Administracinė byla Nr. eA-3214-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03295-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 57.1.1

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ atstovams:

advokatui Deividui Soloveičikui (Soloveičik), B. J. ir K. Š.,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Giedrei Ričkutei,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Rūtai Zelenkovai

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mažeikių vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-722 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-V-02-023 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo, teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant toliau nurodomoms faktinėms aplinkybėms, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

2.        Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažeidimo tyrimo išvada (toliau – ir Išvada). Atsakovas ir Agentūra netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1911 punkto nuostatą rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo aspektu, todėl nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, netinkamai įvertino aplinkybę, kad rodikliai nepasiekti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 34 punktu, nurodė, kad pažeidimo tyrimas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo neturėjo būti pradėtas, nes sutartyje nurodytos rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas ne konkrečios projekto veiklos apimties sumažėjimo, o veiksnių, kurie nepriklauso nuo pareiškėjo veiklos. Teigė, kad pagal Taisyklių 1911 punkto bei Aprašo 34 punkto nuostatas stebėsenos rodiklių nepasiekimas savaime nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, bet ir pažeidimo tyrimo inicijavimo (pradėjimo), be to teisės aktuose nėra įtvirtintas veiksnių, kurie gali turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašas.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis, yra gyventojų neprisijungimas prie pareiškėjo naujai įrengtos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tačiau atkreipė dėmesį, jog jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) nuotekoms reikalingas komunikacijas prijungti prie nuotekų šalinimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas projekto vykdytojui užkerta kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų. Pareiškėjas teigė, kad priežastimis, nepriklausiusiomis nuo jo valios, taip pat laikytinas gyventojų finansinių galimybių neturėjimas, šulinio ar gręžinio vandens naudojimas, asmeninių buitinių nuotekų valymo įrenginių naudojimas, sanitarinio mazgo neturėjimas (ši priežastis nurodoma kaip pagrindinė).

4.       Pareiškėjas nurodė, kad maksimaliai stengėsi nesudaryti gyventojams finansinių kliūčių prisijungti prie naujų tinklų – ragino gyventojus jungtis prie vandentvarkos infrastuktūros, teikė informaciją apie prijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarką, gręsiančias baudas netinkamai tvarkantiems buitines atliekas, rengė gyventojų apklausas, sudarė sąlygas ir siūlė socialiai remtinoms šeimoms ir pensinio amžiaus gyventojams lengvatinėmis sąlygomis, t. y. projekto vykdytojo sąskaita, įrengti nuotekų įvadus, prie vandentiekio ir nuotekų tinklų neprisijungusius gyventojus nuolat informuodavo tiesiogiai atvykus į namų ūkius, vykdė reguliarius patikrinimus, kurių metu buvo nustatomi galimi nelegalūs pasijungimai ir kurių metu konkrečių gatvių gyventojai buvo informuojami apie galimybes prisijungti prie naujų inžinerinių tinklų, skelbė periodiškai atnaujinamą informaciją interneto tinklalapiuose, bendradarbiavo su atitinkamomis institucijomis, pranešdavo apie gyventojų, kurie vengia prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, netinkamai tvarkomas nuotekas, tuo pačiu prašydamas patikrinti, ar konkrečių gyventojų pasirinktas nuotekų tvarkymo būdas atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, ir imtis reikalingų veiksmų, įpareigojant gyventojus nutraukti aplinkos teršimą.

5.       Pareiškėjo teigimu, atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant ginčijamą Įsakymą, buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos Taisyklių, Aprašo nuostatos, nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės) 3 punkto nuostatomis. Pareiškėjo įsitikinimu, Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte pažeidimu yra laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Sąjungos biudžeto nuostolių. Tai reiškia, jog pažeidimui konstatuoti yra būtina nustatyti dvi kumuliatyvias sąlygas: pirma, Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimą, ir antra, tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukeltus nuostolius nacionaliniam ir (arba) Europos Sąjungos biudžetui. Atsakovas ir Agentūra privalėjo nustatyti ne tik tariamą teisės aktų pažeidimą, bet ir tai, ar dėl tokio tariamo pažeidimo (stebėsenos rodiklio nepasiekimo) atsirado ir (ar) galėjo atsirasti nacionalinio ir / arba Europos Sąjungos biudžeto nuostolių.

6.       Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai įgyvendino sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Įgyvendinus visas projekto veiklas, sukūrus funkcionuojančią ir veikiančią infrastruktūrą, sudarius galimybes gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų, buvo tinkamai įgyvendintos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos nuostatos, Aprašo 7–8 punktai bei sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punktas, sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktas. Gyventojai turi ir turės galimybę prisijungti prie naujai nutiestų tinklų, tai tik patvirtina, jog Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai. Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas sukėlė ar galėjo sukelti nacionalinio ir / arba Europos Sąjungos biudžeto nuostolių atsiradimą.

7.       Teigė, kad Įsakymu pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga pažeidimui, prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Atkreipė dėmesį, kad finansinių korekcijų taikymo principai turi būti taikomi tik tai daliai projekto finansavimo, kuri skirta būtent tai veiklai. Proporcingumo principas, be kita ko, įpareigoja įvertinti pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, finansines pasekmes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus, kadangi pareiškėjo nepasiekti stebėsenos rezultatų rodikliai neturėjo įtakos tinkamam visų pagal sutartį numatytų veiklų įvykdymui, bei Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui. Finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, kadangi vandentiekio ir nuotekų surinkimo infrastruktūros tinkamu funkcionavimu yra suinteresuota visuomenė. Agentūra bei atsakovas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą pažeidimams pašalinti, o to nepadarydama pažeidė teisės aktuose įtvirtintas nuostatas.

8.       Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, teisės aktų reikalavimų bei teismų praktikos, kadangi jame tik pateikiama nuoroda į Agentūros Išvadą, kuri neatitinka VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsakovas neatliko Agentūros Išvados argumentų teisingumo vertinimo. Priimant Įsakymą buvo pažeistos procedūrinės nuostatos, nes jis priimtas nesibaigus Agentūros Išvados apskundimo terminui, tokiu būdu suvaržant pareiškėjo teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynimą.

9.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad rodiklių nepasiekimas savaime nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, tačiau ir pažeidimo tyrimo iniciavimo (pradėjimo). Įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad projekte nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

11.       Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, taigi pareiškėjui ši aplinkybė buvo žinoma, todėl jis galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas. Net ir darant prielaidą, kad šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo tapti projekto įgyvendinimo metu, todėl pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų, kurie sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes jungtis prie jų, t. y. įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti iki 2016 m. gruodžio 31 d., nes joks teisės aktas nenumato galimybės Agetūrai vertinti gyventojų, kurie prie tinklų prijungti 2017 metais ar vėliau.

