ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,  veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties. 

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos M. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo. Pareiškėja teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant antstoliui A. N. atlikti bet kokius vykdomuosius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, turto realizavimą, gautų lėšų paskirstymą, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.       Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pareiškėjos M. M. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo sprendimo išaiškinimo neišnagrinėtas, pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti atsisakoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu pareiškėja M. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant antstoliui A. N. atlikti bet kokius vykdomuosius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, turto realizavimą, gautų lėšų paskirstymą, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Teismų praktikoje nėra pasisakyta, jog asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturėtų būti sprendžiamas, kol pareiškimas dėl proceso atnaujinimo nėra išnagrinėtas. Priešingai, pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tai reiškia, kad esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4.2.                      Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, turi teisę kartu pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes CPK 144 straipsnio 2 dalies nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, inter alia reiškia teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas atsisakymą dar neišnagrinėtu klausimu dėl proceso atnaujinimo.

5.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikiamą byloje dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

8.       CPK 144 straipsnis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

9.       Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 2, 3 dalys). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime išduoti teismo įsakymą; paduodamas kartu su ieškiniu arba atskirai, kai byla jau iškelta ir nagrinėjama teisme. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir vykdymo procese.

10.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas, ypač CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra glaudžiai susijęs su teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymu. Pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas įstatymo nuostatas, visiškai sutinka su apeliante, kad įstatymas ir teismų praktika numato, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas kartu su prašymu atnaujinti procesą ir, priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti išspręstas per įstatyme nustatytą terminą. Nėra nei reglamentavimo, nei suformuotos teismų praktikos, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti teikiamas tik teismui išnagrinėjus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinus procesą civilinėje byloje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-594-516/2024; 2024 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-238-790/2024). Todėl pagrįstais vertinti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 137 straipsnio 2 dalimi.

Dėl procesinės bylos baigties

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, panaikinus skundžiamą nutartį prašymo priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė