Civilinė byla Nr. 3K-3-479-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00346-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1.3.6.; 2.5.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių advokato teisę gauti sėkmės mokestį iš atstovaujamojo pagal teisinių paslaugų sutartį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ ir atsakovė UAB „Kamesta“ sudarė 2009 m. spalio 23 d. teisinių paslaugų sutartį dėl atsakovės ginčo su Kauno miesto savivaldybe dėl netinkamo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties vykdymo. Ginčas užbaigtas taikos sutartimi, patvirtinta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 (1 t., b. l. 134–137).
3. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 943 874,57 Lt (273 364,97 Eur) skolos už suteiktas teisines paslaugas, 1887,80 Lt (546,74 Eur) netesybų bei 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašomą priteisti sumą pagal Teisinių paslaugų sutarties 3.1 d punktą sudarė 918 943,20 Lt (266 144,34 Eur) sėkmės mokestis, apskaičiuojamas taip: 230 944,64 Lt (66 886,19 Eur) sėkmės mokesčio pagal taikos sutarties 4 ir 6 punktus, apskaičiuoto Koncesijos sutarties 44.5 punkte nustatyta tvarka; 193 124,65 Lt (55 932,76 Eur) nuo nesumokėtų, bet pagal taikos sutartį mokėtinų delspinigių (papildomai gautų pajamų), bei 335 387,90 Lt (97 135,05 Eur) nuo priteistos pagal taikos sutartį sumos už papildomai atliktus darbus (taip pat nuo papildomai gautų pajamų) bei 159 486,01 Lt (46 190,34 Eur) PVM (1 t., b. l. 72–75); taip pat 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) už darbus pagal valandinį įkainį.
4. Teisinių paslaugų sutartimi advokatų profesinės bendrijos advokatas Gintaras Černiauskas ir kiti bendrijai teisinę pagalbą teikiantys advokatai, advokatų padėjėjai bei dirbantys teisininkai įsipareigojo veikti kaip atsakovės patarėjai ir atstovai ginče su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl netinkamo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties vykdymo, atlikti kitus klientės pavedimus, būtinus ginčui išspręsti, o atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei visus reikiamus dokumentus ir būtiną informaciją, reikalingą įsipareigojimams tinkamai atlikti, pateikti paaiškinimus, reikalui esant dalyvauti susitikimuose, teismo posėdžiuose, informuoti bendriją apie ginčo išsprendimą, turimas pastabas dėl teisinių paslaugų teikimo ir sumokėti ieškovei minėtos sutarties 3 dalyje nustatytą šalių sutartą honorarą.
5. Honorarą pagal teisinių paslaugų sutartį sudarė: 1) per visą laikotarpį atliktų darbų pagal valandinį įkainį sumos, nepriklausančios nuo to, kokia bus ginčo baigtis; 2) 25 proc. sėkmės mokestis, skaičiuojamas nuo Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 proc. sumos; 3) 25 proc. sėkmės mokestis nuo papildomai gautų pajamų, kurias sumokėtų Kauno miesto savivaldybės administracija, susijusių su sutarties nutraukimu (Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punktas).
6. Dėl sėkmės mokesčio šalys Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punkte susitarė taip: „šalys susitaria, kad ginčo sėkmės atveju klientas įsipareigoja sumokėti advokatų bendrijai 25 proc. sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo pagal Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 proc. sumos, bei 25 proc. sėkmės mokestį nuo papildomai gautų pajamų (kurias apmokėtų Kauno miesto savivaldybės administracija), susijusių su sutarties nutraukimu, sumos. Pareiga sumokėti sėkmės mokestį ar dalį jų atsiranda proporcingai nuo faktiškai gaunamų piniginių sumų, atsižvelgiant į priteistų sumų proporcijas“ (1 t., b. l. 9–11).
7. Ginčas su Kauno miesto savivaldybe dėl netinkamo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo baigtas taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, pagal kurią Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigojo tinkamai įvykdyti Koncesijos sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
8. Ieškovė teigė, kad atsakovė pagal teisinių paslaugų sutartį įsipareigojo sumokėti jai sėkmės mokestį visais atvejais, kai ginčo sprendimas yra palankus atsakovei. Atsakovė nesumokėjo 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) sėkmės mokesčio ir 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) už darbus pagal valandinį įkainį (2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra (serija APB 14 Nr. 129).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 943 874,57 Lt (273 364,97 Eur) skolą, 1887,80 Lt (546,74 Eur) delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 943 874,57 Lt (273 364,97 Eur) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (nuo 2014 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Teismas nurodė, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis). Pagal nusistovėjusią advokatų honorarų praktiką advokato atlyginimas gali būti apskaičiuojamas trimis būdais: 1) nuo bylos baigties nepriklausantis atlyginimas, skaičiuojamas pagal atliktus darbus arba sugaištą laiką; 2) atlyginimas, priklausantis nuo bylos baigties ir ieškinio sumos, skaičiuojamas tam tikru procentu nuo ginčo sumos ir mokamas tik sėkmingos bylos atveju; 3) premijinis atlyginimas, kuris gali priklausyti nuo ginčijamos sumos ir sudėtingumo bei nuo advokato sugaišto laiko.
11. 2009 m. spalio 23 d. sutartimi dėl teisinių paslaugų šalys susitarė, kad mokestis už sutartyje nurodytas advokatų kontoros paslaugas susideda iš dviejų dalių – honoraro, kurio sumos apskaičiuotos per visą laikotarpį už atliktus darbus pagal valandinį įkainį (sutarties 3.1 a punktas), ir 25 proc. sėkmės mokesčio, skaičiuojamo nuo Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 proc. sumos, bei sėkmės mokesčio, kurio dydis yra 25 proc. nuo papildomai gautų pajamų (kurias apmokėtų Kauno miesto savivaldybės administracija), susijusių su sutarties nutraukimu, sumos (sutarties 3.1. d punktas). Taip pat nustatyta, kad pareiga sumokėti sėkmės mokestį ar jo dalį atsiranda proporcingai nuo faktiškai gaunamų piniginių sumų, atsižvelgiant į priteistų sumų proporcijas.
12. Ieškovė pagal sutartį įsipareigojo veikti klientės interesais, kaip jos patarėja ir atstovė dalyvauti derybose, taikinimo procedūrose, susitikimuose, susirinkimuose, posėdžiuose, reikšti klientės vardu prašymus, pareiškimus, procesinius dokumentus teismui ir atlikti kitus sutartyje nurodytus veiksmus. Taigi, tinkamas atstovavimas, konsultacijų teikimas, dokumentų rengimas ir kt. buvo svarbiausia paslaugų dalis, lemianti atsakovei palankų ginčo sprendimą. Sutartis sudaryta siekiant išspręsti atsakovės UAB „Kamesta“ ginčą su Kauno miesto savivaldybe dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties vykdymo, t. y. dėl UAB „Kamesta“ atstovavimo teismuose, arbitraže, valstybės ir savivaldybės institucijose, banke, notarų antstolių, advokatų kontorose (sutarties 1.4 punktas), sprendžiant ginčą su Kauno miesto savivaldybe dėl netinkamo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties vykdymo, kliento pavedimu atlikti kitus veiksmus, būtinus ginčui išspręsti (sutarties 1.1 punktas). Atsakovės UAB „Kamesta“ ginčas su Kauno miesto savivaldybe buvo užbaigtas taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 (1 t., b. l. 134–137), tai leidžia daryti išvadą, kad teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos.
13. Dėl 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) honoraro mokėjimo. Sutarties 3.1 a punkte nustatyta, kad valandinis įkainis už teisines paslaugas yra 400 Lt (115,85 Eur), kai paslaugas teikia advokatas, 300 Lt (86,89 Eur), kai paslaugas teikia advokato padėjėjas, ir 120 Lt (34,75 Eur), kai paslaugas teikia teisininkas. Iš pateiktos 2014 m. balandžio 1 d. atliktų darbų ataskaitos nustatyta, kad nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2014 m. kovo 31 d. ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 248 433,88 Lt (71 951,42 Eur) (1 t., b. l. 15–71), todėl 2014 m. balandžio 1 d. apmokėti buvo pateikta PVM sąskaita faktūra (serija APB14 Nr. 129) (1 t., b. l. 13). Iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad su šios sutarties vykdymu atsakovė yra gavusi dar PVM sąskaitų faktūrų, jų suma – 214 200 Lt (62 036,61 Eur) (1 t., b. l. 120–123; 124–125), bet, įvertinęs pateiktą atliktų darbų ataskaitą (suteiktų teisinių paslaugų apimtį), teismas sprendė, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 248 433,88 Lt (71 951,42 Eur).
14. Atsakovė 2009 m. spalio 26 d. sumokėjo sutartyje nustatytą 35 000 Lt (10 136,70 Eur) avansą (mokėjimo nurodymas Nr. 2717, 2 t., b. l. 126) bei atliko kitus mokėjimus pagal 2009 m. spalio 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 219/2009 ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2010 m. sausio 21 d. sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur) (mokėjimo nurodymas Nr. 2717, 2 t., b. l. 120, 127), 2010 m. vasario 26 d. sumokėjo 24 200 Lt (7008,80 Eur) (mokėjimo nurodymas Nr. 273, 2 t., b. l. 121, 128), 2010 m. vasario 2 d. sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur) (mokėjimo nurodymas Nr. 2466, 2 t., b. l. 122, 128), 2013 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 121 000 Lt (35 044,02 Eur) (mokėjimo nurodymas Nr. 2991, 2 t., b. l. 125, 132), t. y. iš viso atsakovė yra sumokėjusi 200 200 Lt (57 981,93 Eur). Ieškovės teigimu, atsakovė jai yra sumokėjusi 223 502,50 Lt (64 730,80 Eur). Byloje nepateikta mokėjimo nurodymo ar kito įrodymo dėl 23 302,50 Lt (6748,87 Eur) sumokėjimo, tačiau, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, jų pripažįstamas aplinkybes, galima spręsti, kad atsakovė pagal 2009 m. spalio 23 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 219/2009 3.1 a punktą (pagal valandinį įkainį) yra sumokėjusi ieškovei 223 502,50 Lt (64 730,80 Eur) honorarą pagal 2014 m. balandžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (serija APB 14 Nr. 129) ir liko skolinga ieškovei 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) (su PVM) už suteiktas teisines paslaugas.
15. Atsakovė nekėlė jokių kokybės reikalavimų ieškovės parengtiems dokumentams ar išsakytoms kalboms teisme, derybų su Kauno miesto savivaldybe metu, nereiškė pretenzijų dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės ir apimties. Atsakovė neįrodė, kurių paslaugų pagal pateiktą ataskaitą ieškovė nesuteikė ar kurias suteikė netinkamai, ataskaita nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė nepateikė visų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Ji tinkamai neįvykdė savo prievolės pagal pavedimo sutartį sumokėti už suteiktas paslaugas (sutarties 2.1 b, 3.1 a punktai), todėl likusią honoraro sumą – 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) – teismas priteisė iš atsakovės.
16. Dėl 918 943,20 Lt (266 144,34 Eur) sėkmės mokesčio. Pagal sutartį atsakovė atsiskaitymą su advokatų kontora siejo ne tik su advokatų kontoros teikiamų teisinių paslaugų apmokėjimu, bet ir sėkmingos bylos baigties atveju – su sėkmės mokesčiu. Sutarties 3.1 d punkte nustatyta, kad sėkmės mokestis bus mokamas ginčo sėkmės atveju.
17. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Tokie susitarimai sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, o advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio, atsižvelgiant į bylos rezultatą, atlygį, dar vadinamą sėkmės mokesčiu.
18. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, jeigu ginčas bus baigtas taikos sutartimi. Ieškovės nuomone, sėkmės mokestis pagal sutartį turi būti mokamas visais atvejais, kai ginčo sprendimas yra palankus atsakovei. Atsakovės teigimu, sėkmės mokestis galėtų būti mokamas tik tuo atveju, jeigu nutraukus sutartį atsakovei būtų priteistos Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos sumos. Teismas vertino, kad sutarties analizė neleidžia daryti išvados, jog prievolė mokėti sėkmės mokestį atsakovei atsiranda tik tuo atveju, kai ginčas bus išspręstas UAB „Kamesta“ palankiu teismo sprendimu, o ne kitu baigiamuoju procesiniu dokumentu.
19. Iš civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 nustatyta, kad UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti vienašalį atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės toliau išdėstytas sumas: a) 3 734 191,58 Lt (1 081 496,63 Eur) koncesijos mokestį; b) 1 847 590,78 Lt (535 099,27 Eur) už papildomai atliktus darbus; c) 303 336,97 Lt (87 852,46 Eur) delspinigių ir 231 102,50 Lt (66 931,91 Eur) palūkanų bei d) 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys įsipareigojo toliau vykdyti 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą Koncesijos sutartį Nr. 1717 joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti einamuosius mokėjimus pagal Koncesijos sutartį bei taikos sutartyje nustatytais terminais dalimis sumokėti UAB „Kamesta“ 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) skolą. Be to, pasirašydama taikos sutartį, atsakovė įsipareigojo sumokėti advokatams sėkmės mokestį (taikos sutarties 5 punktas), tai patvirtina, kad ginčo užbaigimas taikos sutartimi, kaip galutinis rezultatas, tenkino atsakovę UAB „Kamesta“.
20. Iš sutarties matyti, kad pareiga mokėti sėkmės mokestį atsirado atsakovei tik faktiškai gavus priteistas sumas. Teismas vertino, kad ginčo sprendimas ir galutinis teismo procesinis sprendimas buvo palankus atsakovei, mokėjimai pagal taikos sutartį, kad ir priverstine tvarka, yra atliekami, atsakovė nenurodė, jog priteistų sumų negavo, todėl jai atsirado prievolė mokėti sutartyje nustatytą sėkmės mokestį advokatų bendrijai.
21. Susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties sudarymo laisvės principo įgyvendinimas, tačiau sėkmės mokestis turi atitikti protingumo standartą. Toks reguliavimas išplaukia iš įstatymo nuostatos, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis).
22. Pagal pradinį ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 ginčo suma buvo apie 6 000 000 Lt (1 737 720,10 Eur), nutraukus Koncesijos sutartį, atsakovės gautina suma būtų apie 22 000 000 Lt (6 371 640,40 Eur), patvirtinus taikos sutartį Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo dalimis atsakovei UAB „Kamesta“ sumokėti 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) skolą pagal Koncesijos sutartį ir tęsti Koncesijos sutartį, dėl to per 25 metus atsakovei bus sumokėta per 60 000 000 Lt (17 377 201 Eur) koncesijos mokesčio, t. y. įmonė gaus apie 8 proc. pelno (tai sudarytų apie 4 800 000 Lt (1 390 176 Eur).
23. Šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, teisė į jį buvo susieta su tam tikro tikslo pasiekimu (ginčo dėl netinkamo Koncesijos sutarties vykdymu išsprendimu), todėl paslaugų teikėjas, suteikęs paslaugas pagal teisinės pagalbos sutartį, turi teisę gauti sėkmės mokesčio dalį, proporcingą jo suteiktų paslaugų daliai. Įvertinus advokatų darbo bei laiko sąnaudas (ginčo sprendimas tęsėsi 3 metus, advokatai atstovavo atsakovei ir vykdymo procese), pasiektus rezultatus, spręstina, kad prašomas priteisti 725 965,13 Lt (210 254,03 Eur) (be PVM) atlygis kaip sėkmės mokestis už suteiktas teisines paslaugas nėra neprotingai didelis, nepažeidžia bendrųjų protingumo standartų, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteistina 918 943,20 Lt (266 144,34 Eur) (su PVM) sėkmės mokesčio pagal Teisinių paslaugų sutarties 3.1 d punktą. Iš viso ieškovei priteistina 943 874,57 Lt (273 364,97 Eur) (su PVM) už suteiktas teisines paslaugas pagal 2009 m. spalio 23 d. teisinių paslaugų sutartį.
24. Dėl netesybų. Teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos jų suderinta valia (sutartimi) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Teisinių paslaugų sutarties 5 punkte susitarta, kad laiku neapmokėjusi pateiktos sąskaitos atsakovė mokės po 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Sąskaitos atsakovei išrašytos 2014 m. balandžio 1 d., jų apmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. balandžio 8 d., todėl iki ieškinio pareiškimo atsakovė yra praleidus 10 d. Delspinigiai nuo priteistos sumos sudaro 1887,80 Lt (546,74 Eur) (943 874,57 x 0,02 proc. x 10), jie priteistini ieškovei.
25. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga skolininkui, praleidusiam terminą piniginę prievolę įvykdyti, mokėti palūkanas, kurias įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo nustatytą tarifą. Procesinių palūkanų skaičiavimo terminą nustato CK 6.37 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi šalys yra juridiniai asmenys, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (943 874,57 Lt (273 364,97 Eur)) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2014 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. Apeliacine tvarka pagal atsakovės UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) sėkmės mokesčio priteisimo ir dėl šios dalies priėmė naują teismo sprendimą – reikalavimą atmetė; panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) skolos, 1887,80 Lt (546,74 Eur) palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 251 209,85 Eur sėkmės mokesčio, 4864,20 Eur skolos už darbus pagal valandinį įkainį, 512,15 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistus 256 586,20 Eur.
29. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas honoraro nustatymo būdas yra vadinamas sėkmės mokesčiu: civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje pripažįstami sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties, nustatymo teikiant teisinę pagalbą – pacta de quota litis. Tokie susitarimai sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, kita vertus, advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio atlygį atsižvelgiant į bylos rezultatą ir, galiausiai, sudarius tokį susitarimą valstybei nereikia rūpintis teisinės pagalbos užtikrinimu. Susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties sudarymo laisvės principo įgyvendinimas, tačiau, kita vertus, sėkmės mokestis neturėtų būti neprotingai didelis. Advokato užmokestis už paslaugas turi būti protingas, kitaip tariant, atitikti protingumo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Galimybė teisinių paslaugų sutartyje advokatui su klientu susitarti dėl sėkmės mokesčio patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015; 2016 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016).
31. Taigi šalių susitarimas dėl sėkmės mokesčio negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Advokatūros įstatymo 50 straipsniui, nes galimybė susitarti dėl sėkmės mokesčio yra nustatyta įstatyme (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis) bei patvirtinta teismų praktikoje.
32. Šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-683-686/2015) konstatuota, kad sutarties šalių valia negali būti aiškinama taip, kad ginčo sėkme yra laikomas tik Koncesijos sutarties nutraukimas.
33. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad atsakovę tenkino taikos sutartimi pasiektas rezultatas, kuriuo šalys įpareigotos tęsti Koncesijos sutartį, o atsakovė – sumokėti ieškovei pagal sutartį. Pagal sutarties 3.1 dalį sėkmės mokestis mokamas ginčo sėkmės atveju. Taigi esminė sėkmės mokesčio mokėjimo sąlyga yra ginčo išsprendimas atsakovei sėkminga linkme, o ne tai, ar atitinkamu teismo procesiniu sprendimu atsakovei iš Kauno miesto savivaldybės buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos. Taigi sprendžiant dėl ieškovės teisės į sėkmės mokestį nėra svarbu, ar atitinkamos pinigų sumos yra priteistos teismo sprendimu, ar teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje yra įsipareigotos sumokėti priešingos šalies, lemiamą reikšmę turi tai, ar atitinkamu teismo procesiniu sprendimu užbaigtą šalių ginčą galima laikyti sėkmingu atsakovei. Aplinkybė, kad atsakovė padarė ieškovei nuolaidų taikos sutartyje, negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovės teisę reikalauti sėkmės mokesčio, nes taikos sutartis sudaryta palankiomis atsakovei sąlygomis, pagal taikos sutartį Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo dalimis sumokėti UAB „Kamesta“ 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) pagal Koncesijos sutartį susidariusios skolos.
34. Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punktu ginčo sėkmės atveju atsakovė įsipareigojo sumokėti advokatų profesinei bendrijai 25 proc. sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 proc. sumos, bei 25 proc. sėkmės mokestį nuo papildomai gautų pajamų (kurias apmokėtų Kauno miesto savivaldybės administracija), susijusių su sutarties nutraukimu. Ieškovė apskaičiavo sėkmės mokestį nuo atsakovės faktiškai iš Kauno miesto savivaldybės gautų piniginių sumų, atsižvelgdama į tai, ar išmokėtos sumos yra tiesioginiai ar papildomi mokėjimai pagal Koncesijos sutartį, ir atitinkamai nuo konkrečios sumos skaičiuodama 8 arba 25 proc. pagal sutarties 3.1 dalies d punktą.
35. Šalių sutartyje nustatytas sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas, t. y. nuo gautų pagal Koncesijos sutartį mokėjimų, atsižvelgiant į tai, ar mokėjimai tiesiogiai susiję su Koncesijos sutartimi, ar tai yra papildomos pagal Koncesijos sutartį gautinos sumos, taikomi atitinkami 8 ar 25 proc., taigi nuo atsakovės pagal taikos sutartį gautos 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) skolos sumos apskaičiuotas 918 943,20 Lt (266 144,34 Eur) sėkmės mokestis nelaikytinas nei neprotingai dideliu, nei prieštaraujančiu protingumo, sąžiningumo ar teisingumo principams, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, todėl ieškovė pagrįstai nuo reikalautinos už suteiktas teisines paslaugas sumos apskaičiavo PVM.
36. Sėkmės mokesčio dalis, ieškovės apskaičiuota pagal taikos sutarties 6 punktą, nelaikytina ta suma, nuo kurios galėtų būti apskaičiuotinas sėkmės mokestis. Taikos sutarties 6 punktu Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigojo tinkamai vykdyti 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytą Koncesijos sutartį, laiku mokėti visus kitus einamuosius koncesijos mokesčio mokėjimus Koncesijos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal taikos sutarties 6 punktą nuo atsakovės po taikaus ginčo išsprendimo vykdant Koncesijos sutartį iš Kauno miesto savivaldybės gautų sumų ieškovė nepagrįstai apskaičiavo 42 616,40 Lt (12 342,56 Eur) sėkmės mokestį, nors jokie konkretūs mokėjimai šiame taikos sutarties punkte nebuvo nurodyti.
37. Nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės siekis ateityje gauti dalį atsakovės pelno (25 proc.) nuo Kauno miesto savivaldybės atsakovei sumokėtų sumų pagal Koncesijos sutartį neatitinka ne tik sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų, bet ir prieštarauja advokatų veiklos principams, tačiau neįvertino, kad ieškovė būtent tokiu būdu pagal taikos sutarties 6 punkto dalį yra apskaičiavusi sėkmės mokesčio dalį – 42 616,40 Lt (12 342,56 Eur). Tokiu atveju ieškovei iš atsakovės teismo priteistas 918 943,20 Lt (266 144,34 Eur) su PVM sėkmės mokestis mažintinas 42 616,40 Lt (12 342,56 Eur) su 8949,44 Lt (2591,94 Eur) PVM iki 867 377,36 Lt (251 209,85 Eur), dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
38. Sėkmės mokesčio priteisimo nepagrįstumą atsakovė ginčija ir tuo pagrindu, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 14 d. pranešimu nutraukė Koncesijos sutartį. Teismo vertinimu, aplinkybė, kuri atsirado nuo šalių ginčo išsprendimo praėjus beveik ketveriems metams, neįeina į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir nepaneigia ieškovės atstovautai atsakovei pasiektos sėkmingos teisminio ginčo baigties, pagal ją atsakovės gautų skolos mokėjimų ir ieškovės teisės į nuo šių mokėjimų apskaičiuotą sėkmės mokestį.
39. Dėl užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už suteiktas teisines paslaugas pagal sutarties 3.1 dalies a punktą. Susitarimas dėl valandinio atlygio (sutarties 3.1 dalies a punktas), kuriuo nustatytas advokato valandinis įkainis, yra 400 Lt (115,85 Eur); advokato padėjėjo – 300 Lt (86,89 Eur), o teisininko – 120 Lt (34,75 Eur), neprieštarauja Advokatūros įstatymo nustatytiems advokato atlygio kriterijams, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. Teismas vertino kaip apmokėtinas nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki teisinių paslaugų teikimo pabaigos 2014 m. (balandžio 1 d.) suteiktas paslaugas, kurių suma, ieškovės pateiktos ataskaitos duomenimis, sudaro 16 795,11 Lt (4864,20 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista 24 931,37 Lt (7220,42 Eur) už suteiktas teisines paslaugas, ir priteistą sumą sumažino iki 16 795,11 Lt (4864,20 Eur).
40. Teismas įvertino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kuriose yra nurodytos, kokios advokato teikiamos paslaugos yra apmokestinamos ir kokios dydžio honorarai laikytini atitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neturi reikšmės sprendžiamam ginčui. Minėtos rekomendacijos skirtos teismams sprendžiant dėl šaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir yra skirtos kitai proceso šaliai apsaugoti nuo pernelyg didelio priešingos šalies išlaidavimo apmokant advokato paslaugas. Tačiau tai neriboja sutarties šalių, t. y. teisines paslaugas teikiančio advokato ir šias paslaugas perkančios šalies, laisvai susitarti dėl paslaugų apimties ir jų dydžio.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

41. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Kamesta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartį bei dėl priteisto 251 209,85 Eur sėkmės mokesčio šią ieškinio dalį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

41.1.              Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis, leidžianti taikyti sėkmės mokestį už advokatų suteiktas teisines paslaugas, jei tai neprieštarauja advokato veiklos principams, yra pernelyg abstrakti ir deklaratyvi, neapibrėžianti šio instituto taikymo tvarkos, t. y. Lietuvoje yra įtvirtinta tik sąlyginio atlyginimo susitarimų galimybė, tačiau jų taikymo principai, skaičiavimo metodika bei kiti aktualūs klausimai yra nereglamentuojami. Vien tik teisės normos, leidžiančios šio pobūdžio susitarimus, įtvirtinimas nepatvirtina tokio susitarimo teisėtumo. Teismui reikia įvertinti tai, ar susitarimas dėl sėkmės mokesčio neprieštarauja advokato veiklos principams. Tačiau bylą nagrinėję teismai nevertino ginčo susitarimo turinio atitikties advokatų veiklos principams aspekto.

41.2.              Advokato honoraras yra ne tik advokato ir kliento individualaus susitarimo reikalas, bet ir advokato profesinės etikos klausimas. Advokatas, kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, teikdamas klientui teisines paslaugas, privalo vadovautis kliento interesų prioriteto principais, veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 1, 2 dalys); prieš sudarydamas paslaugų sutartį, privalo suteikti klientui išsamią informaciją, taip pat ir susijusią su teikiamų paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų teikimo galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 straipsnio 1 dalis). Be to, atstovavimo (teisinės pagalbos teikimo) sutartis turi ir pavedimo sutarties bruožų, todėl advokatas, veikdamas kaip kliento įgaliotas asmuo, privalo vengti savo asmeninių interesų konflikto su kliento interesais (CK 6.760 straipsnis).

41.3.              Teisinių paslaugų sutartyje buvo nurodyta, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai įsipareigojo sumokėti atlyginimą (honorarą) pagal nustatytus advokatų bendrijos įkainius, kurie pagal dydį atitinka rinkoje vyraujančią advokatų honorarų dydžio sumą, ir dar kartą sumokėti atlygį, kaip sėkmės mokestį. Advokatas, veikdamas geriausiais kliento interesais, iš viso neturi teisės sudaryti sąlyginio susitarimo, jeigu yra galimi kiti alternatyvūs teisinės pagalbos apmokėjimo būdai, kurie būtų naudingesni klientui, ir apie šias alternatyvas advokatas privalo informuoti. Todėl dvigubo atlygio nustatymas negali būti laikomas suderinamu su advokato pareiga būti sąžiningam, rūpestingam ir atsakingam bei veikiančiam geriausiai kliento interesus atitinkančiu būdu, nes nustatymas sąlygos, suteikiančios teisę gauti dvigubą atlygį, reiškia veikimą ne kliento, o advokato asmeniniais interesais. Teisinės pagalbos teikėjas negali pasinaudoti nepalankia dėl pažeistų teisių susidariusia klientui situacija ir nustatyti dvigubo apmokėjimo už teisines paslaugas. Sąlyginiai susitarimai dėl advokato atlygio, priklausančio nuo bylos baigties, atsižvelgiant į galimybę jį netinkamai taikyti, iš viso yra draudžiami daugelyje valstybių: Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Kipre, Danijoje, Austrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlandų Karalystėje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Švedijoje. Todėl tose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, kuriose jį taikyti leidžiama, jo negalima panaudoti galimybei nustatyti dvigubą paslaugų apmokestinimą sudaryti.

41.4.              Pagal CK nuostatas sąlyginio susitarimo dėl atlygio konstrukcija atitinka sąlyginio susitarimo sampratą, įtvirtintą CK 6.30 straipsnyje. Vienu iš pagrindinių reikalavimų sąlygai yra jos teisėtumas ir neprieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.31 straipsnis). Todėl, vadovaujantis šiais reikalavimais, atlygintinis paslaugų teikimas taip pat turi užtikrinti, kad gaunamas honoraras atitiktų faktiškai atliktos paslaugos kainą. Nagrinėjamu atveju advokatų profesinė bendrija gavo atlygį už faktiškai atliktas paslaugas, todėl dar vieno atlyginimo už teisines paslaugas, kurios reikalingos socialiai reikšmingam tikslui – teisei į teisminę gynybą – užtikrinti, nustatymas turėtų būti vertinamas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Esant tokioms aplinkybėms susitarimas dėl sąlyginio atlygio numatymo laikytinas prieštaraujančiu tiek viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), tiek imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), todėl pripažintinas niekiniu, t. y. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

41.5.              Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijų Nr. R(81) 7 priedo 13 punkte rekomendavo valstybėms narėms imtis priemonių kokia nors forma užtikrinti advokatų atlyginimo kontrolę. Tai reiškia, kad apmokėjimo už teisines paslaugas srityje yra pateisinamas ir būtinas sutarties sudarymo laisvės ribojimas, nes to reikalauja teisingumo interesai, ir toks ribojimas yra objektyviai būtinas. Šių rekomendacijų nuostatos, siūlančios kontroliuoti advokatų paslaugų apmokėjimą, turėtų būti aiškinamos ir kaip nepateisinančios dvigubo mokėjimo už advokato paslaugas.

41.6.              Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties (pacta de quota litis), pripažįstami vienu iš alternatyvių teisinių paslaugų apmokėjimo mechanizmų, kad susimokėti už advokato teisines paslaugas neišgalintiems asmenims būtų sudaryta galimybė gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Advokatūros įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte vienareikšmiškai nurodoma, jog šiuo pakeitimu siekiama, kad „nepasiturintys asmenys, kuriems padaryta žala, turėtų realią galimybę apginti savo teises“.

41.7.              Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino teisinių paslaugų sutarties turinį, ką šalys laikė sėkmingu bylos išsprendimu. Vadovaujantis kasacinio teismo aiškinimais, vertinant bylos rezultato sėkmę, reikia atsižvelgti į ieškiniu reikalautą sumą, t. y. ar buvo priteista mažesnė negu ieškiniu reikalaujama suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Bendra ieškiniu reikalauta suma – 6 116 221,83 Lt (1 771 380,27 Eur). Taikos sutartimi UAB „Kamesta“ atsisakė 2 408 764,80 Lt (658 214,38 Eur) vertės reikalavimų, t. y. gavo beveik perpus mažiau. Taikos sutartimi nebuvo pasiektas toks pats sėkmingas rezultatas kaip ir teismo sprendimu, jei ieškinys būtų buvęs tenkintas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ginčo susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra galiojantis, neabejotinai turi būti vertinama, kad sėkmė sudarius taikos sutartį nebuvo pasiekta atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimus.

41.8.              Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja advokato sąlyginio atlyginimo, priklausančio nuo bylos sėkmės sudarymo taisyklių, tai nereiškia, kad sąžiningas ir protingas advokatas neprivalo tiksliai ir detaliai teisinės pagalbos sutartyje aptarti sėkmės mokesčio mokėjimo bei dydžio nustatymo sąlygų skirtingais bylos baigties, įskaitant ir taikos sutarties sudarymą, atvejais. Tai, kad sėkmės mokestis negali būti suprantamas vienodai bylą užbaigus tiek teismo sprendimu, tiek sudarius taikos sutartį, patvirtina ir kitų valstybių nustatytos tokių susitarimų sudarymo taisyklės. Pvz., Pavyzdinių JAV advokatų elgesio taisyklių (angl. Model Rules of Professional Conduct) 1.5 straipsnio c dalies nuostata, įtvirtinanti nuo bylos baigties priklausantį advokato atlyginimą, vienareikšmiškai nurodo, kad ,,sutartyje turi būti paaiškinami advokato atlyginimo skaičiavimo metodai, mokėjimo tvarka šalims sudarant taikos sutartį, bylą išnagrinėjus iš esmės ar aukštesnei instancijai priėmus sprendimą“.

41.9.              Taikos sutartis ir teismo sprendimas sukelia skirtingas teisines pasekmes. UAB ,,Kamesta“ sudarydama taikos sutartį atsisakė teisės į daugiau negu 248 433,88 Lt (71 951,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už faktiškai suteiktas paslaugas taikant sutartyje nurodytą valandinį įkainį ir turi dar kartą susimokėti advokatų bendrijai atlygį sėkmės mokesčio forma. Taikos sutarties 5 punkte nustatyta, kad kiekviena šalis neprašo kitos šalies atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir papildomai įrašyta, kad UAB ,,Kamesta“ atsisako reikšti reikalavimą atsakovei dėl advokatų kontoros sėkmės mokesčio ir sutinka pati apmokėti šias išlaidas. Todėl sąlygos dėl sėkmės mokesčio įrašymas atskleidžia, kad veikdama klientės vardu ieškovė siekė išspręsti ir savo interesus.

41.10.              Nors šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-683-686/2015) apeliacinės instancijos teismas įpareigotas iš naujo nagrinėjant bylą įvertinti sėkmės mokesčio pagrįstumą ir dydį, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyti maksimalūs advokatams priteistino užmokesčio dydžiai atsižvelgiant į teisinių paslaugų rinkoje vyraujančius honorarų dydžius. Iš pateiktos advokatų bendrijos ataskaitos matyti, kad jų nustatytas valandinis atlygis tiek už konsultacijas, tiek už teisinių raštų ir procesinių dokumentų parengimą viršija rekomenduotinus dydžius. Vadinasi, advokatų bendrija už savo paslaugas gavo pakankamai didelį atlygį. Todėl vien reikalavimas priteisti antrą kartą atlygį, kaip sėkmės mokestį, savaime laikytinas neteisėtu, todėl savaime negali būti laikomas ir protingu bei sąžiningu.

42.              Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikiami tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

42.1.              Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje pasisakyta dėl ieškovės ir kasatorės sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties aiškinimo, jos atitikties viešosios tvarkos, geros moralės ir Advokatūros įstatymo normoms bei neprieštaravimo advokato etikos principams. Todėl šiais aspektais išdėstyti kasacinio skundo argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai.

42.2.              Vertinant susitarimo dėl sėkmės mokesčio atitiktį etikos normoms esminiu klausimu tampa būtent sėkmės mokesčio dydis ir advokato elgesys teikiant paslaugas, o ne tokio susitarimo sudarymo faktas. Ieškovės nuomone, sėkmės mokestį nustatyti galima, nepaisant kliento finansinio pajėgumo mokėti honorarą, nes taip yra įgyvendinamas šalių laisvės principas, įskaitant kliento laisvę pasirinkti teisės patarėją. Būtent klientas yra sėkmės mokesčio iniciatorius, nes laiko tai teisės patarėjo skatinimu bei rizikos padalijimu. Eliminavus tokią galimybę arba nustačius tam tikrus kriterijus (mokumo, socialinės padėties, statuso ir pan.) būtų paneigiamos pamatinės šalių teisės susitarti dėl jas tenkinančių sąlygų.

42.3.              Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, jog šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas, kuris reglamentuojamas Advokatūros įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punkte nurodyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai; kodekso 7.1 punkte skelbiama, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. Analogiškas taisykles įtvirtino ir naujasis 2016 m. balandžio 15 d. visuotiniame advokatų susirinkime priimtas Advokatų etikos kodeksas (10 straipsnio 5 dalis).

42.4.              Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Taigi susitarimas dėl sėkmės mokesčio, remiantis tiek kasacinio teismo išaiškinimais, tiek Advokatūros įstatymu, gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tais atvejais, kai nustatoma, kad advokatas sudarydamas susitarimą ar jį vykdydamas elgėsi nelojaliai, jo suteiktos teisinės paslaugos buvo nepakankamai profesionalios, advokatas neišvengė interesų konflikto arba advokato reikalaujamas honoraro dydis yra neprotingai didelis. Visi šie kriterijai turi būti vertinami kiekvienoje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, t. y. sutarties šalis, jų patirtį, finansinę padėtį; teisinį ginčą ir jo sudėtingumą; galimus kliento interesų užtikrinimo variantus; honoraro apskaičiavimo principą ir kt.

42.5.              Lojalumo, interesų konflikto vengimo, profesionalumo ir kitų principų, nurodytų Advokatūros įstatyme, naujajame Advokatų etikos kodekse, iki tol galiojusiame Advokatų etikos kodekse bei teismų praktikoje, advokatas privalo laikytis visiškai, nepriklausomai nuo susitarimo esmės ir honoraro apmokėjimo būdo. Todėl esminis kriterijus vertinant susitarimus dėl sėkmės mokesčio yra būtent sėkmės mokesčio dydis, kuris gali lemti anksčiau paminėtų principų pažeidimą.

42.6.              Šalys susitarė, kad sėkmės mokestis yra skaičiuojamas jau nuo faktiškai gautų sumų, kurios yra patekusios į kasatorės banko sąskaitą, taip garantuojant, jog kasatorei nereikėtų mokėti honoraro negavus priteisto rezultato. Sėkmės mokesčio dydis nustatytas procentine išraiška nuo gauto pelno (o ne nuo bendrųjų pajamų), taip garantuojant kliento interesų užtikrinimą.

42.7.              Teismai analizavo sėkmės mokestį pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies kriterijus ir sprendė, kad sėkmės mokestis šiuo ginčo atveju nėra laikytinas per dideliu ar netinkamu. Ginčo dėl Koncesijos sutarties sudėtingumą lėmė ne tik pati ginčo apimtis, itin negausi ir nevienoda teismų praktika tokio pobūdžio bylose bei ginčuose Koncesijos sutarties sudarymo, nutraukimo, pakeitimo, vykdymo, koncesijos mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo klausimais, bet ir tai, jog sprendžiant ginčą turėjo būti komentuojamos, aiškinamos įvairių teisės šakų normos ir teisinis reglamentavimas. Be to, ieškovė daug laiko skyrė deryboms su savivaldybės atstovais, konsultavo kasatorę ir reikiamais proceso klausimais. Kauno miesto savivaldybė pateikė priešieškinį ir ginčas dėl to pasunkėjo, nes ieškovė turėjo svarstyti visus galimus kasatorės interesų užtikrinimo variantus, konsultuoti kasatorę Koncesijos sutarties išsaugojimo klausimais, pateikti teisinę išvadą kokiu būdu net ir nutraukus Koncesijos sutartį kasatorė galėtų gauti teisingą ir jos interesus atitinkantį atlyginimą.

42.8.              Ieškovė atliko teisines paslaugas kvalifikuotai, tinkamai, nes ginčas buvo išspręstas kasatorės naudai. Teisinės paslaugos buvo teikiamos 5 metus, todėl honoraro suma atsižvelgiant į teisinių paslaugų trukmę nėra neprotingai didelė. Itin svarbu yra ir tai, kad šiuo atveju, sudarius kasatorės ir Kauno miesto savivaldybės taikos sutartį, kasatorei buvo sumokėta ir kaina, kurios ji prašė už papildomus darbus, nesulygtus Koncesijos sutartimi. Taigi pasisakant dėl sėkmės mokesčio ir jo dydžio turi būti vertinamas kasatorės naudai pasiektas rezultatas ir ta prasme, jog jeigu kasatorė būtų reiškusi ieškinį, o ne sudariusi taikos sutartį, jai, tikėtina, nebūtų buvę sumokėta už papildomus darbus. Honoraro sumokėjimas procentine išraiška nuo klientės gautos naudos niekaip neigiamai nepaveikė klientės finansinės padėties, o pati klientė sutiko pasidalyti su advokatų profesine bendrija pasiektu rezultatu.

42.9.              Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijų Nr. R(81) 7 įvadinėje dalyje – preambulėje, nurodoma rekomendacijų veikimo sritis. Būtent, šioje dalyje atkreipiamas dėmesys į privačius asmenis ir ypač tuos, kurių socialinė ir ekonominė padėtis yra sunki, tačiau nekalbama apie santykius su juridiniais asmenimis, juolab siekiančiais pelno. Taigi, nėra rekomendacijų riboti užmokesčio dydį santykiams su pelno siekiančiais juridiniais asmenimis.

42.10.              Kasatorė netiksliai cituoja Pavyzdinių JAV advokatų elgesio taisyklių (angl. Model Rules of Professional Conduct) 1.5 straipsnio c dalies nuostatą, pagal kurią sutartyje turi būti paaiškinami advokato atlyginimo skaičiavimo metodai, mokėjimo tvarka šalims sudarius susitarimą iki ieškinio pateikimo be ginčo nagrinėjimo teisme. JAV praktikoje dėl advokato sėkmės mokesčio dydžio protingomis ir pagrįstomis laikytinos procentinės sumos nuo 33 iki 40 proc. Taigi, kasaciniu skundu ginčijamas 25 proc. dydis nuo 8 proc. Koncesijos sutartyje fiksuoto pelno bei kitų papildomai gautų sumų laikytinas ne per dideliu.

42.11.              Atsižvelgtina į susitarimą dėl sėkmės mokesčio sudariusio asmens ypatumus – tai rinkoje ilgai ir plačiai veikiantis juridinis asmuo, turintis didelę patirtį tiek teisminiuose ginčuose, tiek sudarant teisinių paslaugų ar kitas atlygintinių paslaugų teikimo sutartis. Tokiam susitarimui netaikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios taisyklės. Ieškovė ir jos advokatai nėra valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, galintys gauti tik nustatyto dydžio atlygį už suteiktas paslaugas. Advokatūros įstatymas bei sutarties laisvės principas leidžia advokato veiklą vykdantiems asmenims susitarti dėl honoraro už teisinių paslaugų teikimą, kurio dydis ir apmokėjimas priklausytų nuo bylos baigties. Ieškovei teikė teisines paslaugas advokatai, kurie kartu tikėjosi sėkmingo rezultato.

42.12.              Dėl dvigubo honoraro – šalys, priešingai negu teigia kasatorė, nesusitarė dėl dvigubo honoraro. Įstatymas nedraudžia, kad honoraro dalis būtų sumokama iš anksto ar dalimis, o likusi dalis būtų mokama tik pasibaigus bylai, sėkmės atveju. Šiuo atveju sutartyje nustatytas valandinis įkainis buvo sumažintas atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl likusios honoraro dalies mokėjimo kitu būdu, t. y. tik pasiekus sėkmingą rezultatą. Taip šalys susitarė dėl advokato užmokesčio dviejų dalių: valandinio atlygio ir sėkmės mokesčio, jei bus pasiektas sėkmingas rezultatas. Kasatorė pati siekė sudaryti susitarimą dėl sėkmės mokesčio.

42.13.              Teismai nenustatė aplinkybių, kad susitarimas dėl sėkmės mokesčio prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, būtų amoralus ar prieštaraujantis viešajai tvarkai. Susitarimas sudarytas laisva šalių valia ir atitiko jų interesus. Advokatūros įstatymas ne tik nedraudžia, bet ir suteikia galimybę šalims pasirinkti tinkamiausią ir priimtiniausią atsiskaitymo būdą. Laisvas, apgaulės požymių neturintis šalių susitarimas dėl sumokėjimo už tinkamai, sąžiningai ir profesionaliai atliktas paslaugas, kuriomis pasiektas sėkmingas ir klientą tenkinantis rezultatas, nėra ir negali būti laikomas prieštaraujančiu viešai tvarkai ir gerai moralei.

42.14.              Taikos sutartis ne tik garantavo kasatorei jos įdėto kapitalo grąžinimą, bet ir 8 proc. pelno maržą per 25 metų laikotarpį, netesybas ir kitas papildomas sumas. Taikos sutartimi pasiektas rezultatas neabejotinai buvo palankus ir sėkmingas kasatorei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo antrą kartą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ribų

43.              Išnagrinėjusi šią bylą kasacine tvarka pirmą kartą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-683-686/2015) panaikino byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

44.              Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, pagal kurią kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Dėl šios teisės normos taikymo, t. y. kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje privalomumo, yra pasisakęs kasacinis teismas savo praktikoje: kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinama nagrinėti iš naujo, pateikti teisės išaiškinimai saisto teismus ir taip lemia tolesnį bylos nagrinėjimą. Kai iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos antro (pakartotinio) nagrinėjimo metu kasacinio proceso tvarka vertinama, ar žemesnės instancijos teismai išnagrinėjo bylą pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus. Kai byla grąžinama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo, arba, jei atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014; kt.).

45.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje konstatuota, kad aiškindamas susitarimo sąlygą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė tik į teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punkto, kuriame nustatytas sėkmės mokestis, tekstą, tačiau nevertino teisinių paslaugų sutarties esmės, tikslo, jos sąlygų tarpusavio ryšio, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir kitų reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas sėkmės mokestį nepagrįstai siejo su Koncesijos sutarties nutraukimo faktu ir atmetė ieškinio dalį dėl sėkmės mokesčio priteisimo. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) sėkmės mokesčio priteisimo ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

46.              Teisėjų kolegija vertina, ar grąžinus bylą nagrinėti iš naujo priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir ar nepažeidė proceso teisės normų perduotais nagrinėti iš naujo bylos klausimais, kurių santrauka pateikta šios nutarties 43 punkte. Atsižvelgdama į bylos kasacine tvarka nagrinėjimo dalyką nurodyta bylos nagrinėjimo apimtimi kolegija vertina kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisinį pagrįstumą.

Dėl sąlyginio susitarimo dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties (sėkmės mokesčio)

47. Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (teisinių paslaugų sutarties sudarymo metu galiojusio Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Byloje ginčas kilo iš advokato su klientu (juridiniu asmeniu) sudarytų teisinių paslaugų sutarčių vykdymo dėl honoraro advokatui sumokėjimo.
48. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas honoraro nustatymo būdas yra vadinamas sėkmės mokesčiu: civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.
49. Išskyrus tai, kad pirmiau nurodytoje Advokatūros įstatymo nuostatoje įtvirtinta taisyklė, jog šie susitarimai negali prieštarauti advokatų veiklos principams, jokių kitų nuostatų, skirtų tokiems susitarimams reglamentuoti, Lietuvos teisės aktai neįtvirtina. Teisinių paslaugų sutarties sudarymo ir vykdymo metu galiojusio Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punkte nurodyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai; kodekso 7.1 punkte skelbiama, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai.
50. Sėkmės mokestis, kaip honoraro advokatui už jo teisines paslaugas mokėjimo būdas, yra įteisintas Advokatūros įstatyme ir pripažįstamas Lietuvos teismų praktikoje. Sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties, nustatymo teikiant teisinę pagalbą – pacta de quota litis – sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, kita vertus, advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio atlygį atsižvelgiant į bylos rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).
51. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1981 m. gegužės 14 d. Rekomendacijų Nr. R(81) 7 priedo valstybėms narėms dėl priemonių, užtikrinančių kreipimosi į teismą prieinamumą, 13 punkte pažymėta, kad turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys advokatų ir ekspertų honorarų klausimams tiek, kiek jie sudaro kliūtis prieinamumui į teismą įgyvendinti, ir turėtų būti užtikrinama tokių honorarų tam tikra kontrolė. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, susitarimas mokėti advokatui sėkmės mokestį tiek, kiek jis neapriboja kreipimosi į teismą prieinamumo, yra suderinamas su Rekomendacijomis. Kasacinio skundo teiginys dėl šalių susitarto sėkmės mokesčio prieštaravimo Rekomendacijoms nėra pagrįstas, nes susitarimas dėl sėkmės mokesčio nesuvaržė atsakovei kreipimosi į teismą prieinamumo.
52. Sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl sėkmės mokesčio su advokatu sudaromoje teisinių paslaugų sutartyje. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
53. Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. Susitarimams dėl advokato užmokesčio, kai šio užmokesčio dydis priklauso nuo bylos baigties, keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems susitarimams dėl teisinės pagalbos, kai advokato atlygis apskaičiuojamas kitais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).
54. Viena vertus, susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas, kita vertus, sėkmės mokestis neturėtų būti neprotingai didelis. Vertinant atlyginimo už teisines paslaugas dydį reikšmingas suderinamumas pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus tinkamo atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas kriterijus: nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
55. Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016). Suteikęs teisinių paslaugų sutartyje sulygtas teisines paslaugas advokatas negali likti be teisingo atlyginimo, kurį apskaičiuojant reikšminga nustatyti, kiek konkrečias teisines paslaugas įsivertino šalys sutartyje ir kokia apimtimi tos paslaugos buvo suteiktos. Kai šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio už sėkmingą bylos rezultatą, nustatytina, ar buvo pasiektas rezultatas, kurio siekti šalys susitarė teisinių paslaugų sutartyje.
56. Sprendžiant ginčą dėl to, ar teisinių paslaugų sutartyje sulygtą rezultatą pasiekė advokatas ir ar dėl to klientui atsirado prievolė mokėti sėkmės mokestį, esminę reikšmę turi sutarties sąlygų aiškinimas ir vertinimas, ar pasiektas rezultatas atitiko pagrįstus šalių lūkesčius pagal sutartyje apibrėžtą siekiamą tikslą.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo sprendžiant ginčą dėl teisinių paslaugų sutarties vykdymo

57. Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje konstatuota, kad teisinių paslaugų sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, kiekviena sutartis sudaroma šalims siekiant tam tikrų tikslų, kurių nustatymas atskleidžia konkretaus susitarimo esmę.
58. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad esminė sėkmės mokesčio mokėjimo sąlyga yra ginčo išsprendimas atsakovei sėkminga linkme, o sprendžiant dėl ieškovės teisės į sėkmės mokestį, nėra svarbu, ar atitinkamos pinigų sumos yra priteistos teismo sprendimu, ar teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje yra įsipareigotos sumokėti priešingos šalies, lemiamą reikšmę turi tai, ar atitinkamu teismo procesiniu sprendimu užbaigtą šalių ginčą galima laikyti sėkmingu atsakovei.
59. Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi nebuvo pasiektas toks pat sėkmingas rezultatas kaip ir teismo sprendimu, jei ieškinys būtų buvęs tenkintas (šios nutarties 41.7 punktas).
60. Teisinių paslaugų sutartimi (1.1 punktas) ieškovė įsipareigojo atstovauti atsakovei ginče su Kauno miesto savivaldybe dėl netinkamo Koncesijos sutarties vykdymo. Sutarties 3.1 d punktu šalys susitarė, kad ginčo sėkmės atveju „pareiga sumokėti sėkmės mokesčius ar jų dalį atsiranda proporcingai nuo faktiškai gaunamų piniginių sumų, atsižvelgiant į priteistų sumų proporcijas“.
61. Vertinant bylos rezultato sėkmę, atsižvelgtina į ieškiniu reikalautą sumą, t. y. ar buvo priteista mažesnė negu ieškiniu reikalaujama suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Bendra ieškiniu reikalauta suma – 6 116 221,83 Lt (1 771 380,27 Eur) – kaip Koncesijos sutarties nutraukimo pasekmė. Teismo patvirtinta taikos sutartimi Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo pagal nustatytą grafiką atsakovei sumokėti 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) skolą pagal Koncesijos sutartį ir tęsti šią sutartį, toliau mokant koncesijos mokestį.
62. Atsakovės kasaciniame skunde nurodoma, kad vietoj reikalautos ieškiniu 6 116 221,83 Lt (1 771 380,27 Eur) sumos atsakovė pagal taikos sutartį sutiko su 3 707 457,03 Lt (1 073 753,71 Eur) suma, taigi, anot atsakovės, taikos sutartimi nepasiektas geriausias rezultatas. Tačiau atsakovė nurodytos 3 707 457,03 Lt (1 073 753,71 Eur) sumos nepagrindžia skaičiavimu. Taikos sutartyje nurodyta bendra 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) suma.
63. Apeliacinės instancijos teismo priteistas 251 209,85 Eur sėkmės mokesčio dydis yra proporcingas pagal taikos sutartį įsipareigotai sumokėti 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) skolai. Atsižvelgiant į taikos sutartimi pripažintos skolos dydį, sėkmės mokesčio dydis, sudarantis 7,52 proc., nėra neprotingai didelis, ypač atsižvelgiant į teisinių paslaugų teikimo laikotarpį nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2012 m. birželio 13 d., teiktų paslaugų pobūdį: advokatų klientas buvo juridinis asmuo, jam suteiktos teisinės paslaugos dėl santykinai didelės vertės ūkinės komercinės sutarties vykdymo.
64. Byloje teismai nustatė, kad atsakovė yra gavusi lėšas, sudarančias taikos sutartyje nurodytą sumą, o dėl atsakovės nurodytos kitokios sumos tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė, kad atsakovė yra gavusi lėšas pagal taikos sutartį. Atsakovei atsirado prievolė pagal teisinių paslaugų sutartį proporcingai nuo faktiškai gaunamų piniginių sumų mokėti sėkmės mokestį.
65. Aptartų argumentų pagrindu pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagal taikos sutartį atsakovės gautas sumas pagrįstai įvertino kaip atsakovei sėkmingą rezultatą ir priteisė sėkmės mokestį.
66. Sudarydamos teisinių paslaugų sutartį šalys turi galimybę pasirinkti mokėjimo už teisines paslaugas būdus, juos derinti. Teisinių paslaugų sutartyje susitarta dėl valandinio advokatų ir advokatų padėjėjų darbo įkainio tarifo bei dėl sėkmės mokesčio. Sutartyje nurodytas sėkmės mokestis, jo apskaičiavimo dydis neapima valandinio apmokėjimo, už kurį turi būti atsiskaityta atskirai, todėl sėkmės mokesčio priteisimas, kai yra apmokėta pagal valandinį tarifą, nereiškia dvigubo atlyginimo priteisimo (atlyginimo dubliavimo).
67. Dėl šios nutarties 41.2 ir 41.4 punktuose nurodytų atsakovės kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami klausimai dėl pavedimo sutarties ir advokatų teiktų teisinių paslaugų kokybės, kolegija nepasisako, nes šie kasacinio skundo klausimai yra nauji, jais nurodomos naujos aplinkybės, atsakovė jomis nesirėmė ir jų nesuformulavo savo teiktuose atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi išsprendė bylą laikydamasis šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties išaiškinimų, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, apmokėjimą pagal teisinių paslaugų sutartį, bei nepažeidė proceso teisės normų. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis), ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69.              Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo advokatei 1200 Eur (4 t., b. l. 166), jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės.

70.              CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Rekomendacijų 2 punkte išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Atsižvelgdama į tai, kad byla nėra didelės apimties, kasacijoje nėra keliama kompleksinės sudėties teisės klausimų, sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kliento advokatui mokėtiną sėkmės mokestį, aiškinimo ir taikymo, dėl sėkmės mokesčio Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėta bylų, praktika jose suformuota, šis teisės klausimas nėra naujas, o ieškovė yra advokatų profesinė bendrija, jos vardu atsiliepimą į kasacinį skundą surašė toje pačioje advokatų profesinėje bendrijoje dirbanti bendrijos partnerė advokatė L. Daumantaitė, ta pati advokatė dalyvavo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, advokatų profesinė bendrija teikė byloje tokią pačią teisinę poziciją pagrindžiančius procesinius dokumentus, taip pat į tai, kad pateikiant sąskaitą už advokatės paslaugas surašant atsiliepimą į kasacinį skundą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, nepridėta advokatės teiktų teisinių paslaugų išklotinė, kuri galėtų pagrįsti advokatės darbo laiko sąnaudas, kolegija sprendžia, kad pakankama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei iš atsakovės suma yra 300 Eur.

71.              Kasaciniame teisme patirta 10,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ (j. a. k. 259805810) ieškovei advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ (j. a. k. 301749532) 300 (tris šimtus) Eur ir valstybei 10,63 Eur (dešimt Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas