Administracinė byla Nr. eI3-1549-979/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04436-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 55.1.3

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 26 d. 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Žvirblonių žalioji energija“, viešajai įstaigai „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

1.       Pareiškėja Nevarėnų bendruomenė „Ratas“ (toliau – Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. rugsėjo 19 d. atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-10351 dėl vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Išvada) ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra) iš naujo atlikti atranką bei priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo UAB „Žvirblonių žalioji energija“ (toliau – Bendrovė) planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1.                      Bendrovė pateikė Agentūrai informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą – vėjo elektrinių parko įrengimą Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose paskelbė, kad Mažeikių r. sav., Tirkšlių sen., Pievėnų, Gaurylių k., ir Viekšnių sen., Boguslavo, Meškelių, Žibikų, Stočkų, Tučių I, Tučių II, Svirkančių k., atlikdami supaprastintą poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą, planuoja didelės apimties ūkinę veiklą – 25 vėjo elektrinių įrengimą.

1.2.                      Bendruomenė nesutikdama su tokia Bendrovės planuojama ūkine veikla 2022 m. rugpjūčio 30 d., pateikė raštą Agentūrai, nurodydama, kad Bendruomenei, siekiančiai apsaugoti savo kraštą, gamtą bei jos žmones, nėra aiški priežastis, kodėl nėra atliekamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir reikalaudama, kad Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu būtų atliekamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Agentūra atsakydama į Bendruomenės kreipimąsi 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (30-2)-A4E-10514 „Dėl prašyme pateiktos informacijos įvertinimo priimtoje atrankos išvadoje“ (toliau – Raštas) išdėstė aplinkybes dėl kurių Bendrovė neprivalo atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

1.3.                      Bendruomenės įsitikinimu dėl Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos yra būtina įvertinti suminį poveikį aplinkai, kadangi tiek pati Bendrovė planuoja vystyti ypač didelį 25 vėjo elektrinių parką, tiek ir artimoje aplinkoje kitų subjektų yra planuojama vystyti papildomai tikrai didelis (apie 137) skaičius vėjo elektrinių.

1.4.                      Bendruomenė akcentuoja, kad Bendrovės pateiktuose dokumentuose bei Išvadoje, sprendžiant dėl reikalingumo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, buvo ignoruojamos aplinkybės, kad dokumentuose pateikti įvairūs rodikliai yra ribiniai, kai trūksta nedaug (atstumo, kito rodiklio), jog poveikio aplinkai vertinimą reikėtų atlikti.

1.5.                      Išvada priimta skubotai, nesilaikant procedūrų, o Bendruomenė apie pakoreguotus dokumentus sužinojo tik atsitiktinai, todėl rengiant dokumentus ir juos vertinant buvo siekiama tik vieno iš atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslų, kad būtų formaliai pateikti duomenys ir yra atliepiama tik į organizatoriaus (rengėjo) matymą, koks yra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – formaliai parengti dokumentus. Rengiant Bendrovės dokumentus nebuvo užtikrinami visuomenės interesai – neužtikrintas proceso skaidrumas, dialogas, visuomenės įsitraukimas, nuomonių derinimas, kompromisų ieškojimas.

2.        Atsakovas Agentūra atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą remdamasis šiais motyvais:

2.1.                      Planuojama ūkinė veikla pagal pateiktą informaciją atrankai atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 priedo 3.8.1 papunktyje nustatytą kriterijų, kai įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau, todėl planuojamai ūkinei veiklai buvo atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Planuojama ūkinė veikla – įrengti iki 25 vėjo elektrinių, kurių nominali galia numatoma iki 8 MW, rotoriaus diametras iki 172 m, bokšto aukštis iki 166 m, bendras aukštis iki 252 m, parką. 

2.2.                      Planuojama ūkinė veikla neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies įtvirtintos „Natura 2000“ teritorijai artimos aplinkos sąvokos apibrėžimo. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas nesukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ar joms artimoms teritorijoms. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. V3-1092 „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateikė išvadą, kad „Natura 2000“ teritorijoms planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio, saugomos vertybės nėra jautrios planuojamai ūkinei veiklai. Artimiausia nacionalinė saugoma teritorija – Ventos regioninis parkas nuo planuojamos ūkinės veiklos nutolusi daugiau, kaip 2,7 km atstumu, artimiausia „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija – Ventos vidurupis nutolusi daugiau kaip 1,2 km atstumu, poveikio planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatyti nereikia. Artimiausia paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) ir buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) yra Kamanų pelkė ir ji nuo artimiausios planuojamos ūkinės veiklos VE28 yra nutolusi 9,8 km.

2.3.                      Nesutinka su skundo argumentais, kad nebuvo įvertintas planuojamos ūkinės veiklos suminis poveikis. Artimiausias pastatytas UAB „L-Vėjas“ 26 vėjo elektrinių parkas nuo Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos nutolęs 6,7 km atstumu. UAB „Telšių vėjo parkas“ planuoja pastatyti 25 – 27 vėjo elektrines 11 km atstumu nuo Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos. Teritorijose, kurios ribojasi su Bendrovės planuojama ūkine veikla, Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu 2022 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintas Vėjo elektrinių išdėstymo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Nevarėnų seniūnijoje, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių kadastrinėse vietovėse, specialusis planas, kuriame numatytos teritorijos vėjo elektrinių statybai, tačiau specialiuoju planu suplanuotose teritorijose poveikio aplinkai vertinimo procedūros vėjo elektrinėms, neatliktos ir konkrečios vėjo elektrinės nesuplanuotos. Kiti ūkio subjektai šiuo metu atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras dėl planuojamų vėjo elektrinių parkų įrengimo Nevarėnų sen. Telšių r. sav., tačiau konkrečios veiklos vykdymo alternatyvos nepatvirtintos, sprendimai dėl poveikio aplinkai nepriimti. Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos vėjo elektrinės neturės įtakos jokiai kitai planuojamai veiklai teritorijoje ar jos gretimybėse. Dėl didelių atstumų suminis poveikis su kitomis pagal teisės aktus patvirtintomis vėjo elektrinėmis mažai tikėtinas. 

2.4.                      Atsižvelgiant į 6,7 km atstumą tarp gretimoje aplinkoje veikiančių ir planuojamų vėjo elektrinių, triukšmo ir šešėliavimo suminis poveikis mažai tikėtinas, todėl šio poveikio vertinimas netikslingas. Nors vėjo elektrinės bus matomos iš toli, tačiau 6,7 km atstumas iki gretimoje aplinkoje esančio vėjo elektrinių parko teritorijos yra pakankamas, kad suminio vizualinio poveikio kraštovaizdžiui pasekmės nebūtų reikšmingos. Analizuojamu atveju iki veikiančio „L-Vėjas“ vėjo elektrinių parko yra 6,7 km atstumas, tarp esamo ir planuojamo parkų įsiterpia Nerimdaičių miškas, todėl reikšmingas suminis poveikis paukščiams, šikšnosparniams mažai tikėtinas.

2.5.                      Pasikeitus Įstatymo (aktuali redakcija nuo 2022 m. liepos 8 d.) nuostatomis vėjo elektrinėms taikomas sumavimo principas teritoriniu požiūriu, kai planuojama vėjo elektrines statyti 5 km ar mažesniu atstumu nuo pastatytų, statomų ar planuojamų statyti vėjo elektrinių, arba kai šie skaičiaus ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines, laikantis principo, kad tokiu atstumu galimas bendras vėjo elektrinių poveikis aplinkai. Planuojamomis statyti laikomos vėjo elektrinės, kurioms atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir priimta išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir priimtas sprendimas, kad veikla atitinka teisės aktų nuostatas. Statomomis vėjo elektrinėmis laikomos, kurioms išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju, net ir įvertinus pasikeitusio Įstatymo nuostatas nėra pasiekiami Įstatymo 1 priedo 3.6.2 papunktyje nurodyti atstumo dydžiai. Bendrovės planuojama ūkinė veikla nesiriboja su kita pastatyta, statoma ar planuojama statyti vėjo elektrine ar vėjo elektrinių parku 5 km ar mažesniu atstumu.

2.6.                      Pažymi, kad 2022 m. birželio 23 d. priimto Įstatymo 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo (toliau – įstatymo Nr. XIV-1172 redakcija) 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki Įstatymo Nr. XIV-1172 redakcijos įsigaliojimo dienos galiojusias Įstatymo nuostatas. Agentūrai informacija atrankai pateikta 2022 m. birželio 30 d., todėl turi būti taikomos Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2022 m. liepos 7 d. ir Įstatymo Nr. XIV-1172 redakcijos 1 priedo kriterijai šiai planuojamai ūkinei veiklai negali būti taikomi.

2.7.                      Pažymi, kad nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 5 dalies pakeitimams, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti vėjo elektrines, ir jų vietos neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta kaip turi būti apskaičiuotas atstumas nuo gyvenamosios paskirties pastatų, t. y. jis turi būti ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus. Sodybos (G02-G17, G21-G26) patenka į apskaičiuotą trumpiausią atstumą (analizuojamu atveju tai yra 664 m) nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki gyvenamosios paskirties pastatų. Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 11, 14 ir 15 dalyse nustatyta tvarka, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius įsipareigoja, sodybų (G02-G17, G21-G26), kurios patenka į apskaičiuotą trumpiausią atstumą (analizuojamu atveju tai yra 664 m) nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki pastatų, savininkus informuoti ir visapusiškai supažindinti apie numatomą vykdyti veiklą, gauti raštu patvirtintus susitarimus. PŪV organizatoriui nepavykus susiderinti su gyventojais ir negavus gyventojų sutikimų, vėjo elektrinės nebūtų statomos.

2.8.                      Informacijoje atrankai išnagrinėtas vėjo elektrinių galimas poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai. Pagrindiniai analizuoti vėjo elektrinių veiksniai, galintys turėti riziką žmonių sveikatai – triukšmas, šešėliavimas, infragarsas, elektromagnetinė spinduliuotė. Pateiktas tiek kiekybinis (triukšmas, šešėliavimas), tiek aprašomasis vertinimas, kuriame remtasi analoginio objekto tyrimais (infragarsas) ir užsienio moksliniais tyrimais (elektromagnetinė spinduliuotė), bet pagrįsta, kad planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingo poveikio (rizikos) žmonių sveikatai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Telšių departamentas pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atsakingas už planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (8-22 14.3.5 Mr)2-42206 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ (toliau – NVSC raštas Nr. 2) pateikė siūlymą poveikio aplinkai vertinimo neatlikti.

2.9.                      Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 50 straipsnio nuostatas atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos branduolinės energetikos objektams ir vėjo elektrinėms, todėl skundo argumentai dėl sanitarinių apsaugos zonų yra nepagrįsti.

2.10.                      Pažymi, kad įvertino informaciją atrankai vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies ir Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 52 punkto nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas bei atliko planuojamos ūkinės veiklos įvertinimą pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus (Tvarkos aprašo 1 priedas), įvertino kriterijų reikšmingumą, jų tarpusavio sąveika ir nenustatė, kad pagal kriterijus Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, todėl priėmė Išvadą, kad bendrovės planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

2.11.                      Agentūra viešindama atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus laikėsi Tvarkos apraše nurodytų procedūrų. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovė nesupažindino suinteresuotos visuomenės su papildyta informacija atrankai ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentais bei nuslėpė 2022 m. rugsėjo 7 d. informacijos atrankai versiją, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsti.

2.12.                      Agentūra 2022 m. rugpjūčio 30 d. gavo pareiškėjos pasiūlymus informacijai atrankai jau pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui ir pasibaigus Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytam 20 darbo dienų nagrinėjimo terminui, todėl pagal Įstatymo 7 straipsnio 6 dalį ir Tvarkos aprašo 49 punktą yra laikoma, kad jų nebuvo. Nepaisant to, Agentūra vykdydama Tvarkos aprašo 60 punktą, Raštu informavo pareiškėją, kad vertinant atrankos informacijos dokumentus, prieš priimant Išvadą, atsižvelgė į prašyme pateiktus pastebėjimus ir keliamus klausimus. Taigi, nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad suinteresuotos visuomenės interesai dalyvauti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrose ir teikti pasiūlymus buvo pažeisti ar nebuvo užtikrintas atrankos procedūrų skaidrumas.

2.13.                      Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Agentūra negali reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją, tačiau galėjo jų pareikalauti. Agentūra naujų pastabų atrankos informacijai teikti nebegalėjo, tačiau el. paštu susisiekė su dokumentų rengėju ir paprašė papildomos informacijos dėl visuomenės keliamų klausimų. Dokumentų rengėjas geranoriškai sutiko papildyti atrankos informaciją, motyvuotai atsakydamas į visuomenės keliamus klausimus ir pateikdamas informacijos atrankai 2022 m. rugsėjo 7 d. versiją.

2.14.                      Dėl pareiškėjos argumentu, kad Išvada buvo priimta pernelyg greitai, pažymi, kad Įstatymo 7 straipsnio 7 dalis nustato trumpą 10 darbo dienų terminą, per kurį turi būti priimta Išvada, todėl Agentūra per 10 darbo dienų laikotarpį priėmė Išvadą.

2.15.                      Agentūra įvertino Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, kurie gali daryti poveikį aplinkai, visumą, planuojamos ūkinės veiklos mastą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, priemones numatomam poveikio sumažint ir jų veiksmingumą ir nustačiusi, kad nėra pagrindo manyti, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, priėmė Išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka pateikdama šiuos motyvus:

3.1.                      Tam, kad gautų statybą leidžiančius dokumentus, būtinus vėjo elektrinių statybai, net ir gavus Išvadą, numatančią, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, Bendrovė turės atlikti ne vieną teisinę procedūrą, kadangi nei poveikio aplinkai vertinimas, nei poveikio aplinkai vertinimo atranka neatleidžia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus nuo paskesnių procedūrų (teritorijų planavimo, projektavimo ir pan.) atlikimo ir nuo tolesnių atliekamų veiksmų derinimo su kompetentingomis institucijomis ir (ar) asmenimis, kurių interesams planuojama ūkinė veikla gali daryti ne menamą, o tiesioginę įtaką. Be to, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 1 punktą, visuomenė privalės būti informuota apie vėjo elektrinių parko projektavimą ir turės galimybę dalyvauti svarstant vėjo elektrinių parko projektinius pasiūlymus.