12.       Atsakovas dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis sudarė visas sąlygas būstams prie tinklų prisijungti, nurodė, jog Sutarties 1 priedo 5 lentelėje „Projekto loginis pagrindimas“ yra nurodyta, kokias veiklas pareiškėjas turi įgyvendinti ir kokius fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius pasiekti. Tačiau pareiškėjo įsipareigojimai pagal sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad realiai padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau nei 90 proc. buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas.

13.       Atsakovas atsiliepime teigė, kad teikiant paraišką dėl projekto finansavimo, UAB „Mažeikių vandenys“ turėjo būti paskaičiavusi ir paraiškoje nurodžiusi preliminarius tiek tiesiamų vandentiekio ir / ar nuotekų tinklų kiekius, tiek minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Minėti skaičiavimai buvo perkelti į Finansavimo sutartį, pagal juos skirtas finansavimas. Finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Finansavimo sutarties elementams, tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir / ar nuotekų tinklams, tiek Finansavimo sutarties 1 priedo 7 punkte numatytiems stebėsenos rodikliams. Pagal Agentūros turimus duomenis projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Finansavimo sutarties veiklas numatytas finansavimas, šiuo atveju, pareiškėjui nepasiekus nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, galima teigti, kad projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, taigi yra atsiradę nuostolių.

14.       Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skiriant sankciją buvo pažeistas proporcingumo principas. Atsakovas nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis priimtas ginčijamas Įsakymas ir Agentūros Išvada, kurioje, be kita ko, pripažinta, kad bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma, išmokėta pareiškėjui, yra 246 970,63 Eur, įskaitant 16 653,02 Eur pareiškėjo įnašą. Taikydamas finansinę korekciją atsakovas rėmėsi Rekomendacijų 263.2 punktu. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai, pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nebuvo įrodyta, jog kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai (Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui buvo padaryta žala) atsakovas nurodė, kad tai nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių.

15.       Atkreipė dėmesį, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad įgyvendinus projekto veiklas ir nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Minimalios 10 proc. ribos nustatymas Rekomendacijose patvirtina, kad Rekomendacijos buvo parengtos vadovaujantis proporcingumo principu ir iš anksto įvertinus galimus atvejus, kai projektų vykdytojų nepasiektų rodiklių reikšmės bus mažareikšmės. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu vadovaudamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei siūlydama ją pritaikyti, vadovavosi proporcingumo principu, o parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

16.       Atsakovas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis, o pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Pareiškėjo teisė į veiksmingą jo pažeistų teisių gynybą nebuvo pažeista, nes Taisyklėse numatyta pareiškėjo teisė, o ne pareiga pateikti skundą vadovaujančiąjai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados. Taisyklėse nustatytas terminas, per kurį atsakovas turi priimti sprendimą dėl Agentūros Išvadoje konstatuoto pažeidimo. Šiuo atveju atsakovas nepraleisdamas Taisyklėse nustatyto termino sprendimui priimti ir neturėdamas duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą, teisėtai ir pagrįstai priėmė Įsakymą.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

18.       Agentūra nurodė, kad vadovavosi Taisyklių 1911 punkto nuostatomis, kurios detalizuotos Rekomendacijų 261–263 punktuose, reglamentuojančiuose pažeidimų tyrimo ir nustatymo tvarką bei apibrėžiančiuose finansinių korekcijų apskaičiavimo principus, kai yra nustatomas pažeidimas dėl sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje ir (arba) projekto tęstinumo laikotarpiu. Įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Agentūra, vadovaudamasi teisės aktais ir vidaus procedūras reglamentuojančiais dokumentais, turi teisę inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą.

19.       Tikrinant ataskaitą po projekto užbaigimo buvo nustatyta, kad rodikliai nebuvo pasiekti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Agentūra vertino, kokios aplinkybės lėmė konkretaus rodiklio nepasiekimą. Nustačius, jog rodiklis nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Pažymėjo, kad Rekomendacijos suteikia diskrecijos teisę atsakovui parengti konkretų sąrašą veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-l)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai. Atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti.

20.       Agentūra pažymėjo, kad Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų todėl, žinodamas šią aplinkybę, pareiškėjas privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nuteistų tinklų arba imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą, t. y. ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis ėmėsi maksimalių priemonių projektui įgyvendinti, tačiau reikiamo kiekio gyventojų prijungti nepavyko, neatleidžia pareiškėjo nuo dėl to kylančios atsakomybės. Agentūra vertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti iki Apraše nustatyto termino, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai yra ne tik sudaryti visas sąlygas gyventojų būstams prisijungti, tačiau realiai padidinti gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų sistema, skaičių (Sutarties 1 priedo 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“), šiam įsipareigojimui įvykdyti ir buvo skirtas finansavimas, teisės aktuose ir sutartyje įtvirtinus rezultato stebėsenos rodiklius.

21.       Agentūra vadovavosi Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte nustatyta pažeidimo sąvoka ir nurodė, kad pažeidimui nustatyti užtenka ir teorinių, dar tik grėsusių nuostolių. Nurodė, kad pagal Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.3 punktą iš projekto vykdytojo lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma. Akcentavo, kad finansavimas skirtas ir pagal sutartį jis išmokamas visiems sutarties elementams, tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir / ar nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams. Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas finansavimas, taigi nepasiekus nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, vertintina, jog projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, nes dalies įsipareigojimų pareiškėjas neįvykdė.

22.       Agentūra atsiliepime nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Išvada, kurios pagrindu parengtas Įsakymas, bei Įsakymas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir kad Įsakymu pritaikyta korekcija yra neproporcinga Išvadoje nustatytam pažeidimui, prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 29,04 ir 33,31 proc., taikytina finansinė korekcija – 10 proc. Minimalios 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos nustatymas Rekomendacijose tik patvirtina, kad Rekomendacijos buvo parengtos vadovaujantis proporcingumo principu. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei siūlydama ją pritaikyti, vadovavosi proporcingumo principu, o parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

23.       Agentūra pažymėjo, kad Rekomendacijos numato galimybę pažeidimui ištaisyti, tačiau tam turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju sąlygų visumos nėra, nes projektas yra pasibaigęs, visi mokėjimai pagal sutartis yra atlikti, Agentūros Išvadoje nustatytas pažeidimas yra susijęs su jau išmokėtomis lėšomis, taigi, Rekomendacijų 5.1 punkto sąlyga netenkinama. Rekomendacijų IV skyriuje numatyta pažeidimo ištaisymo procedūra yra susijusi su galimu pažeidimo ištaisymu, kol dar nėra atlikti galutiniai mokėjimai pagal sutartį ir / ar dar gali būti koreguojama tinkamų finansuoti išlaidų suma, nes institucija turi užtikrinti, kad su pažeidimu susijusios netinkamos finansuoti projekto išlaidos projekto vykdytojui nebūtų apmokėtos ar pripažintos tinkamomis finansuoti anksčiau, nei pažeidimas ištaisomas Rekomendacijų 19–20 punktuose nustatyta tvarka (Rekomendacijų 21 p.), taigi Rekomendacijų 5.3 punkto sąlyga pareiškėjo atveju taip pat neišpildyta. Nesant Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose išdėstytų sąlygų visetui, pažeidimo ištaisymas yra negalimas.

