės rajono valdybos ir Tauragės apskrities išvadų bei sprendimų panaikinimo Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijai yra nežinybingas. Teigia, kad ABTĮ 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas (prašymas) dėl apskrityje esančių teritorinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas apskrities administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad  administracinių ginčų komisijos nenagrinėja administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. Pareiškėjas skunde Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijai prašė panaikinti individualius administracinius aktus (išvadas ir sprendimus), kurie yra susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, tačiau ne pareiškėjui, o kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiems ginčams spręsti taikytina minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, nustatanti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, tai yra tokius ginčus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. O kai sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo jau yra priimti, taikytinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnis, kuris nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Todėl Tauragės apskrities viršininko administracija mano, kad pareiškėjo skundžiami individualūs administraciniai aktai (išvados ir sprendimai) Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijai yra nežinybingi.

              Be to, Tauragės apskrities viršininko administracija nurodo, kad Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininko 2006 m. sausio 16 d. raštas Nr. l yra tik informacinio pobūdžio ir jį panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

atskirasis skundas tenkintinas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartis naikintina, skundo priėmimo klausimą perduodant spręsti tam pačiam teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnio 4 punktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. sausio 16 d. raštą Nr. 1, kuriuo jam buvo pranešta apie tai, kad jo skundas dėl Tauragės rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimų Nr. 644 ir Nr. 645, Tauragės apskrities 2000 m. kovo 21 d. išvados Nr. 3219, 2001 m. gegužės 16 d. išvadų Nr. 4466 ir Nr. 4467, Tauragės apskrities 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 77-9026, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims, panaikinimo nebus priimtas nagrinėti 2005 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4 nurodytais motyvais. 2006 m. sausio 16 d. raštu Tauragės administracinių ginčų komisija atsakė į pareiškėjo 2006 m. sausio 3 d. atskirąjį skundą, kuriame pareiškėjas prašė pakartotinai išnagrinėti jo 2005 m. gruodžio 12 d. skundą, nustatyti ar yra sprendimai Tauragės apskrities 2001 m. gegužės 16 d. išvadų Nr. 4467, Nr. 4466 bei 2000 m. kovo 21 d. išvados Nr. 3219 ir nutraukti pažeidžiančius veiksmus dėl žemės sugrąžinimo. Taigi 2006 m. sausio 16 d. raštu Tauragės apskrities administracinių ginčų komisija iš esmės atsisakė patenkinti 2006 m. sausio 3 d. pareiškėjo atskirajame skunde pateiktus prašymus 2005 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4 nurodytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas raštas nelaikytinas administraciniu aktu, yra informacinio pobūdžio, o administracinis teismas pagal ABTĮ 88 straipsnį negali panaikinti informacinio pobūdžio rašto, t.y. skundo priėmimo stadijoje iš esmės nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys <…>, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šioje teisės normoje įtvirtinta teisė paduoti skundą (prašymą) siejama su asmens manymu (supratimu), kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą.

Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą, dėl kurio pagrįstumo teismas priima sprendimą išnagrinėjęs bylą iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės, tokiu atveju pareikštas skundas teismo sprendimu turi būti atmetamas. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad skundo priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog pareiškėjas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą.

Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas ir aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimai, koks yra skundžiamo rašto ar veiksmo pobūdis (ar tai yra administracinis aktas, ar veiksmas, ar informacinio pobūdžio raštas), ar skundžiamas raštas ar veiksmas sukelia teisines pasekmes, ar jis kokiu nors būdu pažeidžia asmens teises ar įstatymo saugomus interesus, negali būti sprendžiami skundo priėmimo stadijoje. Į šiuos klausimus turi būti atsakoma, nagrinėjant bylą iš esmės. Tai, jog skundžiamas raštas ar veiksmas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti skundą priimti. Paminėtas proceso normų aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. AS2-323/2005 suformuluotas taisykles.

Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Kadangi būtina patikrinti pareiškėjo skundo atitikimą kitiems ABTĮ reikalavimams, pavyzdžiui, dėl skundo apmokėjimo žyminiu mokesčiu, skundo turinio atitikimo proceso įstatymo reikalavimams, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              Pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                               Nijolė Piškinaitė

 

                                                                                                        Sigita Rudėnaitė

                                                                                                   

                                                                                                        Algirdas Taminskas