Civilinė byla Nr. e2A-715-886/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14900-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 3.3.1.18.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ir trečiojo asmens V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos įmonės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. K., notarė N. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Estijos įmonė PlusPlus Capital AS (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu (CBP-19052) prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. D. sudarytą sandorį – 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos A. K. (toliau – ir palikėja) mirties; leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo R. D. pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės P. J. 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 į V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad AB Swedbank 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į dalį atsakovo įsiskolinimo (13 019,58 Eur) pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, o ši reikalavimo teises perleido ieškovei pagal 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, AB Swedbank 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, o ši – perleido ieškovei pagal 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo teises į atsakovą pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 dėl 1 049,20 Eur skolos, 6 proc. palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo ir 15 Eur notaro išlaidų atlyginimo. Atsakovas atsisakė palikimo po motinos A. K. mirties, todėl neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į 1/4 dalį palikėjos turto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus.

3.       Trečiasis asmuo V. K. (toliau – ir apeliantė) 2022 m. sausio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-3459)

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po motinos A. K. mirties. Leido nukreipti ieškovės naudai išieškojimą iš atsakovo pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 ir pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 į V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei iš atsakovo 248 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu pradinis kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovas palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakė tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų išieškojimas pradinio kreditoriaus naudai. Ieškovė, reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu iš pradinio kreditoriaus perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolą perėmė ir teisę ginčyti jos teises pažeidžiančius atsakovo sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu (CK 6.101 straipsnis). Atsakovas, ieškinio pripažinimu pripažino ir ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, t. y. kad turėjo įsiskolinimų, kurių padengimui jokio turto neturėjo, kad neprivalėjo atsisakyti jam tenkančios palikimo, atsiradusio po motinos mirties, dalies, į kurį būtų galimas skolos išieškojimo nukreipimas. Atsakovas, atsisakydamas jam tenkančios palikimo dalies, neveikė ieškovės – kreditorės, interesais ir pažeidė jos teisę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies, nes atsisakė vertingo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas atsakovo skolos išieškojimas, ir kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

6.       Trečiasis asmuo V. K. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė argumentus dėl ieškovės sužinojimo apie ginčijamo sandorio sudarymą momento, tačiau teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, jei to reikalauja ginčo šalis. Atsakovas ieškinio senaties termino taikyti neprašė, ieškinį pripažino, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti.

7.       Įpėdinis turimą teisę priimti palikimą arba jo atsisakyti įgyvendina savo nuožiūra, todėl atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Atsakovo teisės atsisakyti palikimo įgyvendinimas lėmė ieškovės teisių pažeidimą. Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teismui sudarė pagrindą ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos A. K. mirties, pripažinti pagrįstu ir įrodytu.

8.       Byloje nustačius, kad atsakovo teisės atsisakyti priimti palikimą įgyvendinimas pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, jos ginamos susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kuris atsakovui turėjo atitekti kaip įstatyminiam A. K. įpėdiniui, ir kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sąskaita. Teismas sprendė leisti nukreipti ieškovės naudai išieškojimą iš atsakovo pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 į V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad trečiasis asmuo turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti šios bylos kreditoriaus reikalavimus, taip išsaugodama nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, įgydamas regreso teisę į atsakovą.

III. Apeliacinių skundų argumentai

9.       Trečiasis asmuo V. K. 2022 m. kovo 3 d. apeliaciniu skundu (DOK-28743) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1       Teismas, 2022 m. sausio 11 d. nagrinėdamas bylą parengiamajame teismo posėdyje, trečiojo asmens V. K. paaiškinimuose raštu išdėstyto prašymo dėl dokumentų išreikalavimo nesprendė, dėl prašymo tenkinimo ar atmetimo nepasisakė. Tai reiškia, kad nebuvo išspręsti visi pasirengimo nagrinėti bylą teisme klausimai, todėl teismo nutartis, priimta parengiamajame teismo posėdyje dėl perėjimo į bylos nagrinėjimą iš esmės, pažeidžia CPK 231 straipsnio 5 dalies, CPK 232 straipsnio nuostatas.