 

II.

 

24.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25.       Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas ir Agentūra sudarė Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Mažeikių rajone“, projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-023 finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte nurodyta, kad projekto vykdytojas įsipareigoja siekdamas sutarties 1 priede numatytų projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta sutartyje. Sutarties 1 priedo 7 punkte buvo įtvirtinti stebėsenos rodikliai, kurie numato, kad „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 855. Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. kovo 31 d. pasirašė susitarimą Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Mažeikių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-023, prie 2009 m. gruodžio 15 d. finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-023, kuriame buvo numatyti tokie stebėsenos rodiklių pakeitimai: „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1608; „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius)“ – 1747. Taip pat pakeista Sutarties priedo 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“, kurioje nurodyta, kad planuojama suteikti galimybę prisijungti prie nuotekų tinklų 683 būstams, prie vandentiekio tinklų – 752 būstams.

26.       Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. baigėsi terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis. Pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. pateikė Agentūrai ataskaitą po projekto užbaigimo, kurioje nurodė, kad įgyvendinus projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 987 gyventojai iš planuotų 1 608 gyventojų, o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 999 gyventojai iš planuotų 1 747 gyventojų. Agentūra 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1049 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo pareiškėją, kad atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo vykdant projektą ir nurodė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su pažeidimo tyrimo išvados projektu, turi teisę pateikti papildomą informaciją ar paaiškinimus, susijusius su nustatytais pažeidimais. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 25 d. Agentūrai pateikė raštą Nr. 224 „Dėl įtariamo pažeidimo tyrimo“, kuriame nurodė, kad Agentūra neatsižvelgė į tokias būstų neprijungimo prie naujai įrengtų vandentiekio ir / ar nuotekų surinkimo tinklų priežastis, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios, kaip didesnis nei Statistikos departamento pateikiamas gyventojų skaičiaus sumažėjimas, taip pat gyventojų pajamų stygius, nepaisant pareiškėjo pasiūlyto lengvatinio atsiskaitymo būdo. Projekto vykdytojas pateikė ir detalų namų ūkių sąrašą. Pareiškėjas pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Agentūra neatsižvelgė į tokias būstų neprijungimo prie naujai įrengtų vandentiekio ir / ar nuotekų surikinimo tinklų priežastis, kaip savininkų išvykimas į užsienį, negyvenamų namų ūkių skaičius, būstų, kuriuose nėra įrengti sanitariniai mazgai, skaičius. Agentūra 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. (29-2-7)APVA-1580 „Dėl įtariamų pažeidimų“ informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas dėl reikalavimų projektų vykdytojų teikiamiems dokumentams, kuriais grindžiamos stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys, atnaujino pažeidimo tyrimą dėl projekto stebėsenos rodiklio nepasiekimo ir paprašė pareiškėjo pakartotinai pateikti duomenis apie veiksnius, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1759 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo pareiškėją, jog atlieka pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant projektą, kartu pateikdama 2017 m. rugpjūčio 11 d. pažeidimo tyrimo Išvados projektą. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikė raštą Nr. 326 „Dėl įtariamo pažeidimo“, kuriame pateikė papildomą Mažeikių ir Viekšnių seniūnijų surinktą informaciją apie namų ūkius, neprisijungusius prie tinklų, neturinčius sanitarinio mazgo bei negyvenamus namų ūkius. Projekto vykdytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrimo Išvados projekte nebuvo įtraukti 2017 metais prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti namų ūkiai, atitinkamai 44 ir 55 būstai.

27.       Agentūra 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1819 „Informacija apie nustatytą pažeidimą ir siūlymai dėl tolesnių veiksmų“ informavo projekto vykdytoją, jog atliko pažeidimo tyrimą ir nustatė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Projekto aprašymo 7 punkto (pakeisto Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo) pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo, vykdant projektą, kartu pateikdama 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažeidimo tyrimo Išvadą, kurioje nurodyta, jog 246 970,63 Eur Projekto išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti ir Ministerijai siūloma priimti sprendimą dėl projekto netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, taikant lėšų pervedimo būdą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2017 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Įsakymą Nr. D1-722 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-V-02-023 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“, kuriame netinkama finansuoti pripažinta projekto vykdytojui išmokėta 230 317,61 Eur lėšų suma.

28.       Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Taisyklių 1911 punkto, Rekomendacijų 261.2 punkto, 262 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad jos suponuoja išvadą, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti. Teismas pažymėjo, kad Agentūra 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažeidimo tyrimo Išvadoje nustatė, jog pareiškėjas prie nuotekų tinklų prijungė 987 gyventojus iš Sutartyje numatytų 1 608, o prie vandentiekio tinklų prijungė 999 gyventojus iš sutartyje numatytų 1 747 gyventojų. Išvadoje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“ nepasiekimas nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 29,04 proc., o rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas – 33,31 proc. Išvadoje konstatuota, kad projekto vykdytojas, nepasiekdamas šių rodiklių, pažeidė Aprašo 34 punktą, kuriame numatyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, tokiu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis yra 10 proc. Išvadoje, vertinant minėtų stebėsenos rodiklių nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įvertintos stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys, nurodytos seniūnijų pažymose. 

29.       Teismas nurodė, kad Agentūra, vertindama asmenų, neprisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų, kiekį, ne visas aplinkybes, dėl kurių asmenys nebuvo prisijungę, pripažino nepriklausančiomis nuo pareiškėjo. Aplinkybės – sanitarinio mazgo neturėjimas bei namų tapimas negyvenamais – laikytinos pagrįstomis, vertinant stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Agentūra Išvadoje konstatavo, kad dalis būstų Mažeikių ir Viekšnių seniūnijose, neturinčių sanitarinio mazgo ar atsisakančių jį įsirengti, buvo įrengti dar iki projekto, dalyje būstų nuotekų tinklai yra įrengti iš kitų šaltinių, vienas būstas nepatenka į projekto teritoriją, o vienas pareiškėjo nurodomas būstas yra prisijungęs ir prie nuotekų ir prie vandentiekio tinklų. Dėl priežasties – namų tapimas negyvenamais po projekto įgyvendinimo pradžios – Agentūra Išvadoje nustatė, kad pareiškėjo pateiktose seniūnijų raštuose nurodoma, jog 20 būstų Mažeikių seniūnijoje ir 9 būstai Viekšnių seniūnijoje yra negyvenami, tačiau nėra patvirtinta, kad šios aplinkybės atsirado po projekto įgyvendinimo pradžios. Dėl to ši aplinkybė taip pat nevertinta kaip pagrįsta, dėl kurios gyventojai nebuvo prijungti prie vandentiekio tinklų.

