Baudžiamoji byla Nr. 1-625-304/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23632-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 28 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė,
sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,
nuotoliniu konferenciniu būdu ir per ZOOM programą,
dalyvaujant Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Gailiui,
kaltinamajam K. D., jo gynėjai Nainai Lanzbergienei,
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 284 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
K. D. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2020 m. birželio 11 d., apie 00.30 val., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, tarp jo ir B. J. kilusio asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė medine stalo koja B. J. į veido sritį, po to, jam nugriuvus ant žemės, tyčia du kartus sudavė medine stalo koja jam į veido sritį, tuo padarydamas kaktos ir nosies muštines žaizdas, t. y. nežymiai sužalojo B. J.
K. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad šių metų birželio mėnesį, vakare, būdami neblaivūs, kartu su sugyventine O. M. nuėjo į svečius pas pažįstamą B. J. B. J. kartu su jam iš matymo pažįstama moterimi vardu A. gėrė degtinę. Jis su O. M. prie jų prisijungė. Jiedu su O. degtinės ten neatsinešė, gėrė jų turėtą degtinę, dėl ko B. J. priekaištavo, prasidėjo žodinis konfliktas. Nepamena, kad B. J. būtų siūlęs "pirkti" O. už 5 eurus, tačiau galėjo taip būti, bet pats to nepamena. Jei taip ir sakė, tai tik juoko forma. B. J. labai buvo susinervinęs ir varė jį lauk iš savo namų. Vienu metu B. J. priėjo prie jo sėdinčio ir sugriebęs jį už rūbų, ar už pažastų, tiksliai nepamena, stūmė link išėjimo. Jis išėjo, tačiau buvo dėl tokio B. J. elgesio susinervinęs ir ant jo supykęs, nenorėjo iš jo namų išeiti. Apsisuko ir bandė grįžti į vidų. Norėjo ten grįžti, nes namo kambaryje liko sugyventinė O. M. Kuomet bandė įeiti vėl į vidų, berods lauke, prie namo įėjimo B. J. su kažkokiu pagaliu jam bandė trenkti, šiek tiek kliudė, tačiau jam dėl to fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Po to kai B. J. sudavė smūgius, norėjo vėl eiti į vidų, nes ten buvo likusi O. M., tačiau berods išėjo į lauką A. ir jo į vidų neįleido. Tuomet nuo tų namų pasišalino. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir prašo skirti švelnesnę bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Iš pagarsintų nukentėjusiojo B. J. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2020-06-10 dienos vakare, buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį svečiuose buvo pažįstama A. Vakare, pas jį į svečius atėjo K. D. su savo sugyventine O. Pas jį namuose jie vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Išgertuvių metu K. D. pradėjo jam siūlyti už 5 eurus nusipirkti jo sugyventinę O., dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis liepė K. D. iš jo namų išeiti, tačiau jis nėjo lauk. Jis jį pats berods sugriebęs jam už rūbų, pažastų srityje, stūmė lauk link išėjimo. Abu išėjo į lauką, prie namo durų. K. D. dėl to dar labiau susinervino. Bandė veržtis atgal į namus. Kai su K. D. išėjo į lauką, pastarasis nieko nesakęs trenkė jam vieną smūgį į veido sritį su medine stalo koja. Po suduoto smūgio jis nugriuvo ant žemės. Tada K. D. trenkė jam dar du kartus su ta pačia medine stalo koja į veido sritį. Jis bandė užsidengti veidą, nes K. D., kiek suprato, ketino jam dar suduoti smūgius, sakydamas "aš tave užmušiu". Tuo metu iš kambario išėjo A., kuri sulaikė K. D., kad šis daugiau nebemuštų. Jis tada atsikėlė nuo žemės ir nuėjo į kambarį kviestis pagalbos, nes jam buvo prakirsta kakta, bėgo kraujas. Paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir paprašė, kad iškviestų greitąją med. pagalbą. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. K. D. prieš atvykstant pareigūnams iš jo namų pasišalino. Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyriuje jį apžiūrėjo, bei susiuvo prakirstą kaktą ir nosį. Dėl suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl netinkamo elgesio K. D. pretenzijų turi ir pageidauja, kad jis už tai atsakytų įstatymų numatyta tvarka. Taip pat, kad jam jokios, nei turtinės, nei neturtinės žalos nepadaryta, dėl ko civilinio ieškinio šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereiškia (1 t. b. l. 20-21, 26-27).
Specialisto išvadoje Nr. G 1150/2020 (03) nurodyta, kad nukentėjusiajam B. J. nustatytos kaktos ir nosies muštinės žaizdos atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo būti padarytos sudavus į veidą medine stalo koja du kartus - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 52).
Iš liudytojų A. S. ir O. M. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jos davė analogiškus parodymus. Šių metų birželio mėnesį, buvo šeštadienis, kai apie 21 val. A. S. atvyko į svečius pas savo pažįstamą B. J. Būdami dviese pas B. J. pradėjo gerti degtinę. Pas B. J. namų tarpduryje išvydo du, iš matymo pažįstamus asmenis, tai O. ir K., kurių pavardžių nežino. Jų niekas į vidų nekvietė, jie savavališkai įėjo į B. J. namus, bei nė kieno nekviesti ir neraginami, pradėjo gerti jų degtinę. Pas B. J. abu šie asmenys atvyko jau būdami neblaivūs. Pamatęs B. J., kad jie prisėdo ir pradėjo gerti jų degtinę supyko ir paklausė, ką jie čia daro, kodėl geria degtinę, kuri jiems nepriklauso, kurios jie neatsinešė. Tada K. pasakė B. J., kad šis duotų jam penkis eurus ir neva tada B. J. už tai ,,gaus" O. B. J. labai dėl to pasipiktino ir tada jau griežtai pasakė, kad jie abu, t. y. O. ir K., išeitų lauk iš jo namų. K. savo noru iš B. J. namų išeiti nenorėjo, todėl jis paėmė K. už pažastų, pakėlė jį nuo stalo ir jėga stūmė jį lauk iš savo namų. Ji su O. tuo metu nesikišo ir toliau buvo kambaryje. Netrukus išgirdo bildesį. Nespėjus jai pribėgti iki virtuvės, į kambarį parėjo kruvinu veidu B. J., kuriam kaip vėliau pamatė, buvo prakirsta nosis ir kakta. Kaip ir su kuo, bei kas B. J. prakirto nosį ir kaktą, ji nematė, nes tuo metu, kaip jau minėjo, buvo kambaryje, o visas konfliktas tarp Kazio ir B. J. vyko virtuvėje. B. J. pasakė, kad šis kviestų policiją, o pati nuėjo pažiūrėti kur yra K. K. sutiko prie laukinių durų, besirengiantį eiti vėl į kambarį. Matė, kad K. rankose laiko kažkokį medinį balkį. B. J. išsikvietė policiją. Pamatęs parvažiuojančius policijos pareigūnus, K. su visu mediniu balkiu kažkur pabėgo, o O. vis dar tebebuvo pas B. J. kambaryje. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė B. J. į Telšių ligoninės priėmimo skyrių. Nei O. nei A. jokie smūgiai nebuvo suduoti, jokių pretenzijų niekam neturi (1 t. b. l. 40-41), (1 t. b. l. 46-47).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas namas yra vieno aukšto su mansarda. Iš išorės tinkuotas, bei nudažytas balta spalva. Kiemas grįstas betoninėmis plokštėmis. Į namo vidų patenkama per namo mūrinį priestatą, pro rudos spalvos medines duris. Šalia namo, ant sudėtų plytų uždėta medinė lenta. Prie įėjimo durų, ant suskilusio betono matosi dėmės panašios į kraują, sudaužyto puodelio šukės. ant durų slenksčio taip pat matosi dėmės panašios į kraują (1 t. b. l. 11-19).
K. D. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, tarp jo ir B. J. kilusio asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė medine stalo koja B. J. į veido sritį, po to, jam nugriuvus ant žemės, tyčia du kartus sudavė medine stalo koja jam į veido sritį, tuo padarydamas kaktos ir nosies muštines žaizdas, t. y. nežymiai sužalojo B. J..
Kaltinamojo K. D. veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka LR BK 140 str. 1 d. požymius.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas K. D. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė kuomet jam jau buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 78-89); tai kad nusikalstama veika žala nepadaryta, nukentėjusysis B. J. civilinio ieškinio nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, K. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kaltinamasis K. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) K. D. bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokuroro prašomos rūšies ir trukmės bausmę - laisvės atėmimas.
Paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 spalio 21 dienos nuosprendžiu, kuris turi būti bendrinamas su ankstesniais nuosprendžiais. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su ankstesniais nuosprendžiais.
Civilinis ieškinys
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 77,29 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam B. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t.1, b. l. 55-56). Ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo K. D. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 77,29 Eur.
Nukentėjusysis B. J. civilinio ieškinio nereiškia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis K. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamojo K. D. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už K. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatei N. Lanzbergienei mokėtina suma – 241,53 Eur. Atsižvelgiant į gręsiančią laisvės atėmimo bausmę kuri yra didesnė nei ketveri metai (bausmės paskutiniam nuosprendžiui neįsiteisėjus nebendrintos), todėl akivaizdu, kad kaltinamojo K. D. turtinė padėtis sunki ir neturės galimybės valstybei apmokėti už advokato darbą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijumi iš kaltinamojo K. D. neišieškotinos valstybei 241,53 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
K. D. kardomosios priemonės nebuvo skirtos ir neskirtinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
K. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš K. D. 77,29 Eur septyniasdešimt septynis eurus 29 cnt), Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos a.1, 03505, Vilnius, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank“ AB.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo K. D. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamasis K. D. nuo nuosprendžio gavimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Judita Staševičienė