Civilinė byla Nr. e2A-1079-459/2019
Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00037-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. patikslintą ieškinį atsakovui F. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, bei atsakovo F. J. priešieškinį ieškovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo nustatyti ieškinyje nurodytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytą 116 Eur išlaikymo vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 212,80 Eur papildomų vaiko priežiūros išlaidų bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintu ieškiniu nesutiko su atsakovo pateiktu priešieškiniu ir jo reikalavimais, prašė juos atmesti, vaiko gyvenamąją vietą palikti su ieškove. Nurodė, kad kreipimąsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sąlygojo atsakovo elgesys – atsakovas, bendraudamas su vaiku, nesilaiko susitarimų su ieškove, vaiko sutartu laiku nepristato namo, į ieškovės prašymus ir pretenzijas nereaguoja ir ne kartą grasino ieškovei, kad vaiko nebegrąžins. Išlaikymo dydį vaikui pakeisti ieškovė prašo motyvuojant tuo, kad iš esmės pasikeitė šalies ekonominė padėtis, augant vaikui didėja jo poreikiai. Nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo dalį (pusę) patirtų papildomų vaiko priežiūros išlaidų, kurios susidarė vaikui pradėjus lankyti mokyklą – vaiko suruošimas 1 klasei (365,60 Eur mokslo reikmenims, kuprinei, rūbams, batams, 60 Eur klasės mokytojai už pratybų sąsiuvinius) pareikalavo kur kas didesnių išlaidų nei įprastai kasdieniams vaiko poreikiams.
2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytą šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu, nustatyti jo nurodomą ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116 Eur, paskiriant atsakovą vaikui skirtų lėšų tvarkytoju. Vaiko gyvenamąją vietą pakeisti atsakovas prašo motyvuodamas tuo, kad gyvenimas su ieškove nebeatitinka vaiko interesų ir vaikui su ieškove tapo nesaugu. Ieškovė nusišalino iš dalies nuo sūnaus priežiūros, gyvena savo gyvenimą, iš dalies nepaiso vaiko teisių ir interesų. Nurodė, kad ieškovė skriaudžia vaiką, smurtauja, skiria bausmes, vaikas ieškovės yra netinkamai prižiūrimas – nepraustas, nenukarpytais nagais, nevalytomis ausimis, senais, sudėvėtais rūbais, ieškovė nesidomi sūnaus lavinimu, doroviniu auklėjimu, nededa tam reikiamų pastangų. Nurodė, kad vaikas atsakovui yra sakęs, jog nori gyventi su juo ir nenori grįžti pas mamą. Atsakovo teigimu, ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku, diktuoja savo sąlygas ir nebando ieškoti kompromisų. Atsakovas prašė, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su juo, priteisti iš ieškovės vaikui tokio paties dydžio išlaikymą, kokį teikdavo jis vaikui – po 116 Eur kiekvieną mėnesį.
3. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kuria nurodė, kad patikrinus abiejų vaiko tėvų gyvenimo sąlygas nustatyta, kad jų gyvenimo ir buities sąlygos yra geros, abiejų tėvų sąlygos yra tinkamos vaikui augti ir visapusiškai vystytis. Nurodė, kad, apklausus vaiką psichologei, aiškiai buvo matyti, kad vaikas turi ryšį tiek su mama, tiek su tėčiu, tačiau buvo išsakyta aiški nuomonė, kad vaiko gyvenamosios vietos nereikėtų keisti. Vaikas yra prisirišęs prie mamos ir prie savo gyvenamosios aplinkos. Ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, jos šeimos namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir visapusiškai vystytis. Nurodė, kad būtina yra išsaugoti vaiko ryšį su sesute. Nurodė, kad, atsižvelgiant į šalių konfliktišką bendravimo santykį, yra būtina nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, jog skyriaus nuomone, 116 Eur išlaikymo vaikui suma yra per maža ir turėtų būti didinama, kadangi iš esmės pasikeitė tiek išlaidos, tiek darbo užmokesčiai, išlaikymo dydis turi būti nustatytas toks, kad tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius. Nurodė, kad mano, jog bendravimo tvarkoje turėtų būti įvestas ribojimas, kad ne kiekvieną savaitgalį galima keisti bendravimo su vaiku laiką, kadangi visi planuoja savo laiką iš anksto.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies. Atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl šalių vaiko, gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo. Pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 nustatytas išlaikymo dydis ir priteistas iš atsakovo išlaikymas sūnui po 200 Eur kas mėnesį. Nustatyta atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko matymosi ir bendravimo tvarka:
· Atsakovas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 iki sekmadienio 18.00, paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą.
· Atsakovui dėl objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.) negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį, jo ir vaiko bendravimas perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį tomis pačiomis sąlygomis. Pasinaudoti teise perkelti bendravimą į atsakovui nepriklausantį savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.
· Išimtiniais atvejais atsakovui pageidaujant su vaiku bendrauti jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį (siekiant su vaiku dalyvauti kokioje nors šventėje, išvykoje ar pan.), atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pasinaudoti teise bendrauti su vaiku jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.
· Atsakovas organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes poriniais metais. Atsakovui neprieštaraujant, ieškovė dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, atsakovui prieš 2 dienas jai pranešant šventės vietą ir laiką.
· Ieškovė organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes neporiniais metais. Ieškovei neprieštaraujant, atsakovas dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, ieškovei prieš 2 dienas jam pranešant šventės vietą ir laiką.
· Sūnaus gimimo dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, perduoti dovanas.
· Atsakovas su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų arba 2 kartus po 7 iš eilės einančias kalendorines dienas, nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 19.00 val., paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Atsakovo ir vaiko bendravimas per vaiko vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko.
· Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių metų rudens atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.
· Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų žiemos atostogų metu nuo gruodžio 26-os dienos 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.
· Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių metų šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmą dieną, nuo gruodžio 24-os dienos 10.00 val. iki gruodžio 25-os dienos 19.00 val., paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.
· Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir kitų neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki paskutinės vaiko žiemos atostogų dienos 18.00 val., paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporinių metų gruodžio 31-ą dieną ir kitų porinių metų sausio 1-ą dieną šiame punkte nustatyta tvarka vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.
· Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų šv. Velykų abi dienas nuo pirmos šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros šv. Velykų dienos 19.00 val., paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.
· Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų šv. Velykų atostogų metu nuo jų pradžios 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val. arba iki antros šv. Velykų dienos 19.00 val., jeigu atostogos baigiasi šia diena, paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas šv. Velykų atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.
· Atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Kiekvienais metais Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.
· Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaiko poilsio režimui, mokymosi ir užklasinei veiklai bei atsižvelgiant į vaiko norą. Bendravimas mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis turi baigtis iki 20.00 val.
· Atsakovo bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos būklę bei pageidavimus.
· Vaikui susirgus (vaiką hospitalizavus arba vaikui dėl sveikatos būklės negalint lankyti mokyklos, atsakovė privalo nedelsdama pranešti apie vaiko ligą ieškovui), jei tai pasitaiko porinį – tėvo bendravimo su vaiku – savaitgalį, vaikas praleidžia savaitgalį gydomas su ieškove. Kitas savaitgalis (neporinis) dėl to atsakovui nėra perleidžiamas. Ieškovė ir atsakovas gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgdami į vaiko norą, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas.
· Atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, susijusioms su vaiku, atsakovė per protingą terminą privalo apie tai informuoti ieškovą.
· Tėvas įsipareigoja prieš dieną iki tėvo bendravimo su vaiku pradžios informuoti ieškovę SMS žinute arba telefonu, ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų praleisti jam skirto laiko su tėvu. Teismo motyvai:
4.1. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie ieškovės smurtą prieš vaiką ar apie tai, kad ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovės elgesį su nepilnamečiu sūnumi, vaiko nepriežiūrą, netinkamą auklėjimą ar draudimą bendrauti vaikui su tėčiu. Pažymėjo, kad teismas vertina, kad išskirti šalių vaiką su jo sesute, nors jai šiuo metu dar tik 9 mėnesiai, negalima, nes tai sukeltų vaikui neigiamas emocijas ir prieštarautų jo interesams. Teismas vertino, kad per tokį laiko tarpą vaikas jau spėjo priprasti, kad namuose yra sesė ir prie jos prisirišti. Vaikas šiuo metu lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), papildomus užsiėmimus, bendrauja su draugais ir savo sese, kurią, kaip nurodė ieškovė, labai myli.
4.2. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pažymėjo, kad atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gydomi medikamentais arba tiesiog stebimi, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas ir negali dirbti, neįgalumo ar nustatyto netekto nedarbingumo atsakovas neturi. Nurodė, kad išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sugebėtų vaiką išlaikyti ir gaudamas 116 Eur ieškovės teikiamą išlaikymą, tačiau, teismo vertinimu, išlaikymas vaikui turi tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaiko amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis, todėl jam dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, lavinimo priemones), šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 400 Eur suma, skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius.
4.3. Sprendžiant klausimą dėl papildomų išlaidų nurodė, kad suruošiant mokinį, ypač pirmoką, mokyklai mokslo metų pradžiai tėvai patiria išlaidas, kurios yra didesnės nei įprastai tenkinant kasdienius vaiko poreikius, kadangi tenka nupirkti vaikui naujai visus mokymosi reikmenis, kuprinę, reikalingus rūbus, avalynę ir kt. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl patirtų papildomų išlaidų ir jų dydžio išleidžiant vaiką į 1 klasę, išlaidų dydis nėra nepagrįstai didelis ir atitinka šiandienines rinkos kainas. Dėl nurodytų motyvų teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 212,80 Eur papildomų išlaidų, patirtų sūnui pradėjus lankyti 1 klasę, priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
4.4. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad vaiko gerai psichologinei būsenai užtikrinti labiau priimtina yra vaiko motinos (ieškovės) patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kurios pagrindinės nuostatos iš esmės atitinka šiuo metu nusistovėjusią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir kuri yra priimtina jų vaikui bei tinkama įvertinant vaiko teisę į saugią ir stabilią aplinką. Todėl ieškovės patikslintu ieškiniu prašyta nustatyti bendravimo tvarka patvirtinta su kai kuriomis išlygomis.
4.5. Teismas nurodė, kad atvykdamas pas vaiką bei parsiveždamas jį į savo gyvenamąją vietą ir bendraudamas su juo, atsakovas realizuoja savo teisę matytis su sūnumi, palaikyti su juo ryšį, todėl paties atsakovo pareiga yra rūpintis ir išlaidomis, kurias jis turės įgyvendindamas savo teisę. Atsakovas turi nuolatines pajamas, bylos nagrinėjimo metu teisme teigė, kad iš jų bei iš ieškovės gaunamo 116 Eur išlaikymo vaikui galėtų išlaikyti save ir vaiką. Teismo vertinimu, atsakovas šiuo metu yra pajėgus padengti kelionės į (duomenys neskelbtini) pas sūnų išlaidas, o pageidavimas permesti šią naštą ieškovei, kuriai ir taip tenka kasdieninė vaiko priežiūra, be kita ko, auginančiai 9 mėnesių kūdikį, neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė atsakovo siūlomą tvarką, pagal kurią ieškovė privalėtų atvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą.
4.6. Teismas nurodė, kad vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laikas sekmadienį sutrumpinamas 1 valanda, nurodant, kad vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą iki 18.00 val., nes tai labiau atitiks vaiko interesus, kadangi vaikas turi turėti galimybę grįžti namo ir pailsėti po kelionės iš (duomenys neskelbtini )į (duomenys neskelbtini) bei prieš mokslo dieną pirmadienį ugdymo įstaigoje pasiruošti pamokoms ir laiku susiruošti miegoti.
4.7. Nurodė, kad 4 kartų per metus keitimo ribojimo įvedimas yra tikslingas. Tiek ieškovė, tiek šalių vaikas turi teisę planuoti savo laiką, laisvalaikį, keliones, vaiko nusistovėjęs gyvenimo ritmas turi būti kuo mažiau trikdomas.
4.8. Nurodė, kad nei atsakovas, nei ieškovė negali tiksliai prognozuoti ir įvertinti, kada kiekvienais metais prasidės ir baigsis jų kasmetinės atostogos, kadangi tai priklauso ne tik nuo pačių šalių, bet ir nuo darbovietės administracijos, kitų darbuotojų ir pačių šalių poreikių, kurie kiekvienais metais gali skirtis, todėl nustatyti, kaip siūlo atsakovas, kad tais metais, kai atsakovas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną, atsakovo ir vaiko leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta.
4.9. Nurodė, jog spręsti, kad ieškovė, su kuria liks gyventi šalių nepilnametis vaikas, dėl to praleis daugiau su vaiku laiko, todėl vien atsakovas su vaiku turi leisti laiką per jo mokyklos atostogas, nėra pagrįsta, kadangi skirtingas yra laiko leidimas su vaiku, kai jam nereikia eiti į mokyklą, būrelius, nuo laiko, kai vaikui kasdien reikia eiti į mokyklą. Atostogų metu vaikas turi daugiau laisvo laiko, kurį gali išnaudoti bendram laisvalaikiui ar pramogoms su šeima ir kt. Nepagrįsta būtų atimti iš ieškovės teisę būti su sūnumi jo mokyklos atostogų metu vien dėl to, kad ji nuolat prižiūri šalių nepilnametį vaiką.
4.10. Nurodė, kad netikslingas yra ribojimas, kad bendravimas mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis negali trukti ilgiau nei 30 minučių per dieną, kadangi svarbiausia yra sąlyga, kad bendravimas tokiomis priemonėmis vyktų atsižvelgiant į vaiko norus, sveikatos būklę ir vaiko režimą, todėl 30 minučių ribojimas yra perteklinis ir šalintinas. Teismas nesutiko ir su atsakovo siūlymu nustatyti, kad elektroninio ryšio priemonėmis tėvas nevaržomai turi teisę bendrauti ne vėliau kaip iki 22 val. Teismo nuomone, mokyklinio amžiaus vaikui (šiuo metu pradinukui), siekiant užtikrinti vaiko dienos režimą ir nuolatinę, stabilią bei sveiką gyvenimo aplinką, būtina yra pailsėti, pasiruošti miegui anksčiau negu iki 22 val., todėl ieškovės siūlomas laikas bendravimui iki 20.00 val. labiau atitinka vaiko interesus.
4.11. Nurodė, kad vaiko liga yra objektyvi priežastis, dėl kurios vaikas gali negalėti niekur vykti, vaikui liekant nuolat gyventi su ieškove, jos rūpestis ir atsakomybė yra slaugyti sergantį vaiką.
4.12. Atmetė atsakovo siūlymus nustatyti, kad visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, būrelių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu. Teismo įsitikinimu, įpareigojimas šalims visus vaiko ugdymo klausimus derinti komunikuojant tarpusavyje yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad bylos šalys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl vaiko būrelių lankymo. Bylos šalims nuolat konfliktuojant nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sąlygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos šalių susitarimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas F. J. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, o tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo liks nepakeista, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl apelianto bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodant, kad:
· Apeliantas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val.
· Apeliantui dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį (apelianto arba vaiko liga, komandiruotė, t. t.), jo ir vaiko bendravimas perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį.
· Vaiko vasaros atostogų metu apeliantas bendrauja su vaiku nuo kiekvienų metų birželio 15d. 10 val. iki birželio 30 d. 20 val. ir nuo tų pačių metų liepos 17 d. 10 val. iki rugpjūčio 17 d. 20 val.
· Apeliantas kas antrais metais, pradedant 2019 m., bendrauja su vaiku vaiko gimtadienio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Tais metais, kai apeliantas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną, apelianto ir jo vaiko kartu leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini). Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas švenčia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), tačiau apie ketinimą dalyvauti šventėje kitas iš tėvų turi pranešti šventę organizuojančiam tėvui iš anksto prieš 1 dieną.
· Apeliantas bendrauja su vaiku vaiko mokyklos rudens ir žiemos (ne Kalėdų, o papildomų atostogų, kurios paprastai būna vasario mėnesį) atostogų metu, nuo paskutinės mokslų dienos, prieš prasidedant atostogoms, 20 val. iki paskutinės atostogų dienos 20 val.
· Apeliantas bendrauja su vaiku vaiko Kalėdų atostogų metu vienais metais, pradedant 2019 m., nuo paskutinės mokslų dienos, prieš prasidedant atostogoms, 20 val. iki gruodžio 27 d. 20 val., o kitais metais nuo gruodžio 27 d. iki paskutinės atostogų dienos 20 val. Šventes su vaiku šiuo laikotarpiu švenčia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas tuo metu leidžia laiką.
· Apeliantas bendrauja su vaiku vaiko pavasario (Velykų) atostogų metu kas antrais metais, pradedant 2020 m., nuo paskutinės mokslų dienos, prieš prasidedant atostogoms, 20 val. iki paskutinės atostogų dienos 20 val. Velykų šventes su vaiku šiuo laikotarpiu švenčia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas tuo metu leidžia laiką.
· Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais per Tėvo dieną ir per savo gimtadienį, o motina – per Motinos dieną ir per savo gimtadienį. Jei minėtų švenčių dienos sutampa su kito iš tėvu bendravimo su vaiku savaitgaliu, pirmenybė teikiama tam iš tėvų, kurio šventinis savaitgalis yra. Kito iš tėvų bendravimo su vaiku savaitgalis nukeliamas į artimiausią po jo einantį savaitgalį.
· Apeliantas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas kitu nei anksčiau nurodytas laikas, metu, domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, taip pat susitikti ten su vaiku ir leisti su juo laiką, jei tai nekliudo vaiko ugdymo ar sveikatos priežiūros procesui. Apie tai ieškovė turi būti informuojama SMS žinute ar telefonu.
· Visais anksčiau nurodytais atvejais, išskyrus 9 punkte nurodytą atveją, vaiką bendravimui su tėvu į tėvo nurodytą vietą savo lėšomis pristato ieškovė, o vaiką grąžina į namus pas ieškovę savo lėšomis apeliantas.
· Tėvas įsipareigoja prieš dieną iki tėvo bendravimo su vaiku pradžios informuoti ieškovę SMS žinute arba telefonu, ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų praleisti jam skirto laiko su tėvu.
· Tėvas turi teisę nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis vaiko namuose esančiomis ryšio priemonėmis (Skype ir t. t.), jei vaikas to pageidauja ir yra laisvas nuo užsiėmimų, tačiau ne vėliau kaip iki 22 val.
· Visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, būrelių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su apeliantu, neįvertino bylai svarbių apelianto nurodytų aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ignoravo reikšmingus faktus, tokius kaip vaiko nuteikinėjimas, motinos smurtas prieš vaiką, dėmesio vaikui stygius naujoje ieškovės šeimoje.
5.2. Nurodo, kad ieškovė nustatinėja įvairius ribojimus, kiek ir iki kada vaikas gali bendrauti su tėvu telefonu ar programa Skype, nederina su atsakovu sprendimų dėl mokyklos ir popamokinės veiklos organizavimo, reikalauja pateikti įvairiausius įrodymus, su kuo ir kada vaikas bus, kai bus su tėvu, jei tėvui reikės eiti į darbą. Visa tai, atsakovo vertinimu, yra perteklinės sąlygos, kurių tikslas – ne vaiko interesai, o siekis pasunkinti tėvui galimybę dalyvauti vaiko auginime, nuteikti vaiką prieš tėvą, parodyti jį kaip svetimą.
5.3. Nurodo, kad teismas nevertino, jog ieškovė smurtavo prieš vaiką ir kad vaikas dėl to buvo išreiškęs norą gyventi su tėvu, o savo nuomonę pakeitė tik vėliau, kai buvo ieškovės nuteiktas. Atsakovo nuomone, nors ieškovė ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2018 m. vasario 27 d. sudavė vaikui, tačiau pats sudavimo faktas taip ir liko nepaneigtas (tai nurodyta 2018 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus nutarime atsisakyti atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)), net pati ieškovė to neneigia, tik kitaip savo veiksmą interpretuoja.
5.4. Nurodo, kad apeliantas gauna nuolatines pajamas, gyvena nuomojamame bute, kuriame yra visos tinkamos sąlygos gyventi vaikui. Apeliantas gyvena vienas, kitų išlaikytinių neturi, dėl to visą dėmesį gali skirti sūnaus poreikiams. Tuo tarpu ieškovė šiuo metu augina dar vieną vaiką, todėl negali skirti tiek savo laiko ir dėmesio berniukui, kiek jo skirti gali atsakovas.
5.5. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė priėmė sprendimą persikraustyti gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (atstumas 200 km), tai padarė esminę įtaką sūnaus ir tėvo bendravimui, t. y. akivaizdu, kad dėl tokio didelio atstumo tėvas ir sūnus nebegali matytis taip dažnai.
5.6. Nurodo, kad apelianto prašoma nustatyti tvarka, pagal kurią vaiką bendravimui su tėvu į tėvo nurodytą vietą savo lėšomis pristato ieškovė, o vaiką grąžina į namus pas ieškovę savo lėšomis apeliantas, tokiu būdu padalijant pusiau tarp ieškovės ir atsakovės tokio vežiojimo sąnaudas (tiek fizinių jėgų, tiek ir finansines), atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus.
5.7. Nurodo, kad apeliantui bendravimo laikas nuo penktadienio 17 val. nėra praktiškas, nes apeliantas objektyviai nespėtų tokiu metu atvažiuoti pasiimti vaiko, nes apeliantas penktadieniais dirba iki 17 val. Dėl šios priežasties apeliantas vaiką parvežti į (duomenys neskelbtini) pageidautų 20 val., t. y. valanda vėliau, nei nustatė teismas, ir pasiimi vėliau – 19 val.
5.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl apelianto teisės perkelti bendravimą ribojimo. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad tai yra būtina, o būtent, kad apeliantas tokia teise piktnaudžiautų. Vadinasi, nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokiam ribojimui nebuvo, dėl šios priežasties toks ribojimas naikintinas ir atitinkamai apeliantas prašo nustatyti tokią tvarką: apeliantui dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku (apelianto arba vaiko liga, komandiruotė, t. t.), jo ir vaiko bendravimas turi būti perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį, nenustatant tam jokių ribojimų.
5.9. Nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo kito tėvo teises, nurodydamas, kad dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje vienas iš tėvų galėtų tik tuo atveju, jeigu kitas vaiko tėvas neprieštaraus. Taip pat, kad nepagrįstai atmetė apelianto prašymą, kad tais metais, kai apeliantas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną, apelianto ir jo vaiko kartu leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini). Apeliantas nėra įpareigotas išeiti kasmetinių atostogų būtent tuo metu, kai vaikas leis pas jį vasaros atostogų dalį, t. y. kad visų vasaros atostogų dalies metu, kai vaikas bus pas apeliantą, apeliantas nedirbs. Dėl šios priežasties apeliantas atitinkamai prašo nustatyti tokią tvarką: apeliantas kas antrais metais, pradedant 2019 m., bendrauja su vaiku vaiko gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Tais metais, kai apeliantas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną, apelianto ir jo vaiko kartu leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini). Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas švenčia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), tačiau apie ketinimą dalyvauti šventėje kitas iš tėvų turi pranešti šventę organizuojančiam tėvui iš anksto prieš 1 dieną.
5.10. Nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo apelianto teises į maksimalų bendravimą su sūnumi, vaikui su tėvu per vasaros atostogas leidus bendrauti tik 14 dienų, taip pat dėl mokyklos atostogų (rudens ir žiemos) pažymi, kad apeliantas gyvena kitame nei ieškovė su vaiku mieste, jis fiziškai neturi galimybių pamatyti vaiką ir bendrauti su juo dažniau, tuo tarpu ieškovė gyvena su vaiku, jį augina, ir praleidžia su juo didesnę laiko dalį.
5.11. Nurodo, kad apeliantas prašo pakeisti tokią pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarka Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogų metu. Apelianto nuomone, jo prašoma paskirti tvarka maksimaliau užtikrintų jo galimybes bendrauti su vaiku.
5.12. Nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per Tėvo ir Motinos dieną bei šalių gimtadienius laikytina nepagrįsta, nes apeliantas neprašo nustatyti, kad vaikas turi su atitinkamu tėvu praleisti visą jo gimimo dieną, išskyrus savaitgalius. Logiška ir suprantama, kad vaiko tėvai turi teisę, kad ir porą valandų savo gimimo dieną praleisti su vaiku.
5.13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto bendravimą su vaiku iki 20 val. Atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius nepagrįstai numatyta, kad apelianto bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos būklę bei pageidavimus. Dėl šių aplinkybių, apelianto įsitikinimu, pagrįsta ir teisinga būtų nustatyti, kad apeliantas turi teisę bendrauti su vaiku, jei vaikas to pageidauja.
5.14. Prašo įtraukti šiuos papildomus punktus į bendravimo tvarką: 1. Apeliantas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas kitu, nei anksčiau nurodytas laikas, metu, domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, taip pat susitikti ten su vaiku ir leisti su juo laiką, jei tai nekliudo vaiko ugdymo ar sveikatos priežiūros procesui. Apie tai ieškovė turi būti informuojama SMS žinute ar telefonu. 2. Visais anksčiau nurodytais atvejais, išskyrus ankstesnį nurodytą atveją, vaiką bendravimui su tėvu į tėvo nurodytą vietą savo lėšomis pristato ieškovė, o vaiką grąžina į namus pas ieškovę savo lėšomis apeliantas. 3. Visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, būrelių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu.
5.15. Sutinka su pirmosios instancijos priteista išlaikymo suma – 200 Eur, tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta nebus keičiama. Tačiau vaiko gyvenamąją vietą nustačius kartu su juo, iš ieškovės vaiko išlaikymui priteisti analogišką sumą – 200 Eur.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvai:
6.1. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta ir apeliantas neįrodė, kad sūnus yra nuteikinėjamas prieš tėvą, o lokaciniai dalykai, bendravimo galimybės nėra susijusios su būtinybe keisti vaiko gyvenamąją vietą – tai bendravimo tvarkos nustatymo klausimas, kuris taip pat buvo sprendžiamas. Vien tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos.
6.2. Nurodo, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie ieškovės smurtą prieš vaiką ar apie tai, kad ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovės elgesį su nepilnamečiu sūnumi, vaiko nepriežiūrą, netinkamą auklėjimą ar draudimą bendrauti vaikui su tėčiu.
6.3. Nurodo, kad apeliaciniu skundu atsakovas nebeturi teisės reikšti reikalavimo priteisti iš ieškovės po 200 Eur vaiko išlaikymui, nes priešieškiniu atsakovas reiškė reikalavimą sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su juo, iš ieškovės priteisti sūnui 116 Eur per mėnesį išlaikymą. Taip keisdamas savo reikalavimą atsakovas parodo, kad jis nežino, kiek išlaikymo reikia vaikui – savo poziciją atsakovas keičia priklausomai nuo to, ar jam būtų palanki teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos. Toks atsakovo elgesys ne tik yra nesąžiningas, bet ir parodantis, kad atsakovui svarbu ne vaiko gerovė, bet asmeninės ambicijos.
6.4. Nurodo, kad apeliantui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gydomi medikamentais arba tiesiog stebimi, o byloje nėra duomenų, kad dėl šių sveikatos sutrikimų atsakovas apskritai negalėtų vykti į keliones.
6.5. Nurodo, kad 4 kartų per metus keitimo ribojimo įvedimas yra tikslingas, nes ieškovė su šeima savaitgalius planuoja iš anksto – užsakinėja bilietus į renginius, organizuoja keliones, todėl palikus nekontroliuojamą savaitgalių keitimo tvarką, būtų sukeltas dar didesnis šalių tarpusavio konfliktas, ir ieškovei būtų visiškai atimta galimybė planuoti savo ir vaiko laiką.
6.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tėvo ir sūnaus bendravimo klausimą per atostogas ir šventes, visiškai pagrįstai sutiko su ieškovės siūloma vaiko ir tėvo bendravimo švenčių metu tvarka. Teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo lygią teisę būti su vaiku vaiko šv. Velykų atostogų metu, papildė bendravimo tvarką, numatant, kad kas antrais metais atsakovas turės teisę būti su vaiku ir jo šv. Velykų atostogų metu.
6.7. Nurodo, kad sąlyga susitarti dėl dalyvavimo vaiko gimtadienio šventėje neriboja kito iš tėvų galimybės pasveikinti su gimtadieniu vaiką ar perduoti jam dovanas.
6.8. Nurodo, kad atsakovas nesupranta ir nežino sūnaus paros režimo – sutikus su atsakovo nuostata, kad vaikas gali bendrauti telefonu iki 22.00 val., nepagrįstai nusikeltų vaiko miego laikas ir tai neatitiktų vaiko interesų.
6.9. Nurodo, kad vaiko liga nėra trukdis apeliantui pasidomėti vaiko sveikata, paskambinti vaikui ar pan.
6.10. Nurodo, kad šalims nuolat konfliktuojant nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sąlygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos šalių susitarimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
10. Ieškovė 2019 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą pridėti papildomus dokumentus – ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą dėl 2019 m. balandžio 19–21 d. šventinio savaitgalio. Nurodė, kad šventinį šv. Velykų savaitgalį, tiksliau 2019 m. balandžio 21–22 dienomis, susiklostė nemaloni situacija, kai atsakovas 2019 m. balandžio 21 d., sekmadienį, negrąžino ieškovei sūnaus pagal 2018 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Nė viena iš šalių neginčija, kad bendrauti su sūnumi savaitgalį nuo 2019 m. balandžio 19 d. penktadienio 17.00 val. iki 2019 m. balandžio 21 d. sekmadienio 18.00 val. imtinai priklausė atsakovui, tačiau atsakovas nusprendė, kad jam priklauso su sūnumi bendrauti ir per šv. Velykų antrąją dieną, t. y., ir 2019 m. balandžio 22 d., nes neva taip parašyta teismo nutartyje.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei bendravimo tvarkos nustatymo ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymas po 116 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nustatyta, kad sūnaus auklėjime atsakovas dalyvaus be apribojimų, o bet kurios šalies teisė dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti ieškinyje nurodytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytą 116 Eur išlaikymo vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 212,80 Eur papildomų vaiko priežiūros išlaidų bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu, nustatyti jo nurodomą ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl šalių vaiko, gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį. Nustatė ieškovės prašytą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką su kai kuriomis išlygomis.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
14. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino svarbių atsakovo nurodytų aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ignoravo reikšmingus faktus – tokius kaip vaiko nuteikinėjimas, motinos smurtas prieš vaiką, dėmesio vaikui stygius naujoje ieškovės šeimoje.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų – nagrinėjamu atveju tokia pareiga tenka atsakovui. Vienas iš esminių dalykų, kuriuos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pabrėžia atsakovas, yra tas, kad ieškovė, atsakovo teigimu, nuteikinėja sūnų prieš apeliantą, sunkina jam galimybę bendrauti su sūnumi ir piktnaudžiauja savo padėtimi, t. y. tuo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini), tai labai sunkina atsakovui galimybę maksimaliai dažnai matytis su sūnumi. Apelianto nuomone, būtent ieškovės sprendimas persikraustyti gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) padarė esminę įtaką sūnaus ir tėvo bendravimui, tai neva neigiamai paveikė vaiką, kuriam trūksta tėvo, ir tai yra esminis aplinkybių pasikeitimas, kuris turėjo būti įvertintas teismo, kaip sudarantis pagrindą peržiūrėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą.
16. Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kad šalių sūnus būtų nuteikinėjamas prieš tėvą, atsakovas jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
17. Tarp šalių atsiradęs atstumas ir bendravimo galimybės, ieškovei persikrausčius į (duomenys neskelbtini), nėra susiję su būtinybe keisti vaiko gyvenamąją vietą – tai bendravimo tvarkos nustatymo klausimas. Apelianto argumentas, kad, kai šalys skyrėsi, jokių ieškovės planų pakeisti gyvenamąją vietą nebuvo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nei santuokos nutraukimas, nei kitos aplinkybės nedraudžia ieškovei laisva valia keisti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Taigi vien tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes nustačius vaiko gyvenamąją vietą su apeliantu, atstumas tarp šalių vis tiek nepasikeistų.
18. Pažymėtina, jog ieškovė savo gyvenamąją vietą pakeitė, persikraustydama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), dar 2016 metų liepos mėnesį, į (duomenys neskelbtini) rajoną ieškovė persikraustė 2016 metų spalio mėnesį, ir iki pat ieškovės kreipimosi į teismą dienos apeliantas nesikreipė dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar bendravimo su vaiku naujos tvarkos nustatymo. Taigi 1,5 metų apeliantui atsiradęs atstumas tarp jo ir šalių nepilnamečio vaiko buvo priimtinas.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, nenustatė, kad byloje būtų pateikta įrodymų apie netinkamas vaiko gyvenamąsias sąlygas pas ieškovę, apie vaiko nuteikinėjimą prieš apeliantą ar kitas iš esmės pasikeitusias aplinkybes. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad vaikui pas jį gyventi būtų geriau, nes jis gauna nuolatines pajamas, gyvena nuomojamame bute, kuriame yra visos tinkamos sąlygos gyventi vaikui, jis nuo pat sūnaus gimimo rūpinasi sūnaus gerove, domisi sūnumi, jo pomėgiais, prisideda prie jo išlaikymo, tačiau visos šios aplinkybės niekaip nepagrindžia poreikio keisti vaiko gyvenamąją vietą, nes ieškovė lygiai taip pat sudaro geras sąlygas vaikui, juo rūpinasi, prisideda prie jo auklėjimo – tai yra abiejų tėvų teisės ir pareigos, o ne iš esmės pasikeitusios aplinkybės.
20. Byloje surinkti įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė visapusiškai rūpinasi sūnumi, jo ugdymu – byloje nustatyta, kad mama nuolatos domisi vaiku, jo pasiekimais, siekia vaikui padėti, vaikas lanko ne vieną ugdymo būrelį, ieškovė dalyvauja ugdymo įstaigų susirinkimuose. Byloje taip pat nustatyta, kad vaikas turi draugų kaimynystėje pas mamą, o pas tėtį draugų neturi. Taip pat nėra duomenų, jog apeliantui būtų sudaromos kliūtys su vaiku bendrauti – pats vaikas posėdžio metu patvirtino, kad gali bet kada paskambinti tėčiui, nurodė, jog žino, kad vienas jo savaitgalis yra būti su tėčiu, kitas su mama.
21. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė smurtavo prieš vaiką ir, jo nuomone, nors ieškovė ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2018 m. vasario 27 d. sudavė vaikui, tačiau pats sudavimo faktas taip ir liko nepaneigtas. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apelianto argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai pažymėjo, kad atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti reikšmingi duomenys: 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje buvo nurodyta, kad šalių nepilnamečio vaiko kūne sužalojimų nėra; 2) Užliedžių seniūnijos duomenimis, jokių nusiskundimų dėl ieškovės seniūnijoje negauta; 3) ieškovės šeima nėra ir nebuvo įtraukta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; 4) pagal policijos registruojamų įvykių registro duomenis, jokių smurto artimoje aplinkoje pranešimų neregistruota, taip pat jokių administracinių nusižengimų bylų teisenų dėl vaiko nepriežiūros ar dėl kitų administracinių nusižengimų nepradėta. Jokių kitų skundų, pranešimų, neigiamų atsiliepimų iš ieškovės kaimynų ar kitų asmenų negauta. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos specialistės pokalbio su vaiku metu vaikas nurodė, kad su mama gerai sutaria, myli mamą, su mama pykstasi tik kartais, mama labai nepyksta, jie pasikalba, kodėl taip vaikas padarė, pasako, kas negerai, ir viskas. Jokių aplinkybių, kad ieškovė smurtautų prieš vaiką ar jį skriaustų, pokalbio metu neužfiksuota. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu atliktos nepilnamečio vaiko apklausos su teismo psichologe metu vaikas taip pat nenurodė, kad mama ar jos vyras M. jį skriaustų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad šalių nepilnametis vaikas patiria smurtą ieškovės šeimoje, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Taip pat pažymėtina, kad vaikas su ieškove gyvena jau ilgą laiką – nuo pat gimimo, ir liko su ja po šalių santuokos nutraukimo, vaikas auga kartu su sesute, o brolio ir sesers išskyrimas neturėtų būti toleruojamas, tuo labiau, ilgalaikės, nusistovėjusios aplinkos keitimas vaikui galimas tik išimtiniais atvejais, kurių byloje nenustatyta. Nepilnamečiam vaikui reikalingas pastovumas ir stabilumas, tą patvirtino ir teisme atliktos vaiko apklausos metu psichologė, pateikusi bylos šalims išvadas. Teismo psichologė nurodė, kad vaikas turi ryšį su abiem tėvais, tačiau matyti natūralus prisirišimas prie mamos. Pats vaikas apklausos metu nurodė, kad norėtų gyventi su mama, nes yra sesė, su mama yra daugiau ką veikti, pas tėtį nėra ką veikti.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžių metu ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas išvadas, vaiko apklausą, nustatė, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie ieškovės smurtą prieš vaiką, ar apie tai, kad ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovės elgesį su nepilnamečiu sūnumi, vaiko nepriežiūrą, netinkamą auklėjimą ar draudimą bendrauti vaikui su tėčiu, ir todėl atmetė apelianto priešieškinio reikalavimą dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą bendravimo su vaiku tvarką, kuri neatitinka maksimalaus gyvenančio skyrium tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime principo.
25. Nors byloje abi šalys reiškė reikalavimus nustatyti bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad šalių sūnui, kuriam greitai sukaks aštuoneri metai, šiuo metu yra ypač svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, sukurti aiškų ir struktūrizuotą kasdienio gyvenimo ritmą, kurio besilaikant vaikui būtų aiškus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmeninis laikas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs abiejų bylos šalių pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vaiko gerai psichologinei būsenai užtikrinti labiau priimtina yra ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su kai kuriomis išlygomis.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Apeliantas prašo nustatyti, kad jis su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., taigi ir vaiko paėmimą iš gyvenamosios vietos, ir vaiko grąžinimą pavėlinant 2 valandomis. Be to, vaiką bendravimui su tėvu į tėvo nurodytą vietą savo lėšomis pristato ieškovė, o vaiką grąžina į namus pas ieškovę savo lėšomis apeliantas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas kelionių laiko ir kuro sąnaudų išlaidas paskyrė jam, nes jam nerekomenduotinos kelionės laisvu nuo darbo metu, be to, apeliantui penktadienį po darbo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiko ir parvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gali būti nesaugu.
27. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, esminis ginčas šiuo klausimu yra kilęs dėl to, kas ir kaip turėtų pristatyti vaiką bendravimui su tėvu. Apelianto argumentai dėl nuovargio ir sveikatos problemų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuovargis yra subjektyvus kriterijus ir nelaikytinas priežastimi apeliantui neatvykti pasiimti vaiko – tiek atsakovas, tiek ieškovė, tiek ir pats vaikas taip pat per dieną pavargsta, kaip ir bet kuris žmogus. O vertinti, kad apeliantui vairuoti automobilį yra mažiau saugu, negu ieškovei, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gydomi medikamentais arba tiesiog stebimi, todėl byloje nėra duomenų, kad dėl šių sveikatos sutrikimų apeliantas apskritai negalėtų vykti į keliones.
28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas akcentuoja geriausius vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atvykdamas pas vaiką ir parsiveždamas jį į savo gyvenamąją vietą ir bendraudamas su juo kelionės metu, atsakovas realizuoja savo teisę matytis su sūnumi, palaikyti su juo ryšį, todėl paties atsakovo pareiga yra rūpintis ir išlaidomis, kurias jis turės įgyvendindamas savo teisę.
29. Apelianto siūlymą paimti vaiką penktadienį 19.00 val. ir grąžinti sekmadienį 20.00 val. teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu, nes aptariamu siūlymu nebus labiau užtikrinti geriausi vaiko interesai. Pirmosios instancijos teismo nustatytas vaiko pasiėmimo ir sugrąžinimo dienos laikas yra normalus, atitinkantis vaikų dienos režimo poreikius, todėl nekeistinas.
30. Teisėjų kolegija taip pat vertina ir ieškovės pateiktus papildomus įrodymus – šalių tarpusavio susirašinėjimo medžiagą, iš kurios matyti, kad apeliantas nesilaikė Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, kadangi 2019 m. balandžio 21 d., sekmadienį, apeliantas negrąžino ieškovei sūnaus sutartu laiku. Nekyla ginčo, kad bendrauti su sūnumi savaitgalį nuo 2019 m. balandžio 19 d. penktadienio 17.00 val. iki 2019 m. balandžio 21 d. sekmadienio 18.00 val. imtinai priklausė atsakovui, tačiau atsakovas nusprendė, kad jam priklauso su sūnumi bendrauti ir per šv. Velykų antrąją dieną, t. y. ir 2019 m. balandžio 22 d., nes neva taip parašyta teismo nutartyje.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. vasario 9 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas nustatė laikinąją bendravimo tvarką – atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio penktadienio 17.00 val., pasiėmęs sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ir parvežti sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienio vakarą, bet ne vėliau kaip iki 18.00 val. Savaitgalių skaičiavimas pradedamas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 9 d. Pagal 2019 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris neįsiteisėjęs dėl atsakovo pateikto apeliacinio skundo, bendravimo tvarkos 13 punkte numatyta, kad su vaiku atsakovas bendrauja porinių metų šv. Velykų abi dienas, o neporiniais metais šias švenčių dienas vaikas praleidžia su motina. Taigi, nors ir būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas, šiais neporiniais 2019 metais bendrauti su vaiku priklausytų ieškovei, o ne atsakovui. Taigi atsižvelgiant į apelianto elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo sąžiningo laikymosi ateityje jo paties prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.
32. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl apelianto teisės perkelti bendravimą ribojimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovui dėl objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.) negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį, jo ir vaiko bendravimas perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį tomis pačiomis sąlygomis. Pasinaudoti teise perkelti bendravimą į atsakovui nepriklausantį savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus. Išimtiniais atvejais atsakovui pageidaujant su vaiku bendrauti jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį (siekiant su vaiku dalyvauti kokioje nors šventėje, išvykoje ar pan.), atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pasinaudoti teise bendrauti su vaiku jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.
33. Apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad toks ribojimas yra būtinas ar kad apeliantas tokia teise perkelti bendravimą į atsakovui nepriklausantį savaitgalį piktnaudžiautų, todėl toks ribojimas naikintinas ir atitinkamai apeliantas prašo nustatyti, kad jam dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį, jo ir vaiko bendravimas turi būti perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį, nenustatant tam jokių ribojimų.
34. Teisėjų kolegija negali pritarti apelianto argumentams, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į psichologės rekomendacijas siekti užtikrinti kuo stabilesnę situaciją vaikui, į tai, kad vaikas bylos nagrinėjimo metu pats nurodė, jog žino, kad vienas savaitgalis yra skirtas bendrauti su tėčiu, kitas savaitgalis yra skirtas laikui su mama, todėl 4 kartų per metus keitimo ribojimo įvedimas yra tikslingas.
35. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek šalių vaikas turi teisę planuoti savo laiką, laisvalaikį, keliones, vaiko nusistovėjęs gyvenimo ritmas turi būti kuo mažiau trikdomas. Taigi esminis pagrindas tokiam ribojimui yra vaiko interesas – būtinybė jam užtikrinti stabilumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo teise piktnaudžiautų, tačiau, kaip jau buvo pažymėta šios nutarties 29 punkte, pagal ieškovės pateiktus papildomus įrodymus, matyti priešingai – apeliantas nesilaikė Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Taip pat, remiantis ieškovės pateiktu paaiškinimu, matyti, kad apeliantas be priežasties yra praleidęs 9 savo savaitgalius, taip pat yra bandęs juos keisti, todėl palikus nekontroliuojamą savaitgalių keitimo tvarką, būtų sukeltas dar didesnis šalių tarpusavio konfliktas, ir ieškovei būtų visiškai atimta galimybė planuoti savo ir vaiko laiką. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl apelianto teisės perkelti bendravimą ribojimo.
36. Apeliantas taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 4, 5 ir 6 punktus, kuriuose nurodoma, kad atsakovas organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes poriniais metais. Atsakovui neprieštaraujant, ieškovė dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, atsakovui prieš 2 dienas jai pranešant šventės vietą ir laiką. Ieškovė organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes neporiniais metais. Ieškovei neprieštaraujant, atsakovas dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, ieškovei prieš 2 dienas jam pranešant šventės vietą ir laiką. Sūnaus gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, perduoti dovanas.
37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo kito tėvo teises, nustatydamas, kad dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje vienas iš tėvų galėtų tik tuo atveju, jeigu kitas vaiko tėvas neprieštaraus. Todėl prašo, kad būtų nustatyta, jog jis kas antrais metais, pradedant 2019 metais, bendrauja su vaiku vaiko gimtadienio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) dieną. Tais metais, kai apeliantas bendrauja su vaiku jo gimtadienio dieną, apelianto ir jo vaiko kartu leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini). Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas švenčia savo gimtadienį, tačiau apie ketinimą dalyvauti šventėje kitas iš tėvų turi pranešti šventę organizuojančiam tėvui iš anksto prieš 1 dieną.
38. Teisėjų kolegija tokį apelianto prašymą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi apeliantas nėra ir negali būti įpareigotas išeiti kasmetinių atostogų būtent tuo metu, kai vaikas leis pas jį vasaros atostogų dalį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nė vienas iš tėvų negali tiksliai prognozuoti ir įvertinti, kada kiekvienais metais prasidės ir baigsis jų kasmetinės atostogos, kadangi tai priklauso ne tik nuo pačių šalių, bet ir nuo darbovietės administracijos, kitų darbuotojų ir pačių šalių poreikių, kurie kiekvienais metais gali skirtis, todėl nustatyti taip, kaip siūlo apeliantas, kad tais metais, kai jis bendrauja su vaiku jo gimtadienio dieną, atsakovo ir vaiko leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta.
39. Be to, pažymėtina, kad sąlyga susitarti dėl dalyvavimo gimtadienio šventėje neriboja kito iš tėvų galimybės pasveikinti vaiką su gimtadieniu ar perduoti jam dovanas, ką nepagrįstai nurodo apeliantas. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių tarpusavio susirašinėjimus įvairiais vaiką liečiančiais klausimais, daro išvadą, kad šalis sieja itin konfliktiški santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje vienas iš tėvų galėtų tik tuomet, jeigu kitas vaiko tėvas neprieštaraus, nes vaikui, ypač per savo gimtadienį, tikrai nedera matyti tėvų nesutarimų.
40. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo apelianto teises į maksimalų bendravimą su sūnumi, vaikui su tėvu per vasaros atostogas leidus bendrauti tik 14 dienų, taip pat dėl mokyklos atostogų (rudens ir žiemos) pažymi, kad apeliantas gyvena kitame nei ieškovė su vaiku mieste, jis fiziškai neturi galimybių pamatyti vaiką ir bendrauti su juo dažniau, tuo tarpu ieškovė gyvena su vaiku, jį augina ir praleidžia su juo didesnę laiko dalį. Taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką šv. Kalėdų ir šv. Velykų atostogų metu. Apeliantas siūlo nustatyti jo su vaiku leidžiamą atostogų laiką konkrečiomis dienomis kiekvienais metais, t. y. nurodant, kad atsakovas su vaiku vasaros atostogų metu bendrauja nuo kiekvienų metų birželio 15 d. iki birželio 30 d. ir nuo tų pačių metų liepos 17 d. iki rugpjūčio 17 d., visas vaiko mokyklos rudens ir žiemos atostogas, Kalėdų atostogas kas antrus metus arba nuo paskutinės mokslo dienos iki gruodžio 27 d. arba nuo gruodžio 27 d. iki paskutinės atostogų dienos bei Velykų atostogas kas antrais metais. Apelianto nuomone, jo prašoma paskirti tvarka maksimaliau užtikrintų jo galimybes bendrauti su vaiku.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 7–13 punktus, susijusius su apelianto bendravimu su vaiku per atostogas ir švenčių metu, daro išvadą, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas apribojo apelianto teises į maksimalų bendravimą su sūnumi, atmestini kaip nepagrįsti.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tėvo ir sūnaus bendravimo klausimą per atostogas ir šventes, visiškai pagrįstai sutiko su ieškovės siūloma vaiko ir tėvo bendravimo švenčių metu tvarka. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo lygią teisę būti su vaiku ir vaiko šv. Velykų atostogų metu, net papildė bendravimo tvarką, kad kas antrais metais atsakovas turės teisę būti su vaiku ir jo šv. Velykų atostogų metu.
43. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vasaros atostogų metu nei atsakovas, nei ieškovė negali tiksliai prognozuoti ir įvertinti, kada kiekvienais metais prasidės ir baigsis jų kasmetinės atostogos, todėl šiuo atveju ieškovės siūloma tvarka, kad atsakovas su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų arba 2 kartus po 7 iš eilės einančias kalendorines dienas, yra logiškesnė. Be to, atsakovo nurodomas 14 dienų terminas nėra jo bendravimo su vaiku teisės ribojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad 14 dienų laikotarpio trukmė grindžiama LR darbo kodekse įtvirtintų darbuotojams suteikiamų kasmetinių apmokamų atostogų trukme, kurios lygiomis dalimis paskirstytos vaikų tėvams, taigi šiuo aspektu atsakovo teisės nėra suvaržytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
44. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė, su kuria liks gyventi šalių nepilnametis vaikas, praleis daugiau su vaiku laiko, ir dėl to atsakovas su vaiku turi leisti daugiau laiko per jo mokyklos atostogas, kadangi laiko leidimas su vaiku, kai jam nereikia eiti į mokyklą, būrelius, skiriasi nuo laiko, kai vaikui kasdien reikia eiti į mokyklą. Taigi nepagrįsta būtų atimti iš ieškovės teisę būti su sūnumi jo mokyklos atostogų metu vien dėl to, kad ji nuolat prižiūri šalių nepilnametį vaiką.
45. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per Tėvo ir Motinos dieną (14 punktas) laikytina nepagrįsta, nes teismas neįtvirtino punkto, jog vaikas bendrauja su tėvais ir per jų gimtadienius.
46. Teisėjų kolegija tokį apelianto siūlymą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi šios nuostatos dėl Tėvo, Motinos dienos ir šalių gimtadienių nėra tarpusavyje susijusios. Pažymėtina, kad Tėvo, Motinos diena visada švenčiama savaitgalį, o vaiko tėvų gimtadienių dienos nebūtinai visada sutaps su savaitgaliais ar kitomis dienomis, kai vaikui nereikia eiti į mokyklą, o vaikas, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, privalo lankyti ugdymo įstaigą ir negalėtų praleisti pamokų vien tam, kad švęstų su tėvais jų gimtadienius. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo tvarkos punktas neatima galimybės vaikui pasveikinti kiekvieną iš tėvų per jo gimtadienį ar įteikti kiekvienam iš tėvų dovanėlę ar pan.
47. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis iki 20.00 val. Apeliantas prašo nustatyti, kad jis turi teisę nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis vaiko namuose esančiomis ryšio priemonėmis, jei vaikas to pageidauja ir yra laisvas nuo užsiėmimų, tačiau ne vėliau kaip iki 22.00 val. Jo nuomone, teismas nepagrįstai apribojo bendravimą su vaiku iki 20.00 val.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto siūlymas neužtikrina geriausių vaiko interesų, kadangi mokyklinio amžiaus vaikui (šiuo metu pradinukui), siekiant užtikrinti vaiko dienos režimą ir nuolatinę, stabilią bei sveiką gyvenimo aplinką, yra būtina pailsėti, pasiruošti miegui anksčiau negu iki 22.00 val., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimo laiką iki 20.00 val., nes tai labiau atitinka vaiko interesus.
49. Apeliantas taip pat prašo įtraukti šiuos papildomus punktus į bendravimo tvarką: kad apeliantas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas kitu, nei anksčiau nurodytas laikas, metu, domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, taip pat susitikti ten su vaiku ir leisti su juo laiką, jei tai nekliudo vaiko ugdymo ar sveikatos priežiūros procesui. Apie tai ieškovė turi būti informuojama SMS žinute ar telefonu. Visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, būrelių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu.
50. Teisėjų kolegija atmeta tokius papildomus apelianto siūlymus kaip nepagrįstus, kadangi nustatymas, jog atsakovas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo įstaigą ir domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinamas kaip perteklinis, nes abu tėvai ir taip turi lygias teises (ir pareigas) domėtis savo vaiku – jo sveikatos būkle, mokymusi, pasiekimais, kadangi tai numato įstatymai. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantui būtų kliudoma atvykti į vaiko ugdymo įstaigą ir gauti informaciją apie vaiką ne tik iš ugdymo, bet ir iš vaiko sveikatos priežiūros įstaigų.
51. Taip pat teisėjų kolegijai, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad įpareigojimas šalims visus vaiko ugdymo klausimus derinti komunikuojant tarpusavyje yra sunkiai įgyvendinamas, todėl atmestinas, kadangi iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog bylos šalys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų, nuolatos konfliktuoja, todėl nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sąlygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos šalių susitarimo.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovės elgesį su nepilnamečiu sūnumi, vaiko nepriežiūrą, netinkamą auklėjimą ar draudimą bendrauti vaikui su tėčiu ir todėl pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra maksimaliai užtikrinanti apelianto teisę bendrauti su sūnumi, atitinka vaiko interesus, režimą, yra aiški, konkreti, užkertanti kelią dviprasmybėms ir ateityje galintiems kilti ginčams, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
54. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą, surašymu. Šios išlaidos yra pagrįstos sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymu ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo F. J. ieškovei V. G. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Raimonda Andrulienė
Albina Pupeikienė
Alvydas Žerlauskas