30.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis pateikė papildomą seniūnijų surinktą informaciją apie namų ūkius, neprisijungusius prie tinklų, neturinčius sanitarinio mazgo bei negyvenamus namų ūkius, tačiau Agentūros Išvadoje ši aplinkybė nebuvo įvertinta, pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad konkretūs duomenys dėl gyventojų neprisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų yra išdėstyti seniūnijos patvirtintuose raštuose, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šie duomenys tinkamai pagrindžia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Atliekant pažeidimo tyrimą, įrodymais yra laikomi teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui arba pripažinimui, kad pažeidimo nėra. Įrodymai turi būti vertinami išsamiai ir nešališkai, išnagrinėjus visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Kitaip tariant, pažeidimo tyrimą atliekanti institucija privalo išsamiai įvertinti visus pažeidimo tyrimo metu surinktus įrodymus, todėl aplinkybė, kad dokumentai, kuriuose yra užfiksuotos įrodomąją reikšmę turinčios aplinkybės, atitinka formos reikalavimus, neatleidžia pažeidimo tyrimą atliekančio subjekto nuo pareigos įvertinti šiuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių pagrįstumą.

31.       Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą lėmė ir tai, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nurodė, kad pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję daryti įtaką rodiklio reikšmės nepasiekimui, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.), tiek Sutarties sudarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje, gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiai išgauti vandenį bei šalinti nuotekas. Taigi dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodikliams pasiekti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu arba įsirengti individualius nuotekų šalinimo įrenginius, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo ketinama apriboti galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, nei tai, kad Lietuvos vandens tiekėjų asociacija 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 28 d. raštais teikė siūlymus papildyti įstatymą įpareigojimu asmenims, individualiai tvarkantiems nuotekas ir (arba) individualiai išgaunantiems geriamąjį vandenį, per nustatytą terminą prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

32.       Teismas pažymėjo, kad teisės aktų leidybos procesas, jo etapai ir konkrečių veiksmų atlikimo tvarka yra detaliai reglamentuoti įstatymuose, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės (įstatymo pakeitimo projekto rengimas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pasiūlymų pateikimas) negalėjo sukurti pagrįstų lūkesčių, kad minėtos įstatymų leidybos iniciatyvos bus besąlygiškai įgyvendintos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos raštai, kuriuose buvo išdėstyti pareiškėjui palankūs pasiūlymai dėl įpareigojimo jungtis prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, yra parengti 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 28 d., o Sutartis, kurios pagrindu atsirado pareiškėjo įsipareigojimai, sudaryta 2009 m. gruodžio 15 d., todėl paminėti pasiūlymai dėl teisės aktų nuostatų pakeitimo negalėjo daryti įtakos pareiškėjo apsisprendimui sudaryti Sutartį.

33.       Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodikliams pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Agentūra, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ ir tuo pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Agentūrai tyrimo Išvadoje nustačius, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių atitinkamai 29,04 proc. ir 33,31 proc., pagrįstai pareiškėjui pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo pareiškėjui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

34.       Teismas, įvertinęs Lėšų administravimo taisyklių 3 punkto, Aprašo 7 ir 8 punktų bei Sutarties 1 priedo 4 ir 5 punktų nuostatas, sprendė, kad Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjui skirtas finansavimas projektui įgyvendinti, tikslu buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visoms Sutarties pagrindu atliekamoms veikloms įvykdyti ir rodikliams pasiekti, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių. Taigi pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma nei priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nurodyti pažeidimo elementai, todėl pažeidimas konstatuotas ir finansinė korekcija, nepasiekus Sutartyje įsipareigotų stebėsenos rodiklių, pritaikyta pagrįstai, nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Pažymėjo, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiektas rezultato stebėsenos rodiklis, nepasiekimo mastas yra itin didelis, nepasiekti du stebėsenos rodikliai. Nors pareiškėjas nurodo, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, nėra aišku, kada bus pasiektos numatytos stebėsenos rodiklių reikšmės ir ar jos apskritai bus pasiektos.

35.       Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad finansinė korekcija turėtų neigiamą įtaką tolesnei jo veiklai, tiesiogiai susijusiai su viešojo intereso užtikrinimu ir, kad Įsakymu paskirta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad finansine korekcija yra tik susigrąžinta iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžetų projekto vykdymui skirta lėšų dalis, kuri yra proporcinga pareiškėjo neįvykdytiems įsipareigojimams, o tokie institucijų, atsakingų už projekto tinkamą įgyvendinimą, veiksmai niekaip negali prieštarauti viešajam interesui. Priešingai, netinkamai panaudotų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžetų lėšų susigrąžinimas atitinka viešąjį interesą.

36.       Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Agentūra turėjo sudaryti galimybes ištaisyti pažeidimą, o ne taikyti sankciją, nurodė, jog terminas pažeidimui ištaisyti gali būti nustatytas tik tuomet, kai egzistuoja Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju Agentūra pagrįstai nustatė, kad tokios sąlygos nėra išpildomos, nes įtariamas pažeidimas yra susijęs su išmokėtomis lėšomis projekto vykdytojui.

37.       Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pritaikant finansinę korekciją buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, Agentūra išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, jo pastangas pasiekti Sutartyje įtvirtintus rodiklius. Teismas vertino, kad Agentūros pateikti motyvai atitinka aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Įsakymas turi būti naikinamas kaip neatitinkantis VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jame tik pateikiama nuoroda į Agentūros Išvadą, atsakovas neatliko Agentūros Išvados argumentų teisingumo vertinimo, teismas pažymėjo, kad Išvada Įsakymas turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra Įsakymas, o motyvuojamąja – Išvada. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus formos ir turinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

38.       Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kadangi nagrinėjamu atveju nėra poreikio aiškinti Europos Sąjungos teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo. Nurodė, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams).

 

III.

 

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują spendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar SESV 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą. Taip pat pareiškėjas prašo ištirti, ar Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams bei, ar Aprašo 34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

40.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusių gyventojų ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir nevertino to, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Iki 2018 m. birželio 20 d. prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų iš viso prisijungė 1 310 gyventojų, prie nuotekų surinkimo tinklų – 1 309 gyventojų. Todėl stebėsenos rodiklių nepasiekimas iki 2018 m. birželio 20 d. buvo 18,10 proc. (prisijungusių prie nuotekų surinkimo tinklų) ir 25 proc. (prisijungusių prie vandentiekio tinklų). Tai, jog rodikliai nebuvo pasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis Taisyklių 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus – pabaigti, stebėsenos rodiklių nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Šių aplinkybių teismas nevertino.

41.       Pareiškėjas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, kad Agentūros Išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 10 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam tariamam pažeidimui. Jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją atsižvelgęs į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus.

42.       Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir sprendime nemotyvavo, jog nepasiekti stebėsenos rodikliai neturėjo jokios neigiamos įtakos Europos Sąjungos biudžetui, bei priešingai, pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Taigi, pareiškėjas pasiekė projekto tikslą, o nepasiekti stebėsenos rodikliai neturėjo jokios neigiamos įtakos Europos Sąjungos biudžetui.

43.       Pažymi, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas veiksnių, kurie gali turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašas. Tyrimo Išvadoje Agentūra pripažįsta, kad tam tikros priežastys yra laikomos svarbiomis (būstas tapo negyvenamas, būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu ir / ar nuotekų tvarkymu, jei projekto vykdytojas pateikia informaciją, patvirtinančią, kad tokios aplinkybės atsirado po projekto inicijavimo pradžios (projektinių pasiūlymo parengimo), taip pat, jei būste neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įsirengti), taigi Agentūra pripažįsta, jog paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių yra svarbios aplinkybės, vertinant rodiklių nepasiekiamumą.

44.       Pareiškėjas teigia, kad teismas ir Agentūra netinkamai įvertino pareiškėjo stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjo stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastys būtent ir laikytinos svarbiomis priežastimis. Tyrimo Išvadoje nurodytas aplinkybių, laikytinų nepriklausančiomis nuo projekto vykdytojo, tačiau lemiančiomis stebėsenos rodiklių nepasiekimą, sąrašas negali būti laikytinas baigtiniu, kadangi tokio sąrašo neįtvirtina joks teisės aktas. Tai reiškia, kad ir kitos aplinkybės, nenurodytos Tyrimo Išvadoje pateiktame sąraše, gali būti laikomos svarbiomis ir turi būti vertinamos pradėjus pažeidimo tyrimą. Be to, aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklių nepasiekimą, pareiškėjui nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Akcentuoja, kad rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo projekto vykdytojo ir buvusių nežinomomis Sutarties pasirašymo metu.

45.       Esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra ta, kad teisės aktai neįpareigojo gyventojų prisijungti prie projekto metu nutiestų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų. Taigi priežastys, dėl kurių nebuvo pasiekti tikslai, niekaip nepriklauso nuo pareiškėjo. Joks teisės aktas neįpareigoja ir nesuteikia teisių projekto vykdytojui priversti vartotojus prisijungti prie naujų inžinerinių tinklų, tai vertinama kaip akivaizdžiai nuo projekto vykdytojo nepriklausanti aplinkybė. Tiek Agentūra, tiek Ministerija nevertino aplinkybės, jog gyventojų prisijungimas prie naujų tinklų yra tik laiko klausimas. Pareiškėjo teigimu, stebėsenos rodikliai iki 2020 m. spalio bus visiškai pasiekti. Stebėsenos rodikliams pasiekti, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių gyventojai iki šiol neprisijungė / atsisakė prisijungti prie naujų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis. Pareiškėjas sudarė visas sąlygas būstams prisijungti.

46.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė ir nevertino, kokius pažeidimus padarė pareiškėjas bei, ar dėl jų atsirado ar galėjo atsirasti nuostoliai nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti pažeidimo elementai Projekto vykdytojui įgyvendinus visas projekto veiklas, sukūrus funkcionuojančią ir veikiančią infrastruktūrą, sudarius galimybes gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų, turėtų būti konstatuota, kad projektas įgyvendintas tinkamai, o pareiškėjas Sutarties nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimas teoriškai galėtų būti pripažįstamas Aprašo 34 punkto nuostatų nesilaikymu (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), šiuo konkrečiu atveju pažeidimas, priešingai nei Išvadoje nurodė Agentūra ir Įsakyme patvirtino Ministerija, neturėjo būti konstatuotas dar ir todėl, kad toks pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams. Tačiau nei teismo sprendime, nei Agentūros Išvadoje, nei Įsakyme nėra pasisakoma ir vertinama, ar tariamas Aprašo 34 punkto pažeidimas lėmė ir / ar galėjo lemti nacionalinio ir / arba Europos Sąjungos biudžeto nuostolių atsiradimą, kaip tai numatyta Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte. Projekto vykdytojui tinkamai ir laiku įvykdžius visas projekto veiklas ir pasiekus projekto tikslus – sukūrus naują vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūrą, užtikrinant gyventojams galimybes prisijungti prie šios infrastruktūros, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog stebėsenos rodiklių nepasiekimas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių priežasčių sukėlė ar galėjo sukelti nacionalinio ir / arba Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimą. Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, laikėsi tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Sutarties nuostatų, tinkamai ir laiku įgyvendino visas projekto veiklas, už projekto paraiškoje numatytą lėšų sumą sukūrė funkcionuojančią vandens ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą. Tai reiškia, jog projektui įgyvendinti skirtos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę jų paskirtį, užtikrinant Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslų įgyvendinimą. Pareiškėjas negali būti „baudžiamas“ už tinkamą ir iš anksto suplanuotą, su Agentūra Sutartyje suderintą projekto veiklų įgyvendinimą, taikant finansinę korekciją, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, ypač kai tai yra nuolat kintantis veiksnys.

47.       Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija, kadangi ji yra neproporcinga Išvadoje nustatytam pažeidimui, prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo vadovautis savo sukurtais precedentais analogiškose bylose (teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimas administracinėje byloje eI-599-790/2018 ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje eI-535-764/2018). Pareiškėjas pažymi, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą bei nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali būti formalūs, priešingai – turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, viešąjį interesą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus.

48.       Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, Agentūra Išvadoje ir Ministerija nevertino pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių, pareiškėjo veiksmų ir pastangų išvengti nustatytų rodiklių nepasiekimo aplinkybių, dėl kurių iki nustatyto termino nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, t. y. netaikė proporcingumo principo, pagal kurį šios institucijos, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui (Metodikos 263.2 p.), turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę finansinę korekciją. Įsakymu pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus, kadangi pareiškėjo nepasiekti stebėsenos rezultatų rodikliai neturėjo įtakos tinkamam visų pagal Sutartį numatytų veiklų įvykdymui, bei Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui. Valstybės narės gali taikyti atitinkamas finansines korekcijas tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas finansinės korekcijos taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjui Įsakymu pritaikytos finansinės korekcijos prieštaravimo finansinių korekcijų tikslui, nevertino ir nepasisakė, kokia konkrečiai žala buvo ar galėjo būti padaryta nacionaliniam ar Europos Sąjungos biudžetui. Aplinkybę, kad Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija visiškai neatitinka viešojo intereso, patvirtina ir tai, jog pritaikius finansines korekcijas pareiškėjui būtų apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti priskirtas viešąsias paslaugas, būtų pažeistas ir visuomenės, viešasis interesas. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl papildomo termino stebėsenos rodikliams pasiekti suteikimo bei to, kad po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų.

49.       Pareiškėjas pažymi, kad Ministerija, priimdama Įsakymą, pažeidė procedūrines nuostatas, kadangi Įsakymas priimtas nesibaigus Išvados apskundimo Ministerijai terminui, taip suvaržant pareiškėjo teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. 

