Nr. DOK-198 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00563-2023-6 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2026 m. sausio 15 d. paduotu atsakovės UAB „DexCom Lithuania“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „DexCom Lithuania“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Promola“ ieškinį atsakovei UAB „DexCom Lithuania“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir delspinigių priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „DexCom Lithuania“ 513 105,88 Eur baudos įskaitymą ir priteisė ieškovei UAB „Promola“ iš atsakovės 513 105,88 Eur skolą, 11,75 proc. palūkanas už priteistą sumą (513 105,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 032 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą ir patikslino sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo: priteisė ieškovei iš atsakovės 10,50 proc. palūkanas.

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „DexCom Lithuania“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė, todėl pažeidė viešosios teisės aktą, reglamentuojantį imperatyvius naudojimosi nebaigtos statybos pastate esančiomis patalpomis ribojimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalis), be to, suformavo viešajai teisei prieštaraujančią teisės aiškinimo taisyklę, jog nuomotojas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu pareigą perduoti nuomos dalyką nuomininkui tuo atveju, kai viešoji teisė imperatyviai draudžia naudotis tokiu nuomos dalyku. Statybos įstatymas iki pat 2022 m. spalio 7 d. (kai nuomotojui išduotas pastato statybos užbaigimo aktas) tiesiogiai draudė naudojimąsi patalpomis, kitaip tariant, nuomotojo daiktinė teisė naudotis patalpomis iki 2022 m. spalio 7 d. neegzistavo. 

2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas nuomos sutarties dalyką, atliko neteisėtą ir viešajai teisei prieštaraujančią intervenciją į sutartinius šalių santykius, nes de facto modifikavo sutartį, t. y. panaikino nuomotojo (ieškovės) pareigą perduoti patalpų naudojimosi teisę nuomininkui (atsakovei) – pakeitė sąlygą dėl patalpų perdavimo dienos. Tokiais veiksmais teismai pažeidė materialiosios teisės normas dėl šalių teisės susitarti dėl sutarties dalyko, t. y. paneigė sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), taip pat proceso teisės normas, ribojančias teismo teisę išeiti už ieškovo pareikšto reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). 

3. Apeliacinės instancijos teismas formaliu (materialiosios teisės) pagrindu, susijusiu su juridiniu asmenų atstovavimo (ne)egzistavimu, bei tokiu būdu eliminuodamas ginčo patalpų įrengimo darbų grafikus, kaip neva neįpareigojančius nuomotojo, iš įrodinėjimo proceso pašalino esminį nuomininko pateiktą įrodymą. Tokiu būdu buvo apribota nuomininko teisė įrodinėti esmines jo poziciją pagrindžiančias bylos aplinkybes (CPK 177, 180 straipsniai). Teismas pažeidė atstovavimą reglamentuojančias teisės normas (CK 2.133 straipsnis), nes skundžiama nutartimi įtvirtino nepagrįstą taisyklę, leidžiančią vienai sutarties šaliai manipuliuoti situacija prieš kitą sąžiningą sutarties šalį vien dėl savo susikurto veiklos modelio (struktūros), t. y. įsteigus projektinę bendrovę konkrečiam šalių projektui ir sutartiniuose santykiuose dalyvaujant patronuojančiosios (motininės) įmonės („HANNER“ įmonių grupė) darbuotojams vengti bet kokios atsakomybės už jų prisiimtus įsipareigojimus ar kitokius veiksmus. 

4. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas dėl pirmosios instancijos teismo motyvų atmesti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės peržiūros, be to, atmesdamas pakartotinį atsakovės prašymą tapačiais motyvais kaip pirmosios instancijos teismas, paneigė nuomininko procesinę teisę pasinaudoti įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Atsakovė prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, remdamasi tuo, kad ekspertas atsakymų negrindė specialiosiomis žiniomis. Dėl to laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, negrąžinęs bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos bylos esmės (t. y. esminių bylos faktų, susijusių su ginčo patalpų įrengimo darbų faktiniu vykdymu), esmingai pažeidė proceso teisės normas ir apribojo esminių byloje nustatytų faktų instancinę peržiūrą (apeliaciją). 

5. Teismai nustatė aplinkybes, suponuojančias abiejų šalių kaltę dėl vėlavimo perduoti patalpas nuomininkui per šalių sutartą terminą, dėl to turėjo taikyti mišrios kaltės taisyklę (CK 6.259 straipsnio 1 dalis), tačiau visą atsakomybę už vėlavimą priskyrė tik nuomininkui. Tokiu būdu teismai pažeidė materialiosios teisės normą (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vietoje to, kad, pirmiausia, būtų konstatuotas 4 mėn. termino pažeidimas ir tik tuomet būtų vertinama abiejų šalių kaltė dėl tokio pažeidimo, nepagrįstai modifikavo nuomos sutartyje nurodytą 4 mėn. terminą į 6 mėn. terminą (2022 m. vasario 9 d. – 2022 m. rugpjūčio 8 d.), o tada neatliko abiejų šalių kaltės vertinimo. Teismai, nekonstatuodami nuomotojo atlikto patalpų perdavimo termino pažeidimo, bet šį pažeidimą netiesiogiai „pateisindami“ referuojant į teismų nustatytas kitos šalies (nuomininko) kaltę suponuojančias aplinkybes, nukrypo nuo mišrios kaltės instituto taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiame Teisme: tais atvejais, kai sprendžiamas verslininko atsakomybės klausimas ir skolininkas remiasi kreditoriaus kalte, pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę teismas privalo vertinti ir nustatyti, ar byloje yra pagrindas spręsti dėl mišrios skolininko ir kreditoriaus kaltės ir esant mišriai kaltei taikyti šios taisyklės nulemtas teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 61 punktas; 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-421/2024, 64 punktas); Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013, 23 punktas.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „DexCom Lithuania“ (j. a. k. 305634794) 4823 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 15 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas ZP09174.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

                                                                                                   Agnė Tikniūtė 

                                                                   Jūratė Varanauskaitė