Administracinė byla Nr. ATP-73-116/2013

                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00965-2012-9

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

45.4.3.; 52; 79.1. 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

    Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria D. Š. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

              Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimu D. Š. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

              D. Š. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 11 d. 19.58 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę „T. L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas 0,60 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis.

              Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi minėtą apylinkės teismo nutarimą pakeitė: pripažino D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo skirta administracinė nuobauda ir paskyrė jam už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

              D. Š. 2012 m. gruodžio 7 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko.

              Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi D. Š. prašymo dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi, paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkino.

              Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują nutarimą: tenkinti jo prašymą, t. y. atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą praėjus daugiau kaip pusei paskirto laiko.

              Skunde apeliantas nurodo, kad su padarytu pažeidimu jis iš karto sutiko, dėl padaryto pažeidimo labai išgyvena, nuoširdžiai gailisi, suprato savo padaryto pažeidimo pavojingumą. Ateityje pažada teisės pažeidimų nebedaryti.

              D. Š. teigimu, teisės vairuoti automobilį atėmimas jam buvo gera pamoka, ir jis visiškai suprato tokio elgesio pasekmes. Dėl jo priešingo teisei elgesio pasekmes jau patyrė tiek jis, tiek jo artimieji. Nurodo, kad paskirtą baudą jis jau sumokėjo, ir tai buvo didelė finansinė našta. Šiuo metu, neturėdamas teisės vairuoti ir negalėdamas visapusiškai atlikti paskirtų darbdavio darbų, jis susiduria su vis daugiau iškylančių problemų siekiant išlaikyti save ir savo šeimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis turi nuolatinį darbą, kuriam tęsti būtina turėti vairuotojo pažymėjimą ir turėti galimybę nuolat naudotis automobiliu. Teigia, kad jo sunkiai sergančiai mamai J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), nustatyta visiška negalia su dideliais specialiaisiais poreikiais, ji sveria 171 kg, todėl jai reikalinga nuolatinė jo priežiūra. Jo tėvas A. A. Š. dėl senyvo amžiaus vienas tai padaryti neįstengia. Apelianto teigimu, jis nuobaudos vykdymo metu naujų teisės pažeidimų nepadarė, laikėsi įstatymų, gerbė bendro gyvenimo taisykles, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo – yra charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, darbštus, nepažeidinėjantis darbo drausmės darbuotojas.

              Anot apelianto, apylinkės teismas netinkami interpretavo ATPK 329 straipsnio taikymą. Pažymi, kad jis naujų teisės pažeidimų nepadarė, nuo tos dienos, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, praėjo daugiau kaip pusė paskirto laiko, t. y. 7 mėnesiai. Teigia, kad jis  yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, taip pat baigė ir motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomą mokymą. Mano, kad praeityje jo padaryti KET pažeidimai negali būti vertinami kaip ypač pavojingi ir negali būti pagrindas išvadai, jog jis turi polinkį pažeidinėti KET reikalavimus.

              Teigia, kad pažeidimą, už kurį yra nubaustas, jis padarė esant būtinajam reikalingumui – 2012 m. gegužės 11 d., apie 18.00 val., jam paskambino tėvas ir pranešė, jog mamai labai blogai, kad skubiai reikalinga jo pagalba, nes atvykstantys greitosios pagalbos darbuotojai vieni mamos nepajėgs pernešti į greitosios pagalbos automobilį. Jis buvo labai susijaudinęs, žinojo, kad prieš keletą valandų buvo išgėręs taurę brendžio, tačiau jau buvo miegojęs ir jautėsi gerai. Todėl, manydamas, kad alkoholio kiekis kraujyje tikrai bus leistinas, rizikavo ir išskubėjo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis surinko dar keturis (duomenys neskelbtini) gyventojus: G. P. A. S., A. D. G. P., taip pat į pagalbą atėjo draugas J. D., jie jam padėjo nunešti mamą į greitosios pagalbos automobilį. Nunešus mamą į greitosios pagalbos automobilį, jie visi iš karto išskubėjo į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę, ten mamą vėl reikėjo iškelti ir pervežti į ligoninės priėmimo skyrių, ir ji skubos tvarka buvo stacionarizuota II kardiologijos skyriuje dėl kairiojo skilvelio nepakankamumo. Kadangi jis į ligoninę dėl pagalbos atsivežė minėtus (duomenys neskelbtini) gyventojus, juos turėjo parvežti atgal į namus, o vykstant ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Teigia, kad pažeisdamas kelių eismo taisykles jis stengėsi išvengti sunkių padarinių, vairuodamas važiavo atsargiai, neskubėdamas, vengdamas bet kokio galimo pavojaus sau ir aplinkiniams.

              D. Š. teigimu, jis, nepaisant teisės vairuoti transporto priemones jam atėmimo, toliau rūpinasi savo motina, tačiau jam tenka prašyti ir kitų žmonių pagalbos. Jo tėvas vienas pasirūpinti sergančia neįgalia jo motina, kuri sveria 171 kg, negali.

              Prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis paskirtą baudą sumokėjo, naujų teisės pažeidimų per visą šį laiką nuo teisės vairuoti atėmimo nepadarė, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek prižiūrint motiną, tiek darbovietėje, tiek ir savoje buityje. Pažymi, kad darbdavio jis yra charakterizuojamas teigiamai, direktorius nurodo, kad teisė vairuoti reikalinga operatyvesniam ir produktyvesniam darbui atlikti, ir jo, kaip asmens, perspektyvai gerinti.

              Teigia, kad teismų praktikoje, sprendžiant ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą, nereikalaujama išskirtinių aplinkybių, nurodytų ATPK 301 straipsnyje, kurių buvimo reikalavo apylinkės teismas.

              Atsiliepimu į D. Š. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad D. Š. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Mano, kad sutrumpinus D. Š. specialiosios teisės atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

              D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

         ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 301 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007). Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios D. Š. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 301 ir 329 straipsnių nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino D. Š. prašymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Š. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (5 b. l.), anksčiau jis yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus (45–47 b. l.), įskaitant ir ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jis buvo nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių, o tai patvirtina, kad apeliantui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jis toliau darė teisės pažeidimus.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo labai išgyvena, nuoširdžiai gailisi, suprato savo padaryto pažeidimo pavojingumą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsižvelgė apylinkės teismas, skirdamas D. Š. nuobaudą (20 b. l.), minėtą aplinkybę įvertino ir apygardos teismas, nagrinėjęs šią bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą (31–33 b. l.).

D. Š. nurodytų aplinkybių, kad jis turi darbą, darbinėms funkcijoms atlikti jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas (40 b. l.), jo mama yra neįgali ir jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (16, 17, 18, 19, 41 b. l.), jo tėvas A. A. Š. dėl senyvo amžiaus vienas tai padaryti neįstengia, kad darbdavio jis yra charakterizuojamas teigiamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kaip išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių  D. Š. atsakomybę. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3948/2011, Nr. N62-4109/2011). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog D. Š. mama, atėmus pastarajam teisę vairuoti transporto priemones, nebuvo tinkamai rūpinamasi. Atkreipiamas dėmesys, kad pats apeliantas savo skunde nurodė, jog ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis, padedamas kitų asmenų, tinkamai rūpinasi savo mama. Apelianto skundo teiginys, kad pažeidimą jis padarė esant būtinajam reikalingumui, nenagrinėjamas, nes dėl to 2012 m. liepos 10 d. nutartyje jau pasisakė Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas D. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimo.

Kartu pažymima ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Vadinasi, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad D. Š. pablogino savo ir artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad sutrumpinus D. Š. specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Taip pat konstatuojama, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ir ją naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą, D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                              Vaclovas Iždonas