50.       Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti Aprašo 34 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnyje (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) įtvirtintai asmenų teisei individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, kartu ir atitiktį teisinės valstybės principui, Rekomendacijų 263.2 punkto atitiktį VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui. Atlikdama pažeidimo tyrimo procedūrą bei priimdama ginčijamą Išvadą, Agentūra privalėjo vadovautis Rekomendacijomis. Todėl teismas konstatavęs, kad Rekomendacijų 263.2 punktas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, dėl žemiau nurodomų priežasčių, priimdamas sprendimą neturėtų vadovautis Rekomendacijų 263.2 punktu, o finansinės korekcijos dydį turėtų apskaičiuoti atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinių korekcijų tikslus. Rekomendacijų 263.2 punkte įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai, todėl akivaizdžiai prieštarauja VAI 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, konstituciniam teisinės valstybės ir įstatymu viršenybės principams, kadangi finansinės korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatymais, o poįstatyminiu teisės aktu. Tuo tarpu įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra nurodyta tokia finansinės korekcijos taikymo galimybė.

51.       Pažymi, kad esminė priežastis, dėl kurios pareiškėjui Įsakymu buvo pritaikyta finansinė korekcija pažeidus Aprašo 34 punktą, yra gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Aprašo normos nėra suderintos su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta asmenų teise individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, todėl Aprašo normos prieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ta apimtimi, kiek jis nesuderinamas su asmenų teise individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas. Projekto vykdytojui numatyta pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. (pagal šiuo metu galiojančią Aprašo 34 p. redakciją) visa apimtimi negali būti įvykdyta dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintos asmenų teisės individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, todėl konstatuotinas impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) principo pažeidimas.

52.       Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje bus galutinis ir neskundžiamas, o ESTT prejudicinis sprendimas yra būtinas tinkamam tolesniam bylos išsprendimui. Pareiškėjo klausimas prejudiciniam sprendimui priimti yra tiesiogiai susijęs su Europos Sąjungos teisės taikymu – bendrojo proporcingumo principo (SESV 5 str., 69 str.), taip pat Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 98 straipsnio normų aiškinimu ir taikymu. Šiuo atveju, susiklosčiusi situacija dėl įstatymus lydinčiuosiuose aktuose įtvirtintų griežtų finansinių korekcijų dydžio taikymo, neatsižvelgiant į projekto vykdytojo veiksmus viso projekto vykdymo metu, neatitikimo proporcingumo principui nėra akivaizdi, ypač atsižvelgiant į tai, jog įstatymus lydinčiuosiuose aktuose nurodytos skirtingos finansinių korekcijų taikymo ribos. Todėl teismui yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

53.       Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus dėl Įsakymo panaikinimo, prašė šį reikalavimą tenkinti. Pažymėjo, kad grąžinti klausimą atsakovui vertinti iš naujo nėra prasmės, nes ginčą, panaikindamas Įsakymą, gali išspręsti pats teismas. Pareiškėjo įsitikinimu, jam skirta finansinė korekcija yra neproporcinga atliktų darbų apimčiai, todėl ji apskritai neturėtų būti taikoma arba turėtų būti mažinama.

54.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

55.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog pažeidimui nustatyti reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. kovo 1 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje, gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiai išgauti vandenį bei šalinti nuotekas. Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodikliams, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, lėmusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Atsakovas su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu visiškai sutinka.

56.       Pažymi, kad teismo sprendimo pagrįstumo nepaneigia ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo ketinama apriboti galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, nei tai, kad Lietuvos vandens tiekėjų asociacija 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 28 d. raštais teikė siūlymus papildyti įstatymą įpareigojimu asmenims, individualiai tvarkantiems nuotekas ir (arba) individualiai išgaunantiems geriamąjį vandenį, per nustatytą terminą prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros (Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašto 39 punktas ir 2013 m. vasario 28 d. rašto 41 punktas). Atsakovo vertinimu, svarbios yra Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašte nurodytos aplinkybės. Šis Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos raštas patvirtina, kad pareiškėjui ne tik buvo žinomas vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, bet ir tai, jog 2000–2006 finansavimo laikotarpiu projektų vykdytojams buvo keliami finansavimo sutartyse nustatyti rodiklių pasiekimo reikalavimai, kad projektų vykdytojų siektini rodikliai buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui gauti, o rodiklių nepasiekus – reikalaujama grąžinti paramos lėšų dalį, proporcingą neprijungtam gyventojų skaičiui. Kadangi pareiškėjui šios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas sudarydamas Sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus dėl nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudamas finansavimą, prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių.

57.       Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjo nurodomu susitarimu dėl Sutarties pakeitimo buvo sumažinta stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų“ reikšmė nuo Sutartyje numatytų prijungti prie tinklų 3 855 gyventojai iki 1 608 gyventojų. Stebėsenos rodiklis „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius)“ buvo įtvirtintas 2014 m. kovo 31 d šalių susitarimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti susitarimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas jį sudarė prieš savo valia. Pareiškėjas veikė laisva valia ir prisiėmė iš susitarimo kylančius įsipareigojimus. Sutiktina, kad pareiškėjas turėjo tai suvokti, todėl teisinio reglamentavimo pasikeitimas šiuo atveju negali būti pripažintas aplinkybe, pateisinančia stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas reiškė prieštaravimus dėl šio susitarimo sudarymo, teikė pastabas ir pasiūlymus dėl susitarimu keičiamų projekto vykdymo sąlygų. Pasirašydamas susitarimą, pareiškėjas išreiškė valią dėl jame nustatytų sąlygų taikymo, suvokė, kad nuo susitarimo sudarymo momento naujai nustatyti stebėsenos rodikliai saistys pareiškėją, ir tam pritarė. Vykdant Sutartį bei planuojant pasirašyti susitarimą dėl sutarties pakeitimo, pareiškėjas galėjo teikti Agentūrai informaciją apie būstus, kurie negali ir neplanuoja prisijungti prie bendrovės tiesiamų tinklų, būstus, kurių gyventojai neturi finansinių galimybių prisijungti prie tinklų, taip pat apie būstus, kurių gyventojai atsisakė jungtis dėl senyvo amžiaus, neplanuoja jungtis ir kt. Agentūra sudarydama susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, remdamasi pareiškėjo pateikta informacija, būtų turėjusi galimybę pareiškėjo nurodytus būstus atimti iš Sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės. Šiuo atveju pareiškėjas teikdamas informaciją Agentūrai nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

58.       Ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas taip pat sąlygojo stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginių pagrįstumą.

59.       Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepasisakė ir nevertino, kokius pažeidimus padarė pareiškėjas, bei ar dėl jų atsirado ar galėjo atsirasti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylos faktines aplinkybes bei atlikęs jų teisinį vertinimą sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo.

60.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pateiktu Sutarties nuostatų aiškinimu ir pažymi, kad pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus, t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 punktas), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 p.). Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.

61.       Ministerija taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad stebėsenos rodikliams pasiekti turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis, kadangi nėra faktinio ir teisinio pagrindo pratęsti terminą stebėsenos rodikliams pasiekti. Pažymi, kad pareiškėjui sudarant Sutartį Aprašo 34 punkte buvo nustatyta, jog pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, Agentūra pradės pažeidimo tyrimą. Remiantis Aprašo pakeitimais, Sutartyje nustatytas terminas rodikliams pasiekti faktiškai buvo pratęstas dar vieneriems metams, t. y. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, ką netiesiogiai galima vertinti ir kaip papildomą terminą pažeidimui ištaisyti. Aprašo 34 punkte nustatytas terminas, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d., per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, yra naikinamasis – nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė jį pratęsti ir / arba atnaujinti.

62.       Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė ištaisyti pažeidimą, pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijomis, pažeidimo ištaisymo atveju turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos, o šiuo atveju sąlygų visumos nėra.

63.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pritaikytos finansinės korekcijos atitikimo viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų tikslui bei VAI 8 straipsnio nuostatoms, atsakovas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos nurodytų aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo nurodytos bylos neturi precedento galios, kadangi faktinėmis aplinkybėmis, nors ir esant konstatuotiems tapatiems pažeidimams, skiriasi.

64.       Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo prašymai dėl Rekomendacijų ir Aprašo norminės patikros. Aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytų realų ir pagrįstą gyventojų, numatomų prijungti prie įrengtų tinklų, skaičių, jis galėtų įgyvendinti šį stebėsenos rodiklį ir kartu įvykdyti Apraše nustatytą įpareigojimą prijungti visus suplanuotus asmenis, nepaisant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo.

65.       Atsakovo nuomone, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo. Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio.

66.       Ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašė atmesti arba grąžinti klausimą Ministerijai vertinti iš naujo. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, tai prieštarauja ESTT praktikai. Šiuo atveju žala pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, nepasiekęs sutartų rodiklių, nepagrįstai gavo naudą, kuri susigrąžinama taikant finansinę korekciją. Atsakovo atstovė taip pat pažymėjo, kad grąžinus klausimą Ministerijai vertinti iš naujo, sprendimas priklausys nuo to, kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerija pakeis Rekomendacijas, pagal šiuo metu derinamą projektą finansinė korekcija būtų taikoma individualiai įvertinant projekto aplinkybes.   

67.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė Išvadoje ir pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti.

68.       Teismo posėdyje Agentūros atstovė pareiškėjo apeliacinį skundą prašė atmesti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

69.       Žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atstovai nurodė, kad atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šios kategorijos bylose, iš dalies palaiko savo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą bei neteisėtumą ir prašymą dėl galutinės procesinės bylos baigties grindžia faktiniais bei teisiniais argumentais, kad taikant Tarybos 2006 m. liepos 11 d. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 98 straipsnio 2 dalį proporcingumo principas suponuoja, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pritaikyti finansinę korekciją. Jeigu teismas, nagrinėjantis bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą pripažintų, kad pagrindas finansinei korekcijai yra, pareiškėjas prašo, remiantis proporcingumo principu, jos dydį nustatyti tokį, kuris atitiktų teisingumo imperatyvus, atsižvelgiant į tai, kad tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu projektu, iš esmės yra pasiekti, o stebėsenos rodikliai, kurie pareiškėjo buvo prisiimti projekto įgyvendinimo laikotarpiui, ilgalaikėje perspektyvoje bus pasiekti. Dėl pažeidimo pripažinimo pareiškėjo atstovai nurodo, kad įvertindami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ skundą atsakovui Ministerijai (bylos Nr. eA-1632-629/2020), nurodytus teisinius argumentus ir šio sprendimo precedentinę reikšmę, pažeidimo neigimu savo pozicijos nebegrindžia, tačiau pažymi, kad dėl pažeidimo nekyla pareiga taikyti finansinę korekciją.

70.       Pareiškėjo atstovai, įvertindami formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, taip pat nepalaiko savo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo bei prašymo ištirti Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punkto teisėtumą.

71.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų aspektu panašioje byloje 2020 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą, kuriame pateikė esminius teisės aiškinimo ir faktų kvalifikavimo argumentus šios kategorijos bylose.

72.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pagal pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ skundą atsakovui Ministerijai turi precedentinę reikšmę.

73.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis teismas) nutarimuose suformulavo tokias konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisykles:

73.1.                      Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

73.2.                      Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. k. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai mutatis mutandis (lot. k. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

73.3.                      Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

74.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kuriomis remiantis apibūdinami pažeidimo sudėties požymiai ir įvertinamos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymo faktą.

75.       Nėra teisinių pagrindų konstatuoti, kad faktinės aplinkybės, vertinant prievolinius teisinius santykius, kylančius iš teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų, suponuotų kitokį teisės aiškinimą ir paneigtų pažeidimo faktą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos nagrinėjamoje byloje bei konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją padarius ginčo pažeidimą.

76.       Konstatavus ginčo pažeidimą, spręstina dėl finansinės korekcijos.

77.       Pažymėtina, kad finansinės korekcijos tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Europos Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. ESTT 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Jude?ul Neam?, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neam?) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą praktiką).

78.       Sprendimo Neam? 51 punkte ESTT taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį.

79.       Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

80.       Konkrečios taikytinos korekcijos dydis pirmiausia nustatomas atsižvelgiant į tris kriterijus – pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius (Reglamento Nr. 1083/200 98 str. 2 d.). Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr. ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C?406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu), 47 ir 48 p.). Į šias aplinkybes bei kriterijus atsižvelgiama ir vertinant, ar taikytina korekcija yra proporcinga ja (korekcija) siekiamiems tikslams.

81.       Pažymėtina, kad, kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 99 punkte, gali būti taikoma nustatyta vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių, kaip iš esmės yra nagrinėjamu atveju. Todėl iš esmės nėra draudžiama remtis Rekomendacijose nustatytais finansinės korekcijos dydžiais, su sąlyga, kad juos taikant bus atsižvelgta į Sąjungos teisės reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 100 p.).

82.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 Rekomendacijas nesuderinamomis su Europos Sąjungos teise pripažino tik tiek, kiek jos nenumato galimybės keisti 263.2 punkte (2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus.

83.       Tai, reikalavimo užtikrinti ginčo teisinių santykių dalyvių teisinį tikrumą kontekste, be kita ko, reiškia, kad minėtame Rekomendacijų punkte nustatyti maksimalūs finansinės korekcijos dydžiai išlieka aktualūs. Svarbu akcentuoti ir tai, kad, atsižvelgiant į minėtus finansinės korekcijos, kaip administracinės priemonės tikslus (paskirtį), galima pagrįstai teigti, jog valstybė, nustatydama maksimalius finansinės korekcijos dydžius, apibrėžė ir tai, kokią didžiausią naudą projekto vykdytojas gali būti laikomas įgijęs jam nepasiekus atitinkamos stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmės. Tokio vienodo tarifo taikymas, kaip minėta, gali būti pateisinamas su sąlygą, kad jį taikant bus atsižvelgta į minėtus kriterijus ir proporcingumo reikalavimus.

84.       Šiomis aplinkybėmis spręstina, kad Rekomendacijų 263.2 punkte nustatytas maksimalus vienodas tarifas yra pradinis atskaitos taškas, apsprendžiantis galimos didžiausios finansinės korekcijos dydį, kuris gali būti mažinamas atsižvelgiant į minėtus tris kriterijus bei iš Europos Sąjungos teisės kylančius proporcingumo reikalavimus.

85.       Teismui pateiktų įrodymų visuma leidžia prieiti prie išvados, kad vertinant pažeidimo pobūdį ir svarbą nenustatytas projekto vykdytojo sukčiavimas ar piktnaudžiavimas teise, kuris savaime leistų pripažinti, jog ginčo naudą pareiškėjas įgijo nepagrįstai (šiuo klausimu žr. ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimo byloje Pometon, C-158/08, EU:C:2009:349, 27–30 p.; 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Vinifrance, C-670/11, EU:C:2012:807, 65 ir 67 p.). Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad su pažeidimu siejama ginčo rodiklių reikšmės dalis nepasiekta dėl veiksnių, kurių įtaką šiai reikšmei pareiškėjas, jei būtų veikęs atidžiai ir rūpestingai, galėjo sumažinti. Pats pažeidimas iš esmės konstatuotas nustačius, kad pareiškėjas nustatytais terminais nepasiekė stebėsenos (rezultato) rodiklių, konkrečiai – iki 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujų tinklų neprijungė dalies planuotų gyventojų ir su jais nesudarė paslaugų teikimo sutarčių, t. y. pažeidimas yra susijęs su planuotos naudos, įgyvendinus projekto veiklas, nepasiekimu. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas nėra siejamas su trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimu (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.). Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamas pažeidimo pobūdis tiesiogiai ar netiesiogiai būtų lėmęs kokią nors kitą (papildomą), nei gautas paramos lėšas ir vykdant projektą už jas įgytą (sukurtą) ilgalaikį turtą, ekonominę naudą pareiškėjui, kuri (nauda) būtų nesuderinama su Europos Sąjungos ar nacionaline teise.

86.       Dėl fondų (biudžetų) finansinių nuostolių. Akcentuotina, kad reikalavimas pasiekti ginčo stebėsenos (rezultato) rodiklius iš esmės nustatytas siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamasi naujai nutiestais tinklais – akivaizdu, kad inžinerinių tinklų, kuriais nesinaudojama ar naudojamasi mažiau nei planuota, tiesimas savaime implikuoja neefektyvų lėšų naudojimą ir, atitinkamai, finansinius nuostolius viešiesiems pinigų fondams. Taigi, nors skirtos paramos lėšos buvo panaudotos tiesiogiai ginčo tinklams tiesti ir susijusiai infrastruktūrai įrengti, o šie darbai buvo atlikti tinkamai, tai savaime nagrinėjamu atveju negali paneigti vertinimo, kad minėti fondai (biudžetai) patyrė tam tikrus finansinius nuostolius.

87.       Nėra pagrindo abejoti tuo, kad naudojimosi naujais tinklais aspektu ir kiek tai yra susiję su tinklų nutiesimu ir įvadų / išvadų įrengimu žemės sklypuose, kuriuose projekto įgyvendinimo metu esančių būstų gyventojai iki 2016 m. gruodžio 31 d. nesudarė paslaugų sutarčių su pareiškėju: (1) ir po 2016 m. gruodžio 31 d. išliko šių būstų gyventojų galimybė prisijungti prie ginčo tinklų (tai parvirtina aplinkybė, kad ir toliau yra sudaromos naujos sutartys); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti prie šių tinklų.  

88.       Nors šios aplinkybės, ypač įvertinus minėtą pareiškėjo atidumo bei rūpestingumo trūkumą įgyvendinant ginčo projektą, savaime neleidžia paneigti aptariamų fondų nuostolių buvimo, tačiau jos (aplinkybės) akivaizdžiai sumažina pažeidimo reikšmę aptariamiems praradimams.

89.       Pabrėžtina, kad teisėjų kolegijos nurodyti argumentai reikšmingi nustatant taikytiną finansinės korekcijos dydį, tačiau aplinkybės, darančios įtaką taikytinam finansinės korekcijos dydžiui, kiekvienu atveju turi būti vertintinos individualiai atsižvelgiant, tačiau neapsiribojant vien sprendime paminėtomis.  

90.       Nurodytų teisinių argumentų kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčijamas Įsakymas neteisėtas, todėl naikintinas ir klausimas dėl Taisyklėse ir Lėšų grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.,144 str. 1 d. 2 p.).  

91.       Byloje yra gautas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose – 6 573,93 Eur. 

92.       Pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas pareiškėjas grindžia 2017 m. rugsėjo 18 d. pridėtinės vertinės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaita faktūra NIP Nr. 28432, 2017 m. rugsėjo mėnesio darbų išklotine bei 2017 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymu. Minėtoje išklotinėje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos (iš kliento gautų dokumentų analizė bei skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rengimas) laikytinos viena teisine paslauga – skundo pirmosios instancijos teismui parengimu. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos išlaidos teisinėms paslaugoms patirtos 2017 m. rugsėjo 29 d., Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 metų I ketvirtį buvo 817,6 Eur, o maksimalus užmokesčio už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį dydis – 2,5, maksimali už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą priteistina suma yra 2 044 Eur (ABTĮ 40 str. 5 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 p., 8.2 p.).

93.       Pažymėtina, jog į 2017 m. rugsėjo mėnesio darbų išklotinę yra įtrauktas ir atstovavimas pareiškėjui teisme. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko du teismo posėdžiai: 2018 m. kovo 28 d., kurio trukmė – 1 min. ir 2018 m. birželio 27 d., kurio trukmė – 5 min, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose išlaidos pareiškėjui nepriteistinos.

94.       Pareiškėjas taip pat prašo priteisti apeliacinio skundo parengimo išlaidas, jas grindžia 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra NIP Nr. 294442, 2017 m. gruodžio mėnesio darbų išklotine ir 2018 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas tik 2018 m. liepos 3 d., todėl minėtos pareiškėjo nurodytos 2018 m. sausio 19 d. patirtos bei prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

95.       Pareiškėjas prašo priteisti 1 125,30 Eur teisines paslaugas pagal 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29443 už pasiūlymo Ministerijai ir Agentūrai dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimą, kliento atstovavimą derybose. Šios išlaidos taip pat nepripažintinos susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteistinos.

96.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjui (ABTĮ 40 str. 1 d.).

97.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2  077,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 044 Eur + 33,75 Eur).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-722 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-V-02-023 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“ ir perduoti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2 077,75 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas 

 

 

                Gintaras Kryževičius

 

 

                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė