Civilinė byla Nr. e2A-909-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00181-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.6; 2.2.2.7; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P., K. Š., A. D., R. G. ir N. P. apeliacinius skundus bei atsakovės D. M. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinių skundų dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-211-460/2020 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „Pajūrio kredito unija“ ieškinį atsakovams N. P., A. D., V. P., D. M., K. Š., M. N., A. J., R. G., V. Š., D. V., I. K. (S.), I. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. Š., M. N., B. A., S. S., V. S., J. G., D. B., S. K., D. A..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė (toliau – BKB) „Pajūrio kredito unija“ (toliau – ir Unija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 530 785,83 Eur dydžio žalos atlyginimą ir palūkanas: 1) priteisti 66 976,18 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), V. P. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) priteisti 49 007,71 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), V. P., D. V. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti 42 259,44 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., I. K. (S.) ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti 64 303,92 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., I. A. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti 67 142,55 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., R. G. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 6) priteisti 85 102,64 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., V. Š. (L.) ir R. G. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 7) priteisti 76 210,92 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų K. Š., A. D., D. K. (M.), N. P., M. N. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 8) priteisti 79 782,47 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų K. Š., A. D., D. K. (M.), N. P., A. J., M. N. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Unija suteikė nuostolingas paskolas S. S., D. V., I. K. (S.), B. A., J. G., V. Š., V. S., A. J. ir tokiu būdu atsakovai Unijai padarė iš viso 530 785,83 Eur žalą.
3. Atsakovas A. D., kuris buvo paskolų komiteto pirmininkas, atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovo nuomone, visus veiksmus, susijusius su paskolų išdavimu iki jų grąžinimo atlieka vadybininkai. Atsakovas atliko tik pagalbines aptarnaujamojo pobūdžio funkcijas.
4. Atsakovė K. Š., kuri buvo vadybininkė – kasininkė, atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 792 Eur baudą. Teigia, kad nebuvo nei valdybos narė, nei paskolų komiteto narė, nei paskolų vadybininkė, todėl negalėjo priimti jokio sprendimo dėl V. S. ir A. J. ar kitų paskolų išdavimo. Kadangi nebuvo paskolų vadybininkė ar unijos vadovė, tai jai ir nereikėjo įsitikinti, ar paskolų ėmėjai savo prašymuose gauti paskolą pateikė teisingus duomenis.
5. Atsakovas V. P., kuris buvo valdybos pirmininkas, atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovo nuomone, paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su Unijos ūkinės komercinės veiklos rizika, negali būti pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju jis priėmė būtent komercinės rizikos ribų neperžengiantį verslo sprendimą kartu su kitais valdybos nariais balsuodamas už paskolų išdavimą D. V. ir S. S.. Pritardamas paskolų išdavimui atsakovas rėmėsi kaip vėliau paaiškėjo sąmoningai melaginga paskolų vadybininkės ir valdybos narės D. Š. pateikta informacija bei paskolų komiteto narių aplaidžiai atliktomis skolininkų mokumo būklės įvertinimo išvadomis. Šios faktinės aplinkybės paskolos suteikimo momentu atsakovui nebuvo žinomos.
6. Atsakovė N. P., kuri buvo valdybos ir paskolų komiteto narė, atsiliepime su ieškiniu jai nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad visus kredito unijos klausimus, susijusius su kreditų išdavimu sprendė tiek unijos valdyba, tiek paskolų komitetas, tiek ir paskolų vadybininkai, tačiau ne valdybos pirmininkas, kaip vienasmenis valdymo organas ar kuris nors valdybos narių atskirai. Todėl teigti, kad atsakovė vienasmeniškai yra atsakinga už paskolų išdavimą ir dėl to kilusią žalą, nėra jokio pagrindo.
7. Atsakovas M. N., kuris kreipėsi dėl paskolos suteikimo, atsiliepime su ieškiniu jam nesutinka, prašo jo netenkinti. Mano, kad kol paskolos sutartis nėra pasibaigusi, žala negali būti priteista.
8. Atsakovė D. M., kuri buvo paskolų komiteto narė, atsiliepime su ieškiniu jai nesutinka, prašo jo netenkinti. Mano, kad ieškovė, reikalaudama visų paskolų gavėjų negrąžintų paskolų sumos kaip žalos atlyginimo, patirtos žalos dydžio neįrodė.
9. Atsakovė R. G., kuri kreipėsi dėl paskolos suteikimo, atsiliepime su ieškiniu jai nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovė atsiliepime pripažino, kad pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį, sudarytą su J. G., nėra galutinai atsiskaityta, tačiau ji kategoriškai nesutinka, kad tai yra žala Unijai. Mano, kad ji nei individualiai, nei bendrai su kitais asmenimis žalos Unijai nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), V. P. 66 976,18 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), V. P., D. V. 49 007,71 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., I. K. (S.) 42 259,44 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., I. A. 64 303,92 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., R. G. 67 142,55 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., V. Š. (L.) ir R. G. 85 102,64 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų K. Š., A. D., D. K. (M.), N. P., M. N. 76 210,92 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų K. Š., A. D., D. K. (M.), N. P., A. J., M. N. 79 782,47 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nutarties iškelti bankroto bylą Unijai įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 2 d., todėl ieškinį pareiškus 2018 m. kovo 28 d. trijų metų senaties terminas nėra praleistas.
12. Teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-518/2018 nustatyti prejudiciniai faktai, t. y. įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra nustatyta kad papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis, sprendė, jog papildomas pajus, kurį turėjo sumokėti skolininkai savo lėšomis prieš gaudami paskolą, nebuvo įmokėtas, o suformuotas pačios Unijos lėšomis, šias sumas įtraukus į skolinamą sumą, todėl įmokėtas pajus paskolos lėšomis neatliko dalinio paskolų grąžinimo funkcijos, jie nebuvo sumokėti pačių paskolų gavėjų, dėl to pajus pagrįstai įtrauktas į žalos sumą.
13. Teismo vertinimu, atsakovų baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai, kurie patvirtina, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir jų pagrindu sukėlė Unijai žalą.
14. Teismas nurodė, kad Unijos nariai netinkamai vykdė paskolų komiteto nario / valdybos nario, vadybininko pareigas, susijusias su sprendimų išduoti paskolas priėmimu, t. y. atsakovai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek buvo būtina pagal jiems taikomus teisės aktų reikalavimus.
15. Teismo vertinimu, ieškovės žalos dydis įrodytas bei nepaneigtas jokiais kitais skaičiavimais.
16. Teismas nustatė, kad žala atsirado dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių sąveikos, t. y. atsakovams (Unijos nariams) veikiant atskirai, paskolų gavėjams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant būtinąja žalos Kredito unijai atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas), todėl sprendė, kad atsakovai solidariai atsako už Unijai padarytą žalą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovas V. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. P. neteisėti veiksmai sukėlė Unijai turtinę žalą, nors civilinės atsakomybės taikymo klausimo civilinėje byloje absoliučiai neanalizavo.
17.2. Netinkamai išspręstas žalos dydžio klausimas, kadangi nepagrįstai iš prašomos žalos neeliminuotas pajus, be to, teismas neišreikalavo iš ieškovės papildomų duomenų apie likusios negrąžintos paskolos sumos sumažėjimą priteisdamas iš atsakovo turtinę žalą vadovaudamasis nebeaktualia ieškovės kartu su ieškiniu į bylą pateikta pažyma.
17.3. Ieškovei neįrodinėjus apelianto kaltės formos, o teismui nenustačius apelianto tyčios ir / ar didelio neatsargumo, kaip būtinos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti, ieškovės pareikštas ieškinys apelianto atžvilgiu turėjo būti atmestas. Skundžiamame sprendime nepagrįstai neanalizuotas klausimas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos fakto buvimo visų faktinių aplinkybių visumoje.
17.4. Unijai nuostolingų paskolų išdavimą lėmė tik paskolų vadybininkės ir valdybos narės D. Š. tyčiniai veiksmai. Atsakovas V. P. tik priėmė sprendimus dėl paskolų išdavimo remdamasis paskolos vadybininkės D. Š. ir paskolų komiteto išvadomis.
17.5. Pirmosios instancijos teismas Unijos valdymo organų sprendimų priėmimo procedūrų apskritai nenagrinėjo, t. y. kiekvieno valdymo organo pareigų neišskyrė, todėl nepagrįstai nurodė, jog priimdami sprendimus dėl paskolų suteikimo Unijos valdybos nariai privalėjo pakartotinai atlikinėti paskolų komiteto ir kitų Unijos įgaliotų asmenų jau atliktą techninį darbą. Pagal Unijos nustatytas paskolų teikimo procedūras, atsakovas valdybos susirinkime turėjo vadovautis paskolų komiteto pateikta medžiaga, o ne pakartotinai atlikti paskolų komiteto funkcijas.
17.6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo iš materialinio teisinio santykio kylantį atsakovų A. D., D. K. (M.) ir V. P., į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktų M. N. ir D. Š., bei į bylą absoliučiai neįtrauktų V. U., V. K. ir K. B., kaip valdybos narių, absoliutų privalomąjį bendrininkavimą, kadangi sprendimai suteikti paskolas buvo priimti bendrai visų paskolos komiteto ir valdybos narių. Nepaisant šių faktinių aplinkybių, valdybos nariai nebuvo įtraukti į bylą atsakovais, ieškovei atsisakius tai padaryti. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovė nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta. Nuostolingų paskolų, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys apeliantui, išdavimo laikotarpiu Unijos valdybą sudarė 5 nariai – V. P., V. U., V. K., K. B. ir D. Š.. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdžiai egzistavo absoliutus privalomasis bendrininkavimas, kai nebuvo įmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl vieno Unijos valdybos nario civilinės atsakomybės sąlygų. Šis proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, todėl byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas.
18. Apeliaciniame skunde atsakovas A. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Atsakovo nuomone, jis neturėjo įvertinti įkeičiamą turtą ir išanalizuoti paskolų vadybininko pateiktų duomenų, vertinimo rezultatų, kadangi jis nebuvo profesionalus vertintojas. Be to, pareiga patvirtinti finansinės būklės įvertinimo rezultatus yra formali.
18.2. Paskolų komitetas neturėjo galimybių patikrinti teikiamus tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl darytina išvada, jog atsakovas nepažeidė pareigos elgtis rūpestingai ir sąžiningai.
18.3. Žalą Unijai lėmė paskolų gavėjų apgaulė, t. y. melagingų duomenų pateikimas, ketinimų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų neatskleidimas, didelės vertės Unijos lėšų įgijimas apgaule. Rizikingų paskolų išdavimą lėmė paskolų gavėjų klaidinantis poveikis Unijos darbuotojams.
19. Apeliaciniame skunde atsakovė N. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Ieškovė patirtą žalą grindžia 2013 m. Lietuvos banko inspektavimo ataskaita bei 2015 m. specialisto išvada, t. y. ieškovei apie patirtą žalą tapo žinoma dar 2013 m., tačiau ji reikalavimų nereiškė. Akivaizdu, jog ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2013 m. arba 2015 m. vasario 23 d., todėl pareiškus ieškinį 2018 m. kovo 28 d. yra praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas.
19.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ne tik žalos dydį, bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau šios civilinės atsakomybės sąlygos nustatinėjamos nebuvo, todėl skundžiamu sprendimu yra netinkamai pritaikytos proceso normos dėl įrodymų vertinimo ir neatskleista bylos esmė.
19.3. Valdybos, kaip kolegialaus organo, nariai nebuvo įtraukti į bylą. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus bendrininkavimo atveju, kai ieškovė nesutinka įtraukti visų asmenų atsakovais, teismas juos įtraukia trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta.
19.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pajinis įnašas buvo suformuotas Unijos pinigais, todėl jis neatliko dalinio paskolų grąžinimo funkcijos ir neturėjo būti eliminuojamas iš prašomos žalos.
20. Apeliaciniame skunde atsakovė R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Baudžiamojoje byloje nėra konstatuotas žalos faktas bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas nepateikė motyvų, kaip atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su Unijos žala ir ar atsakovė tokią žalą padarė, t. y. teismas nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų.
20.2. Žala Unijai padaryta tik jos darbuotojų veiksmais, netinkamai atliekant pareigas, todėl jie turi atlyginti Unijos patirtą žalą.
20.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pajinis įnašas buvo suformuotas Unijos pinigais, todėl jis neatliko dalinio paskolų grąžinimo funkcijos ir neturėjo būti eliminuojamas iš prašomos žalos.
20.4. Ieškovė atsisakė dalies reikalavimų atsakovei, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos ir iš atsakovės R. G..
21. Apeliaciniame skunde atsakovė K. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Baudžiamojoje byloje nėra konstatuotas žalos faktas bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.
21.2. Ieškovė patirtą žalą grindžia 2013 m. Lietuvos banko inspektavimo ataskaita bei 2015 m. specialisto išvada, t. y. ieškovei apie patirtą žalą tapo žinoma dar 2013 m., tačiau ji reikalavimų nereiškė. Akivaizdu, jog ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2013 m. arba 2015 m. vasario 23 d., todėl pareiškus ieškinį 2018 m. kovo 28 d. yra praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas.
21.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė išimtinai baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nevertino byloje esančių įrodymų.
21.4. Atsakovė K. Š. nebuvo Unijos valdymo organo nare, be to, teismas neindividualizavo konkrečių apeliantės neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusios žalos fakto bei dydžio, t. y. nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
21.5. Valdybos, kaip kolegialaus organo, nariai nebuvo įtraukti į bylą. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus bendrininkavimo atveju, kai ieškovė nesutinka įtraukti visų asmenų atsakovais, teismas juos įtraukia trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta.
21.6. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pajinis įnašas buvo suformuotas Unijos pinigais, todėl jis neatliko dalinio paskolų grąžinimo funkcijos ir neturėjo būti eliminuojamas iš prašomos žalos.
22. Atsakovė D. M. pateikė prisidėjimą prie atsakovų apeliacinių skundų dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriame prašo apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad palaiko atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus. Papildomai pažymi, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
23. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė prašo skundus atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
23.1. Unijai bankroto byla iškelta 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. gegužės 2 d., taigi akivaizdu, kad 2018 m. kovo 28 d. pareikštu ieškiniu nebuvo praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas.
23.2. Apeliantų neteisėti veiksmai yra įrodyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė kaltę ir priežastinį ryšį.
23.3. Unijai apeliantų neteisėtais veiksmais sukeltos žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, teisėtai ir pagrįstai. Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje teismai nepasisakė dėl turtinės žalos Unijai, nereiškia, kad Unija nepatyrė turtinės žalos ir neturi teisės, įrodžius turtinės žalos dydį ir faktą, gauti žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka.
23.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišskaičiavo pajų iš Unijos patirtos žalos sumos.
24. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo D. Š. prašo dėl jų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, jog turto vertinimų Unijoje neatliko, neturėjo tam reikiamos kvalifikacijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Apeliantė N. P. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė pranešimo apie netekto darbingumo, sprendimo dėl socialinio draudimo darbingumo pensijos skyrimo, darbingumo lygio pažymos, rekomendacijos dėl pagalbos poreikio, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, sprendimo dėl darbingumo lygio ir neįgaliojo pažymėjimo kopijas. Apeliantė R. G. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2019 m. spalio 14 d. atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1298-459/2019 kopiją.
27. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kartu su apeliantės N. P. apeliaciniu skundu teikti įrodymai buvo reikšmingi teismui klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 27 d. rezoliucija, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atleido apeliantę nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės R. G. pridėti prie apeliacinio skundo įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliantė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl apeliaciniame skunde pareikšto prašymo išreikalauti įrodymus
30. Apeliantas A. D. apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš ieškovės duomenis apie paskolų gavėjų laiduotojų turtinę padėtį, apie priverstinį įkeisto turto realizavimą bei 2015 – 2017 m. ieškovės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas.
31. Šio prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi, šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Pažymėtina, kad teikdamas prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus apeliantas turi pagrįsti aplinkybę, jog pats minėtų dokumentų gauti negali.
32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga nustatė, kad apeliantas prašymo išreikalauti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė, nepateikė įrodymų, jog pats negalėjo gauti prašomų išreikalauti duomenų ar ieškovė būtų atsisakiusi juos teikti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto prašymas dėl duomenų apie paskolų gavėjų laiduotojų turtinę padėtį, apie priverstinį įkeisto turto realizavimą bei 2015 – 2017 m. ieškovės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų išreikalavimą nebuvo teiktas pirmosios instancijos teisme, apeliantas apeliaciniame skunde prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus nepagrindė argumentais, nenurodė, kodėl, jo manymu, byloje pateiktų duomenų nepakanka keliamo ginčo išsprendimui, apelianto prašymo išreikalauti iš ieškovės duomenis ir įrodymus netenkina.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo
33. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti esant įstatyme nustatytam pagrindui – civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės (išskyrus griežtosios atsakomybės atvejį) visetui. Taigi, civilinės atsakomybės prievolė yra individuali, t. y. kiekvienam skolininkui kyla, jeigu jo atžvilgiu egzistuoja įstatyme įtvirtintas pagrindas, žalos atlyginimo prievolės atsiradimas niekaip nesiejamas su aplinkybe, kad dėl to paties žalos fakto yra pagrindas civilinę atsakomybę taikyti ir kitiems asmenims. Dėl to faktas, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas nusikaltimą įvykdžiusių asmenų atžvilgiu, nereiškia, kad dėl tos pačios žalos fakto negalima kitų asmenų civilinė atsakomybė.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė BKB „Pajūrio kredito unija“ pareiškė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą ir palūkanas iš atsakovų, kaip Unijos, Unijos valdymo organų bei Paskolų komiteto narių. Įrodinėdama ieškinio pagrįstumą ieškovė teigė, jog atsakovų atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai, patvirtinantys nagrinėjamoje byloje egzistuojant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir joje priimtus teismų procesinius sprendimus, konstatavo, jog yra pagrindas taikyti atsakovams, kaip Unijos, Unijos valdymo organų bei Paskolų komiteto nariams, civilinę atsakomybę ir tenkinti ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo.
35. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019 pripažinta, kad N. P. kalta ir nuteista dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) numatytų nusikalstamų veikų padarymo, V. P. kaltas ir nuteistas dėl BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; A. D. kaltas ir nuteistas dėl BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; D. M. kalta ir nuteista dėl BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; K. Š. kalta ir nuteista dėl BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; R. G. kalta ir nuteista dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, apgaule įgyjant didelės vertės turtą) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; I. K. kalta ir nuteista dėl BK 206 straipsnyje (kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; D. V. kaltas ir nuteistas dėl BK 206 straipsnyje (kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) numatytų nusikalstamų veikų padarymo, I. A. kalta ir nuteista dėl BK 206 straipsnyje (kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; M. N. kaltas ir nuteistas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, apgaule įgyjant didelės vertės turtą) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; A. J. kaltas ir nuteistas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje (sukčiavimas, apgaule įgyjant didelės vertės turtą, bendrininkavimas padėjėjo statusu) numatytų nusikalstamų veikų padarymo; V. Š. kalta ir nuteista dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje (sukčiavimas, apgaule įgyjant didelės vertės turtą, bendrininkavimas padėjėjo statusu) numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Apskųstame sprendime konstatuota, jog šie prejudiciniai faktai yra pakankami taikyti civilinę atsakomybę atsakovams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veikų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamųjų veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o tų pačių asmenų veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.
37. Šiuo atveju įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pasisakyta dėl pripažintų kaltais asmenų nusikalstamų veiksmų, tačiau atsakovų N. P., A. D., V. P., D. M., K. Š., M. N., A. J., R. G., V. Š., D. V., I. K. (S.), I. A. elgesio teisėtumas, jo priežastinis ryšys su ieškovės patirta žala, kaltės vertinimas civilinės atsakomybės prasme nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kvalifikuojant šalių santykius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šie klausimai turėjo būti įvertinti šioje byloje savarankiškai.
38. Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, dėl to atsiradusios žalos faktas ir jos dydis, priežastinis jų ryšys, kaltė. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėjamoje byloje savarankiškai nustatyti būtinųjų civilinei atsakomybei atsakovams, kaip Unijos, Unijos valdymo organų bei Paskolų komiteto nariams, taikyti sąlygų visumą ir tik po to spręsti dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinių faktų ir iš esmės sprendime perrašydamas teismų procesinių sprendimų turinį, bet nevertindamas bei nenustatydamas visų būtinųjų sąlygų atsakovams civilinei atsakomybei taikyti, netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl Unijos valdybos narių įtraukimo į bylą
40. Kredito unijos valdymo organų nariai turi laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintų fiduciarinių pareigų: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.
41. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis šios pareigos ar kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas vykdantis netinkamai, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
42. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens valdymo organų narių pareiga veikti sąžiningai ir protingai reiškia pareigą veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pažeisdamas juridinio asmens interesą, jo valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų juridinio asmens (kredito unijos) narių interesą, kuriam atstovauja juridinis asmuo (kredito unija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018, 67 punktas). Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 22 punktas).
44. Kredito unijos valdyba pagal KUĮ 27 straipsnį ir ieškovės vidaus tvarką nustatančius teisės aktus (ieškovės įstatų 5.4 punktas) yra privalomi kredito unijos organai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo. Pagal KUĮ 2 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį kredito unija yra kredito įstaiga, taigi finansų įstaiga. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.
45. Pareiga atlikti visapusišką skolininko finansinės būklės vertinimą visų pirma tenka paskolų komitetui ir valdybai (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 22 punktas). Kaip matyti iš byloje esančių paskolų komiteto ir valdybos posėdžių protokolų, sprendžiant klausimus dėl ginčo paskolų suteikimo posėdžiuose dalyvavo ir už svarstomus klausimus balsavo valdybos nariai V. P., V. U., V. K., D. Š., K. B., paskolų komiteto nariai A. D., D. K., M. N. (t. 1 b. l. 63 – 65, 297 – 301).
46. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovės prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovei įtraukti į procesą ir kitus (naujus) atsakovus. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovė nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovė nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Kai kurių kategorijų bylose CPK nustato išimtis, kad ieškovės sutikimas dėl atsakovų įtraukimo į bylą nėra reikalingas ir teismas įtraukia visus bendrininkus atsakovais, net ir nesant ieškovės sutikimo.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovei ne tik teisę įtraukti kitus atsakovus, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovė nesutinka to padaryti. Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju iš esmės vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai teismas absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju neišaiškina ieškovei atsisakymo įtraukti visus bendrininkus atsakovais procesinių padarinių, tai laikoma, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš posėdžių protokolų, Unijos paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai sprendė dėl ginčo paskolų suteikimo, todėl yra susiklosčiusi absoliutaus privalomojo bendrininkavimo situacija, kai neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl dalies paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės. Iš paskolų komiteto ir valdybos posėdžių protokolų matyti, kad nagrinėjamoje byloje nėra įtraukti už svarstomus klausimus ir paskolų suteikimą balsavę valdybos nariai V. U., V. K., K. B. (t. 1 b. l. 63 – 65, 297 – 301). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišaiškino ieškovei neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių, t. y. padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.
48. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad esant atsakovų daugetui, kai jie vykdė Unijoje skirtingas pareigas, kiekvieno kredito unijos valdybos bei Paskolų komiteto nario, kaip ir bet kurio kito civilinių teisinių santykių subjekto, civilinė atsakomybė turi būti individualizuota, t. y. turi būti nustatyti kiekvieno valdybos ir (ar) Paskolų komiteto nario konkretūs neteisėti veiksmai priimant žalos atsiradimo pagrindu nurodomą valdybos ir (ar) Paskolų komiteto sprendimą (nutarimą), priežastinis ryšys tarp valdybos ir (ar) Paskolų komiteto nario neteisėtų aktyvių ir (ar) pasyvių veiksmų priimant sprendimą (nutarimą) ir žalos, kildinamos iš tokio sprendimo (nutarimo), bei likusios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-684/2019).
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, žalos dydžio, neišaiškino neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių ir tokiu būdu padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, neatskleidė bylos esmės, todėl negalėjo teisingai spręsti ir nepagrįstai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties to padaryti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
51. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė