Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-505-253/2013
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-05532-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
56; 63.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 19 465 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovas nurodė, kad jis 2002-11-23 notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo pagrindu suteikė atsakovui teisę pasinaudoti jo vardu Čaikovskio mieste, banko seife esančiais 180 000 Rusijos rublių, kuriuos, ieškovo prašymu, atsakovas turėjo panaudoti medienos pirkimui. Atsakovas pinigus paėmė, tačiau mediena nebuvo nupirkta, pinigų gera valia atsakovas negrąžino.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-26 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs raštelio, kuriuo ieškovas grindė ieškinio reikalavimą, turinį, konstatavo, kad paskolos davėjas neįrodė paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui atsakovui V. M.. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskolos santykiai, o pavedimo santykiai. Šalys nebuvo aptarę konkretesnių pavedimo sutarties sąlygų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių pavedimo įgaliojimus ir įgaliotinio bei įgaliotojo pareigas. Nesant duomenų apie netinkamą įgaliojimų įvykdymą, teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo pavedimas buvo įvykdytas netinkamai ar dėl to jam buvo padaryta žala.
Ieškovas D. G. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad teismas neobjektyviai ir šališkai vertino ginčo aplinkybes, todėl padarė neteisingas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nurodo, kad paskolos santykių tarp šalių buvimą ir pinigų davėjo D. G. lėšų perdavimą atsakovui įrodo skolos dokumentas – 2012-11-23 atsakovo V. M. pasirašytas paskolos dalyko – 19 465 Lt priėmimo raštelis. Tai pagrindžia ir Rusijos Federacijoje notaro patvirtintas D. G. įgaliojimas atsakovui pasiimti pinigines lėšas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas yra deklaratyvus ir neparemtas įstatymų normomis. V. M. pasirašytame 2002-11-23 raštelyje nurodyti tik atsakovo duomenys, nėra nurodyti nei paskolos davėjo duomenys, nei pinigų davimo bei gavimo faktas, todėl šis raštelis neatitinka paskolos sutarčiai ar rašytinės formos reikalavimus atitinkančiam paskolos rašteliui keliamų reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu paskolos davimo įrodymu. 2002-11-23 įgaliojimas atsakovui pasiimti pinigines lėšas iš banko seifo Nr. 5/8 patvirtina tik tarp šalių, kaip darbdavio ir darbuotojo, susiklosčiusius verslo santykius pavedimo sutarties pagrindu. Pažymi, kad ieškovas bylos proceso metu davė prieštaringus paaiškinimus dėl negrąžintos sumos.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas.
Apeliantas pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio prašymo motyvų nenurodė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį prašymą, pažymi, kad pagal LR CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (LR CPK 322 str.). Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, šiomis aplinkybėmis apeliantas grindžia ir savo apeliacinį skundą. Ieškovas D. G. ieškiniu reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo V. M. 19 465 Lt skolos. Šį reikalavimą ieškovas bylos nagrinėjimo metu grindė argumentais, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas negrąžino pasiskolintos sumos. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas – raštelis, kuriame užfiksuoti atsakovo V. M. asmens duomenys bei nurodytas įrašas „2002-11-23 inkasuota 180 tūkstančių rublių“, po šiuo įrašu – V. M. parašas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino, kad ieškovas jam perdavė 180 000 Rusijos rublių, tačiau neigė siekus sukurti paskolos teisinius santykius ir nurodė, kad pinigai buvo išleisti ieškovo nurodymu ieškovo verslo tikslais – už šiuos pinigus buvo pirkta mediena ir atsiskaityta su darbuotojais.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (LR CK 6.870 str. 1 d.). Kadangi ieškovas teigia paskolinęs atsakovui 19 465 Lt dydžio sumą, t. y. didesnę sumą nei LR CK 6.871 str. 1 d. numatyta riba, paskolos sutarčiai dėl tokios sumos taikomi įstatymo numatyti privalomi rašytinės sandorio formos reikalavimai. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad minėtas 2002-11-23 raštelis įrodo paskolos teisinių santykių susiklostymą tarp šalių. Šalys iš esmės sutinka, kad nurodyta pinigų suma buvo perduota, tačiau vien faktas, jog ieškovas perdavė pinigus atsakovui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius. Esminėmis paskolos sutarties sąlygomis yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui pinigus grąžinti. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Iš minėto raštelio turinio negalima daryti išvados, kad buvo siekiama būtent paskolos teisinių santykių – 2002-11-23 raštelyje nenurodyta, kas yra pinigų davėjas, įrašas „inkasuota“ nelaikytinas pinigų perdavimo atsakovui paskolos tikslu patvirtinančiu įrašu, be to, neaptartas įsipareigojimas pinigus, kaip paskolos dalyką, grąžinti.
Prievolės, susijusios su pinigų gavimu, gali kilti ne tik iš paskolos sutartinių teisinių santykių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Iš notaro patvirtinto 2002-11-23 įgaliojimo nustatyta, kad D. G. įgaliojo V. M. jį atstovauti banko skyriuje, naudotis banko seifu, pasirašyti pareiškimus, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu. Atsakovas nurodė, kad ieškovas žodiniu pavedimu nurodė banke esančias ieškovo lėšas panaudoti ieškovo verslo tikslais, t. y. medienai įgyti, atsiskaityti su darbuotojais ir pan. Iš bylos nagrinėjimo metu D. G. duotų paaiškinimų matyti, kad jis Rusijoje siekė užmegzti verslo santykius, atsakovas turėjo būti jo atstovu ir turėjo įnešti pinigus į Rusijoje esančios įmonės sąskaitą už medieną. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog 2002-11-23 raštelyje paminėta atsakovo gauta pinigų suma galėjo jam būti perduota kitu pagrindu, o ne dėl suteiktos paskolos.
Įvertinusi bylos duomenis ir šalių pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tarp šalių susiklostė ne paskolos, o pavedimo teisiniai santykiai bei ieškovo reikalavimus ir bylos faktines aplinkybes aptarė šiuos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymo nuostatų kontekste. Byloje nustatyta, kad grįžęs iš Rusijos atsakovas apeliantui perdavė informaciją, susijusią pinigų panaudojimu pagal apelianto žodinį pavedimą nupirkti medieną. 2004-07-01 Klaipėdos m. I policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nenustatyta turto iššvaistymo nusikaltimo sudėtis. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių konkretesnį pavedimo sutarties turinį, sąlygas, sutarties šalių pareigas, pavedimo apimtį, neįrodinėjo atsakovui suteikto įgaliojimo netinkamo įvykdymo (LR CPK 178 str., LR CK 6.759 str., 6.760 str.). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 500 Lt dydžio išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, o atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, šios atsakovo patirtos išlaidos priteistinos (LR CPK 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. G. atsakovui V. M. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė
Kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė
Almantas Padvelskis