Pirmosios
instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-449-278/2011
Teisėjas Č.
Kulikauskas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00419-2011-9
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
110.1;110.5;121.14;121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U
T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Biržų
rajono apylinkės teismo teisėjo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje
byloje Nr. 2-514-830/2011 pagal ieškovo B. U. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie
bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas B. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu,
prašydamas priteisti iš atsakovo A. D. 4 200 Lt skolą už
atliktus žemės ūkio darbus ir degalus. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 4 200 Lt atsakovo pinigines lėšas,
esančias banko sąskaitoje.
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovui priklausančius
kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, o tokio turto neturint ar turint
nepakankamai ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar
pas trečiuosius asmenis.
Atskiruoju skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti
2011 m. balandžio 26 d. nutartį, teigia, jog už atliktus darbus su
ieškovui pilnai atsiskaitė, todėl teismas nepagrįstai areštavo jo turtą, tuo
pažeisdamas jo konstitucines teises į privačios nuosavybės neliestinumą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas B. U. prašo
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti
nepakeistą, o atsakovo A. D. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo,
jog aplinkybė ar atsakovas jam yra skolingas bus nustatoma nagrinėjant bylą iš
esmės. Teigia, jog apelianto teiginys, kad laikinosios apsaugos priemonės
pažeidžia jo teisės, yra nepagrįstas, nes taikytos priemonės nuosavybės iš
atsakovo neatima.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144
straipsnis numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų
prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų
apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o
jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau
užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu
būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo
priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas ir konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios
grėsmės tikimybė. Teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalo
būti motyvuotas, o spręsdamas prašymą, teismas privalo vadovautis
ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Prašydamas taikyti laikinąsias
apsaugos priemonės ieškovas turi nurodyti, dėl kokių priežasčių galimai
teigiamas sprendimas negalės būti įvykdytas, ir kokia apimtimi prašoma taikyti
laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas B. U. prašo priteisti iš atsakovo A. D. 4
200 Lt už atliktus žemės ūkio darbus bei sunaudotus degalus. Prašydamas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti 4 200 Lt atsakovo pinigines
lėšas, esančias banko sąskaitoje, ieškovas nurodė, kad atsakovas ilgą laiką
vengia įvykdyti prievolę, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl tikėtina,
kad turi finansinių sunkumų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo
nurodytas aplinkybes konstatavo, jog atsakovas gali imtis priemonių turtui
sumažinti, dėl ko patenkinus ieškinį, išieškojimas gali pasunkėti. Iš
ginčijamos nutarties matyti, kad ieškinio sumai teismas areštavo, uždraudžiant
disponuoti, atsakovui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius
daiktus, o jų nesant arba esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas
atsakovą ar trečiuosius asmenis bei leido vykdyti atsiskaitymus su ieškovu,
vykdyti mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžetu,
atsiskaitymus su darbuotojais. Kadangi atsakovas turi teisę vykdyti
atsiskaitymus, naudotis areštuotu turtu, todėl kolegija konstatuoja, jog taikytos
laikinosios apsaugos priemonės minimaliai apriboja atsakovo turtines teise. Apeliantas
nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia savo
reikalavimus, tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,
teismas netikrina ieškinio ar prašymo pagrįstumo, todėl tik vadovaudamasis
ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo pagrįstumą. Dėl paminėtos aplinkybės, teismas netikrina, ar ieškinys
atsakovui yra pagrįstai pareikštas ar ne, ir sprendžiant laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo klausimą, ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, nes ieškinio
užtikrinimo priemonės taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, jog jų
nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. Manydamas, jog turto areštas pažeidžia teisėtus interesus,
atsakovas turi teisę prašyti teismą pakeisti taikytą laikinąją apsaugos
priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikydamas laikinąsias apsaugos
priemones, teismas nepažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes
parenkant ieškinio užtikrinimo priemones vadovavosi proporcingumo ir
ekonomiškumo principais. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra
pakankamo pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str.
1 p. teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjo
2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija Romualdas
Januška
Zina Mickevičiūtė
Birutė
Valiulienė