Administracinė byla Nr. eAS-456-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06652-2023-9 

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja L. Z. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 23S69603, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėja nurodė, kad skunde nurodomi teisiniai argumentai ir faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą. Jeigu pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu nebus leista teisėtai pasilikti Lietuvos Respublikoje, išvažiuoti iš jos ir įvažiuoti į ją, pareiškėja negalės deramai rūpintis savo nepilnamete dukra, bus panaikinti jos tėvams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, išduoti pareiškėjai išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pagrindu. Be to, pareiškėja, neturėdamas leidimo gyventi, negalės nuvykti į Olandiją ir sudaryti nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio, todėl praras teisę į sumokėtą depozitą. Galiausiai, pareiškėjos išvykimas darys neigiamą įtaką jos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises šiame procese. Nesustabdyto sprendimo neigiamos pasekmės lemtų ne tik grubiai pažeistas pareiškėjos ir artimų žmonių (t. y. dukrų ir senyvo amžiaus tėvų) teises, bet ir sukurtų tokias pasekmes, kurių jau negalėtų ištaisyti byloje priimtas palankus teismo sprendimas.

Pareiškėja dėstė aplinkybes, susijusias su jos nepilnamete dukra, kuri mokosi Vilniaus gimnazijoje, pabrėždama atskyrimo nuo dukros pareiškėjos išvykimo atveju pasekmes. Taip pat paaiškino aplinkybes dėl jos tėvų gyvenimo Lietuvoje laikinų leidimų, kurie buvo išduoti pareiškėjos leidimo gyventi Lietuvoje, pagrindu, jų panaikinimo neigiamas pasekmes. Pareiškėja pabrėžė, kad nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo, ji netenka kitų teisių ir galimybių, kurios kyla iš leidimo gyventi. Pareiškėja negalės dalyvauti procese ir asmeniškai ginti savo teises, negalės tiesiogiai būti išklausyta, užduoti klausimus. Laikinai sustabdžius ginčijamą Sprendimą nebus pažeistas viešasis interesas ar šalių interesų pusiausvyra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apskųsto sprendimo vykdymas nesustabdomas.

Teismas, vertindamas argumentus, dėl kurių, pareiškėjos manymu, turėtų būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, nurodė, kad šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumą ir tai, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taip pat svarbu tai, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėja nėra išsiunčiama iš šalies. Be to, Įstatymas nenumato, kad Sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas.

Teismas vertino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas priėjo prie išvados, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negali būti tenkinamas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir, šį prašymą išnagrinėjus, laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo.

Pareiškėjos teigimu, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, didelės, neatitaisomos žalos atsiradimo pavojus yra realus bei pagrįstas prie skundo pridėtais rašytiniais įrodymais, kurie pagrindžia teiginį, kad, nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo, pareiškėjai bei jos šeimos nariams atsiras sunkių padarinių, kurių neištaisys ar nepašalins netgi teigiamo sprendimo priėmimas šioje byloje. Teismas deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais atmetė prašymą, individualiai nevertindamas nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, teismo nutartis yra nemotyvuota.

Pareiškėja iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo motyvus. Laikosi pozicijos, kad nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo, ne tik bus pakenkta šeiminiams santykiams bei ryšiams, atskiriant mažametę dukrą nuo mamos bei išskiriant ilgiau negu 8 metus susituokusius sutuoktinius, bet ir atsiras reali žala pareiškėjos tėvų sveikatai, kurios objektyviais nebebus galima pašalinti teigiamu sprendimu šioje byloje.

Pareiškėja pažymi, kad taikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jai bus suteikta galimybė pačiai dalyvauti administraciniame procese. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad, laikinai sustabdžius Sprendimą, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai. 

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą, kuriame nurodyta, kad ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl pareiškėjos, savaime neatima jos teisės su savo šeima gyventi pilnaverčio gyvenimo – užsienietė yra Rusijos Federacijos pilietė, nepateikė duomenų, kad negalėtų gyventi su dukra, taip pat Rusijos Federacijos piliete, kilmės valstybėje. Be to, nepateikė ir duomenų, kad jos sutuoktinis negali kartu su ja gyventi kitoje valstybėje, o vien tai, kad jis turi nepilnametį vaiką – Lietuvos Respublikos pilietį, savaime nepagrindžia, kad jį su vaiku sietų glaudūs ryšiai.

Migracijos departamentas pastebi, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kodėl ji negalėtų pasirūpinti savo tėvais kilmės valstybėje (visų grįžimo į kilmės valstybę atveju), taip pat akivaizdu, kad jos tėvai ten gyveno iki pat 2022 m., tikėtina gauna senatvės pensijas, jiems priklauso nemokamas gydymas ir būtinoji medicinos pagalba.

Atsakovo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

VSD, įvertinęs pareiškėjos argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymi, kad teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, yra pagrįsta, nes atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie būtų pagrindas šią išvadą pakeisti.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos atsakovo sprendimus, kuriais yra naikinamas pareiškėjų tėvų leidimai gyventi Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, stabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 23S69603 panaikino pareiškėjai L. Z. 2022 m. kovo 31 d. išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760090954 Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apskundus šį sprendimą, jo vykdymas nesustabdomas.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Pabrėžė, kad skundžiamu sprendimu pareiškėja nėra išsiunčiama iš šalies.

Pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą (ginčui aktuali redakcija) apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pareiškėjos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas pareiškėjai bei jos šeimos nariams sukeltų sunkius padarinius, kurių neištaisys ar nepašalins netgi teigiamo sprendimo priėmimas šioje byloje.

Nors pareiškėja skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jai kils dėl skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo nesustabdymo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys

        Milda Vainienė