Civilinė byla Nr. 2S-582-924/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20658-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.19;
3.5.26; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. Č. ir J. Č. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai M. Č. ir J. Č. pateikė skundus dėl antstolės A. A. veiksmų. Pareiškėjas M. Č. skundu prašė panaikinti antstolės A. A. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/01320 bei panaikinti 2021 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktą vykdomosiose byloje Nr. 0036/20/01320, 0036/20/01319. Pareiškėja J. Č. skundu taip pat prašė panaikinti antstolės A. A. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/01320. Nurodė, kad antstolė areštavo jiems nuosavybės teisę priklausantį turtą, tačiau antstolės patvarkymas ir turto arešto aktas yra nepagrįsti, nes teisme yra iškelta byla dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Jeigu ieškinys bus patenkintas, priverstinio išieškojimo procesas gali tapti negalimas. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas priverstinio vykdymo procesas vykdomosiose bylose Nr. 0036/20/01319, Nr. 0036/20/01320. Antstolės patvarkyme nurodyta, kad hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tačiau, pareiškėjo nuomone, 2021 m. kovo mėnesį atliktas turto vertinimas yra galimai neatitinkantis realios hipoteka įkeisto turto vertės, taip pat nėra tiksliai nustatyta tiksli areštuotino neįkeisto turto vertė, todėl nesant tikslios areštuojamo turto vertės, nėra galimybės nustatyti, kurį turtą konkrečiai galima areštuoti, ar areštuojama ne daugiau turto nei būtina siekiant užtikrinti skolos išieškojimo galimumą.
2. Antstolė A. A. 2021 m. gruodžio 29 d. patvarkymais Nr. 0036/20/01320, Nr. 0036/20/1319 netenkino pareiškėjų skundų ir persiuntė skundus teismui. Nurodė, kad skolininkai teigdami, kad antstolė areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, įrodymų, kad areštuoto turto reali kaina yra didesnė skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Areštuodama skolininkų turtą, nenurodydama areštuojamo turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Šią dieną nėra išnagrinėta byla pagal pareiškėjos J. Č. ieškinį, vykdymo procesas sustabdytas ir nėra tikslo šiuo metu didinti vykdymo proceso išlaidas, skiriant ekspertizę hipoteka neįkeisto turto vertei nustatyti. Turto areštas hipoteka neįkeistam turtui jo naudojimo neapsunkina, yra apribota tik disponavimo teisė, kuri galėtų pakeisti turto teisinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjų skundų dėl antstolės A. A. veiksmų netenkino.
4. Teismas vertino, kad šiuo atveju antstolė turėjo teisę surasti ir areštuoti kitą turtą, esant išieškotojos prašymui. Antstolė nepradėjo ir neturi teisės pradėti areštuoto turto realizavimo, nes civilinė byla yra sustabdyta. Skolininkams nėra apribota teisė naudotis šiuo turtu, apribota tik teisė šį turtą realizuoti. Tokia situacija atitinka tiek išieškotojos, tiek skolininkų interesų balansą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog turto arešto akte antstolė nenurodė areštuojamo turto rinkos vertės, nes arešto taikymo metu turto rinkos vertė antstolei žinoma nebuvo. Antstolė patvarkyme nurodė, kad turto vertės nustatymas bus vykdomas pagal CPK 681 straipsnį, nes antstolė arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto. Byloje vykdymo veiksmai yra sustabdyti, todėl antstolė, siekdama nedidinti vykdymo išlaidų, turto vertinimo dar neatliko. Nustačius turto rinkos vertę, arešto apimtis galės būti koreguojama.
6. Teismas darė išvadą, kad nors pareiškėjai nurodo, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau tai patvirtinančių duomenų ar dokumentų nepateikė, antrojo turto vertinimo neginčijo per nustatytą terminą, todėl sprendė, kad su ekspertizes akte nustatyta hipoteka įkeisto turto suma pareiškėjai sutiko.
7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad be antstolės A. A. žinioje esančių vykdomųjų bylų pareiškėjų atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo kitų antstolių kontorose, kurių pagrindu yra areštuotas turtas. Pažymėjo, jog areštuoto turto įkainojimas dar neatliktas, o turto vertė bus nustatyta, jeigu kiti antstoliai neatliks realizavimo proceso. Antstolis gali aprašyti (areštuoti) iš esmės didesnės vertės turtą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ar skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus. Teismas įvertinęs tai, sprendė, jog antstolės veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti skundus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja J. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolės A. A. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/01320. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartimi pažeista CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, numatanti reikalavimą, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Skundžiama nutartimi buvo netinkamai įvertinta faktinė aplinkybė, jog skundžiamo patvarkymo pagrindu areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
8.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes akcijų areštas yra ženkliai perteklinis ir gali sukelti tiek įmonei, tiek akcininkams nuostolius. Pritaikius akcijų areštą įmonės kreditingumas sumažėja ir įmonė gali prarasti galimybę sudaryti jai naudingus rinkos sandorius, prarasti partnerių pasitikėjimą. Toks areštas, esant kito nekilnojamojo turto, kurio vertė ženkliai didesnė nei išieškotina suma, varžo skolininko teises labiau nei tai būtina kreditorių interesams užtikrinti.
8.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundus dėl antstolės veiksmų, nes vykdomojoje byloje nebuvo atliktas skolininkams priklausančio hipoteka neįkeisto turto vertinimas, todėl nėra žinoma jo vertė. Turto arešto akte nebuvo nurodytos ir areštuojamo turto vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre. Dėl šios priežasties buvo areštuota daugiau turto, nei būtina tikslui pasiekti, t.y. užtikrinti skolos išieškojimo galimumą. Taigi akivaizdu, jog pritaikyta priemonė neatitinka proporcingumo principo ir yra neteisėta. Be to, tuo atveju, jeigu ieškovės J. Č. ieškinys būtų patenkintas, ir kredito terminai būtų pratęsti, o notarės vykdomieji įrašai būtų pripažinti negaliojančiais, priverstinio išieškojimo procesas taptų negalimas. Taigi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nėra aišku, ar vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo bus tęsiama, ar ji bus nutraukta.
9. Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atskirasis skundas atmestinas, nes turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl pagrįstai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta įkainojimo procedūra nebuvo atlikta, o CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto arešto aktuose nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi, klausimas dėl realios areštuoto turto vertės dar neišspręstas. Juolab, kad šiai dienai nėra išnagrinėta civilinė byla dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo neteisėtais ir nėra tikslo šiuo metu didinti skolininkams vykdymo išlaidas skiriant ekspertizę neįkeisto turto vertei nustatyti.
9.2. Skolininkė, teigdama, kad antstolė areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Tačiau dabar teikia naujus įrodymus, t.y. VĮ Registrų centras išrašus, kurie neatspindi tikslios/realios turto vertės.
9.3. Nėra pagrindo sutikti su motyvu, kad areštuojant turtą skolininkams yra apribota teisė naudotis ir valdyti areštuotu turtu. Pažymėtina, kad areštuojant neįkeistą turtą yra apribota disponavimo teisė, - teisė pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti.
9.4. Atskirasis skundas atmestinas, nes areštuodama skolininkės turtą ir nenurodydama areštuoto turto vertės, antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo, o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį.
10. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atskirajame skunde yra nurodytas klaidingas skolos likutis - atskirojo skundo 9 pastraipoje nurodyta, kad skolą sudaro 210 156,36 Eur, tačiau nenurodomas palūkanų dydis, kurio apeliantė atskirajame skunde neginčija. Skundžiamoje nutartyje teismas yra teisingai nurodęs, jog skola su palūkanomis yra 397 526,17 Eur. Dėl to atskirojo skundo argumentai apie tai, kad antstolė areštavo 5 kartus daugiau turto, nei buvo reikalinga užtikrinti kreditoriaus teises, yra neteisingi ir atmestini.
10.2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad nėra pagrindo areštuoti hipoteka neįkeistą turtą. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje turimais duomenimis įkeistas nekilnojamasis turtas yra įkainotas 145 000 Eur, o skolos dydis įmonei UAB „B2Kapital“ yra beveik 400 000 Eur, taigi įkeisto turto preliminariais duomenimis užtektų padengti mažiau nei pusę visos skolos. M. Č. turto areštuota, kaip nurodyta atskirajame skunde, už 356 894,57 Eur, tačiau vien iš M. Č. išieškomų skolų dydis siekia 450 000 Eur. Preliminariai skaičiuojant, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, liktų apie 150 000 Eur skolos kreditoriui UAB „B2Kapital“. Šį likutį sudėjus su M. Č. skolomis, gaunama apie 600 000 Eur skolos, o visų jų dengimui areštuota turto už 356 894,57 Eur. Taigi realizavus visą M. Č. priklausantį turtą ir gautas lėšas skirstant proporcingai visiems kreditoriams, būtų padengta šiek tiek daugiau nei pusė visų skolų. Šie preliminarūs skaičiavimai tik dar kartą patvirtina, kad antstolė pagrįstai areštavo M. Č. priklausantį turtą ir ne daugiau, nei reikia skolų dengimui.
10.3. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nes, teisme nagrinėjama byla pagal J. Č. ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu vienašališką kreditoriaus sutarčių nutraukimą, pripažinti negaliojančiais notarės išduotus vykdomuosius dokumentus ir tuo pagrindu yra tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. išieškojimo sustabdymo iš hipoteka įkeisto turto. Kreditorius atkreipia dėmesį, jog J. Č. turi visas CPK numatytas teises teikti ieškinį teismui, kai mano, kad jos teisės pažeistos. Šiomis teisėmis apeliantė aktyviai naudojasi, skundžia daugumą antstolio veiksmų, taip pat pasinaudojo ieškinio teise dėl aukščiau minėtų vykdomųjų dokumentų pripažinimo negaliojančiais, tačiau šios procesinės teisės negali paneigti teisinio tikrumo principo ir teismo sprendimo privalomumo principo - kol vykdomieji dokumentai nėra pripažinti negaliojančiais - jie yra galiojantys ir privalomi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
12. Apeliantė J. Č. prie atskirojo skundo teikia naujus įrodymus – 2020 m. vasario 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus, UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikiamą informaciją apie UAB „Imber“, UAB „MDJ ir KO“ bei UAB „MDJ“ įstatinio kapitalo dydį, 2022 m. vasario 2 d. bei 2022 m. vasario 4 d. Turto arešto aktus, 2022 m. vasario 4 d. pranešimą apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą Turto arešto aktų registre, el. laiško kopiją. Taip pat 2022 m. kovo 23 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės prašymas dėl naujo įrodymo prijungimo, kuriame prašoma prijungti naują rašytinį įrodymą – nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą. Nurodo, kad ataskaita negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, nes nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pridėtas rašytinis įrodymas yra reikšmingas civilinei bylai ir patvirtina faktą, jog įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra 190 000 Eur.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
15. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui teikiamais papildomais įrodymais pastebėtina, jog Nekilnojamojo turto registro išrašai bei UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikiama informacija apie UAB „Imber“, UAB „MDJ ir KO“ bei UAB „MDJ“ įstatinio kapitalo dydį, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl kokių priežasčių minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme apeliantė nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Taip pat apeliantė teikia 2022 m. vasario 2 d. bei 2022 m. vasario 4 d. Turto arešto aktus, 2022 m. vasario 4 d. pranešimą apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą Turto arešto aktų registre, el. laiško kopiją, 2022 m. kovo 10 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 22-02-20, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie papildomi įrodymai (pateikiami su atskiruoju skundu) gali būti reikšmingi sprendžiant atskirajame skunde keliamus klausimus, todėl sprendžiama, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
16. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos J. Č. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/01320, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
18. Vykdomosios bylos Nr. 0036/20/01320 duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-36-11721 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl 200 839,62 Eur skolos 171 199,06 Eur palūkanų ir 11 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. Č. ir subsidiariai atsakingos J. Č. išieškotojo Danske Bank AS Lietuvos filialo naudai, 2018 m. balandžio 23 d. pradinis išieškotojas buvo pakeistas nauju išieškotoju SIA „B2Kapital“. 2020 m. birželio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-36-11740, kuriuo išieškotojas SIA „B2Kapital“ buvo pakeista naujuoju išieškotoju UAB „B2Kapital“. 2020 m. rugsėjo 22 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. 2020 m. lapkričio 18 d. antstolė pateikė prašymą teismui dėl leidimo įeiti į skolininko būstą. 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2VP-28193-1087/2020, prašymas buvo tenkintas ir antstolei buvo leista kartu su turto vertintojais įeiti į skolininkams priklausantį hipoteką įkeistą turtą, siekiant atlikti turto vertinimo ekspertizę. UAB „Verslavita“ Namų valdos ekpertizės aktu Nr. EKN-20-075 gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2020 m. gruodžio 1 d.) nustatyta – 177 000 Eur. 2021 m. sausio 5 d. priimtas turto arešto aktas Nr. 426, kuriuo buvo areštuotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė yra 177 000 Eur. 2021 m. sausio 8 d. J. Č. pateikė prieštaravimą dėl areštuoto turto vertės, kuriuo nesutiko su ekspertizės akte nustatyta turto verte ir prašė antstolio atlikti pakartotinę turto ekspertizę. 2021 m. sausio 12 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertinimo prieštaravimų Nr. S-21-36-644. 2021 m. sausio 21 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr. S-21-36-2092. 2021 m. vasario 24 d. ekspertizės aktu Nr. 3363 EKZ_2021 KLE KAUN gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta – 145 000 Eur. 2021 m. kovo 5 d. priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. S-21-36-5557. 2021 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-9042-528/2021 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0036/20/01319 ir Nr. 0036/20/01320. 2021 m. kovo 30 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-21-36-7469. 2021 m. priimtas patvarkymas dėl turto arešto Nr. S-21-36-35841, kuriuo buvo tenkintas išieškotojo 2021 m. gruodžio 2 d. prašymas ir areštuotas turtas – ginklas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 21 d. priimtas turto arešto aktas Nr. 46, kuriuo buvo areštuotos M. Č. priklausančios 800 vnt. akcijų (duomenys neskelbtini) ir 800 vnt. akcijų (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 21 d. priimtas turto arešto aktas Nr. 47, kuriuo buvo areštuotos J. Č. priklausančios 100 vnt. akcijų UAB (duomenys neskelbtini) ir 5 270 vnt. akcijų (duomenys neskelbtini).
19. Pareiškėjai M. Č. ir J. Č. pateikė skundus dėl antstolės A. A. veiksmų, pareiškėjas M. Č. skundu prašė panaikinti antstolės A. A. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/01320 bei panaikinti 2021 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktą vykdomosiose bylose Nr. 0036/20/01320, 0036/20/01319. Pareiškėja J. Č. skundu taip pat prašė panaikinti antstolės A. A. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/01320. Antstolė A. A. 2021 m. gruodžio 29 d. patvarkymais Nr. 0036/20/01320, Nr. 0036/20/1319 netenkino pareiškėjų skundų bei perdavė pareiškėjų skundus Kauno apylinkės teismui. Nurodė, jog skolininkai teigdami, kad antstolė areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, įrodymų, kad areštuoto turto reali kaina yra didesnė skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjų skundų dėl antstolės veiksmų taip pat netenkino, sprendė, jog nors pareiškėjai nurodo, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau tai patvirtinančių duomenų ar dokumentų nepateikė, antrojo turto vertinimo neginčijo per nustatytą terminą, todėl teismas vertino, kad šiuo atveju, antstolė turėjo teisę surasti ir areštuoti kitą turtą, esant išieškotojos prašymui. Antstolė nepradėjo ir neturi teisės pradėti areštuoto turto realizavimo, nes civilinė byla yra sustabdyta.
20. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes skundžiamo 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymo pagrindu areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl skundžiama nutartimi pažeista CPK 675 straipsnio 2 dalis.
21. CPK 678 straipsnis nustato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau, nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, antstolis gali pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu nustatys, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).
22. Pagal vykdomoje byloje Nr. 0036/20/01320 2021 m. gruodžio 9 d. priimtą patvarkymą Nr. S-21-36-35841 dėl turto arešto, apeliantės J. Č. ir pareiškėjo M. Č. įsiskolinimas sudaro 390 317,87 Eur (200 839,62 Eur skola ir 189 478,22 Eur palūkanos). Antstolė 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-21-36-35841 dėl turto arešto nutarė areštuoti skolininkams J. Č. ir M. Č. nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įvertinusi, jog turto arešto aktu areštuoto skolininkams priklausančio hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto (namo) vertė, pagal 2021 m. vasario 24 d. ekspertizės aktą, yra 145 000 Eur. 2021 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 0036/20/01320, 0036/20/01319 bei 2022 m. vasario 4 d. patikslintame turto arešto akte Nr. 23 antstolė nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas.
23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstolei turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolė arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2022 m. vasario 4 d. patikslintame turto arešto akte Nr. 23 bei 2021 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 0036/20/01320, 0036/20/01319 nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Taigi klausimas dėl realios areštuoto turto vertės dar neišspręstas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-21-36-35841 dėl turto arešto nutarusi areštuoti skolininkams J. Č. ir M. Č. nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nenurodydama areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo, kadangi šiuo metu areštuoto turto įkainojimas dar nėra atliktas, todėl pagrindo konstatuoti, kad antstolė nutarė areštuoti turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti ir pripažinti antstolės atliktus veiksmus neteisėtais, nėra. Be to, apeliantė teigdama, kad antstolė areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad turto arešto aktu areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Šiuo metu vykdomojoje ir civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta skolininkės turto vertė, kuri leistų padaryti išvadą, kad antstolė areštavo daugiau turto, nei buvo būtina, ir tokiais veiksmais pažeidė skolininkės teises.
24. Šios nutarties 25 punkte nurodytų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir apeliacinės instancijos teisme apeliantės pateikta 2022 m. kovo 10 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 22-02-20, kurios duomenimis turto arešto aktu areštuoto skolininkams priklausančio hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto (namo) vertė yra 190 000 Eur. Kaip jau minėta, vykdomosios bylos Nr. 0036/20/01320 duomenimis nustatyta, kad apeliantės J. Č. ir pareiškėjo M. Č. įsiskolinimas sudaro 390 317,87 Eur (200 839,62 Eur skola ir 189 478,22 Eur palūkanos), o 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-21-36-35841 nutarto areštuoti skolininkams J. Č. ir M. Č. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto reali vertė kol kas nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo spręsti, jog antstolė areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
25. Atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes akcijų areštas yra ženkliai perteklinis ir gali sukelti tiek įmonei, tiek akcininkams nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko deklaratyviais, kadangi apeliantė byloje nepateikė aktualių duomenų apie areštuotų akcijų vertę. Apeliantės prie atskirojo skundo pateiktas 2022 m. vasario 4 d. patikslintas turto arešto aktas Nr. 23 patvirtina, kad areštuotų UAB „Imber“ vertybinių popierių vertė bus nustatyta eksperto vertinimu.
26. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, nes vykdomojoje byloje nebuvo atliktas skolininkams priklausančio hipoteka neįkeisto turto vertinimas, todėl nėra žinoma jo vertė. Vykdomosios bylos Nr. 0036/20/01320 duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. 2020 m. lapkričio 18 d. antstolė pateikė prašymą teismui dėl leidimo įeiti į skolininko būstą. 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2VP-28193-1087/2020, prašymas buvo tenkintas ir antstolei buvo leista kartu su turto vertintojais įeiti į skolininkams priklausantį hipoteką įkeistą turtą, siekiant atlikti turto vertinimo ekspertizę. UAB „Verslavita“ Namų valdos ekpertizės aktu Nr. EKN-20-075 gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2020 m. gruodžio 1 d.) nustatyta – 177 000 Eur. 2021 m. sausio 5 d. priimtas turto arešto aktas Nr. 426, kuriuo buvo areštuotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė yra 177 000 Eur. 2021 m. sausio 8 d. J. Č. pateikė prieštaravimą dėl areštuoto turto vertės, kuriuo nesutiko su ekspertizės akte nustatyta turto verte ir prašė antstolės atlikti pakartotinę turto ekspertizę. 2021 m. sausio 12 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertinimo prieštaravimų Nr. S-21-36-644. 2021 m. sausio 21 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr. S-21-36-2092. 2021 m. vasario 24 d. ekspertizės aktu Nr. 3363 EKZ_2021 KLE KAUN gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta – 145 000 Eur. 2021 m. kovo 5 d. priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. S-21-36-5557. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis vykdomosios bylos duomenimis nenustatė, kad antrąjį turto vertinimą skolininkai būtų ginčiją.
27. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, CPK 628 straipsnio 3 dalis numato, kad sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Šiuo atveju, antstolė turėjo teisę surasti ir areštuoti kitą turtą, esant išieškotojos prašymui. Antstolė nepradėjo ir neturi teisės pradėti areštuoto turto realizavimo, nes 2021 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1787-528/2022 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-9042-528/2021) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0036/20/01319 ir Nr. 0036/20/01320 iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Skolininkams nėra apribota teisė naudotis šiuo turtu, apribota tik teisė šį turtą realizuoti. Tokia situacija atitinka tiek išieškotojos, tiek skolininkų interesų balansą.
28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo antstolės skundžiamų veiksmų teisėtumą ir skundžiamo patvarkymo pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas