Teikimas Nr. T-1485-1072/2022

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00878-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, 

sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,

antstolio padėjėjai Š. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Mindaugo Dabkaus teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam N. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 

Teismas,

n u s t a t ė:

N. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė 48 MGL (6 240 Lt) (kas atitinka 1 807 Eur) dydžio bauda.

2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio Mindaugo Dabkaus teikimas, kuriuo prašoma pakeisti nuteistajam N. T. paskirtą bausmę į laisvės apribojimą, nes antstolis išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą, tačiau skolininkas vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Kadangi nuteistasis nesumokėjo skolos per nustatytą terminą, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Patikrinus vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes t.y. užklausus visas Lietuvos veikiančias kredito įstaigas, VĮ „Registrų centrą“, VĮ „Regitrą“, Sodrą, VĮ „Gyventojų registrą“, bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes nustatyta, kad minėtas asmuo piniginių lėšų kredito įstaigoje, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba. Duomenų apie jo registraciją Darbo biržoje ar kitokias pastangas susirasti darbą ir sumokėti bent dalį jam paskirtos baudos, byloje nėra. Skolininkas niekada neatvyko į antstolio kontorą, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, informacijos apie savo turtinę padėtį neteikė. Nors skolininkui yra žinoma apie baudžiamąją bylą, tačiau niekad nesidomėjo baudą pakeisti viešaisiais darbais, neteikė paaiškinimų apie turtinę padėtį. Antstolis prašo teismo N. T. paskirtą 48 MGL (6 240 Lt) (kas atitinka 1 807 Eur) baudą pakeisti į laisvės apribojimą.

Nuteistajam N. T. teismo šaukimo įteikti nepavyko, todėl 2022 m. gruodžio 7 d. teismas priėmė nutartį N. T. į teismo posėdį atvesdinti. 2022 m. gruodžio 15 d. Tarnybinio pranešimo duomenimis, nuteistasis nerastas, jo gyvenamoji vieta nežinoma, nuo 2019 m. gegužės 2 d. civilinėje byloje paskelbta N. T. paieška. Teismui išnaudojus visas galimybes informuoti nuteistąjį apie posėdį, byla nagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje prokurorė ir antstolio padėjėja prašė teikimo netenkinti.

        Teikimas netenkinamas.

BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiška nuostata yra ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalyje. Taigi, keičiant baudą laisvės apribojimu turi būti nustatyta, kad: 1) nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, ir; 2) nėra galimybių išieškoti baudą priverstinai. Nenustačius bent vienos iš pirmiau paminėtų dviejų sąlygų, bauda negali būti keičiama laisvės apribojimo bausme.

Baudos pakeitimas laisvės apribojimu yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą (išieškojimą) ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus.

Pagal suformuotą teismų praktiką seka, kad aplinkybės dėl nuteistojo negalėjimo arba vengimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar nuteistasis gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai, pagal BVK 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į tai, antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.

Iš antstolio Mindaugo Dabkaus teikime nurodytų duomenų ir teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0028/15/01121 medžiagos matyti, kad antstolis nuteistajam siuntė raginimą įvykdyti sprendimą, bet patvarkymą areštuoti lėšas banko sąskaitoje 2015 m. (vykdomoji byla, b. l. 9-15). Duomenų apie nuteistąjį patikrinimai Valstybiniame ginklų registre, Sodros duomenų bazėje, gyventojų registre atlikti 2022 m. vasario 15 d. (vykdomoji byla, b. l. 20-23). Duomenų apie kokius nors kitus antstolio atliktus veiksmus paminėtoje vykdomojoje byloje, pavyzdžiui vykimą į nuteistojo gyvenamąją vietą, paieškos paskelbimą, nėra.

Akivaizdu, kad vykdydamas nuteistajam N. T. paskirtos baudos išieškojimą antstolis apsiribojo tik duomenų patikrinimu registruose, atitinkamų dokumentų išsiuntimu nuteistajam 2015 m. (prieš 7 metus). Šie antstolio atlikti veiksmai nėra pakankami ir jie nepatvirtina antstolio teikime išdėstytos išvados, jog nuteistasis N. T. vengia sumokėti baudą. Svarbu tai, kad iš vykdomojoje byloje esančių ir antstolio teikime pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis niekur nedirba, registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, jo banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, kito turto, į kurį pagal įstatymus būtų galima nukreipti išieškojimą, nuteistasis taip pat neturi. Visi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo N. T. finansinė padėtis yra sudėtinga ir tuo pačiu abejoti, ar nuteistasis turi pakankamai lėšų ir yra finansiškai pajėgus sumokėti teismo paskirtą baudą, bet sąmoningai vengia ją mokėti. Vien tik tai, kad nuteistasis vengia bendrauti su antstoliu ir neatsiėmė jam paštu atsiųstų dokumentų, nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje nepakanka duomenų šioms abejonėms paneigti ir patvirtinti antstolio išvadą dėl nuteistojo galimybės vykdyti bausmę (sumokėti baudą), bei vengimo tai daryti. Pažymėtina, kad savo teikime pats antstolis tik mano, kad nuteistasis vengia sumokėti jam paskirtą bausmę, tačiau tokį savo manymą neginčijamai patvirtinančių duomenų antstolis nenurodė. Todėl esant pagrįstoms abejonėms, ar nuteistasis turi realią galimybę sumokėti baudą ir piktybiškai vengia tai daryti, nepašalinus šių abejonių nuteistajam paskirta bausmė – bauda, negali būti pakeista į griežtesnę bausmę – į laisvės apribojimo bausmę.

Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų, neišnaudojo visų realių galimybių užtikrinti baudos sumokėjimą (išieškojimą) ir nenustatė pakankamų duomenų, paneigiančių abejones dėl nuteistojo galimybės sumokėti baudą bei suteikiančių pagrindą šiuo metu nuteistajam N. T. paskirtą baudą pakeisti kita bausme – laisvės apribojimu. Todėl antstolio teikimas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u t a r i a:

        Antstolio Mindaugo Dabkaus teikimo dėl nuteistajam N. T. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Eglė Venckienė

Nuorašas tikras

Teisėja Eglė Venckienė

2022-12-19