Civilinė byla Nr. e2A-455-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01171-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.3; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltchem“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Grizenta“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltchem“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“ (toliau – ir atsakovė) 46 873,57 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. ji su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2019/05/23 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė statybos objekte – Kretinga, Kretingos parkas, Maironio g. 2A – įsipareigojo įrengti betoninius vejos bordiūrus, takelius dolomitinėmis atsijomis, atlikti kitus gerbūvio darbus parke. Atsakovė už faktiškai atliktus darbus ieškovei įsipareigojo mokėti pagal atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą. Ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, atsakovei pateikė atliktų darbų aktą Nr. 1, 2, 3. Atsakovei pateikti faktiškai atliktų darbų aktai atsakovės patvirtinti, priimti be išlygų, jokių trūkumų nenurodyta. Atliktų darbų aktų pagrindu ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, tačiau atsakovė atsiskaitė tik pagal vieną atliktų darbų aktą – Nr. 1. Ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktą Nr. 4, bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė atliktų darbų akto Nr. 4 nepasirašė, į ieškovės 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroninį laišką su reikalavimu padengti skolą neatsakė. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu laišku atsakovei pateikė vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4 24 223,64 Eur su PVM, 2019 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą BA Nr. 01217, o taip pat 2019 m. rugsėjo 16 d. raštą „Pranešimas dėl vienašalio darbų perdavimo – priėmimo“. Dėl darbų kokybės ar kiekybės pastabų iš atsakovės negauta, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu „Pretenzija 47 936,19 Eur sumai ir sutarties Nr. 2019/05/23 nutraukimas“, adresuotu atsakovei, pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 23 d. sumokėti ieškovei 47 936,19 Eur. Po ieškovės 2019 m. rugsėjo 17 d. rašto pateikimo iš atsakovės buvo gauta 1 062,62 Eur. Iš atsakovės ieškovei mokėtinos 47 936,19 Eur sumos atėmus 1 062,62 Eur, atsakovė ieškovei yra skolinga 46 873,57 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 26 854,03 Eur skolą, 8 procentus procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugsėjo 26 d. – iki visiško skolos išieškojimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

4.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių paaiškinimai dėl sudarytos Rangos sutarties bei pačios sutarties turinys iš esmės patvirtina, kad šis sandoris buvo sudarytas subrangovei UAB „Grizenta“ (atsakovė) papildomai pasitelkus darbų atlikimui subrangovę UAB „Balthem“ (ieškovė). Nagrinėjamu atveju tarp subrangovės UAB „Grizenta“ (atsakovė) ir subrangovės UAB „Balthem“ (ieškovė) susiklostė rangos (subrangos) santykiai, kurių pagrindu atsakovė už faktiškai atliktus darbus ieškovei įsipareigojo mokėti pagal atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą (Rangos sutarties 3.1, 3.2 punktai). Teismas pripažino, kad rangovei UAB „Plungės lagūna“ buvo žinoma apie subrangovės UAB „Grizenta“ (atsakovės) pasitelktą subrangovę UAB „Balthem“ (ieškovę) ir turėjo būti žinoma bei, tikėtina, buvo žinoma ir užsakovei Kretingos rajono savivaldybei.

5.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad ši byla negalėjo būti nagrinėjama, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-527-883/2020 pagal atsakovės Šiaulių apygardos teisme pareikštą ieškinį dėl Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų teismui ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorį negaliojančiu. Be to, dėl minėto sandorio teisėtumo sprendžiama atskiroje byloje, todėl šiuo klausimu nėra tikslinga pasisakyti plačiau.

6.       Teismas apskųstame sprendime akcentavo, kad ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš netinkamo Rangos sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Byloje nustatyta, kad atsakovė už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 su ieškove atsiskaitė, dėl to ginčo nėra. Teismo vertinimu, nors atsakovė ir teigė, kad visi darbai pagal aktus Nr. 2, ir Nr. 3 buvo atlikti nekokybiškai, ir juos reikėjo perdaryti visa apimtimi, o pagal aktą Nr. 4 nebuvo visiškai atlikti, teismui yra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju, vertinant atsakovės paaiškinimus, esminės reikšmės neturi tai, ar darbai buvo atlikti kokybiškai, ar nekokybiškai, nes iš esmės atsakovė laikosi pozicijos, kad atsakovei nekyla pareiga mokėti už darbus, atliktus sudarytos Rangos sutarties pagrindu dėl šio sandorio negaliojimo. Tačiau teismo manymu, jei ir būtų pagrindas pripažinti Rangos sutartį negaliojančia, tai vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už faktiškai tinkamai atliktus darbus.

7.       Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų paaiškinimus, teismas sprendė, kad nors ir nustatyti ieškovės konkretūs darbų trūkumai, tačiau byloje, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, nėra kitų patikimų, objektyvaus turinio duomenų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės argumentus dėl konkrečių trūkumų, trūkumų ištaisymo apimties, terminų ir pan. Tai, kad atsakovė vadovaujasi į bylą pateiktais dokumentais dėl aplinkybių, jog užsakovė Kretingos rajono savivaldybė nepriėmė atsakovės darbų, kuriuos iš esmės atliko ieškovė, nėra pakankamas pagrindas atsakovei nemokėti už ieškovės atliktus darbus, kuriuos atsakovė priėmė be išlygų. Atliktų darbų aktų Nr. 2, Nr. 3 pagrindu ieškovė pateikė 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą BA Nr. 01214 bendrai 39 275,63 Eur sumai su PVM (suma be PVM sudaro 32 459,20 Eur). Todėl atsakovei priėmus darbus be išlygų, nepaisant to, kad vėliau ir buvo nustatyti trūkumai, atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove išlieka. Nustatydamas, ar atsakovė turi pareigą mokėti pagal atliktų darbų aktą Nr. 4, teismas akcentavo, kad byloje nėra galimybės įvertinti, kokius darbus pagal jį atliko ieškovė, kokius – atsakovė, kokie darbai buvo atlikti su trūkumais. Nors atsakovė nenurodė aiškios pozicijos, kodėl nesiėmė veiksmų dėl atliktų darbų akto Nr. 4, nepriėmė sprendimų dėl darbų stabdymo, Rangos sutarties nutraukimo, neginčijo ieškovės sprendimo dėl sutarties nutraukimo, teismo manymu, vien šių aplinkybių nustatymas nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktų darbų akte Nr. 4 nurodytus atliktus darbus. Įvertinus susiklosčiusias faktines aplinkybes, ieškovė turėjo įrodyti, kad ji atliko darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 4. Teismui nepateikus tokių duomenų, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 20 019,54 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 atmestinas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 26 854,03 Eur. 

8.       Teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl jį tenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, priteisė iš atsakovės ieškovei 8 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškinį, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovės darbai, už kurių atlikimą ieškovei buvo priteistas atlyginimas, buvo nekokybiški, taisomi.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo, kad atliktų darbų aktai yra niekiniai sandoriai. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai pagrindė Rangos sutarties, kaip niekinio sandorio, faktą. Ieškovė, nebūdama nei užsakove, nei rangove, nei teisėta subrangove viešojo pirkimo sutarties prasme, negalėjo vykdyti darbų, kuriuos numatyta pavesti vykdyti subrangovei pagal viešojo pirkimo sutartį.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas pareigos ex officio (pagal pareigas) konstatuoti niekinį sandorį ir nustatyti jo teisinius padarinius neįvykdė ir tuo aspektu, kad nesprendė dėl Rangos sutarties negaliojimo kitais CK įtvirtintais pagrindais, konkrečiai – CK 1.81 straipsnio pagrindu (sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei).

9.4.                      Apskųstu sprendimu teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 145,20 Eur, sumokėtų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą. Antstolė apžiūrėjo ne ieškovės, o atsakovės ir rangovės UAB „Plungės lagūna“ atliktus objekte darbus. Teismas šiuo įrodymu nesirėmė, todėl ši suma nepagrįstai priskirta prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su juo nesutinkanti ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. atmetė atsakovės ieškinį ieškovei dėl Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl nėra tikslinga pasisakyti šiuo klausimu atsiliepiant į atsakovės apeliacinį skundą.

10.2.                      Ieškovė teismui pateikė reikšmingus įrodymus, kad atsakovė ne tik priėmė atliktų darbų aktuose išvardintus ieškovės atliktus darbus, bet ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų dėl šių darbų kokybės.

10.3.                      Ieškovė, siekdama įrodyti atsakovės pretenzijų nepagrįstumą, inicijavo 2019 m. gruodžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymą. Iš šio protokolo aiškiai matyti, kad dalis objekte pataisytų darbų objekte atlikti ne pagal projektą. Atsakovė, nesutikdama su 145,20 Eur priskyrimu prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, apeliaciniame skunde nėra nurodžiusi, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant šį procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus ir iš atsakovės ieškovei priteisė 26 854,03 Eur skolą, suformuotą 2019 m. liepos 31 d. ieškovės sudaryta ir pateikta atsakovei PVM sąskaita faktūra BA Nr. 01214 39 275,63 Eur sumai pagrindu. Kaip matyti iš minėto dokumento, jis buvo surašytas vadovaujantis Atliktų darbų aktais Nr. 2 ir Nr. 3. Ieškovės prašymas priteisti 20 019,54 Eur skolą pagal Atliktų darbų aktą Nr. 4 pirmosios instancijos teismo nebuvo tenkintas. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei buvo priteistas 26 854,03 Eur įsiskolinimas pagal Atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą ir delspinigius pagrįstumo

13.       Pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad bylos šalys 2019 m. gegužės 23 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė Kretingos parke, esančiame Kretingos m., Maironio g. 2A, įsipareigojo įrengti betoninius vejos bordiūrus, takelius dolomitinėmis atsijomis, atlikti kitus gerbūvio darbus, o atsakovė turėjo už faktiškai atliktus darbus sumokėti ieškovei pagal atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą, kurie yra neatskiriama statybos rangos sutarties dalis. Ieškovė, atlikusi dalį darbų, atsakovei 2019 m. liepos 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą BA Nr. 01214 39 275,63 Eur. 2019 m. rugsėjo 2 d. ji kreipėsi į atsakovę prašydama iki 2019 m. rugsėjo 3 d. sumokėti už liepos mėnesį atliktus darbus. Nesant atsakymo iš atsakovės, ieškovė pakartotinai 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku pareikalavo padengti skolą. Kreipdamasi į atsakovę su 2019 m. rugsėjo 17 d. pretenzija dėl 47 936,19 Eur sumokėjimo ir rangos sutarties nutraukimo, ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. atsakovei buvo išrašyti ir atsiųsti Atliktų darbų aktai Nr. 2 ir Nr. 3 bei PVM sąskaita faktūra BA Nr. 01214; šie dokumentai atsakovės priimti ir pasirašyti be išlygų, tačiau apmokėjimas negautas. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė sutartus darbus vykdė susitarimo su atsakove, kuri pati buvo subrangove santykyje su UAB „Plungės lagūna“, pagrindu. UAB „Plungės lagūna“ laimėjo užsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą viešojo pirkimo parko sutvarkymui konkursą.

14.       Atsakovė neigia savo prievolę sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus, nurodytus Atliktų darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3, kadangi jie buvo atlikti nekokybiškai, iš dalies visai neatlikti. Be to, rangovė UAB „Plungės lagūna“ atsakovei, kaip subrangovei, už juos nesumokėjo, kas eliminuoja ieškovės teisę reikalauti atlyginimą už šių darbų vykdymą. 

15.       Šalys Rangos sutartimi sulygo, kad užsakovas (atsakovė) už faktiškai atliktus darbus moka rangovui (ieškovei) pagal atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą, kurie yra neatskiriama Rangos sutarties dalis. Atliktų darbų aktas pateikiamas ne vėliau kaip 24 einamo mėnesio dieną (rangos sutarties 3.1. punktas). Sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad už tinkamai atliktus ir priduotus darbus užsakovas privalo sumokėti rangovui tą pačią dieną, kai gauna pavedimą iš užsakovės, bet ne vėliau kaip iki 25 sekančio mėnesio dienos ir kt.

16.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudarytas sandoris kvalifikuojamas kaip statybos rangos sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

17.       Bendrosios rangos normos taip pat taikomos ir statybos rangos sutarčiai (CK 6.664 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir atliktų darbų priėmimą bei rangovo (ieškovės) atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuojančios normos. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).

18.       CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą); užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Remiantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs jo trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis apie dokumentą, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame, kaip minėta, fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). 

20.       Atitinkamai nustatyta ir šalių sudarytoje rangos sutartyje. Šalys susitarė, kad užsakovas (atsakovė) įsipareigoja ne vėliau kaip per penkias dienas gavus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą priimti atliktus darbus. Jeigu yra broko, jis privalo žodžiu ir raštu informuoti subrangovą (ieškovę) apie jo privalomą ištaisymą (rangos sutarties 4.2.3. punktas).

21.       Taigi, pagal bendrą taisyklę užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

23.       Nagrinėjamu atveju nėra prielaidų minėtos išimties taikymui, kadangi atsakovė neįrodinėjo esant paslėptų darbų trūkumų, kurių negalima buvo pastebėti pasirašant Atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3. Kaip matyti iš Atliktų darbų aktų Nr. 2 ir Nr. 3, jie buvo besąlygiškai pasirašyti atsakovės. Šį faktą buvo pabrėžusi ieškovė, kreipdamasi į atsakovę reikalaudama darbų, užfiksuotų šiuose aktuose, apmokėjimo. Darbų trūkumų buvimo faktas nebuvo užfiksuotas darbų perdavimo metu, kaip to reikalauja CK 6.662 straipsnis, Rangos sutarties 4.2.3. punktas. 

24.       Byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės ieškovei adresuotas elektroninis laiškas patvirtina, kad nesutikimą su išrašyta PVM sąskaita faktūra BA Nr. 01214 atsakovė išreiškė tik 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašydama panaikinti šią sąskaitą iš registro, kadangi užsakovė atmetė atliktų darbų aktus. Tokį atsakovės kreipimąsi sąlygojo tai, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. užsakovė Kretingos rajono savivaldybė informavo UAB „Plungės lagūna“ nepriimanti darbų atlikimo aktų už liepos mėnesį, kadangi aktuojami darbai atlikti nekokybiškai. Savo ruožtu UAB „Plungės lagūna“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo atsakovę apie darbų netinkamą atlikimą bei jų nepriėmimą. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina atsakovės pareigos sumokėti už ieškovės 2019 m. liepos mėnesį atliktus darbus pagal rangos sutartį, kadangi šalys šia sutartimi susitarė, jog atsakovė ne vėliau kaip per penkias dienas gavus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą įsipareigoja priimti ieškovės atliktus darbus; jei yra broko, ji privalo žodžiu ir raštu informuoti ieškovę apie jo privalomą ištaisymą (rangos sutarties 4.2.3 punktas). Rangos sutartyje nėra nuorodos į tai, kad atsakovė darbus priima (nepriima) atsižvelgiant į UAB „Plungės lagūna“ pastabas, kuri taip pat turi gauti užsakovės Kretingos rajono savivaldybės darbų įvertinimą. Atsakovė, vadovaujantis rangos sutarties 4.2.3 punktu, savo nuožiūra bei rizika priima ieškovės atliktus darbus ar informuoja ieškovę apie esamus darbų trūkumus. Priešingas aiškinimas neatitiktų sutarties uždarumo principo, reiškiančio, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis. Statybos rangos teisiniuose santykiuose šis principas lemia tai, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo, kuris nėra tiesioginis rangos sutarties, sudarytos tarp užsakovo ir generalinio rangovo, dalyvis, prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui – už užsakovo, kuris atitinkamai nėra generalinį rangovą su subrangovu siejančios sutarties šalis, prievolių nevykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis).

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, atsisakydama visiškai atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus pagal Atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3, elgiasi nesąžiningai, nes naudojasi ieškovės atlikto darbo rezultatu. Įstatyme nėra nustatyta atliktų darbų trūkumų fakto prezumpcijos, todėl atsakovė, teigdama, kad ieškovė pažeidė rangos sutartį, dėl ko atsirado pagrindas nemokėti ieškovei už atliktus darbus, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, nes pasirašius Atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3, būtent atsakovei teko ieškovės atliktų darbų netinkamos kokybės ir jų šalinimo įrodinėjimo pareiga. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, išsamiai pagrindžiančių ieškovės atliktų darbų trūkumų apimties, reikalavimo ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus pareiškimą, termino tokiems darbams nustatymą, tai, kad nekokybiški darbai buvo užfiksuoti būtent Atliktų darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 2. Kaip matyti iš ieškovės atsakovei siųsto 2019 m. rugpjūčio 7 d. elektroninio laiško, bordiūrai, į kurių netinkamą sudėjimą apeliuoja atsakovė, buvo dedami ne tik liepos mėnesį, bet ir vėliau. 2019 m. rugsėjo 18 d. nekokybiškai atliktų darbų taisymo aktas, sudarytas atsakovės, taip pat negali detaliai paaiškinti ieškovės netinkamų darbų atlikimo laiko, ar jie buvo įtraukti į Atliktų darbų aktus Nr. 2, Nr. 3. Aplinkybės, kad atsakovė iš UAB „Plungės lagūna“ gavo pastabas dėl netinkamai atliktų darbų, neeliminuoja atsakovės pareigos detaliai pagrįsti ieškovės netinkamai įvykdytų darbų masto, kas juos šalino, kokia apimtimi ir kada. 

26.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei į tai, kad atsakovė ieškovės Atliktų darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytus darbus priėmė be išlygų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į bylą pateikti įrodymai nepaneigia atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už Atliktų darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 įtvirtintus darbus. 

Dėl teismo pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą

27.       Teisėjų kolegija taip pat nemano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovė, turėjo pareigą ex officio (savo iniciatyva) vertinti Rangos sutarties atitiktį įstatymo normoms.

28.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje dėl teismo pareigos savo iniciatyva konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas gali ex officio (savo iniciatyva) pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021).

29.       Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

30.       Taigi, tam, kad teismui būtų pagrindas savo iniciatyva pripažinti Rangos sutartį niekine, privalo egzistuoti aptartos įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos. Šiuo atveju teisėjų kolegija nemano, kad tokios sąlygos egzistavo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo viršyti pareikšto ieškinio ribas ir spręsti šalių sudaryto sandorio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą. Ypač, kai pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovės priešieškinį dėl Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovė Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį ieškovei, tretiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, UAB „Plungės lagūna“, dėl Rangos sutarties, kaip prieštaraujančios viešuosius pirkimus reglamentuojančiom teisės normoms, nuginčijimo ir teisinių pasekmių taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

31.       Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad dėl Rangos sutarties teisėtumo yra sprendžiama atskiroje byloje, bei pažymėjus nesant pakankamai duomenų teismui savo iniciatyva spręsti dėl šalių sudaryto sandorio negaliojimo, jis pagrįstai apskųstame sprendime nurodė nenustatęs pagrindo plačiau pasisakyti šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjamu atveju ėmus nagrinėti byloje nepareikštą materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą būtų pažeisti pamatiniai šalių rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), taip pat būtų pažeistas ir draudimas peržengti byloje pareikštus reikalavimus, įtvirtintas CPK 265 straipsnio 2 dalyje.

32.       Tokiai išvadai neturi įtakos atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo reiškusi reikalavimo patikrinti ginčo sandorio atitikimą CK 1.81 straipsnį, todėl nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo įvertinti sandorio teisėtumą šiuo aspektu. Atsakovė Šiaulių apygardos teismui teikdama ieškinį dėl Rangos sutarties nuginčijimo disponavo nevaržoma galimybe formuoti paduodamo procesinio dokumento pagrindą ir dalyką, todėl jame galėjo išdėstyti visus ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindus. Pabrėžtina ir tai, kad atskiroje byloje tikrindamas Rangos sutarties sudarymo teisėtumą, teismas, esant objektyviems ir akivaizdiems niekinio sandorio požymiams, tokį vertinimą atlieka įvairiais aspektais, t. y. nepriklausomai nuo ieškinyje nurodyto pagrindo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų

33.       Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė įtikinamų argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nestabdyti civilinės bylos, nesujungti civilinių bylų įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Dar daugiau, apeliacine tvarka nagrinėjant šioje byloje keliamą ginčą, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas atsakovės ieškinys ieškovei dėl rangos sutarties nuginčijimo ir teisinių pasekmių taikymo, jau yra įsiteisėjęs. Šios nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą dėl atsakovės teiginių apie civilinės bylos nestabdymą, civilinių bylų nesujungimą, nereikšmingumo.

34.       Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atlyginti ieškovei 145,20 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovės manymu, šios išlaidos yra nesusijusios su nagrinėjama byla, kadangi antstolė apžiūrėjo ir užfiksavo ne ieškovės, o atsakovės ir UAB „Plungės lagūna“ atliktus darbus. Tai yra atsakovė nesutinka su šio įrodymo įrodomąja reikšme, kas, atsakovės manymu, paneigia ieškovės teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

35.       Byloje nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė antstolės V. D. kontoroje užsakė atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą. Ši antstolė 2019 m. gruodžio 4 d. parengė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį ieškovė pateikė į bylą, bei prašė priteisti jos naudai 145,20 Eur išlaidas, patirtas jai atlyginus už antstolės darbą. 

36.       Vertindama atsakovės nurodytus teiginius dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos ir būtinos. Negali būti toleruojamas proceso šalies išlaidavimas siekiant gauti bylai reikšmingų duomenų. Taip pat turi būti nustatyta, ar šalies teikiamas įrodymas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar buvo vadovautasi protingumo ir teisingumo principais.

37.       Kaip matyti iš ieškovės dublike pateiktų argumentų, antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovė įrodinėjo atsakovės netinkamai įvykdytą ieškovės atliktų darbų taisymą. Anot ieškovės, iš šio faktinių aplinkybių protokolo akivaizdžiai matyti, kad ir dalis perdarytų darbų objekte atlikti ne pagal projektą, todėl ieškovei neaišku, kodėl jos darbai buvo pripažinti nekokybiškais, o perdaryti – kaip atitinkantys reikalavimus. Ieškovė pateiktu rašytiniu dokumentu grindė savo dėstomą poziciją dėl jos atliktų darbų tinkamumo ir kėlė klausimą dėl skirtingų jos bei atsakovės įvykdytų darbų pripažinimo tinkamais standartų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė šiuo įrodymu kaip turinčiu patvirtinti tam tikrą ieškovės teiginį, t. y. ieškovės įvykdytų darbų apimtį, kokybę, ar pateisinančiu šios proceso dalyvės darbų trūkumus, savaime nepaneigia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sąsajumo su byla. Priešingas aiškinimasis reikštų pernelyg formalistinį požiūrį, kuris apsunkintų laimėjusios šalies teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija nenustatė prielaidų sutikti su atsakove, kad aptariamas ieškovės pateiktas įrodymas yra nereikšmingas, todėl jo suformavimui skirtos išlaidos neturi būti atlygintos.

        Dėl procesinės bylos baigties

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamas šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

40.       Ieškovei nepateikus duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos         Danguolė Martinavičienė        

                                                                                                                                                                                                     Agnė Tikniūtė

        Jūratė Varanauskaitė