Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-898/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09706-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Gabijai Alsytei,
dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. F. gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį laiduotojos E. F. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68, 72 straipsniais, R. F. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 7 d.; turto konfiskavimas, konfiskuojant dalį automobilio „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. F. automobiliui „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu dėl to, kad jis 2020 m. kovo 6 d., apie 23.55 val., Vilniuje, M. Šleževičiaus gatve, vairavo automobilį „Lexus LS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šie R. F. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Paulauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nutarta iš R. F. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ir konfiskuoti R. F. priklausantį automobilį „Lexus LS 600“.
2.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nutarta nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, o konfiskuoti jo dalį atitinkančią vertę. Vyriausiojo prokuroro skunde pažymima, jog nors valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė konfiskuoti turto vertę atitinkančią dalį, su tokia prokuroro pozicija nesutinkama, kadangi tokiu būdu pažeidžiama visuomenės ir R. F. interesų pusiausvyra, neužtikrintas prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslas.
2.2. Skunde pažymima, jog byloje nustatyta, kad R. F. neblaivus vairavo automobilį, taigi, tyčia padarė nusikalstamą veiką, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, turėjo būti konfiskuotas, tačiau teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.3. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų. Minėtose baudžiamosiose bylose nebuvo taikytas turto konfiskavimo institutas, nurodant, kad įvertinus byloje esančias aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios padarytą veiką ir asmens asmenybę, taip pat, kad automobilis yra šeimos turtas, jo konfiskavimas neatitiktų viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad asmenys minėtose baudžiamosiose bylose nebuvo bausti administracine tvarka.
2.4. Teismas nusprendė, kad aptariamu atveju reikia taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau konfiskuojant iš R. F. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią dalį jo vairuojamo automobilio vertės, t. y. 4 000 Eur, išvadą grindė deklaratyviais teiginiais, nurodydamas, kad buvo atsižvelgta į charakterizuojančius R. F. duomenis bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Prokuroro vertinimu, R. F. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis konfiskuoti tik dalį jo vairuojamo automobilio vertės, be to, šios aplinkybės buvo įvertinos kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.5. Skunde pažymima, jog atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas rėmėsi R. F. charakteristika, plačiau dėl jos nepasisakydamas, kuri, prokuroro vertinimu, necharakterizuoja jo išimtinai teigiamai. Apklaustas R. F. brolis parodė, kad po to, kai broliui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, liudytojas vairuodavo R. F. priklausantį automobilį, pastatydavo jį kur papuola, o baudos buvo skiriamos broliui, kaip automobilio savininkui, kurias sumokėdavo R. F..
2.6. Skunde aptartas R. F. elgesys nesuprantamas ir neatsakingas, tačiau teismas šias aplinkybes įvertino kaip R. F. charakterizuojančias teigiamai. Be to, teigiama, jog R. F. sumokėdamas už kitą asmenį baudą, deklaravo objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis valstybės institucijai, padėdamas kitam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės.
2.7. Skunde nurodoma, jog teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai dėl minėtų pažeidimų, vertintini kaip neatsakingo asmens, kuris žinodamas, kad jo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, pasinaudojant tuo pačiu automobiliu, dėl kurio vėliau ir buvo gautos baudos, nesiėmė jokių priemonių pranešti apie kito asmens padarytus teisės pažeidimus. Prokuroro vertinimu, toks elgesys įrodo, kad asmuo nesupranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nevertina savo veiksmų neigiamai. Taip pat pažymima, jog R. F. ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš ko galima daryti išvadą, jog minėtas asmuo linkęs sąmoningai ignoruoti teisės aktų reikalavimus.
2.8. Skunde pabrėžiama, jog R. F. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, dėl ko asmuo nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, o teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra pakankama, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus bei atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. F. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Nagrinėjamoje byloje R. F. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, kaltininkui paskiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir turto vertės dalies konfiskavimą. Prokuroro apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuspręsta konfiskuoti tik dalį automobilio vertės, o ne nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertinos aplinkybės, reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimams išspręsti, dėl to teismas, nuspręsdamas konfiskuoti kaltininkui priklausančios transporto priemonės dalies vertę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, ir priimtinas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad be transporto priemonės panaudojimo BK 2811 straipsnyje nurodytais būdais šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 2811 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Įprastai pagal BK 72 straipsnio 3 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau nagrinėjamu atveju, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Nepaisant to, ir tokiais atvejais sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Be kita ko, priimdamas tokį sprendimą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar šis turtas įgytas teisėtai, ar jo palikimas asmens dispozicijoje kelia pavojų visuomenei, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.).
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir parinkdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nurodė, kad R. F. padidinto pavojaus šaltiniu naudojosi neįvertinęs jo keliamo pavojaus sau ir aplinkiniams, dėl to nusprendė, kad net ir atleidus R. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybę, jog kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo sprendimas taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir turto konfiskavimą, nelaikytinas pertekliniu ar neproporcingu, kadangi pastarųjų taikymas šiuo atveju užtikrina interesų pusiausvyrą ir paneigia galimą nebaudžiamumo jausmą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, byloje nesant ginčo dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso nuosavybės teise kaltininkui R. F. (t. 1 , b. l. 16-19), atsižvelgdamas į konfiskuotino turto vertę bei į R. F. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, proporcingumo principą, nedetalizuodamas jų turinio, iš esmės nenustatęs objektyvių priežasčių, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio, nusprendė konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto dalį, t. y. dalį automobilio vertės, kurią sudaro 4 000 Eur.
8. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
9. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims, priešingai, šis nuosavybės teise priklauso kaltininkui R. F., o, vertindamas BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartotinai atsižvelgė į aplinkybes, susijusias su kaltininko asmenybe, veikos padarymu, kurios leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau nelaikytinos objektyviomis, savaime leidžiančiomis nukrypti nuo imperatyvios BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Kartu nesant objektyvių priežasčių, ribojančių galimybę konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, t. y. automobilį paliekant kaltininko dispozicijoje, nebuvo atsižvelgta į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, tokiu būdu nusprendus taikyti nedidelės dalies turto vertės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemone iš esmės pritaikyta kaip turtinio pobūdžio sankcija. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
10. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltininkui R. F., kuris, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminas (dveji metai) nesiekia įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino vidurkio. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumą, nėra pagrindo spręsti, kad papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas būtų neproporcinga, ar jų taikymas kartu būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.
11. Analizuojant R. F. asmenybę nustatyta, jog šis ne kartą buvo baustas administracine tvarka ir už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 139), kurie taip pat buvo padaryti jam skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo laikotarpiu. Nors šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo R. F. brolio D. F. parodymais, jog būtent pastarasis 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. liepos 29 d. transporto priemonę paliko neleistinoje vietoje, byloje nėra duomenų, jog dėl šių aplinkybių buvo kreiptasi dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje, dėl ko rašytiniais įrodymais nustatytas juridinis faktas, jog R. F. padarė administracinius nusižengimus, nėra paneigtas. Be to, šiuo aspektu svarbu ir tai, jog palikus nusikalstamos veikos padarymo priemonę kaltininko dispozicijoje, su šia ir toliau buvo daromi teisės pažeidimai. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad transporto priemonės palikimas kaltininkui valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Be to, atsižvelgiant į konfiskuotino turto vertę, kurią, kaltininko teigimu, sudaro 10 000 Eur, į tai, jog kaltininkas yra jaunas, darbingo amžiaus, darytina išvada, jog transporto priemonės konfiskavimas nepažeis proporcingumo principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą, šiuo atveju būtų išlaikyta pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, R. F. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindais.
12. Panaikinus nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, ir priėmus naują sprendimą: konfiskuoti R. F. priklausantį automobilį „Lexus LS 600“, keistina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. F. automobiliui „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. F. automobiliui paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant dalį automobilio „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur, ir, pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 2, 3 dalis, konfiskuoti iš R. F. automobilį „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. F. automobiliui „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. F., automobiliui „Lexus LS 600h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. kovo 12 d. nutarimu, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teisėjai Arūnas Budrys
Eglė Gruodienė
Jurgita Kolyčienė