Baudž. byla Nr. 1A-268-185/2015                                                

                                                                                                    Teisminio proceso Nr.              1-01-1-15476-2015-4                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.

(S)

                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                           N U O S P R E N D I S

                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                          Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59

                                             2015 m. spalio 19 d.                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

                                                     Panevėžys

                                                                                                                                                          1.2.14.5.3;2.4.8.

                         Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant:

prokurorei Linai Šimonienei,

nuteistajam R. B.,

gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir pagal BK 178 str. 1 d. jam paskirtas laisvės atėmimas vieniems metams, pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 str. 1 ir 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 str., į R. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-05-13 iki 2015-05-14 įskaitytinai ir nuo 2015-05-15 iki 2015-05-17 įskaitytinai.

                         Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

R. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 11, 12, 13 ir 14 dienomis, t. y. per keturis kartus, kiekvieną kartą, laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val., iš miško sandėlio, esančio sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 26 kv., (duomenys neskelbtini) miške, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, Panevėžio rajone, automobiliu „Fiat Ducat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsivežė ir tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „T.“ priklausantį turtą – 14,56 ktm uosio malkų, bendros 632,49 euro vertės.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 11 d., apie 20 val. K. F. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone, verandoje, pavartodamas fizinį smurtą Ž. T. atžvilgiu, tai yra ne mažiau kaip du kartus smogdamas kumščiu Ž. T. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir minkštųjų audinių sumušimus kairės akies vokuose ir kairiame skruoste – nežymų Ž. T. sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, Ž. T. priklausantį turtą, bendros 168,16 euro vertės – 58,16 euro vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir pinigus – 110 eurų.

Kaip galima suprasti iš nuteistojo R. B. apeliacinio skundo, jis nesutinka su jam paskirta bausme. Nurodo, kad savo kaltės neginčija ir ją visiškai pripažįsta, savo noru atlygino padarytą žalą, nukentėjusiojo Ž. T. atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad augina du mažamečius vaikus. Nurodo, kad apylinkės teismas į paskirtos bausmės laiką neįskaitė laikotarpio, kur jis buvo sulaikytas nuo 2015-05-13 iki 2015-05-14 ir iki 2015-06-17.

Pažeidžiant įstatyme numatytus teismo nuosprendžio apskundimo terminus buvo gautas nuteistojo nepasirašytas papildomas apeliacinis skundas. Tačiau galimybės nagrinėti papildomą apeliacinį skundą nenumato jokie įstatymai, todėl jis paliekamas nenagrinėtas. Be to, papildomame apeliaciniame skunde nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir pagrindiniame (pirminiame) apeliaciniame skunde.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo netenkinti, o kitą dalį – dėl neįskaityto suėmime išbūto laikotarpio įskaitymo į bausmės laiką tenkinti ir šį laikotarpį įskaityti į nuteistajam paskirtos bausmės laiką.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose,  konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. B. bausmes už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį,  kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino, nepažeisdamas BK 63 str. nuostatų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 641 str. pagrindu sumažino vienu trečdaliu. Tačiau apylinkės teismas, pažeisdamas BK 66 str. nuostatas, į apeliantui paskirtos bausmės laiką įskaitė tik dalį, o ne visą jo suėmime išbūtą laiką, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis dėl įvykdytos vagystės ir plėšimo savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, savo noru atlygino nusikaltimais padarytą žalą, jau yra įvertintos priimant skundžiamą teismo nuosprendį, šias aplinkybes pripažįstant apelianto atsakomybę lengvinančiomis. Individualizuodamas ir skirdamas R. B. bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad yra ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė epizode dėl plėšimo, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką Ž. T. atžvilgiu jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas teigia, kad epizode dėl vagystės, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje (ketvirtame lape) yra aiškiai parašyta, jog vagystės epizode R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra dvi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas taip pat tinkamai įvertino ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – aptariamas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, R. B. padarė būdamas prieš tai teistas keturis kartus už analogiškų nusikaltimų (vagysčių ir plėšimų) padarymą, nusikalto teistumui neišnykus, taigi būdamas recidyvistas BK 27 str. prasme, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, charakterizuojamas patenkinamai. Plėšimą apeliantas padarė praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai įvykdė vagystę, ir jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, priešingai, analogiškų savanaudiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir lengvų lėšų gavimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo, nebuvo efektyvios ir apelianto teigiamai nepaveikė bei nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgęs į tai apylinkės teismas priėjo teisingą išvadą, kad šiuo atveju tik su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamas veikas, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir pagrįstai apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė straipsnių (BK 178 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.) sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas R. B. už padarytus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti šios rūšies bausmės vidurkiai. Kolegijos nuomone, tokios apeliantui paskirtos bausmės negali būti laikomos per griežtos ir neteisingos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, paskirtas bausmes apylinkės teismas bendrino taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą – dalinį, todėl kolegija taip pat neturi jokio pagrindo R. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta ir neteisinga. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 641 str. nuostatas ir apeliantui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga jo asmenybės neigiamam charakterizavimui bei jo padarytų veikų pavojingumui, nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo ją švelninti. Ta aplinkybė, kad nuteistasis augina du mažamečius vaikus, nerodo nei mažesnio nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, nei jo asmenybės pavojingumo ir nesudaro pagrindo jam švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ši aplinkybė egzistavo ir aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nesulaikė R. B. nuo jų padarymo.

Apeliantas taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl sunkios materialinės padėties šeimoje. Tačiau kolegija pažymi, kad toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

Nagrinėjamu atveju apeliantas padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Kaip minėta, tokios veikos nuteistojo gyvenime nėra pirmos, prieš tai jis jau ne kartą buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Be to, kaip 2015-05-14 Panevėžio miesto apylinkės teisme, kur buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo jam skyrimo klausimas, parodė pats nuteistasis, jo šeimą išlaiko žmona, kuri dirba. Pasak nuteistojo, jis taip pat užsidirba pajamų pragyvenimui, padėdamas girininkui, tvarkydamas miškus ir parduodamas malkas. Nuteistasis taip pat teigė, kad jis turi galimybę oficialiai įsidarbinti, tačiau nenurodė nedarbą pateisinančių priežasčių. Esant šioms aplinkybėms kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apelianto nusikalstamą elgesį lėmė sunki jo materialinė padėtis, t. y. apeliantui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės ir jis neturėjo kitos išeities, kaip tik nusikalstamai elgtis. Iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų kaip tik matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesnė išeitis pasipelnyti. Nuteistasis paprasčiausiai nenori keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu – jam tiesiog priimtinesnis ir lengvesnis būdas lėšas gauti nusikalstamu būdu. Ta aplinkybė, kad nuteistasis, paleistas į laisvę, būtų priimtas į UAB „S.“ dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, ką patvirtina aukštesnės instancijos teismui pateikta UAB „S.“ direktoriaus pažyma, taip pat nesudaro pagrindo jam švelninti paskirtą bausmę, nes, kaip minėta, pasak nuteistojo, jis būdamas laisvėje turėjo galimybę oficialiai dirbti ir išlaikyti šeimą, tačiau oficialiai nedirbo, o pasirinko nusikalstamų veikų darymą kaip lengvesnį pasipelnymo būdą.

Nuteistasis taip pat deklaruoja (apeliacinės instancijos teismo posėdyje) turintis sveikatos problemų (serga hepatitu C), tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-05-14 Panevėžio miesto apylinkės teisme sprendžiant jo suėmimo skyrimo klausimą, pats nuteistasis nurodė, kad jo sveikatos būklė yra gera, o teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad pats vienas susikrovė į autobusiuką ne jam priklausančių kelių metrų ilgio rąstus ir tokiu būdu juos pavogė. Taigi atsižvelgiant į tai, ši apelianto nurodoma aplinkybė (dėl sveikatos būklės) teismo išvados dėl bausmės jam paskyrimo nekeičia ir taip pat nesudaro pagrindo ją švelninti.

Tačiau apylinkės teismas, paskyręs R. B. teisingą bausmę, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išsprendė kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į jam paskirtos bausmės laiką klausimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nagrinėjamoje byloje buvo suimtas 2015-05-13. 2015-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, suėmimo pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo, t. y. 2015-05-13. Bylą jau nagrinėjant apylinkės teisme, 2015-06-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam taikomo suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui (2015-06-13). Skundžiamas nuosprendis priimtas 2015-06-18. Taigi nuteistasis nagrinėjamoje byloje  buvo sulaikytas, o po to ir suimtas nuo 2015-05-13 iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2015-06-18, kuriuo nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitė jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-05-13 iki 2015-05-14 įskaitytinai ir nuo 2015-05-15 iki 2015-05-17 įskaitytinai, nors, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nuteistasis buvo suimtas nuo 2015-05-13 iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2015-06-18. Jokių motyvų ir argumentų, kodėl į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitomas ne visas jo suėmime išbūtas laikotarpis, o tik jo dalis, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta. Todėl atsižvelgus į tai, kad nuteistasis nagrinėjamoje byloje buvo suimtas ilgesnį laikotarpį nei jam skundžiamu nuosprendžiu  įskaitytas į paskirtos bausmės laiką bei vadovaujantis BK 66 str. 1 d., kuris imperatyviai numato, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) privalo būti įskaitytas į nuteistajam paskirtos bausmės laiką, darytina išvada, kad nuteistajam į paskirtos bausmės laiką turi būti įskaitomas likęs neįskaitytas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2015-05-18 iki 2015-06-18, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d.).

Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismui pateikė dvi pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – iš viso 124,49 Eur apmokėjimo, kurias prašo priteisti valstybės naudai iš nuteistojo R. B.. Kolegija pažymi, kad šis prašymas netenkinamas.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teisėjų  kolegija, vadovaudamasi  BPK  326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d.,

n u s p r e n d ž i a:

            Tenkinti dalį nuteistojo R. B. apeliacinio skundo.

            Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nuosprendį pakeisti:

           Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., į nuteistajam R. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2015-05-18 iki 2015-06-18.

           Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

         Kolegijos pirmininkas                                                                         Pranas Šimkus                                                                                                       Vytautas Norkūnas

         Teisėjai                                                                                                 Bronė Vidzėnienė

                                                                                                                      Valdas Ciesiūnas