3.2.                      Pareiškėja nenurodė, kodėl Išvada yra neteisėta, neįvardijo, kokios pareiškėjos interesams reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, ar buvo vertintos netinkamai. Be to, nenurodė ir nepagrindė, kad tuo atveju, jeigu vėjo elektrinių parkai bus išvystyti, atsiras didelis neigiamas poveikis aplinkai, kuris atliekant poveikio aplinkai vertinimo atranką nebuvo įvertintas. Skunde nepateiktas nė vienas argumentas dėl to, kas, atliekant poveikio aplinkai vertinimo atranką, nebuvo įvertinta, ar buvo įvertinta netinkamai, o tik abstrakčiai pasvarstyta, jog atlikus poveikio aplinkai vertinimą galbūt paaiškėtų neigiama įtaka aplinkai. Tokie argumentai nepagrįsti, kadangi poveikio aplinkai vertinimo atranka yra tokia pati aplinkos ir jos elementų, kurioje bus vykdoma planuojama ūkinė veikla, analizė, todėl jos metu iš esmės išanalizuojama visa (tapati) informacija, kuri būtų analizuojama ir atliekant poveikio aplinkai vertinimą.

3.3.                      Pareiškėjos keliami klausimai yra detaliai išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, be to, pareiškėja neteigia, kad planuojama ūkinė veikla yra draudžiama, o tik prašo panaikinti Išvadą bei atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau toks reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas, kadangi menami pagrindai, neva sudarantys pagrindą abejoti Išvados pagrįstumu, yra visapusiškai išnagrinėti pačiuose poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Be to, Bendrovė poveikio aplinkai vertinimo atrankos metu skyrė papildomai laiko, finansinių išteklių ir bendradarbiavo tam, kad būtų įvertintos pareiškėjos pastabos ir pasiūlymai, nors pagal teisės aktus to neprivalėjo daryti, kadangi pastabos buvo pateiktos nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų terminų.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas (toliau – Institutas) atsiliepime nurodo, kad palaiko Agentūros ir Bendrovės atsiliepimuose išdėstytą poziciją bei motyvus ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Institutas nurodo, kad susipažinęs su pareiškėjos pateiktais dokumentais nenustatė aplinkybių, kad vykdant poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras būtų buvę pažeisti Įstatymo, Tvarkos apraše ar Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“, nurodyti reikalavimai arba nebūtų tinkamai atsižvelgta į poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus. Instituto įsitikinimu, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, kadangi poveikio aplinkai vertinimo procesas nėra savitikslis – jis yra skirtas nustatyti reikšmingą neigiamą poveikį mažinančias priemones; atitinkamai, atrankos metu nenustačius, kad planuojama ūkinė veikla savaime gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį poreikio papildomai nagrinėti planuojamą veiklą nėra tikslo, kadangi atrankos metu atlikto tyrimo rezultatai nuo to nepasikeis. Pažymi, kad aplinkybė, jog planuojamam vėjo elektrinių parkų vystymui nėra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nėra neįprasta, be to, Instituto praktikoje didelė dalis visų poveikio aplinkai vertinimo atrankų, vykdomų dėl vėjo elektrinių parkų vystymo procedūrų baigiasi atrankos etape ir pilnos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra būtinos.

5.       Trečiais suinteresuotas asmuo NVSC teismui pateikė informaciją, kad Agentūra 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-7760 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ NVSC Telšių departamentui pateikė Instituto parengtą Bendrovės poveikio aplinkai vertinimo – vėjo elektrinių parko įrengimo, Tirkšlių sen. ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav., atrankos informaciją. NVSC Telšių departamentas 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. (8-22 14.3.5 Mr)2-35962 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. liepos 1 d. pranešimo dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ (toliau – NVSC raštas Nr. 1) pateikė pasiūlymą Agentūrai priimti išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Agentūra 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-9495 „Dėl informacijos, reikalingos atrankos išvadai priimti, pateikimo“ NVSC Telšių departamentui pakartotinai pateikė poveikio aplinkai vertimo atrankos informaciją ir paprašė skubos tvarka suteikti tarnybinę pagalbą bei pagal kompetenciją pateikti išvadas, ar poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija tinkamai papildyta pagal NVSC raštu Nr. 1 teiktas pastabas ir pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. NVSC Telšių departamentas, įvertinęs pakartotinai pateiktą poveikio aplinkai vertinimo atrankos informaciją, NVSC raštu Nr. 2 pateikė pasiūlymą Agentūrai priimti atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. NVSC teismui nurodo, kad nuo 2022 m. liepos 8 d. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (50 straipsnio 1 dalis ir 2 priedo 48 punktas) nebeliko reikalavimo vėjo elektrinėms nustatyti sanitarinės apsaugos zonas ar jas tikslinti, todėl nebeliko teisinio pagrindo atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras ir priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir sanitarinės apsaugos zonos dydžio. Ši informacija Agentūrai buvo pateikta NVSC raštu Nr. 2.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) atsiliepime nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.21. E) R8-2842 „Dėl atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ pritarė planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentams su sąlyga, kad kiekviena planuojama vėjo elektrinė atitiks Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio reikalavimus dėl privalomo atstumo, gyventojų informavimo ir kt.ir klausimą dėl Išvados panaikinimo spręsti teismo nuožiūra.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) teismą informavo, kad gavusi Agentūros 2022 m. liepos 4 d. raštą Nr. (30-2)-A4E-7814 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo buvo prašoma įvertinti Instituto parengtą Bendrovės planuojamą ūkinę veiklą – vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, Tarnyba 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. V3-1092 „Dėl tarnybinės pagalbos“ Agentūrai pateikė nuomonę, kad „Natura 2000“ teritorijoms planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio, todėl kreiptis į Tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio teritorijoms reikšmingumo nustatymo nereikia, ir nurodė, kad nepageidauja poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauti kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas.

8.       Trečiais suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) teismą informavo, kad neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti Išvados, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

9.       Trečiais suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) teismą informavo, kad gavęs Agentūros 2022 m. liepos 1 d. raštą Nr. (30-2)-A4E-7760 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo buvo prašoma įvertinti Instituto parengtą Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. 9.4-6-659 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ nurodė, kad pasiūlymų dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos neturi.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

10.       Ginčas byloje kilo dėl Išvados, pagal kurią Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai – vėjo elektrinių parko įrengimui Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav., poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, pagrįstumo.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Institutas 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. S22-094 „Dėl UAB „Žvirblonių žalioji energija” planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. poveikio aplinkai vertinimo dokumentų pateikimo“ Agentūrai pateikė Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Planuojama ūkine veikla yra numatoma vystyti žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (22 žemės sklypai), esančiuose Pievėnų, Gaurylių k., Tirkšlių sen. ir Boguslavo, Meškelių, Žibikų, Stočkų, Tučių I, Tučių II, Svirkančių k., Viekšnių sen., Mažeikių r. sav., vėjo elektrinių parko įrengimui analizuojamos 25 galimos vėjo elektrinių įrengimo vietos. Įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą žemės sklypuose atsiras vėjo elektrinės su jų aptarnavimui reikalinga infrastruktūra (privažiavimo keliai, aptarnavimo aikštelės). Skaičiuojamas vienos vėjo elektrinės įrengimui reikalingas plotas – apie 0,3 ha. Vėjo elektrinių įrengimui žemės sklypai bus padalinami, atidalintos žemės sklypo dalies, kurioje bus įrengiama vėjo elektrinė paskirtis bus keičiama į „Kitą“, kitų statinių statyba ir griovimo darbai, nenumatomi.

12.       Savivaldybė 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. (2.25. E) R8-2605 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ informavo Agentūrą, kad vadovaujantis Savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniais, vėjo jėgainių parko statyba gali būti vykdoma pagal parengtą ir patvirtintą specialųjį planą. Nagrinėjamu atveju vėjo jėgainių parkas negali būti statomas, kadangi neparengtas ir nepatvirtintas specialusis planas. 

13.       NVSC raštu Nr. 1 Agentūrai pateiktas pasiūlymas priimti poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas privalomas, motyvuojant tuo, kad atrankos informacijoje neįvertinta: netiesioginis poveikis visuomenės sveikatai dėl psichologinio aspekto (gyvenamųjų sodybų Nr. G7-G11, G21-G25 apsupimas planuojamų vėjo elektrinių); vėjo elektrinių eksploatacijos pagrindinės tikėtinos avarinės situacijos: stiebų ir sparnuočių trūkis ir griūtis. Nurodyta, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtų detaliai įvertintas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos sukeliamas poveikis visuomenės sveikatai ir būtų nustatytos priemonės, siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jei įmanoma, jį kompensuoti.

14.       Kultūros paveldo departamento Telšių – Tauragės teritorinis skyrius 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2TeT-375-(9.38-TeT E) „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ Agentūrą informavo, kad dėl Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, jai pastabų ir pasiūlymų neturi.

15.       Departamentas 2022 m. liepos 15 d. Nr. 9.4-6-659 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ Agentūrą informavo, kad susipažinęs su Instituto parengta poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija Bendrovei planuojant ūkinę veiklą – vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav., pasiūlymų dėl PAV atrankos neturi.

16.       Tarnyba 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. V3-1092 „Dėl tarnybinės pagalbos“ Agentūrai pateikė nuomonę, kad „Natura 2000“ teritorijoms PŪV nedarys reikšmingo neigiamo poveikio. Nurodė, kad artimiausia nacionalinė saugoma teritorija – Ventos regioninis parkas nuo PŪV nutolusi daugiau, kaip 2,7 km atstumu. Artimiausia „Natura 2000“ BAST – Ventos vidurupis, kurioje saugomos vertybės: paprastasis kūjagalvis; ūdra; auksaspalvis kirtiklis; paprastasis kirtiklis; mažoji nėgė; kraujalakinis melsvys; didysis auksinukas; 6210, Stepinės pievos; 6270, Rūšių turtingi smilgynai; 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; 9010, Vakarų taiga; 9020, Plačialapių ir mišrūs miškai; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; 91F0, Paupių guobynai nuo PŪV daugiau kaip 1,2 km atstumu. Artimiausia „Natura 2000“ PAST – Ventos upės slėnis, kurioje saugomos vertybės: griežlės, tulžiai. Saugomos vertybės nėra jautrios planuojamai ūkinei veiklai, todėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 30 punkto nuostatomis kreiptis į Tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio teritorijoms reikšmingumo nustatymo nereikia. Tarnyba minėtame rašte nurodė, kad nepageidauja poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauti kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas.

17.       Agentūra 2022 m. liepos 28 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-8673 „Dėl UAB „Žvirblonių žalioji energija” vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ (toliau – Agentūros pastabos) kreipėsi į Institutą dėl papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti ir kartu pateikė Savivaldybės ir NVSC pateiktas pastabas (pasiūlymus), prašydama pildant ir tikslinant atrankos informaciją atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus.

18.       Institutas 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. S22-127 „Dėl UAB „Žvirblonių žalioji energija” vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ Agentūrai pateikė patikslintą ir papildytą Bendrovės vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informaciją pagal Agentūros pastabas, bei pagal Savivaldybės ir NVSC rašte Nr. 1 pateiktas pastabas.

19.       NVSC įvertinęs patikslintą atrankos informaciją NVSC raštu Nr. 2 Agentūrai siūlo priimti atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.21. E) R8-2842 „Dėl atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ pritarė planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentams su sąlyga, kad kiekviena planuojama vėjo elektrinė atitiks Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio reikalavimus dėl privalomo atstumo, gyventojų informavimo ir kt.

20.       Bendruomenė 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Agentūra reikalaudama, kad Bendrovės planuojamam vėjo elektrinių parkui būtų atliekama pilna, o ne sutrumpinta poveikio vertinimo procedūra, kurios metu būtų atliktos pilnos viešinimo procedūros su planuojamos ūkinės veiklos pristatymu aplinkiniams gyventojams, taip pat ir Nevarėnų seniūnijai, įvertintas suminis poveikis jau suplanuotam vėjo elektrinių parkui Nevarėnų seniūnijoje bei bendru sutarimu suderintos vėjo elektrinių vietos ir parametrai.

21.       Išvada, kad Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai – vėjo elektrinių parko įrengimui Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav., poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, be kitų nurodytų motyvų, priimta remiantis šiais motyvais:

21.1.                      Planuojamos ūkinės veiklos teritorija nesiriboja su saugomomis ir „Natura 2000“ teritorijomis. Artimiausia nacionalinė saugoma teritorija – Ventos regioninis parkas nuo PŪV nutolęs apie 2,7 km atstumu. Arčiausiai esančios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos: Ventos vidurupis (buveinių apsaugai svarbi teritorija) nuo artimiausios VE vietos nutolusi 1,2 km atstumu, Ventos upės slėnis (paukščių apsaugai svarbi teritorija) nutolęs 3,2 km atstumu. Tarnyba Agentūrą informavo, kad „Natura 2000“ teritorijose saugomos vertybės nėra jautrios PŪV bei nustatyti PŪV poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nereikia.

21.2.                      Pagal modeliavimo rezultatus prognozuojamas vėjo elektrinių sukeliamas triukšmo rodiklis ties gyvenama aplinka gali siekti 32,6–44,6 dBA, t. y. prognozuojamas planuojamų vėjo elektrinių sukeliamas triukšmo lygis gyvenamoje aplinkoje neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių. Pagal modeliavimo rezultatus 45 dBA triukšmo lygio izolinijos susiformuoja apie 235–360 m atstumu nuo vėjo elektrinių. Didžiausias triukšmo lygis visais paros laikotarpiais prie planuojamos transformatorinės pastotės žemės sklypo ribos sudaro 31–40 dBA.

21.3.                      Pagal atliktą šešėliavimo trukmės analizę pritaikius mažinimo priemones, šešėliavimo trukmė gyvenamųjų sodybų aplinkoje sieks iki 29:16 val./metus ir nei vieno analizuojamo vėjo elektrinės modelio įrengimo atveju šešėliavimo trukmė gyvenamųjų sodybų teritorijoje neviršys maksimalaus leistino skaičiaus – 30 val. per metus (pagal Vokietijos normatyvus).

21.4.                      Agentūra per Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą (nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.) pastabų ir pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo iš suinteresuotos visuomenės negavo. Pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui Bendruomenė 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu pateikė reikalavimą planuojamai ūkinei veiklai atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu būtų atliktos pilnos viešinimo procedūros su gyvu planuojamos ūkinės veiklos pristatymu aplinkiniams gyventojams (įskaitant Telšių rajono Nevarėnų seniūniją), įvertintas suminis poveikis su suplanuotu vėjo elektrinių parku Nevarėnų seniūnijoje bei bendru sutarimu suderintos vėjo elektrinių vietos ir jų parametrai. Bendruomenės rašte pateikti klausimai išnagrinėti atrankos informacijos 2.15 skyriuje. Agentūra atsižvelgė į rašte pateiktus pastebėjimus ir keliamus klausimus. Artimiausios pastatytos vėjo elektrinės nuo planuojamos ūkinės veiklos vietų nutolusios 6,7 km atstumu. Artimiausios suplanuotos vėjo elektrinės nutolusios apie 11 km. Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu 2022 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintas Vėjo elektrinių išdėstymo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Nevarėnų seniūnijoje, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių kadastrinėse vietovėse, specialusis planas (toliau – Specialusis planas), kuriame numatytos teritorijos vėjo elektrinių statybai ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos teritorija, tačiau Specialiuoju planu suplanuotose teritorijose poveikio aplinkai vertinimo procedūros vėjo elektrinėms neatliktos ir konkrečios vėjo elektrinės nesuplanuotos. Vadovaujantis Įstatymo (aktuali redakcija nuo 2022 m. liepos 8 d.) nuostatomis, vėjo elektrinėms taikomas sumavimo principas teritoriniu požiūriu, kai planuojama vėjo elektrines statyti 5 km ar mažesniu atstumu nuo pastatytų, statomų ar planuojamų statyti vėjo elektrinių, laikantis principo, kad tokiu atstumu galimas bendras vėjo elektrinių poveikis aplinkai. Pagal atliktus analogiškus vėjo elektrinių vertinimus, triukšmas iki gyvenamai aplinkai nustatytų ribinių verčių nuslopsta už 300–400 m atstumu nuo vėjo elektrinių, priklausomai nuo vėjo elektrinių modelio techninių charakteristikų, triukšmingumo, aplinkos sąlygų. Atsižvelgiant į 6,7 km atstumą tarp gretimoje aplinkoje veikiančių ir planuojamų vėjo elektrinių, triukšmo ir šešėliavimo suminis poveikis mažai tikėtinas, todėl šio poveikio vertinimas netikslingas. Nors vėjo elektrinės bus matomos iš toli, tačiau 6,7 km atstumas iki gretimoje aplinkoje esančio vėjo elektrinių parko teritorijos yra pakankamas, kad suminio vizualinio poveikio kraštovaizdžiui pasekmės nebūtų reikšmingos. Atsižvelgiant į tai, kad aplink Bendrovės planuojamas vėjo elektrines, kitos pagal teisės aktų reikalavimus patvirtintos vėjo elektrinės nutolusios daugiau kaip 5 km atstumu, suminio poveikio vertinimas neatliekamas.

21.5.                      Savivaldybė pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą, atsakinga už planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, pritarė planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentams su sąlyga, kad kiekviena planuojama vėjo elektrinė atitiks Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio reikalavimus dėl privalomo atstumo, gyventojų informavimo ir kt. Atrankos informacijoje nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius įsipareigoja vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka, sodybų, kurios patenka į apskaičiuotą trumpiausią atstumą (analizuojamu atveju tai yra 664 m) nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki pastatų, savininkus informuoti ir visapusiškai supažindinti apie numatomą vykdyti veiklą, gauti raštu patvirtintus susitarimus. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui nepavykus susiderinti su gyventojais ir negavus gyventojų sutikimų, vėjo elektrinės nebūtų statomos.

21.6.                      NVSC Telšių departamentas pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atsakingas už planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, pateikė siūlymą poveikio aplinkai vertinimo neatlikti.

21.7.                      Departamento Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą, atsakinga už planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti, informavo, kad pastabų atrankos informacijai neturi bei pasiūlymų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą nepateikė.

21.8.                      Kultūros paveldo departamento Telšių – Tauragės teritorinis skyrius pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktą, atsakingas už galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį nekilnojamajam kultūros paveldui, informavo, kad pastabų atrankos informacijai neturi bei pasiūlymų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą nepateikė.

22.       Agentūra Raštu Bendruomenei paaiškino, kad visuomenė pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo turi pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos Agentūros interneto svetainėje, šiuo atveju nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., todėl nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo per nurodytą terminą, laikoma, kad šių pasiūlymų visuomenė neturi. Bendruomenės pateikti pasiūlymai Agentūroje gauti 2022 m. rugpjūčio 30 d., pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, tačiau priimant Išvadą buvo atsižvelgta į prašyme pateiktus pastebėjimus ir keliamus klausimus. Bendruomenė informuota, kad prašyme pateikti klausimai išnagrinėti atrankos informacijos 2.15 skyriuje, kartu nurodant, kad artimiausios pastatytos vėjo elektrinės nuo planuojamos ūkinės veiklos vietų nutolusios 6,7 km atstumu, artimiausios suplanuotos vėjo elektrinės nutolusios apie 11 km. Specialiajame plane numatytos teritorijos vėjo elektrinių statybai ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos teritorija, tačiau Specialiuoju planu suplanuotose teritorijose poveikio aplinkai vertinimo procedūros vėjo elektrinėms neatliktos ir konkrečios vėjo elektrinės nesuplanuotos. Atsižvelgiant į 6,7 km atstumą tarp gretimoje aplinkoje veikiančių ir planuojamų vėjo elektrinių, triukšmo ir šešėliavimo suminis poveikis mažai tikėtinas, todėl šio poveikio vertinimas netikslingas. Aplink Bendrovės planuojamas vėjo elektrines, kitos pagal teisės aktų reikalavimus patvirtintos vėjo elektrinės nutolusios daugiau kaip 5 km atstumu, suminio poveikio vertinimas neatliekamas.

23.       Bendruomenė nesutikdama su priimta Išvada kreipėsi į teismą.

24.       Įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal šią apibrėžtį viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą (Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

25.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendruomenė yra asociacija, Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. vasario 10 d. Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Bendruomenės įstatuose nurodyti asociacijos veiklos pagrindiniai tikslai, tarp jų: ugdyti mietelio gyventojų bendruomeniškumą, atstovauti Bendruomenės narių interesams ir juos ginti, tenkinti svarbiausius Bendruomenės socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius, kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką (palaikyti ir plėtoti kaimo infrastruktūrą), plėtoti aplinkosaugą, ekologiją, socialinę sferą, informacines sistemas, ekonominę plėtrą, žemės ūkio kooperatinę veiklą. Bendruomenė kreipėsi į teismą nurodydama, kad dėl Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos siekia išvengti galimos žalos aplinkai bei gyventojams, todėl yra suinteresuota, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Be to, siekia apsaugoti Bendruomenės narius, gyvūniją ir augaliją nuo galimos neigiamos žalos, kuri galėtų kilti neįsitikinus, ar planuojama ūkinė veikla atitinka visus poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus, ypač neįvertinus neigiamo suminio poveikio aplinkai.

26.       Atsižvelgus į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas bei įvertinus tai, kad Bendruomenė teikė Agentūrai pastabas dėl poveikio aplinkai vertinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja iš esmės atitinka Įstatyme įtvirtintą suinteresuotos visuomenės sąvoką ir kriterijus.

27.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 30 d. Agentūra gavo Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav. atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Įstatymo Nr. XIV-1172 redakcijos 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2022 m. liepos 8 d.), baigiamos pagal iki Įstatymo Nr. XIV-1172 redakcijos įsigaliojimo dienos galiojusias Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūrai informacija atrankai pateikta 2022 m. birželio 30 d., nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2022 m. liepos 7 d., t. y. ginčui aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 7 d. (toliau –Įstatymas galiojęs iki 2022 m. liepos 7 d.).

28.       Teismas pažymi, kad pareiškėjos keliami klausimai dėl Bendrovės planuojamos veiklos atitikimui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatoms, šios nagrinėjamos bylos kontekste yra neaktualūs, kadangi minėtų įstatymų nuostatų turės būti laikomasi įgyvendinant Bendrovės planuojamą ūkinę veiklą, t. y. šios administracinės bylos dalykas yra Išvados, pagal kurią Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai – vėjo elektrinių parko įrengimui Tirkšlių ir Viekšnių sen., Mažeikių r. sav., poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, pagrįstumo. 

29.       Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – procesas, kuris apima: 1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), parengimą (Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (priėmimą ir jos viešinimą (Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 2 straipsnio 11 dalį poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos.

30.       Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 7 straipsnio 1 dalis). Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas) (Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 7 straipsnio 1 dalis). Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 3.8 punkte nurodytas vėjo elektrinių įrengimas, kai: 1) įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau (Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 2 priedo 3.8.1 papunktis); 2) vėjo elektrinė įrengiama arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų (Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 2 priedo 3.8.2 papunktis).

31.       Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė – nuo informacijos paskelbimo dienos, pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neturi (Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 7 straipsnio 6 dalis). 

32.       Byloje nustatyta, kad Agentūra, kaip nurodyta Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 7 straipsnio 6 dalyje, kreipėsi į poveikio aplinkai vertinimo subjektus: NVSC, Kultūros paveldo departamentą, Departamentą, Tarnybą ir Savivaldybę (Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 6 straipsnio 5 dalies 1 – 5 punktai), kad pagal kompetenciją pateiktų savo išvadas. Kultūros paveldo departamentas, Departamentas ir Tarnyba dėl Bendrovės PŪV pastabų nepateikė, o NVSC ir Savivaldybė Agentūrai pateikė pastabas, kurias, kartu su Agentūros pastabomis, Agentūra perdavė Institutui, kad atitinkamai būtų papildyta informacijai poveikio aplinkai vertinimo atrankai atlikti. Savivaldybė ir NVSC susipažinusi ir įvertinusi papildytą bei patikslintą Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos informaciją poveikio aplinkai vertinimo atrankai atlikti, pateikė savo išvadas, t. y. NVSC raštu Nr. 2 pateikė išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, o Savivaldybė pritarė PAV vertinimo dokumentams su sąlyga, kad kiekviena planuojama vėjo elektrinė atitiks Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio reikalavimus dėl privalomo atstumo, gyventojų informavimo ir kt.

33.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą privalo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, tačiau taip pat išanalizuoti ir įvertinti minėtą informaciją bei išanalizuoti daugelį kitų veiksnių, nurodytų Įstatyme, identifikuojant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį įvairiems saugomiems gėriams (pvz., 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1472/2014). Priimant galutinę atrankos išvadą turi būti bent bendrai pasisakoma, kokiems konkretiems aplinkos veiksniams (gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui ir kt.) bus galimai daromas neigiamas poveikis. Be to, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog atsakinga institucija, galutinėje atrankos išvadoje nutardama, kad nebūtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, privalo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti (pvz., 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-621/2014).

34.       Pagal Įstatymo galiojusio iki 2022 m. liepos 7 d. 7 straipsnio 7 dalį, atsakingoji institucija, išnagrinėjusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais, per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos atrankai atlikti gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingajai institucijai, kuri per 10 darbo dienų nuo papildytos atrankos informacijos gavimo dienos priima atrankos išvadą.

35.       Tvarkos aprašo redakcijos, galiojusios Išvados priėmimo metu, 52 punkte nurodyta, kad Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, išnagrinėja atrankos informaciją, saugomų teritorijų institucijos priimtą išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, kai ją privaloma gauti, išvadas dėl tarpvalstybinio PAV, kai jas privaloma gauti, gautus poveikio aplinkai vertinimo subjektų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atlieka planuojamos ūkinės veiklos įvertinimą pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus (Tvarkos aprašo 1 priedas), prireikus atsižvelgdama į aktualų planuojamai ūkinei veiklai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentą, kito vertinimo, atlikto pagal kitų teisės aktų reikalavimus, dokumentą, ar su planuojama ūkine veikla susijusios studijos (pvz., galimybių studija), ar kitos analizės rezultatus. Agentūra, pildydama Tvarkos aprašo 1 priede pateiktą formą, išsiaiškina, ar antrojoje skiltyje nurodytas kriterijus, į kurį būtina atkreipti dėmesį atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, yra reikšmingas konkrečiu atveju, ir pagal tai užpildo kriterijaus reikšmingumo skiltį. Penktojoje skiltyje pateikiami atranką atliekančio (-ių) specialisto (-ų) motyvai, ar kriterijus gali sąlygoti poveikio aplinkai vertinimą. Apsisprendžiant dėl kriterijaus reikšmingumo konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti ne tik į atskirus kriterijus, bet ir į jų tarpusavio sąveiką, ypač derinant planuojamos ūkinės veiklos ir galimo jos poveikio aplinkai kriterijus su numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos kriterijais. Agentūra, išnagrinėjusi Tvarkos aprašo punkte nurodytą informaciją, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, turi teisę, susitarusi su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi, apžiūrėti ir vizualiai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos vietą, pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti.

36.       Apibendrinus teisinį reguliavimą ir LVAT praktiką darytina išvada, kad atsakingai institucijai yra nustatyta pareiga priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą. Atsakinga institucija, gavusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymus, turi juos įvertinti ir nuspręsti, ar juose nurodytai argumentai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą teigti, kad konkrečiu atveju turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Institucijai neužtenka galutinėje atrankos išvadoje konstatuoti, kad tam tikri pasiūlymai yra gauti, tačiau būtina juos įvertinti ir nurodyti, kokie konkrečiai juose nurodyti aspektai leidžia teigti, kad turi būti ar neturi būti atliekamas PAV (pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019).

37.       Byloje nustatyta, kad Agentūra laikėsi įstatyminio reglamentavimo ir priimdama Išvada atliko planuojamos ūkinės veiklos įvertinimą pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus – iš teismui pateikto užpildyto Tvarkos aprašo 1 priedo matyti, kad Agentūra vertindama atrankos kriterijus dėl poveikio aplinkai nenustatė kriterijų, sąlygojančių poveikį aplinkai vertinimą, be to, tikėtiną poveikį aplinkos veiksniams Agentūra vertino motyvuotai, pagrindžiant skaičiavimais bei pagal planuojamos ūkinės veiklos numatomus technologinius procesus. Agentūra priimdama Išvadą atsižvelgė ne tik į poveikio aplinkai vertinimo atrankos subjektų pateiktas išvadas, bet ir į Bendruomenės pateiktas pastabas dėl: suminio vėjų elektrinių poveikio aplinkai, Įstatyme nustatytų ribinių rodiklių, paukščių ir šikšnosparnių stebėjimo, vėjo elektrinių keliamo triukšmo skaidos pastabos, ir dėl jų atskirai pasisakė. Be to, Išvadoje nurodytos priemonės numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią ir jų įgyvendinimo grafikas, t. y.:

37.1.                      numatoma paruošti ir suderinti paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programą vėjo elektrinių parko poveikiui migruojantiems, perintiems paukščiams ir besiveisiantiems bei migruojantiems šikšnosparniams įvertinti;

37.2.                      siekiant sumažinti galimą kabelių tiesimo poveikį aplinkai, kabelio linija per paviršinio vandens telkinius bus tiesiama uždaru prastūmimo būdu;

37.3.                      siekiant išvengti galimo vėjo elektrinių keliamo triukšmo lygių viršijimų poveikio artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, VE02 triukšmo lygis ribojamas iki 106,0 dBA;

37.4.                      vėjo elektrinėse VE4–VE7, VE21–VE24 numatoma įrengti šešėliavimo mažinimo mechanizmą (šešėlio stabdymo – angl. k. shadow shut-down), leidžiančią automatiškai stabdyti reikiamų vėjo elektrinių sparnuotės sukimąsi, kai jų padidintas šešėliavimas sieks gyvenamąją teritoriją, kad išvengti neigiamo poveikio visuomenės sveikatai šešėliavimo aspektu;

37.5.                      vėjo elektrinių pajungimo kabelių linijų trasos bus parenkamos taip, kad nebūtų vykdomi miško ar saugotinų želdinių augančių ne miško žemėje kirtimai;

37.6.                      vėjo elektrinių parko demontavimo ir įrengimo darbus numatoma vykdyti tik darbo dienomis dienos metu;

37.7.                      vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai už atrankos informacijoje pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos apimtis/nutraukti veiklą;

37.8.                      veiklos vykdytojas visais atvejais privalės laikytis visų aktualių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keičiantis teisiniam reglamentavimui atitinkamai keisti veiklos rodiklius.

38.       Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

39.       Teismas atmeta Bendruomenės skundo argumentus, kad Agentūra Išvadą priėmė skubotai, nesilaikydama teisės aktuose nustatytų procedūrų, kadangi informacija apie Bendrovės planuojamą PŪV buvo paskelbta viešai, Agentūra kreipėsi į poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir gavusi atitinkamą informaciją, atliko savo vertinimą, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 52 punkte bei Įstatyme nustatytais terminais priėmė Išvadą. Be kita ko, nors Bendruomenės pastabos buvo gautos pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, atliepdama Bendruomenės susirūpinimą, Išvadoje atskirai pasisakė dėl Bendruomenės keliamų klausimų.

40.       Teismas pažymi, kad Išvadoje yra nurodytos priemonės numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią, be to, įvertintas poveikis aplinkai, pateikti skaičiavimai, aprašyta esama būklė ir numatomos reikalingos priemonės veiklai vykdyti, įvertinti planuojamos ūkinės veiklos technologiniai procesai ir pajėgumai. Išvadoje nurodyti reikšmingi argumentai ir aplinkybės, kuriais vadovaujantis konstatuota, kodėl poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, be to, išanalizuotas Savivaldybės, NVSC ir Bendruomenės pateiktų pastabų turinys.

41.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

42.       ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į proceso šalių elgesį, ginčo kilimo priežastis ir kitas aplinkybes (40 straipsnio 4 dalis).

43.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai) (pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-274-662/2022). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

44.       Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39 – 41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

45.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

46.       LVAT taip pat laikosi pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017).

47.       Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

48.       Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

49.       Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė teismo prašo priteisti iš pareiškėjos 10 454,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašomai priteisti sumai pagrįsti pateikė suteiktų teisinių paslaugų sąrašą ir 2022 m. gruodžio 9 d., 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. birželio 28 d. PVM sąskaitas faktūras, taip pat informaciją apie atliktus mokėjimus 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d.

50.       Iš 2023 m. gegužės 10 d.  ir 2023 m. rugsėjo 5 d. teismui pateiktų sutektų teisinių paslaugų sąrašo matyti, kad buvo suteiktos šios teisinės paslaugos ir kartu pateikta patirtų išlaidų suma bei maksimali apskaičiuota galima priteisti suma pagal Rekomendacijas:

50.1.                      prašymo dėl prieigos prie bylos EPP sistemoje ir dėl termino atsiliepimo pateikimui pratęsimo rengimas ir teikimas teismui – 466 Eur (maksimali galima priteisti suma – 1 424,4 Eur (0,4x1780,5x2));

50.2.                      teisinė situacijos analizė, susipažinimas su pareiškėjos skundu bei atsakovo atsiliepimu, pozicijos byloje formavimas. Atsiliepimo į pareiškėjos skundą rengimas – 4 446 Eur (maksimali galima priteisti suma – 4 451,25 Eur (2,5x1780,5));

50.3.                      susipažinimas su pareiškėjos atskiruoju skundu bei atsakovo atsiliepimu į atskirąjį skundą. Tolesnės pozicijos byloje formavimas. Atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą rengimas – 2 088 Eur (maksimali galima priteisti suma – 2 314,65 Eur (1,3x1780,5));

50.4.                      susipažinimas su pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, tolesnės bylos strategijos formavimas ir įrodymų byloje rinkimas (rašto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl išaiškinimo pateikimo rengimas ir teikimas) – 640 Eur (4 val.) (maksimali galima priteisti suma už valandą – 179,9 Eur (0,1x1799));

50.5.                      rašytinių paaiškinimų rengimas ir teikimas teismui – 760 Eur (maksimali galima priteisti suma –760,12 Eur (0,4x1900,3));

50.6.                      susipažinimas su teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi ir kliento informavimas – 40 Eur (0,25 val.) (maksimali galima priteisti suma – 47,50 Eur (0,25 val.) (0,1x1900,3x0,25));

50.7.                      trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų nuomonių (Tarnybos, Departamento ir NVSC byloje pateiktos nuomonės) dėl skundo analizė ir kliento informavimas – 120 Eur (0,75 val.) (maksimali galima priteisti suma – 142,52 Eur (0,1x1900,3x0,75));

50.8.                      trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų nuomonių (Kultūros paveldo departamento, Savivaldybės ir Instituto byloje pateiktos nuomonės) dėl skundo analizė ir kliento informavimas – 80 Eur (0,50 val.) (maksimali galima priteisti suma – 95,01 Eur (0,1x1900,3x0,50)).

51.       Kadangi Bendrovė tiksliai nenurodė laikotarpių, kuomet aptartos teisinės paslaugos buvo suteiktos, teismas atsižvelgdamas į Bendrovės procesinių dokumentų teismui pateikimo datą, vertina, kad teisinės paslaugos Bendrovei buvo suteiktos 2022 m. IV ketv. ir 2023 m. I-II ketv., t, y. remiantis viešai skelbiamais duomenimis atitinkamai 2022 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 780,5 Eur, 2022 m. III ketv. – 1799 Eur ir 2022 m. IV ketv. – 1900,3 Eur.

52.       Teisėjų kolegija vertindama prašomą Bendrovės priteisti užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktuose darbų ataskaitose ne visais atvejais nurodytas laikas (valandos), kuris buvo skirtas konkrečios nurodytos paslaugos suteikimui, taip pat, kai kuriais atvejais nesilaikyta Rekomendacijų 8 punkte nurodytų koeficientų. Pažymėtina ir tai, kad LVAT vertinimu tokie veiksmai kaip konsultacijos, susipažinimas su dokumentais, strategijos kūrimas negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine procesinio dokumento (pvz., skundo) rengimo arba atstovavimo teisme dalis (pvz., 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

53.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi Bendrovės teismui 2023 m. gegužės 10 d. ir 2023 m. rugsėjo 5 d. pateiktą suteiktų teisinių paslaugų sąrašą, konstatuoja, kad prašoma priteisti suma už:

53.1.                      prašymo dėl prieigos prie bylos EPP sistemoje ir dėl termino atsiliepimo pateikimui pratęsimo rengimas ir teikimas teismui, yra nepagrįsta, kadangi teismo vertinimu, nurodytos teisinės paslaugos negali būti išskirtos į savarankiškus teisinius veiksmus, nes yra sudėtinė procesinio dokumento – atsiliepimo rengimo dalis;

53.2.                      teisinė situacijos analizė, susipažinimas su pareiškėjos skundu bei atsakovo atsiliepimu, pozicijos byloje formavimas, atsiliepimo į pareiškėjos skundą rengimas priskirtina prie būtinųjų išlaidų ir neviršija maksimalios galimos priteisti sumos pagal Rekomendacijų nuostatus (prašoma priteisti 4 446 Eur suma);

53.3.                      susipažinimas su pareiškėjos atskiruoju skundu bei atsakovo atsiliepimu į atskirąjį skundą, tolesnės pozicijos byloje formavimas, atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą rengimas – apskaičiuota nesilaikant Rekomendacijų 8 punkto nuostatų, kadangi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą koeficientas nenurodytas (Bendrovė nurodo, kad šiuo atveju taiko 1.3 koeficientą, tačiau pagal Rekomendacijų 8.11 papunkti – tai koeficientas už atsiliepimą į apeliacinį skundą). Nagrinėjamu atveju, nesant Rekomendacijų 8.1 – 8.19 papunkčiuose nurodytos teisinės paslaugos, teismo vertinimu turi būti taikomas Rekomendacijų 8.20 papunktis, t. y. 0,1 koeficientas, todėl būtinąsias išlaidas pagrindžianti suma turi neviršyti 178 Eur (0,1x1780,5);

53.4.                      susipažinimas su pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, tolesnės bylos strategijos formavimas ir įrodymų byloje rinkimas (rašto Sveikatos apsaugos ministerijai dėl išaiškinimo pateikimo rengimas ir teikimas), yra nepagrįsta, kadangi teismo vertinimu, nurodytos teisinės paslaugos negali būti išskirtos į savarankiškus teisinius veiksmus, nes yra sudėtinė procesinio dokumento – teismui pateikto atskiro paaiškinimo rengimo dalis, be to, teismas Bendrovės neįpareigojo pateikti papildomus įrodymus, dėl kurių pateikimo bendrovei būtų reikėję kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, t. y. bendrovė paklausimą Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė savo iniciatyva;

53.5.                      rašytinių paaiškinimų rengimas ir teikimas teismui priskirtina prie būtinųjų išlaidų ir neviršija maksimalios galimos priteisti sumos pagal Rekomendacijų nuostatus (prašoma priteisti 760 Eur suma);

53.6.                      susipažinimas su teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi ir kliento informavimas yra nepagrįsta, kadangi teismo vertinimu, nurodytos teisinės paslaugos negali būti išskirtos į savarankiškus teisinius veiksmus, nes susipažinimas su teismo dokumentais yra sudėtinė administracinės bylos proceso dalis;

53.7.                      trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų nuomonių (Tarnybos, Departamento, NVSC Kultūros paveldo departamento, Savivaldybės ir Instituto byloje pateiktos nuomonės) dėl skundo analizė ir kliento informavimas yra nepagrįsta, kadangi teismo vertinimu, nurodytos teisinės paslaugos negali būti išskirtos į savarankiškus teisinius veiksmus, nes susipažinimas su dokumentais yra sudėtinė administracinės bylos proceso dalis.

54.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal teismui 2023 m. gegužės 10 d. ir 2023 m. rugsėjo 5 d. pateiktas teisinių paslaugų ataskaitas, atsižvelgiant į pirmiau minėtą LVAT praktiką bei Rekomendacijų nuostatas, pagrįsta būtinųjų išlaidų suma - 5 381 Eur (4 446 Eur suma už atsiliepimo parengimą, 178 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 760 Eur už paaiškinimų teikimą teismui).

55.       Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus Bendrovės atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, Bendrovės prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 3 580,00 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, be to, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į pralaimėjusios šalies turtinę padėtį, administracinės bylos proceso šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybės. Teismas pažymi, kad pareiškėja – Bendruomenė yra ne pelno siekianti organizacija, kurios nariai (pagal byloje pateiktus Bendruomenės įstatus) gali būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys, besimokantys Nevarėnuose ar kitaip susiję su Nevarėnais. Pareiškėja besirūpinanti savo miestelio gyventojų gerove ir juos supančios gamtos išsaugojimu, kreipėsi į teismą dėl galimai kilsiančios žalos ateityje įrengus vėjo elektrinių parką, be kita ko, pareiškėja, savo naudai neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, kad Bendrovė yra juridinis asmuo, vykdantis pelno siekiančius projektus ir pagal vykdomos veiklos pobūdį gebanti suprasti teisės aktų nuostatas, nagrinėjamos bylos kontekste susijusias su poveikio aplinkai vertinimo procesais. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos Nevarėnų bendruomenė „Ratas“ skundą atmesti.

Priteisti UAB „Žvirblonių žalioji energija“ iš pareiškėjos Nevarėnų bendruomenė „Ratas“  3580,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjos                                                         Asta Adamonytė-Šipkauskienė

 

                                                                        

Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

 

 

Sigita Fomičiova