9.2       Parengiamajame teismo posėdyje trečiasis asmuo V. K. nedalyvavo, advokatei S. B. 2021 m. gruodžio 29 d. sudaryta atstovavimo sutartimi klientės atstovavimas teismo procese nebuvo pavestas. Pozicijos dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje jai nedalyvaujant trečiasis asmuo V. K. nei paaiškinimuose raštu, nei kitame procesiniame dokumente išdėsčiusi nebuvo, todėl 2022 m. sausio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje priimta žodinė nutartis spręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio pažeidė trečiojo asmens V. K. teisę žinoti apie teismo posėdžio, kuriame byla paskirta nagrinėti iš esmės, laiką ir vietą, bei teisę dalyvauti teismo posėdyje (CPK 47 straipsnio 2 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis).

9.3       Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisės normą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teisė reikalauti ieškininės senaties termino taikymo išimtyse nėra nurodyta, kas atitinkamai turėtų reikšti, kad trečiasis asmuo byloje turi teisę reikalauti ieškininės senaties termino taikymo. Aiškinant priešingai, tokia situacija, kai ieškiniu yra pareikštas reikalavimas nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens turtą, o jis neturi teisės ginti savo interesų pasinaudodamas ieškininės senaties institutu, akivaizdžiai pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal suformuotą LAT praktiką, reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo gali reikšti ne tik atsakovas, bet ir kuri nors kita ginčo materialiojo teisinio santykio šalis – bylos proceso dalyvė, prieš kurios interesus galbūt nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Trečiasis asmuo V. K. turi teisę reikalauti ieškininės senaties termino taikymo, todėl aplinkybės, susijusios su ieškininės senaties termino eigos pradžia, byloje turėjo būti tiriamos.

9.4       Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl trečiojo asmens atstovės adv. S. B. prašymo antstoliui G. S. pateikti duomenis apie informacijos pateikimą išieškotojui PlusPlus Capital AS ir antstolio kontoros atsakymas dėl atsisakymo pateikti prašomus duomenis. Šiuos įrodymus prašo prijungti prie bylos, nes jie atsirado tik po faktinio bylos nagrinėjimo užbaigimo. V. K. siekia, kad byloje būtų objektyviai ir visapusiškai ištirtos su ieškinio senaties termino eigos pradžia susijusios aplinkybės. Tokių aplinkybių ištirti, t.y. susipažinti su vykdomosiomis bylomis ar gauti iš jų reikšmingus duomenis ir pateikti juos teismui trečiasis asmuo neturi galimybės, nes, kaip pažymėta antstolio G. S. kontoros el. laiške atsakant į advokatės S. B. prašymą, V. K. nėra vykdymo proceso šalis, todėl informacija iš vykdomosios bylos negali būti pateikta. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tokių įrodymų išreikalavimo ir jų ištyrimo klausimas nebuvo išspręstas

10.       Ieškovė 2022 m. kovo 4 d. apeliaciniu skundu (DOK-29498) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

10.1                      Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose bylose suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, nes išieškojimą nukreipė ne į visą turtą, kuris atsakovui turėjo atitekti po jo motinos mirties, ir kurio jis neteisėtai atsisakė, o tik į dalį žinomo palikimą sudarančio turto. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, ieškovė akcentavo, jog jai nėra žinoma, koks tiksliai turtas sudaro A. K. palikimą. Ieškinyje buvo pažymėta, jog paaiškėjus, jog mirusiosios palikimą sudaro daugiau turto, ieškinys bus tikslinamas (2021-10-28 patikslinto ieškinio, DOK-137861, 40 p.). Dėl šios priežasties ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai yra žinomas tik vienas iš palikimą sudarančių turto objektų - butas (duomenys neskelbtini), į kurio dalį ir prašė nukreipti įsiskolinimo išieškojimą, tuo atveju, jei atsakovo sudarytas ginčijamas sandoris bus pripažintas negaliojančiu ab initio.

10.2                      Ieškovei nebuvo žinoma koks turtas sudarė palikimą, todėl ieškovė teikė prašymą išreikalauti A. K. paveldėjimo bylą iš notarės N. L., tačiau teismas prašymą atmetė. Ieškovės įsitikinimu, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo sutikimą su ieškiniu sutinka teismo posėdyje, nematė poreikio išreikalauti A. K. paveldėjimo bylos. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei iš dalies neatskleidė bylos esmės. Paveldėjimo bylos duomenys yra susiję su nagrinėjama byla, jos tinkamu išnagrinėjimu, nes palikimą gali sudaryti ir kiti nekilnojamojo/kilnojamojo turto objektai, piniginės lėšos ir kt. Teismas nesiaiškino, kokį turtą atsakovas galėjo paveldėti. Netenkinus ieškovės prašymo išreikalauti paveldėjimo bylą ir nenustačius visos palikimą sudarančio turto, kurio ½ dalį galėjo paveldėti atsakovas, apimties, teismas visapusiškai neišsiaiškino faktinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, paneigė CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl palikimo nedalomumo.

10.3                      Teismas, netenkindamas ieškovės prašymo išreikalauti paveldėjimo bylą, pažeidė CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nepagrįstai suvaržė ieškovės įrodinėjimo galimybes, todėl padarė esminį proceso normų pažeidimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12.       Apeliantė trečiasis asmuo V. K. su apeliaciniu skundu pateikė atstovės advokatės prašymą antstoliui G. S. dėl duomenų pateikimo apie informacijos pateikimą išieškotojui PlusPlus Capital AS ir antstolio kontoros neigiamą atsakymą dėl prašomų duomenų pateikimo. Apeliantė siekia objektyvaus ir visapusiško aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties termino eigos pradžia, ištyrimo. Tokių aplinkybių ištyrimui apeliantė neturi galimybių pateikti įrodymų, nes nebūdama vykdomųjų bylų šalimi, negali susipažinti su vykdomosiomis bylomis ar gauti iš jų reikšmingus duomenis ir pateikti juos teismui. Tą patvirtina antstolio G. S. elektroniniu laišku atsiųstas atsisakymas pateikti informaciją iš vykdomosios bylos V. K. atstovaujančiai advokatei S. B..

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14.       Trečiojo asmens pateikti įrodymai reikšmingi nagrinėjamai bylai: jais apeliantė siekia įrodyti suvaržymą savo procesinių teisių gauti byloje įrodymus, kuriais galėtų įrodinėti praleistą ieškinio senatį ir tokiu būdu apsiginti nuo ieškinio reikalavimų. Šių įrodymų apeliantė negalėjo pateikti anksčiau. Atsižvelgus į tai, apeliantės pateikti įrodymai priimami.

Dėl ginčo esmės

15.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ir skolos išieškojimas nukreiptas į turtą, kurį paveldėjo trečiasis asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinius skundus padavė ieškovas ir trečiasis asmuo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

16.        Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis G. S. dviejose vykdomosiose bylose vykdo išieškojimą ieškovui iš atsakovo pagal du notarų išduotus vykdomuosius įrašus:

16.1.       vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ dėl 28 056,30 Eur negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, turto draudimo mokesčio, notaro atlyginimo, sutartinių palūkanų pagal kredito sutartį, 5 procentų palūkanų nuo visos įsiskolinimo sumos nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos ir kitų vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis ieškovui perėmus dalį reikalavimo teisių – dėl 13 019,58 Eur išieškojimo – antstolis G. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu pakeitė išieškotoją šioje dalyje ir nurodė naują išieškotoją – ieškovą. 

16.2.       vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 kreditoriui AB „Swedbank“ dėl 1 049,20 Eur sumos, 6 procentų dydžio palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo ir 15,06 Eur notaro atlyginimo išieškojimo. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis ieškovui perėmus reikalavimo teises, Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pakeitė pradinį išieškotoją ir nauju išieškotoju – ieškovu.

17.       Antstolis 2020 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą apie tai, kad „Notarė atrašė, kad mirus A. K., R. D. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies“. Ieškovas 2021 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku prašė antstolį pateikti informaciją apie skolininką, nurodė, kad skolininkas po savo mamos mirties atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies bei prašė pakartoti notarės pateiktą atsakymą. Atsakydamas antstolis 2021 m. liepos 15 d. elektroniniu laišku pateikė informaciją apie skolininką, patikslino išieškomos skolos likutį, o dėl palikimo nurodė: „Notarė atsakė elektroniniu laišku, kad mirus A. K., R. D. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies“.

18.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 50,54 kv. m bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė nurodyta 17 700 Eur. V. K. šio buto ½ dalį paveldėjo po motinos A. K. mirties pagal (duomenys neskelbtini). paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 5373, o kitą ½ dalį įgijo pagal 2017 m. liepos 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 3433 iš ankstesnio savininko K. K. (tėvo), kurio naudai įregistruota uzufrukto teisė į visą butą.

19.       Iš 2021 m. rugsėjo 22 d. testamentų registrų išrašo (bylos popierinių dokumentų 16 l.) matyti, kad po A. K. (toliau – ir palikėja) mirties palikimą priėmė V. K. (palikėjos duktė), pateikusi pareiškimą Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei N. L.. Tos pačios dienos, 2016 m. rugpjūčio 1 d., pareiškimais palikimo atsisakė K. K. (palikėjos sutuoktinis) ir atsakovas R. D. (palikėjos sūnus, ankstesnė pavardė K.).

20.       Ieškovas, gavęs informaciją iš antstolio apie atsakovo atsisakymą priimti mirusios motinos palikimą, 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-19052), kuriuo, patikslinęs reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po motinos A. K. mirties, ir leisi nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui V. K. priklausančią ¼ dalį buto, kurią būtų paveldėjęs atsakovas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

21.       Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą dėl to, kad teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išreikalauti duomenis iš paveldėjimo bylos arba paveldėjimo teisės liudijimą, todėl ieškovas neturėjo galimybės patikslinti ieškinio reikalavimus ir prašyti nukreipti išieškojimą į visą turtą, kurį būtų paveldėjęs atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

22.       Iš ieškovo procesinių dokumentų ir parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos – reiškė procesinius prašymus išreikalauti iš paveldėjimo bylos duomenis, kad būtų galima nustatyti visą paveldimą turtą, ir į jį būtų galima nukreipti atsakovo skolos išieškojimą.

22.1.       Pradiniame ieškinyje (CBP-19052) ieškovas nurodė: „Paaiškėjus, kad mirusios A. K. palikimą sudaro daugiau turto, ieškinys bus tikslinamas“ (40 p.). Ieškinio 47 punkte ieškovas nurodė, kad jam paveldėjimo bylos duomenys nėra prieinami, todėl negalėdamas jų pateikti pats, prašo teismo pareikalauti paveldėjimo bylą. Prašymas išreikalauti iš notarės N. L., Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, A. K. paveldėjimo bylą – įrašytas ir prie ieškinio materialinių reikalavimų.

22.2.       Prašymas išreikalauti paveldėjimo bylą buvo pareikštas ir patikslintame ieškinyje (2021-10-28, DOK-137861): reikalavimų 4 punktas; ieškinio 40 ir 47 punktuose nurodyti prašymo motyvai.

22.3.       Ieškovė du kartus reiškė prašymą išreikalauti iš paveldėjimo bylos duomenis apie palikimą sudarantį turtą (paveldėjimo bylą ar paveldėjimo teisės liudijimą) ir 2022 m. sausio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje (garso įrašo nuo 5 min. 30 sek.; nuo 11 min. 3 sek.).

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymų netenkino, 2022 m. sausio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodęs, kad pasirengimo veiksmai nereikalingi, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėjo tame pačiame posėdyje. Ieškovui pasiūlė pareikšti naujus reikalavimus kitoje byloje, jei paaiškėtų buvus daugiau palikimą sudarančio turto.

24.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovo teisės atsisakyti priimti palikimą įgyvendinimas pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, jos ginamos įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kuris atsakovui turėjo atitekti kaip įstatyminiam A. K. įpėdiniui, ir kurio atsakovas atsisakė, sąskaita. Apelianto teigimu, šie teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes teismas leido nukreipti atsakovo skolos išieškojimą ne į visą turtą, kuris atsakovui turėjo atitekti po motinos mirties, bet tik į žinomą jo dalį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

25.       Netenkinęs ieškovo prašymo išreikalauti duomenis ir nenustatęs viso palikimą sudarančio turto, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kurioje įtvirtintas palikimo nedalomumo principas.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad palikėjos A. K. paveldėjimo bylos duomenys yra teisiškai reikšmingi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ir nagrinėjant klausimą dėl teisinių pasekmių, kylančių pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo prašymo išreikalauti minėtus duomenis, nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę įrodinėti (CPK 178 straipsnis), nes atėmė iš ieškovo galimybę sužinoti apie visą paveldimą turtą, tikslinti savo ieškinio reikalavimus ir siekti maksimalaus ieškinio reikalavimų patenkinimo, kad išieškojimas būtų nukreiptas į visą paveldimo turto dalį, kurios ginčijamu sandoriu atsakovas atsisakė.

27.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent pagal šiuos ieškinio elementus nustatoma, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t.y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui, ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

28.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus: pripažinęs neteisėtu atsakovo 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymą priimti palikimą neteisėtu, leido ieškovui nukreipti atsakovo skolos išieškojimą į trečiojo asmens V. K. turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. K. nėra ginčo šalis, o atsakovui neprašant taikyti ieškinio senatį, nėra pagrindo vertinti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

29.       Trečiasis asmuo V. K. apeliaciniame skundo nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jos prašymų išreikalauti vykdomųjų bylų medžiagą (ieškovės ir išieškojimą vykdančio antstolio susirašinėjimą), kurios ji pati negali gauti nebūdama vykdymo proceso šalimi, todėl jai buvo atimta teisė įrodinėti faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino nustatymu. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

30.       Ieškovės ieškinys pareikštas taikant actio Pauliana institutą. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. 

31.       Viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra ta, kad neturi būti suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus teisės pažeidimo sužinojimo arba turėjimo sužinoti laiką.

32.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu.

33.       Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškinio reikalavimai dėl atsakovo skolos išieškojimo tiesiogiai nukreipti į trečiojo asmens V. K. turtą, tačiau jos procesinė padėtis neatitinka materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl procesinės padėties pakeitimo į tinkamą, t.y. į atsakovės, pagal CPK 45 straipsnio taisykles.

34.       Aiškindamas ir taikydamas CPK 45 straipsnio teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl šalies pakeitimo ir nesutinkant jos pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės ir, esant pagrindui, turi teisę ieškinį atmesti.

35.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą [šalį] tinkam[a], ne kartą yra nurodęs, kad <...> kai teismas to nepadaro, <...> sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; kt.).

36.       Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė asmens, į kurį nukreipti ieškovo materialiniai reikalavimai, procesines teises gauti įrodymus iš vykdomųjų bylų, susijusių su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu, atėmė teisę tinkamai gintis nuo ieškinio reikalavimų, prašant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 47 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas. Netenkinęs trečiojo asmens prašymo gauti minėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar yra įvykdyta viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – ar nėra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad ir ieškovo, ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius surinkti ieškovo ir trečiojo asmens prašomus įrodymus, neatlikus jų tyrimo ir nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu, ir susijusių su paveldimo turto nustatymu, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo atsakovo ieškinio pripažinimu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nukreipus atsakovo skolos išieškojimą į turtą, kurį paveldėjo trečiasis asmuo, ieškinio tenkinimo atveju materialinius praradimus patiria trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo, susijusio su trečiojo asmens tinkamos procesinės padėties nustatymu, ir nepasiūlė ieškovui patikslinti V. K. procesinę padėtį, pakeičiant iš trečiojo asmens į atsakovės, ir nesudarė galimybės tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis – gauti įrodymus, susijusius su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ir gauti iš paveldėjimo bylos duomenis apie palikimą sudarantį turtą.

39.       Aukščiau nurodytų aplinkybių neišsiaiškinimas, jų nenustatymas lėmė tai, kad faktiškai buvo neatskleista ginčo esmė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas). Apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės, nes būtina aiškintis dėl naujų faktinių aplinkybių, rinkti papildomus įrodymus, spręsti dėl trečiojo asmens tinkamos procesinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40.        Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Žibutė Budžienė

                                                         Virginija Gudynienė

                                                         Laima Kriaučiūnaitė