Civilinė byla Nr. e2-8930-1125/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04545-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Halgrave Truck“ atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovės UAB „Keisarija“ atstovams advokatui Viačeslavui Ivanovui, vadovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Halgrave Truck“ ieškinį atsakovei UAB „Keisarija“ dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB „Halgrave Truck“ pareikštu ieškiniu prašė iš UAB „Kesarija“ priteisti 5 600 Eur skolą, 76,80 Eur palūkanas, 40,00 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 11 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 0,70 Eur banko komisinius mokesčius ir 290,40 Eur dokumentų vertimo išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi nutraukė dalį bylos dėl 4 700 Eur reikalavimo, ieškovui toje dalyje atsisakius ieškinio.
3. Ginčas nagrinėjamas likusioje dalyje dėl nuostolių atlyginimo. Ieškinyje dėl nuostolių ieškovė nurodo, kad atvykus į pakrovimo vietą, į ieškovo automobilį buvo pakrautas melionų krovinys ir išrašytas Tarptautinis krovinio vežimo važtaraštis CMR, kuriame nurodyta, kad į šaldytuvą yra pakrauta 1 560 dėžučių, 21 euro padėklas šviežių melionų krovinio, kurio svoris bruto 21 840 kg, neto – 21 600 kg. Pakrovimo metu nurodytas krovinio vienetų skaičius atitiko deklaruojamą CMR važtaraštyje. Atvykus į muitinės kontrolės punktą pasienyje paaiškėjo, kad siuntėjas nurodė melagingus duomenis apie pervežamo krovinio svorį, t. y. vietoje deklaruotų 21 840 kg bruto ir 21 600 kg neto krovinys realiai svėrė 23 929,5 kg bruto ir 23 681,5 kg neto – 2 081,5 kg daugiau. Šios aplinkybės nustatytos muitinės patikros metu, kuomet buvo surašyti reikalavimai pateikti krovinį patikrai, surašyti Muitinės patikrinimo aktai Nr. 10206040/ 211122/ 100530 ir Nr. 10206040/ 201122/ 100529. Patikros metu visas krovinys iškrautas ir pasvertas rankiniu būdu, užfiksuoti krovinio masės neatitikimai bei padarytos atitinkamos žymos CMR važtaraštyje. Kol krovinys buvo tikrinamas, sveriamas, rašomi aktai ir sprendžiama ką daryti - konfiskuoti ar praleisti, - 6 paras su trupučiu ieškovui priklausantis automobilis buvo sulaikytas muitinėje (nuo 2022-11-19 iki 2022-11-26). Ieškovas dėl to patyrė prastovas bei papildomas išlaidas. Krovinys iš muitinės buvo paleistas 2022-11-26. Apie susidariusią situaciją ieškovas nurodytais kontaktiniais duomenimis iš karto informavo atsakovą bei pranešė, kad krovinys sulaikytas, nes pakrauta 2 tonomis daugiau, nei nurodyta krovinio vežimo dokumentuose, tačiau atsakovas krovinio perkrovimo faktą pavadino nesąmone ir iš esmės nieko nedarė, kad problema būtų išspręsta (sumokėtos baudos ir pan.). Pristatęs krovinį nurodytu adresu, ieškovas 2022-11-28 išrašė sąskaitą BHT Nr. 03991 bendrai 5 600 Eur sumai, iš kurios 4 700 Eur sudaro krovinio pervežimo kaina ir 900 Eur ieškovo patirti nuostoliai ir papildomos išlaidos dėl prastovos.
4. Ieškovė sąskaitoje faktūroje BHT Nr. 03991 nurodė 900 Eur papildomai patirtų išlaidų sumą. Teigia, kad šias išlaidas sudaro išlaidos vairuotojo dienpinigiams. Pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo, ieškovė vairuotojui moka 60 Eur dydžio dienpinigius už kiekvieną komandiruotės dieną Rusijoje. Dėl krovinio masės neatitikimo krovinys muitinėje buvo sulaikytas 6 dienas, todėl ieškovė papildomai vairuotojui išmokėjo 360 Eur dienpinigių. Vairuotojo darbo užmokestis per dieną sudaro 64,55 Eur iki mokesčių. Darbo užmokestį vairuotojui ieškovė moka tam, kad jis dirbtų, vežtų krovinius ir darbdaviui neštų pajamas. Tačiau dėl atsakovės kaltės 6 paras vairuotojas sėdėjo muitinės poste be darbo, negalėjo paimti naujo krovinio ir taip uždirbti pajamas, o už tas 6 dienas ieškovė jam vis tiek turėjo mokėti darbo užmokestį. Todėl vairuotojui už 6 dienas sumokėtą darbo užmokestį ieškovė taip pat laiko savo nuostoliais, kurie sudaro 387,30 Eur (64,55x6=387,30). Ieškovė taip pat patyrė papildomas kuro išlaidas. Tam, kad automobilio šaldytuve būtų palaikoma melionams tinkama temperatūra, šaldytuvo kompresorius turi dirbti nuolat, o tam reikalingas kuras. Be to, jau buvo šaltas metų laikas, todėl vairuotojas turėjo papildomai šildytis kabinoje ir naudoti dyzelinį kurą šildymuisi. UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ 2023-03-21 LocTracker pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022-11-19 00:00 (atvažiavimo muitinės patikrai data) iki 2022-11-26 23:59 ieškovei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) praleido pasienio muitinės poste. Tą pačią informaciją patvirtina ir duomenys iš automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) navigatoriaus. Be to, UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ 2023-03-21 LocTracker pažymoje nurodyta, kad per tą laiką automobilis sunaudojo 385 ltr dyzelinio kuro. Ieškovo skaičiavimais sunaudotas kuras yra 421,95 ltr. Nurodytus skaičiavimus patvirtina UAB „Refas ir Ko“ 2023-03-29 pažyma apie tai, kad Thermo King šaldymo agregato vidutinės kuro sąnaudos vienai moto valandai sudaro apie du litrus dyzelinio kuro. Taigi vien šaldymo agregatas per 6 paras sunaudojo 288 ltr dyzelinio kuro (2 x 24 x 6=288 ltr). Įvertinus tai, kad automobilis muitinės poste buvo sulaikytas keletą valandų ilgiau nei 6 paras, įvertinus kuro sąnaudas automobilio šildymui bei važinėjimui tarp muitinės sandėlių, ieškovo skaičiavimai apie sunaudotus 421,95 ltr kuro yra visiškai pagrįsti. Skaičiuojant atsakovei pačiu palankiausiu būdu 385 ltr kuro sąnaudas gautume, kad ieškovė dėl nurodyto sulaikymo papildomai patyrė 607,38 Eur be PVM (734,93 Eur su PVM) sąnaudas dyzeliniam kurui (385 ltr x 1,5776 Eur be PVM = 607,38 Eur). Nurodytu laikotarpiu dyzelinis kuras kainavo 1,5776 Eur be PVM, ką patvirtina pridedama PVM sąskaita faktūra ROA Nr.119389. Tokiu būdu ieškovės minimaliausi nuostoliai sudaro 1 354,68 Eur (360+387,30+607,38= 1 354,68). Ieškovė pareikalavo kompensuoti tik 900 Eur.
5. Nurodo, kad sąskaita faktūra už pervežimo paslaugas ir CMR važtaraštis atsakovei buvo išsiųsti 2022-12-06. Atsakovė nesutiko apmokėti ieškovės papildomų nuostolių, be to ieškovė nebuvo išskyrusi papildomai patirtų išlaidų atskira eilute, todėl atsakovė sąskaitą grąžino. Ieškovė, siekdama greičiau išspręsti ginčą, siekdama kooperuotis su atsakove, nusprendė padaryti nuolaidą ir sumažino patirtų nuostolių sumą, išskyrė atskira eilute sąskaitoje ir 2023-01-10 išsiuntė atsakovei. Tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo ir ją be aiškios priežasties grąžino. Sutinkamai su Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. E01368 (S00778) nuostatomis apmokėjimas turi būti atliktas per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos ir CMR važtaraščio pateikimo. Kadangi sąskaita buvo koreguojama, ieškovė laikosi teisinės pozicijos, kad atsakovei visi apmokėjimui atlikti reikalingi dokumentai buvo pateikti 2023-01-10, paskutinė apmokėjimo diena yra 2023-02-09 įskaičiuotinai, todėl nuo 2023-02-10 atsakovei skaičiuotinos palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad skola susidarė 2023 metų pirmąjį pusmetį, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 3 proc. (https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html), todėl nagrinėjamu atveju palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina palūkanų norma sudaro 11 proc. (8+3=11). Nuo 2023-02-10 iki kreipimosi teismą dienos praėjo 48 dienos (iki 2028-03-29 įskaičiuotinai), todėl iš atsakovės už šį laikotarpį priteistinos 76,80 Eur dydžio palūkanos.
6. Atsiliepime atsakovė UAB „Keisarija“ nurodo, kad jokių tyčinių atsakovo veiksmų dėl netikslaus svorio CMR važtaraštyje nurodymo nebuvo ir būti negalėjo, kadangi dėl to objektyviai nėra jokio atsakovo intereso, o toks neatitikimas atsirado dėl pervežamo krovinio (melionų) ypatumų, kadangi melionai patys savaime yra skirtingo dydžio ir nors krovinio palečių ir vietų skaičius atitinka važtaraštyje nurodytus (tą patvirtino muitinės patikra), tikėtina, jog skaičiuojant krovinio vidutinį svorį nebuvo įvertintas atskirų melionų svorio skirtumas.
7. Atsakovė teigia, kad kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog vairuotojui realiai faktiškai buvo išmokėtas ieškovo paskaičiuotas darbo užmokestis, o yra tik pateikiamas tokių išlaidų paskaičiavimas, atliktas paties ieškovo. Be to, nors pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus darbuotojui už 6 aktualias ginčui dienas buvo tariamai išmokėta 747,30 Eur (360,00 Eur dienpinigių bei 387,30 darbo užmokesčio), pačiame ieškinyje nurodoma, jog cit. „Ieškovė sąskaitoje faktūroje BHT Nr. 03991 nurodė 900 Eur papildomai patirtų išlaidų sumą. Šias išlaidas sudaro išlaidos vairuotojo dienpinigiams.“, t. y. ieškovo paskaičiavimas neatitinka jo faktinio reikalavimo. Pažymi, kad ieškinio reikalavimas argumentuojamas tuo, kad cit. „...darbo užmokestį vairuotojui ieškovė moka ne už tai, kad jis be darbo sėdėtų muitinės poste ir tuščiai degintų kurą šildydamas automobilį, o tam, kad dirbtų, vežtų krovinius ir darbdaviui neštų pajamas“, tuo tarpu kitame ieškovo pateiktame jo paties paskaičiavime nurodoma, kad darbuotojo vairuotas vilkikas 2022-11-20/2022-11-26 dienomis važiavo iš viso 28,2 val. Tuo tarpu kartu su ieškiniu nėra pateikti vairuotojo darbo laiko apskaitos kortelės duomenys, iš kurių būtų matoma, kiek vairuotojas faktiškai vairavo konkrečią dieną, kiek buvo sustojęs privalomo poilsio laiko ir pan. Pagal kartu su ieškiniu pateiktus muitinės patikros dokumentus akivaizdu, jog paskutiniai krovinio patikrinimo veiksmai buvo atlikti 2022-11-22, t. y. nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ieškovo darbuotojas ne paliko muitinės posto sekančią dieną, o pralaukė iki 2022-11-26. Mano, kad nepriklausomai nuo to, ar krovinys būtų sulaikytas aktualiame muitinės poste, ar ne, ieškovas vis tiek privalėtų mokėti darbo užmokestį savo darbuotojui, t. y. vilkiko vairuotojui, bei atitinkamus dienpinigius, jei pastarasis būtų užsienio valstybėje. Dar daugiau, dienpinigių dydis Jungtinėje Karalystėje (67,00 Eur diena), Austrijoje (63,00 Eur para), ar Vokietijoje (62,00 Eur para) būtų dar didesnis ir ieškovas juos privalėtų mokėti vairuotojui, jei pastarasis 2022-11-22/2022-11-26 dienomis vykdytų pervežimus minėtose valstybėse, o ne būtų Rusijos muitinėje.
8. Atsakovė nesutinka su reikalavimu atlyginti kuro sąnaudas. Nurodo, kad ieškovui pateikto užsakymo ypatumas yra tai, kad buvo pervežamas greitai gendantis maisto krovinys (melionai), kuriam yra būtinas temperatūros palaikymo režimas ir atitinkamai visos papildomos kuro sąnaudos (pvz. šaldytuvo) buvo įtrauktos į pervežimo kainą. Nurodo, kad pačiame ieškinyje pripažįstama, kad aktualiu metu buvo šaltasis metų periodas, t. y. akivaizdu, jog šaldytuvas neturėjo dirbti tokiu pačiu intensyvumu, kaip karštuoju metų laikotarpiu. Tuo pačiu savo paties „ranka“ atliktuose skaičiavimuose, ieškovas šaldytuvo sąnaudas skaičiuoja kaip be pertraukos dirbant intensyviu režimu visas 24 valandas per parą, nors UAB „Refas ir ko“ pažymoje yra nurodyta, kad 2 litrai dyzelinio kuro yra sunaudojami per vieną moto valandą, t. y. intensyviai dirbant šaldymo mechanizmui, o ne palaikant temperatūrą automatiniu režimu. Pabrėžia, kad visas šaldytuvo veikimo laikas yra fiksuojamas specialioje termografo išklotinėje, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, ieškovas pastarosios kartu su ieškiniu nepateikė. Kaip ir vairuotojui mokėtinas darbo užmokestis, taip ir vilkiko/šaldytuvo kuro sąnaudos yra laikytinos įprastomis pervežimo paslaugas teikiančios įmonės veiklos sąnaudomis, kurios yra įtraukiamos į pervežimo kainą.
9. Teigia, kad krovinį patikrinus 2022-11-22, ieškovas išvažiavo iš muitinės 2022-11-26, t. y. praėjus dar 4-ioms dienoms, kas neabejotinai sąlygojo pačiame ieškinyje nurodytų ieškovo sąnaudų padidėjimą. Neginčija, kad muitinės teritorijos ieškovas negalėjo palikti be institucijų leidimo, tačiau ieškinyje niekaip neargumentuojama ši aplinkybė, todėl yra pagrįsta teigti, kad pats ieškovas galimai nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl ko užtruko muitinės procedūros ir tęsti krovinio gabenimą ieškovas pradėjo vėliau, nei galėjo tą atlikti.
10. Dubliku ieškovė atkreipia dėmesį, kad jos skaičiavimais patirti nuostoliai sudaro 1 354,68 Eur. Vairuotojo darbo užmokestis tame skaičiuje sudaro 387,30 Eur. Net ir atmetus vairuotojo darbo užmokestį nuostolių suma sudaro 967,38 Eur (1 354,68 - 387,30 = 967,38 Eur). Ieškovė prašo padengti mažiau - 900 Eur. Nurodo, kad vairuotojas su kroviniu muitinėje laukė tol, kol jo neišleido. Esminės to priežastys - netvarkingi krovinio dokumentai. Buvo vežamas maisto krovinys, todėl be krovinio važtaraščio, sąskaitų-faktūrų prie krovinio dedamas ir fitosanitarinis sertifikatas, kuris buvo išrašytas 20280 kg melionų kroviniui (sertifikatas pridedamas). Paaiškėjus, kad krovinio masė yra 2081 kg didesnė, atsirado problema dėl fitosanitarinio sertifikato duomenų. CMR duomenis po patikros patikslino muitinė, tačiau fitosanitarinis sertifikatas jau veterinarinės tarnybos reikalas. Todėl Rusijos muitinės pareigūnai konsultavosi su Rusijos veterinarijos tarnyba ką daryti su kroviniu - praleisti, ar gal net gi konfiskuoti, tai pirma priežastis. Antra priežastis, detali muitinės patikra kainuoja pinigus. Atlikusi patikrą, 2022-11-22 muitinės išrašė krovinio gavėjui sąskaitą Nr. 2211 49 060,08 rublių sumai (pridedama) ir laukė, kol ji bus apmokėta. Tik po to paleido krovinį. Kada ir kas sąskaitą apmokėjo ieškovė nežino, nes tai jau ne jos reikalas. Apskritai sąskaita Nr. 2211 nepriklauso ieškovei ir į rankas pakliuvo atsitiktinai.
11. Ieškovė nori atkreipti dėmesį į tai, kad kuro sąnaudas, patirtas laikotarpiu nuo 2022-11-19 iki 2022-11-26, paėmė iš LocTraker 2023-03-21 rašto Nr. 23/03/21-1, kuriame nurodyta, kad nuo sienos kirtimo iki 2022-11-26 buvo sunaudoti 385 Ltr kuro. O tai reiškia, kad kuro sąnaudos apskaičiuotos ne teoriškai, pagal ieškovės paimtus kuro sunaudojimo vidurkius, o faktiškai. LocTraker yra GPS automobilio sekimo sistema, prijungta prie automobilio borto kompiuterio ir visus automobilio duomenis bei parametrus nuskaitanti realiuoju laiku (duomenys apie sistemą viešai prienami https://loctracker.com/lt/). Taigi LocTracker sistema realiuoju laiku fiksuoja automobilio buvimo vietą, borto kompiuterio rodmenis (greitį, ridą, variklio apsukas, degalų likutį ir sąnaudas, vietovės aukštį, ašių apkrovas, tachografo duomenis ir kt.). Ieškovė iš esmės pateikė patį tiksliausią įmanomą matavimą ir kuro sąnaudų apskaičiavimą. Ginčydama sunaudoto kuro kiekį atsakovė iš esmės bando ginčytis su specialiai tam tikslui sukurtos matavimo priemonės duomenimis. Todėl atsakovė turi pareigą pateikti įrodymus, kurie paneigtų LocTracker duomenis. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad visos kuro sąnaudos ir vairuotojo dienpinigiai buvo įtrauktos į pervežimo kainą. Į pervežimo kainą įtrauktos tik tos kuro sąnaudos ir dienpinigiai, kurios reikalingos kroviniui normaliu važiavimo grafiku, tempu, su teisingai užpildytais dokumentais, praeinant normalią muitinės patikrą (be sulaikymų), nuvežti iš taško „A“ į tašką „B“. Kuro, sunaudoto prastovos, įvykusios dėl atsakovės kaltės, sąnaudos nėra įtrauktos į krovinio vežimo kainą, nes prastova nėra normalus krovinio pervežimas, o priverstinis krovinio sulaikymas, kurio ieškovė nėra pajėgi prognozuoti. Krovinys buvo sulaikytas ir ieškovė patyrė prastovą dėl atsakovės kaltės - klaidingai užpildytų krovinio vežimo dokumentų. Pervežimo sutartimi šalys sutarė kainą už krovinio pervežimą, bet ne už prastovas.
12. Pažymi, kad CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtąją siuntėjo civilinę atsakomybę: „Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų: a) duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose“. Už krovinio siuntimo dokumentų teisingą užpildymą yra atsakinga atsakovė. Faktą, kad dokumentai buvo užpildyti klaidingai ir kad būtent dėl to automobilis buvo sulaikytas Rusijos muitinėje, ieškovė įrodė. Prastovos metu patirtas išlaidas ieškovė taip pat įrodė. Įrodyti atsakovės kaltės ieškovė neprivalo.
13. Triplike atsakovas nurodo, kad atkreipia teismo dėmesį, kad kartu su ieškiniu pateiktoje pažymoje ieškovas yra nurodęs, jog ginčui aktualaus vairuotojo darbo užmokestis yra 1 291,00 Eur neatskaičius mokesčių ir tuo pačiu kartu su dubliku yra pateiktas 742,32 Eur dydžio Y. S. atlyginimo atskaičius mokesčius už 2022 lapkričio mėnesį mokėjimo nurodymas. Pabrėžtina, kad esant tokiam atlyginimui „į rankas“, Y. S. atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro 1 049,65 Eur, o ne 1 291,00 Eur, kaip nurodyta ieškovo pažymoje. Mano, kad logiška tvirtinti, jog vairuotojui darbo užmokestį ieškovas mokėtų nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas 2022-11-20/2022-11-26 būtų ne muitinės poste, o dirbtų veždamas krovinį kitam užsakovui. Atsakovas neginčijame fakto, jog LocTraker fiksuoja ieškovo nurodomus duomenis, tačiau atkreipia teismo dėmesį, kad šiuo atveju vėlgi nurodomos bendros kuro sąnaudos (važiuojant, vairuotojui pasišildant, manevruojant ir pan.), t.y. jos apima visas tokios pobūdžio sąnaudas, o ne tariamai patirtas papildomai dėl atsakovo veiksmų.
14. Pažymi, kad ieškovas privalėjo vykti į muitinę dokumentų patikrinimui, netgi jei krovinio svoris būtų teisingas – kažkiek laiko praleisti muitinės poste, o išvykus iš muitinės – transportuoti krovinį gavėjui, o pristačius – vykti atgal, arba priimti kito kliento užsakymą ir pan. Visos tokios išlaidos yra laikytinos įprastomis veiklos sąnaudomis, o ne ieškovo patirtais nuostoliais dėl atsakovo veiksmų. Dėl šios priežasties manome, jog akivaizdu, kad pastarosios negali būti priteistinos iš atsakovo. Nurodo, kad ieškovo pateikti duomenys nėra niekaip patvirtinti kompetentingų asmenų (pvz. kaip LocTracker duomenys), kas leidžia pagrįstai abejoti jų tikrumu. Atkreiptinas dėmesys, kad „Thermo King“ oficialus atstovas Lietuvoje yra UAB „EVA King“ (https://rekvizitai.vz.lt/imone/eva_king/), ir ieškovo pateikti duomenys turi būti išduoti bei patvirtinti jos, arba kito tinkamo atstovo, o ne ištraukti paties ieškovo, leidžiant duomenis lengvai koreguoti.
15. Nurodo, kad pateiktos „Thermo King“ termografo išklotinės yra daugiau negu abejotinos, nes pastarosiose nurodyta ideali ir minimaliai kintanti šaldytuvo temperatūra visą 2022-11-19/2022-11-26 laikotarpį, nors akivaizdu, jog krovinys buvo iškraunamas/vėl pakraunamas, t. y. varstomos šaldytuvo durys ir pan. Dėl šių priežasčių, palaikoma temperatūra neabejotinai turėjo kisti.
16. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė tenkinti ieškinį likusioje dalyje dėl nuostolių atlyginimo.
17. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai nesutiko su ieškiniu dalyje dėl nuostolių atlyginimo, prašė ieškinį šioje dalyje atmesti.
Ieškinys tenkintinas.
18. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. lapkričio 18 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E01368 (S00778), kuria atsakovė užsakė ieškovei pervežti krovinį iš Lietuvos į Rusiją. Sutartyje sulygta, kad pakrovimo data – 2022 m. lapkričio 18 d., pristatymo – 2022 m. lapkričio 22 d. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio esančių įrašų matyti, kad krovinys buvo iškrautas 2022 m. lapkričio 27 d.
19. Nustatyta, kad CMR važtaraštyje uždeklaruotas krovinio svoris (bruto) – 21 840 kg, šalių sudarytoje sutartyje nurodytas – 22 tonų krovinio svoris. Iš byloje pateiktų Muitinės patikrinimo aktų Nr. 10206040/ 211122/ 100530 ir Nr. 10206040/ 201122/ 100529 matyti, kad krovinio CMR važtaraštis buvo užpildytas neteisingai, t. y. jame nurodytas krovinio svoris bruto 21 840 kg, neto – 21 600 kg, neatitiko realų 23 929,5 kg bruto ir 23 681,5 kg neto svorį, t. y. svėrė 2081,5 kg daugiau.
20. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atsakomybės už ieškovo transporto priemonės prastovą, kuri įvyko dėl to, kad muitinės patikros metu buvo nustatyta, jog realiai pervežamo krovinio svoris neatitinka deklaruotų duomenų, ir dėl to ieškovo patirtus nuostolius.
21. Pristačiusi krovinį ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija BHT Nr. 03991, 5 600 Eur sumai (4 700 Eur už transporto paslaugas ir 900 Eur papildomos išlaidos ir nuostoliai). Ieškovės teigimu, 900 Eur sumą sudaro nuostoliai, t. y. vairuotojui už 6 muitinėje sulaikytas dienas sumokėti 360 Eur dienpinigiai (6 x 60 Eur), 387,30 Eur darbo užmokestis (6 x 64,55 Eur), taip pat 152,70 Eur (900 - 360 - 387,30) išlaidos kurui (nors ieškovės skaičiavimu patirta 607,38 Eur, tačiau prašo priteisti mažesnę sumą), sunaudotam palaikyti kroviniui tinkamą temperatūrą šaldytuve, bei vairuotojui šildytis kabinoje.
22. Atsakovė savo atsikirtimus įrodinėja aplinkybėmis, kad toks neatitikimas atsirado dėl pervežamo krovinio (melionų) ypatumų, kadangi melionai patys savaime yra skirtingo dydžio ir nors krovinio palečių ir vietų skaičius atitinka važtaraštyje nurodytus (tą patvirtino muitinės patikra), tikėtina, jog skaičiuojant krovinio vidutinį svorį nebuvo įvertintas atskirų melionų svorio skirtumas. Be to, nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog vairuotojui realiai faktiškai buvo išmokėtas ieškovės paskaičiuotas darbo užmokestis, kiek vairuotojas faktiškai vairavo konkrečią dieną, kiek buvo sustojęs privalomo poilsio laiko ir pan. Teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar krovinys būtų sulaikytas aktualiame muitinės poste, ar ne, ieškovė vis tiek privalėtų mokėti darbo užmokestį savo darbuotojui. Pastebi, kad ieškovė šaldytuvo sąnaudas skaičiuoja kaip be pertraukos dirbant intensyviu režimu visas 24 valandas per parą, nors UAB „Refas ir ko“ pažymoje yra nurodyta, kad 2 litrai dyzelinio kuro yra sunaudojami per vieną moto valandą, t. y. intensyviai dirbant šaldymo mechanizmui, o ne palaikant temperatūrą automatiniu režimu. Mano, kad tiek darbo užmokestis vairuotojui, tiek ir vilkiko/šaldytuvo kuro sąnaudos yra laikytinos įprastomis pervežimo paslaugas teikiančios įmonės veiklos sąnaudomis, kurios yra įtraukiamos į pervežimo kainą, todėl nesutinka jų atlyginti.
23. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CK 6.817 straipsnio 1 dalį už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, CK, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
24. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
25. Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju ją privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
26. Kaip minėta, ieškovė vykdė atsakovės užsakymą iš Lietuvos į Rusiją pristatyti krovinį (melionus), kurio svoris 12 tonų. Atsakovė sutartimi įsipareigojo pateikti ieškovei visus krovinio gabenimui reikalingus dokumentus (sutarties skirsnio užsakovo teisės ir pareigos 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, kad pakrovimo metu nurodytas vienetų skaičius atitiko deklaruojamą CMR važtaraštyje, t. y. ieškovė atliko priimto vežti krovinio išorinę patikrą tiek, kiek yra reikalaujama iš vežėjo (CMR konvencijos 8 straipsnis). Remiantis CMR nuostatomis, vežėjas neprivalo tikrinti priimamo krovinio svorio ar jo kiekio, išskyrus atvejus, kai to reikalauja pats siuntėjas. Duomenų, kad ieškovės buvo reikalaujama patikrinti krovinio svorį, nėra. Muitinėje automobilis buvo sulaikytas ir nustatyta, kad vietoje važtaraštyje deklaruotų 21 840 kg bruto ir 21 600 kg neto krovinys realiai svėrė 2 081,5 kg daugiau. Taigi dėl atsakovės pateiktų netinkamų dokumentų, kuriuose nurodyti klaidingi krovinio svorio duomenys, ieškovės automobilis nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. buvo sulaikytas muitinės poste, dėl ko patirtos papildomos išlaidos.
27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostoliais (turėtomis išlaidomis) dėl prastovos laikytinos išlaidos vairuotojo dienpinigiams, atlyginimui bei papildomoms kuro sąnaudoms, nes šių išlaidų suma tiesiogiai yra susijusi su vežimo trukme. Šalys sutartyje sulygo, kad krovinys bus pristatytas 2022 m. lapkričio 22 d., vežimo kaina – 4 700 Eur, tačiau dėl atsakovės pateiktų neteisingai užpildytų dokumentų, ieškovė už 6 prastovos dienas patyrė minėtas papildomas išlaidas. 2023 m. kovo 24 d. pažymoje nurodyta, kad vairuotojo paros mėnesinė alga sudaro 64,55 Eur, neatskaičius mokesčių, sumą, dienpinigiai Rusijos Federacijoje nuo 2022 m. liepos 1 d. sudaro 60 Eur už parą. Iš ieškovės pateiktų 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymų Nr. 8254 ir 8306, matyti, kad ieškovė vairuotojui už 2022 metų lapkritį išmokėjo 400 Eur dienpinigių ir 742,32 Eur atlyginimą. Taigi, papildomai ieškovės patirta vairuotojui skirta suma už 6 prastovų dienas yra 360 Eur dienpinigiai (6 x 60 Eur) ir 387,30 Eur darbo užmokestis (6 x 64,55 Eur).
29. Taip pat, kadangi buvo pervežamas greitai gendantis maisto krovinys (melionai), kuriam yra būtinas temperatūros palaikymo režimas, prastovos metu ieškovė patyrė papildomų kuro sąnaudų. Pateiktoje UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ 2023 m. kovo 21 d. LocTracker pažymoje nurodyta, kad prastovos laikotarpiu automobilis sunaudojo 385 ltr dyzelinio kuro. Remiantis 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ROA Nr. 119389, nurodytu laikotarpiu dyzelinis kuras kainavo 1,5776 Eur be PVM. Taigi dėl nurodyto sulaikymo ieškovė papildomai patyrė 607,38 Eur be PVM sąnaudas dyzeliniam kurui (385 ltr x 1,5776 Eur be PVM), tačiau prašo priteisti 152,70 Eur. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog žalos dydį ieškovė įrodė.
30. Atsižvelgiant į pagal pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai (pateiktas krovinys neatitiko sutartyje nurodyto svorio), žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina suma sudaro ieškiniu prašomą 900 Eur sumą (CK 6.249, 6.266 straipsniai).
31. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl palūkanų ir kompensacijos priteisimo.
32. Vadovaudamasi Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau ir MAPKSVPĮ), ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11 proc. dydžio palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 29 d. įskaičiuotinai). Ieškovės paskaičiavimu už pradelstas mokėti 48 dienas susidarė 76,80 Eur suma.
33. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotąją palūkanų normą. Vadovaujantis MAPKSVPĮ 3 straipsniu, pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
34. Šiuo atveju ieškovės pateiktą sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2023 m. vasario 9 d., todėl yra aktuali 2023 metų pirmąjį pusmetį, t. y. 2023 m. sausio 1 d., galiojanti 2,50 proc. palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 10,50 proc. (8 + 2,50) dydžio palūkanos. Kita vertus, kadangi taikant 10,50 proc. palūkanų normą gaunasi 77,33 Eur suma (5 600 x 10,50 proc. / 365 x 48), t. y. didesnė negu ieškovės ieškiniu reiškiama 76,80 Eur suma, todėl ieškovės reikalavimas iš esmės tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistinos 76,80 Eur palūkanos.
35. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
36. Iš esmės tenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovės priteistinos 10,50 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą sumą (1 016, 80 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
38. Ieškovė nurodė, kad pareikšdama ieškinį patyrė 0,70 Eur išlaidų už mokėjimo pavedimus, 290,40 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, 1 000 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 129 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė už atsiliepimo ir tripliko parengimą, bei atstovavimą teismo posėdyje patyrė 950 Eur išlaidas. Į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
39. Teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteista 949,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 82,21 proc. nuo jos patirtų 0,70 Eur išlaidų už bankinius pavedimus ir 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. 822,68 Eur, taip pat 100 Eur išlaidos už pareiškimo dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo parengimą ir 26,51 Eur dalis (25 proc.) žyminio mokesčio. Išlaidų už vertimo paslaugas teismas nepriteisė, kadangi ieškovė nepateikė sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio mokėjimo dokumento.
40. 2023 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė papildomus įrodymus, kad patyrė 290,40 Eur dokumentų vertimo išlaidų.
41. Taigi, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 468,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro likusi nepriteista 178,02 Eur suma už mokėjimo pavedimus ir atstovavimo išlaidos, taip pat 290,40 Eur dokumentų vertimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).
42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270–279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo ieškinį iš esmės tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Halgrave Truck“, j. a. k. 111592173, iš atsakovės UAB „Keisarija“, j. a. k. 302415884, 900 Eur skolos, 76,80 Eur palūkanas, 40,00 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 10,50 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 016, 80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 468,42 Eur bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė