Administracinė byla Nr. AS-19-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01236-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-08278 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą ir, atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą, perduoti jį nagrinėti Tarnybos darbą koordinuojančiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos institucijai ar teisingumo ministrui asmeniškai; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti – iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. (įskaitytinai). Teismas pažymėjo, kad skunde nėra aiškiai nurodytos ginčo aplinkybės. Pareiškėjas skunde gan abstrakčiai ir nenuosekliai teigia, kad Sprendimas yra šališkas, politizuotas, „valstybės institucijos yra užvaldytos politinių grupuočių statytinių“, tačiau jei pareiškėjas laiko, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jis turi aiškiai tai pagrįsti ir nurodyti visus nesutikimo su juo argumentus.

Teismas dėl antrojo skundo reikalavimo nurodė, jog toks reikalavimas netinkamas ir teismui nėra aišku, kokio rezultato siekia pareiškėjas, formuluodamas išplėstinį reikalavimą. Pareiškėjui išaiškinta, jog skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės ir juridinis pagrindas. 

Teismas dėl trečiojo skundo reikalavimo nurodė, jog iš skundo turinio nėra aišku, dėl kokios konkrečiai institucijos ir kokių neteisėtų veiksmų pareiškėjui neva padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai pagrįsti ir argumentuoti šį savo skundo reikalavimą, jį patikslinti, aiškiai nurodydamas, iš kokios institucijos dėl kokio veikimo ar neveikimo, kokios sumos neturtinei žalai atlyginti prašo. Pareiškėjas taip pat turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias neigiamas pasekmes jis patyrė būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas turėtų šias aplinkybes detalizuoti ir nurodyti skunde bei pateikti atitinkamus įrodymus joms pagrįsti ir paaiškinti. Pareiškėjui nepakanka abstrakčiai ir deklaratyviai nurodyti faktines aplinkybes, jis reikalavimą atlyginti neturtinę žalą turėtų sieti su konkrečiai jo patirta neturtine žala, konkrečiai nurodyti, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, kokie veiksniai lėmė prašomos atlyginti žalos dydį. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas turi pateikti individualų, tik su jo situacija ir asmenine patirtimi susijusį skundą, kuriame jis privalo nurodyti ir išsamiai aprašyti su neturtinės žalos atsiradimu susijusias faktines aplinkybes, civilinės atsakomybės sąlygas, pateikti įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą ir, atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą, perduoti jį nagrinėti Tarnybos darbą koordinuojančiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos institucijai ar teisingumo ministrui asmeniškai; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino juos pareiškėjui.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu skundu, vertino, jog šis skundas yra iš esmės analogiškas pirminiam skundui: pareiškėjas deklaratyviai ir abstrakčiai teigė, kad Sprendimas yra šališkas, politizuotas, tačiau nenurodė jokių kitų įrodymais pagrįstų argumentų, nepateikė rašytinių įrodymų; pareiškėjas visiškai nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, t. y. aiškiai nenurodė, iš kokios institucijos, konkrečiai, dėl kokio jos veikimo ar neveikimo, kokios sumos iš kiekvienos institucijos prašo, taip pat nepagrindė nei žalos dydžio, nei jam kilusių neigiamų pasekmių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino 2024 m. liepos 15 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nors 2024 m. liepos 15 d. nutartyje teismas pareiškėjui buvo detaliai nurodęs, kokius skundo trūkumus ir kaip pareiškėjas turi juos pašalinti, todėl pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir įpareigoti bylą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad skundas buvo surašytas pasinaudojant Lietuvos Respublikos teismų elektroninių paslaugų portale pateiktu pavyzdžiu, lietuvių kalba, jame yra pateikti paaiškinimai. Pareiškėjo nuomone, teismo nuorodos į painiai suformuluotus, neaiškius, prieštaringus, hipotetinius ir sąlyginio pobūdžio reikalavimus, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą ir tiksliai išnagrinėti bylą, yra tik tipinis biurokratinis atsirašinėjimas, siekiant sužlugdyti (arba užvilkinti iki senaties terminų) šį ir su juo tiesiogiai susijusius teisminius procesus, kuriuos išnagrinėjus įstatymų nustatyta tvarka ir apimtimi galbūt paaiškėtų Lietuvos Respublikos teismuose naudojamos teisminės praktikos neatitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vykdomas politinių partijų nusikalstamų veikų dangstymas, kišimasis į teisminius procesus, diskriminacija, patyčios, žmogaus teisių apribojimai bei socialinių, finansinių ir teisinių eksperimentų vykdymas teismuose. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja galbūt tyčia bando atimti iš pareiškėjo teisminio proceso galimybę, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas jau buvo pareiškęs šiai teisėjai (visai teisminiame procese Nr. 3-61-3-06715-2023-9 dalyvavusiai teisėjų kolegijai ir Regionų administraciniam teismui visa sudėtimi) nušalinimą dėl galimos politinės korupcijos, diskriminacijos, patyčių, tyčinio pareigų nevykdymo, nusikalstamos veiklos dangstymo bei galimo veikimo organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje.

Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovams dalyvaujant betarpiškai. Taip pat bylai nagrinėti pasitelkti teisminių procesų Nr. 2-33-3-01296-2022-5,
Nr. 3-61-3-06715-2023-9, Nr. 3-61-3-02944-2023-9, Nr. 3-61-3-08001-2023-9,
Nr. 3-61-3-08393-2023-3, Nr. 3-61-3-09333-2023-8, Nr. 3-61-3-09456-2023-4,
Nr. 3-61-3-09452-2023-0, Nr. 3-61-3-00239-2024-5, Nr. 3-61-3-00362-2024-2,
Nr. 3-62-3-00798-2024-6 medžiagą, kadangi šie teisminiai procesai yra tarpusavyje susiję, jie yra svarbus įrodymas bei papildymas šiam teisminiam procesui.

Pareiškėjas nurodo, kad, kadangi Regionų administraciniam teismui galbūt daro įtaką politinės partijos (per šio teismo pirmininką Gediminą Užubalį ir jo pavaduotoją Jovitą Einikienę), pasinaudojus Lietuvos valstybėje veikiančiu „vieno langelio principu“, perduoti šį klausimą nagrinėti kompetentingai institucijai (Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ar prokuratūrai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.), o apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo bylai nagrinėti pasitelkti kitų teisminių procesų medžiagą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, jog jo išvardyti teisminiai procesai yra tarpusavyje susiję. Pareiškėjas konkrečiai nepaaiškina, kokie kitose bylose esantys įrodymai patvirtina skundžiamoje teismo nutartyje padarytą išvadą, kad pareiškėjo 2024 m. liepos 4 d. skundas ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. patikslintas skundas neatitinka ABTĮ įtvirtintų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo išvardytų teisminių procesų medžiagą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012,; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Minėta, kad pareiškėjas skunde suformulavo tris materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą ir, atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą, perduoti jį nagrinėti Tarnybos darbą koordinuojančiai Teisingumo ministerijos institucijai ar teisingumo ministrui asmeniškai; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vertindama skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartyje šios skundo dalies netinkamumą grindė tuo, jog skunde ginčo aplinkybės nėra aiškiai nurodytos, todėl ši skundo dalis neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto reikalavimo, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos, be kita ko, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai.

Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas, skunde reikšdamas nesutikimą su Sprendimu, teigė, kad Tarnyba ir jos vadovai galbūt tyčia iš politinės korupcijos paskatų neatlieka jiems pavestų funkcijų (pvz., padėti nepasiturintiems, neįgaliems Lietuvos Respublikos piliečiams apginti savo turtą nuo galbūt neteisėtų politikų organizuotų rinkliavų ar mokesčių); kad Tarnybos vadovybė ir skyrių vedėjai, nepaisydami iškylančio interesų konflikto, nagrinėja prašymus, kurie yra tiesiogiai susiję su jais pačiais ir jų pavaldiniais (šiame kontekste pareiškėjas išvardijo teisminių procesų numerius); kad Sprendimą priėmusi Tarnybos tarnautoja nepaisė pareiškėjo prašymų perduoti jo prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nagrinėti aukštesniajai Tarnybą prižiūrinčiai institucijai (Teisingumo ministerijai ar komisijai prie Teisingumo ministerijos) ir tokiu būdu vykdo diskriminaciją, patyčias; ir t. t. Pareiškėjas patikslintame skunde pakartojo šiuos savo argumentus ir papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog jis neturi teisinio išsilavinimo ir susiduria su kliūtimis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pareiškėjo skundo turinio galima suprasti, kokiais aspektais yra kvestionuojamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto tinkamumo, objektyvumo ir nešališkumo. Papildomai pastebėtina, be kita ko, tai, jog pareiškėjas 2024 m. birželio 7 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurį išnagrinėjus priimtas Sprendimas, buvo suformulavęs reikalavimą: „Kadangi VGTPT nagrinėjant prašymą iškyla interesų konfliktas, pareiškėjas prašo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo perduoti nagrinėti VGTPT prižiūrinčiai institucijai“ (pastaba: kalba pataisyta), ir Sprendime buvo atsakyta į šį jo reikalavimą (žr. Sprendimo 1. 4), todėl šioje stadijoje nėra pagrindo prieiti prie neabejotinos išvados, kad pareiškėjo skunde teismui išdėstyti argumentai nėra susiję būtent su ginčijamu administraciniu sprendimu – Sprendimu. Taigi, 2024 m. liepos 15 d. teismo nutartyje nustatyti aptariamos skundo dalies (t. y. skundo dalies dėl pirmojo reikalavimo) trūkumai nelaikytini esminiais ir užkertančiais kelią teismui priimti tokį skundą (jo dalį).

Teisėjų kolegija, vertindama skundo dalį dėl antrojo reikalavimo, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartyje šios skundo dalies netinkamumą grindė tuo, jog toks skundo reikalavimas yra netinkamas, neaiškus ir teismui nėra aišku, kokio rezultato siekia pareiškėjas, formuluodamas išplėstinį reikalavimą. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai: iš antrojo skundo reikalavimo formuluotės – „įpareigoti mano antrinės teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą ir perduodant jį nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos VGTPT darbą koordinuojančiai institucijai ar teisingumo ministrei asmeniškai“ (pastaba: kalba pataisyta) – galima suprasti, jog pareiškėjas siekia, kad jo 2024 m. birželio 7 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo procedūra, kuri buvo užbaigta prašomu panaikinti Sprendimu, būtų atnaujinta ir šis prašymas būtų išnagrinėtas iš naujo, tačiau pareiškėjas neišreiškia aiškios valios dėl to, kam konkrečiai (be alternatyvų) turėtų būti perduotas jo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nurodydamas perduoti jo prašymą nagrinėti Tarnybos darbą koordinuojančiai Teisingumo ministerijos institucijai ar teisingumo ministrui asmeniškai, iš esmės palieka teismui pačiam pasirinkti, kam turėtų būti perduodamas pareiškėjo 2024 m. birželio 7 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti iš esmės, tuo atveju, jei Sprendimas būtų panaikintas ir Tarnyba būtų pripažinta netinkamu subjektu šiam prašymui nagrinėti. Tokia skundo reikalavimo formuluotė sudaro kliūtis teismui nustatyti pareiškėjo valią dėl jo pageidaujamo pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynybos būdo (t. y. priėmus tokį skundą, teismui tektų spėlioti, ar tam tikra institucija yra priimtina pareiškėjui), nustatyti administracinės bylos proceso dalyvius ir apibrėžti inicijuojamos bylos nagrinėjimo ribas. Pabrėžtina, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-368-629/2024). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo dalis pagal antrąjį reikalavimą (atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą, perduoti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą nagrinėti Tarnybos darbą koordinuojančiai Teisingumo ministerijos institucijai ar teisingumo ministrui asmeniškai) neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų, todėl teismas, pareiškėjui nepašalinus nurodyto esminio skundo trūkumo per nustatytą terminą, pagrįsta ir teisėtai nusprendė šią skundo dalį laikyti nepaduota.

Teisėjų kolegija, vertindama skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartyje šios skundo dalies netinkamumą grindė tuo, jog nėra aišku, dėl kokios konkrečiai institucijos ir kokių neteisėtų veiksmų pareiškėjui neva buvo padaryta neturtinė žala, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl pareiškėjas turėtų šias aplinkybes detalizuoti ir nurodyti skunde, be to, pateikti atitinkamus įrodymus joms pagrįsti ir paaiškinti (ABTĮ 24 str. 3 d. 7 p.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundo ir šalinant pateikto patikslinto skundo dalimis, susijusiomis su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog iš turinio negalima suprasti, su kokios konkrečiai institucijos ir su kokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas sieja prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas įvardija, kaip teigiama, neteisėtus veiksmus (Tarnybos tarnautoja, priėmusi Sprendimą, nepaiso pareiškėjo prašymų perduoti jo prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo aukštesnei Tarnybą prižiūrinčiai institucijai, tokiu būdu vykdydama diskriminaciją ir patyčias; kad už Tarnybos darbo kontrolę atsakingi Teisingumo ministerijos darbuotojai savo galbūt tyčiniu neveikimu prisideda prie diskriminacijos, patyčių ir konstitucinių teisių varžymo (teisė į teismo procesą, teisė nebūti diskriminuojamam, teisė nebūti socialinių ir finansinių eksperimentų objektu); kad pareiškėjo išvardyti tarpusavyje susiję teisminiai procesai įrodo, jog Lietuvos Respublikos valstybės institucijos yra užvaldytos politinių grupuočių statytinių, kurių tikslas – nebaudžiamai daryti žalą valstybei ir jos piliečiams, kuri pareiškėjo atveju pasireiškia kaip galbūt neteisėtų rinkliavų nustatymas ir galbūt nusikalstamos veiklos dangstymas, prisidengiant valstybės vardu, tuo pačiu atimant galimybę į teismo procesą ir galimybę būti lygiateisiai atstovaujamam jame; t. t.), šios aplinkybės apibūdinamos itin apibendrinai, nenurodomos tokių veiksmų atlikimo (atsisakymo atlikti veiksmus) datos, kas neleidžia apibrėžti inicijuojamos administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo dalis pagal trečiąjį reikalavimą (atlyginti neturtinę žalą) neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, todėl teismas, pareiškėjui nepašalinus nurodytų skundo trūkumo per nustatytą terminą, pagrįsta ir teisėtai nusprendė šią skundo dalį laikyti nepaduota.

Teisėjų kolegija dėl 2024 m. liepos 15 d. teismo nutartyje nurodyto skundo trūkumo – įrodymų nepateikimo pažymi, kad reikalavimas pateikti įrodymus teismų gali būti taikomas ribotai, nes pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumą, o ne skundo priėmimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-756/2017). Teismas negali skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-122-556/2018).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašė, pasinaudojus Lietuvos Respublikos valstybėje veikiančiu „vieno langelio principu“, perduoti šį klausimą (manytina, kad pareiškėjas turi omenyje savo įtarimus, jog Regionų administraciniam teismui per šio teismo pirmininką Gediminą Užubalį ir jo pavaduotoją Jovitą Einikienę galbūt daro įtaką politinės partijos) nagrinėti kompetentingai institucijai (Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ar prokuratūrai). Kadangi toks klausimas nėra nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pagal atskirąjį skundą dalykas, jis nėra sprendžiamas.

Pažymėtina, kad teismai vykdo teisingumą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Teisingumo vykdymas nėra laikomas viešuoju administravimu, kuris Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalyje yra apibrėžiamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šį procesinio pobūdžio prašymą nepagrįstai grindžia viešojo administravimo principu, nurodytu VAĮ 3 straipsnio 13 punkte, t. y. „vieno langelio“ principu.

Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl nenustatyti faktinis ir teisinis pagrindai teikti pranešimą prokurorui. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos baigčiai, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą, įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą, naikinama ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kurioje nutarta pareiškėjo A. Ž. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-08278 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo nagrinėti klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė