Baudžiamoji byla Nr. 1-66-673/2014
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00858-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
(S)
Kėdainių rajono apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 22 d.
Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei,
dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui,
nukentėjusiajai J. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,
T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimu išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2008-03-14 iki 2010-10-07), ir pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimu išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2010-10-27 iki 2011-10-19),
n u s t a t ė:
T. Č., laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2010 m. spalio 7 d., vengė pareigos pagal 2008 m. birželio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo procesinį sprendimą mokėti lėšas J. A., jų nepilnametės dukros G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko, per minėtą laikotarpį išlaikymo lėšų tvarkytojai J. A. įsiskolino 10502,51 Lt.
Be to, T. Č., laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2011 m. spalio 19 d., vengė pareigos pagal 2008 m. birželio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo procesinį sprendimą mokėti lėšas J. A., jų nepilnametės dukros G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko, per minėtą laikotarpį išlaikymo lėšų tvarkytojai J. A. įsiskolino 4311,00 Lt.
Kaltinamasis T. Č. dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad abiejuose kaltinimuose nurodytais laikotarpiais nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai G.ai, kurios gimimo datos nežino. Pats dalyvavo teismo posėdyje, kuomet iš jo buvo priteistas išlaikymas. Su kaltinimuose nurodytais įsiskolinimų dydžiais sutinka. Nemokėjo išlaikymo nors ir dirbo, nes uždirbdavo nedaug. Tuo metu vartojo ir alkoholį, šiuo metu nebevartoja, nes po galvos traumos 2013 m. susirgo epilepsija. Rūko, per dieną surūko 6 Lt vertės cigarečių pakelį. Turi dar vieną nepilnametę dukrą. Šiuo metu oficialiai nedirba, mano, kad jam bus nustatytas neįgalumas, nors dokumentų dar nesusitvarkė, gydytojai nurodė, jog jam gali būti nustatytas III grupės neįgalumas. Jis gyvena su sugyventine, kuri dirba ir jį išlaiko. Antroji dukra lanko savaitinį darželį, už kurį reikia mokėti apie 300 Lt per mėn. Kodėl nedirbdamas pats dukros neprižiūri, paaiškinti negali, pripažįsta, kad kartais nelegaliai dirba padienius darbus. Su dukra G.a nebendrauja, jos nelanko, per visą jos gyvenimą dukrą yra matęs kokius 4 kartus. Pats turi suvirintojo specialybę. Iš paskutinės darbovietės išėjo savo noru, nes nepatiko darbas, kadangi reikėjo pjaustyti mėsą. Supranta, kad privalo išlaikyti nepilnametį vaiką.
Be kaltinamojo T. Č. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą (b.l. 3-5), kuriame nurodoma, kad T. Č. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro nepilnametei G. Č. išmokėtos išmokos – 8677,50 Lt, išmokėtos nuo 2009-12-11 iki 2013-06-21.
Nukentėjusioji J. A. parodė, kad T. Č. yra jų dukros G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Su T. Č. ji gyveno nuo 2001 m. iki 2007 m. Po alimentų priteisimo Tomas kartą mokėjo 300 litų ir kartą 50 litų, vaiko nelankė, kelis kartus buvo atvažiavęs, bet buvo neblaivus (b.l. 25).
Iš teismo 2008-03-06 procesinio sprendimo matyti, kad teismas patvirtino taikos sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo mokėti lėšas nepilnametės dukros G. Č. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną J. A. (b.l. 22). Teismo vykdomasis raštas antstoliui išduotas 2008-03-06 (b.l. 13-14).
2009-09-16 J. A. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją išmokai nepilnamečiam vaikui G. Č. išlaikyti gauti, skolininku įvardintas T. Č. (b.l. 7).
Iš antstolio dokumentų (b.l. 8, 12, 16-19) matyti, kad iš kaltinamojo išlaikymo lėšos nepilnamečiam vaikui išieškotos nebuvo, nes jis nedirbo, turto neturi. Kaltinamojo išlaikymo įsiskolinimas 2013-08-01 – 14152,51 Lt.
Nepilnametės G. Č. gimimo liudijas patvirtina, kad kaltinamasis yra vaiko tėvas (b.l. 27).
Iš byloje esančių darbo biržos, sodra pažymų matyti, kokiais laikotarpiais kaltinamasis dirbo, kada buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 47, 48, 50, 52).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais byloje esančiais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. Č. tyčia vengė išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tai yra laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2010 m. spalio 7 d., vengė pareigos pagal 2008 m. birželio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo procesinį sprendimą mokėti lėšas J. A., jų nepilnametės dukros G. Č., gim. 2005-05-17, išlaikymui, dėl ko, per minėtą laikotarpį išlaikymo lėšų tvarkytojai J. A. įsiskolino 10502,51 Lt. Be to, T. Č., laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2011 m. spalio 19 d., vengė pareigos pagal 2008 m. birželio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo procesinį sprendimą mokėti lėšas J. A., jų nepilnametės dukros G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko, per minėtą laikotarpį išlaikymo lėšų tvarkytojai J. A. įsiskolino 4311,00 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos BK 164 str.) iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis T. Č., kuris neginčijo savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, neginčydamas kaltinimuose nurodytų laikotarpių, žinodamas apie teismo sprendimą, kurio pagrindu jis privalėjo ir privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G.ai, ką įrodo tai, jog teismo procese jis dalyvavo, kaltinime nurodytais laikotarpiais būdamas sveikas ir darbingas, nedirbdamas ir nesiregistruodamas į darbo biržą, iš paskutinės darbovietės išeidamas savo noru, turėdamas šiuo metu paklausią suvirintojo specialybę, kaltinamojo teigimu - dirbdamas neoficialiai, tai yra gaudamas pajamas, kurios, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, leido ir leidžia jam tenkinti ir jo ydingus įpročius (vartoti alkoholį, rūkyti - kas per mėnesį sudaro virš 180 Lt), tai yra turėdamas galimybes, tačiau savo vaikui nemokėdamas jokio išlaikymo, teismo įsitikinimu, tyčia - sąmoningai vengė žinomai teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti savimi pasirūpinti dar nesugebantį nepilnametį vaiką ir dėl to yra kaltas. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo (bent jau iš dalies) vykdyti teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas išlaikyti vaiką. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pareigos išlaikyti vaiko nevykdė ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti. Antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaiko išlaikymui, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Iki teisiamojo posėdžio kaltinamasis nepadengė nė dalies įsiskolinimo, išlaikymo vaikui nemokėjo. Įstatymas nenumato jokio pajamų minimumo, kurį gaudamas kaltinamasis neprivalo teikti išlaikymo vaikui, todėl tai, kad kaltinamojo pajamos nebuvo didelės ar vaikui buvo mokamas išlaikymas iš vaikų išlaikymo fondo, ar tai, jog kaltinamasis savo valia, tai yra pats prisiimdamas socialinę riziką, susilaukė dar vieno vaiko, kaltinamojo neatleido ir ateityje (net jei kaltinamasis ir bus pripažintas neįgaliu), neatleis nuo pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Akivaizdu, kad kaltinamasis, kaltinime nurodytais laikotarpiais buvęs sveikas ir darbingas, tik dėl savo paties kaltės nesiėmė priemonių vykdyti pareigą – išlaikyti vaiką. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis dėl teismui nesuprantamų priežasčių, be to, kad neteikė vaikui išlaikymo, su savo nepilnamete dukra G.a iš esmės visiškai nebendraudamas, nesidomėdamas vaiko gyvenimu, auklėjimu, ypatingai ir esminiai pažeidžia savo nepilnamečio vaiko interesus.
BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, todėl šios bylos kaltinime nurodyti epizodai (skaičiuojami nepateisinamais išlaikymo nemokėjimo mėnesiais) teisingai inkriminuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad T. Č. tyčia - sąmoningai nevykdė savo pareigos, nustatytos teismo sprendimu, išlaikyti vaiką, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2008-03-14 iki 2010-10-07), ir BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2010-10-27 iki 2011-10-19).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo išsakyto prisipažinimo turinys teismui neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, prisipažinęs padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai galisi.
Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika – tyčinė, nesunki, baigta; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba (nuo 2011 m.), darbo biržoje neregistruotas, turi dar vieną 2009 m. gimusį vaiką.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), bausmių trukmę, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį ir teisiamojo posėdžio metu nurodytą sveikatos būklę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), nustatant mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis, kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), bausmes tarpusavyje subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 3 d.) ir galutinę bausmę 1/3 sumažinant (BK 64 1 str.).
Kardomoji priemonė. Šioje byloje kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.38). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
T. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2008-03-14 iki 2010-10-07), BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką nuo 2010-10-27 iki 2011-10-19) ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2008-03-14 iki 2010-10-07) - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant T. Č.: 1) nuo 23.00 iki 05.00 val. būti namuose ir 2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2010-10-27 iki 2011-10-19) - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant T. Č.: 1) nuo 23.00 iki 05.00 val. būti namuose ir 2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.
remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 3 d., paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant T. Č.: 1) nuo 23.00 iki 05.00 val. būti namuose ir 2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtą bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant T. Č.: 1) nuo 23.00 iki 05.00 val. būti namuose ir 2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.
Išaiškinti, kad T. Č. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.
Teisėja Laima Šablevičienė