Civilinė byla Nr. e2S-281-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11009-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija:

3.3.2.1.; 3.3.2.3; 3.3.2.4. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. G. atskirąjį skundą ir netenkinti jo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos advokatūros, trečiasis asmuo - Lietuvos teisininkų draugija, dėl turtinės ir neturtinės žalo atlyginimo, ir 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos advokatūros, trečiais asmuo Lietuvos teisininkų draugijai, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais suėmimais, nežmonišku elgesiu ir veiksmingų teisinės gynybos priemonių nesuteikimu priteisimo, dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo ginti viešą interesą į valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą, kuriuo ieškovas prašo išieškoti iš valstybės viso 34 379,24 Eur. Šio posėdžio metu, svarstant ieškovo pareikštus prašymus, teismas netenkino ieškovo prašymo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, prašymo skirti pastabą Lietuvos advokatūros atstovei advokatei Beatai Vilienei, prašymo dėl liudytojų apklausos, prašymo dėl Lietuvos teisininkų draugijos narių sąrašo išreikalavimo, prašymo išreikalauti dokumentą dėl gynėjo paskyrimo. Teismas taip pat nutarė ieškovo prašymus dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumą Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2.       Teisme 2019 m. gruodžio 9 d. gautas ieškovo S. G. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti minėto teismo posėdžio metu teismo priimtą protokolinę nutartį dėl atsisakymo kviesti liudytojus apklausai. Skundu ieškovas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus tikėtinai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 233 straipsnio ir 290 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias atskiraisiais skundais neskundžiamos žodinės teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taisyklę (kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai), tais atvejais, kai teismas atsisako apklausti liudytojus, kurių matytais, girdėtais ir žinomais faktais grindžiami ieškinio reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo S. G. atskirąjį skundą ir netenkinti jo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

4.       Teismas nurodė, kad civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės skųsti protokolines teismo nutartis, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos ar sprendžiamo klausimo eigai. Tokia teismo nutartis negali būti atskiru apeliacijos objektu, todėl atskirasis skundas dėl jos negali būti paduotas.

5.       Teismui nekilo abejonių dėl šalies nurodomos procesinės nuostatos konstitucingumo. Pažymėjo, kad išreikšti nesutikimo poziciją dėl bylos eigoje teismo atliktų procesinių veiksmų, kurie pagal įstatymą nėra skundžiami atskira tvarka, šalis gali apeliacinio proceso eigoje po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad šalies teisė nėra ginama ar yra neužtikrinta. Kartu teismas nurodė ir tai, kad skirtingas ginčo šalių minėtos įstatymo nuostatos traktavimas bei aiškinimas ar galimas tam tikras teisinės problemos tarp ginčo atveju taikytinų teisės aktų nuostatų suderinamumo buvimas nėra besąlyginė vada tokiam kreipimuisi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) S. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti ieškovo 2019 m. gruodžio 9 d. atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. žodinę nutartį dėl atsisakymo kviesti liudyti ieškinyje nurodytus liudytojus ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinyje pateiktą procesinį prašymą dėl kvietimo į teismą liudyti ieškinyje nurodytus liudytojus, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 233 straipsnio ir 290 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias atskiraisiais skundais neskundžiamos žodinės teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taisyklę (kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai), ir CPK 334 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią atskirieji skundai dėl teismo žodinių nutarčių negali būti paduodami nei absoliutaus nutarties negaliojimo bei užkirtimo kelio tolesnei bylos eigai atvejais, nei kitais asmens – proceso dalyvio konstitucinių teisių pažeidimo atvejais, kai, ginčytino konstitucingumo nutartį priėmusio teismo nuomone, asmuo – proceso dalyvis motyvus dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali įtraukti į apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Teismas nagrinėjo ir be motyvų atmetė argumentus dėl savo žodinės nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindų, kuriems esant procesas nebeturi eigos ir gražinamas nagrinėti iš naujo.

6.2.                      Teismas viršijo įgaliojimus, spręsdamas dėl ieškovo konstitucinių teisių pažeidimui pritaikytų tikėtinai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (CPK 329 str. 2 d. 1 p.) atitikties Konstitucijai. Sprendimus dėl asmens (ieškovo) konstitucines teises pažeidusių teisės aktų atitikties Konstitucijai nagrinėja tik Konstitucinis Teismas.

6.3.                      Teismas nebuvo nepriklausomas ir nešališkas. 

6.4.                      Teismas taikė, tikėtinai, Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus, pažeidė ieškovo konstitucines teises, taip pat neatsižvelgė į tai, kad iš esmės pasikeitė teisės kreiptis į Konstitucinį teismą teisinis reguliavimas.

6.5.                      CPK 334 straipsnio 3 dalimi grindžiamas teismo draudimas apskųsti jo paties (teismo) žodine nutartimi atliktus ieškovo konstitucinių teisių pažeidimus ir reikalavimas tokį skundą teikti po neapibrėžto laiko kartu su apeliaciniu skundu byloje, kilusioje iš kitų teisės pažeidimų ir kito teisinio ginčo tarp kitų ginčo šalių, pažeidžia konstitucinę ieškovo teisę kreiptis į įstatymų ir Konstitucijos besilaikantį teismą, kuris bylą nagrinėtų per įmanomai trumpiausią laiką.

6.6.                      Ieškovas verčiamas atsisakyti teisės kreiptis į teismą, o teismas formuoja nedemokratinę ir teisės sistemos stabilumą griaunančią praktiką.

7.       Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties atmesti.

7.1.                      Nurodė, kad teismas tinkamai sprendė prašymą dėl liudytojų iškvietimo ir apklausos. Nesutinka su S. G. atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, kad teismas viršijo savo įgaliojimus, kad pažeidė ieškovo konstitucines teises taikydamas tikėtinai Konstitucijai prieštaraujančias teisės normas. 

7.2.                      Civilinio proceso kodekse nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti protokolinę nutartį ar jos dalį dėl atsisakymo kviesti liudytojus, nes ji neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl atskirasis skundas netenkintinas. 

7.3.                      Kiti atskirojo skundo argumentai, kad teismas priimdamas žodinę nutartį pritaikė Konstituciją pažeidžiantį įstatymą, pažeidė ieškovo konstitucines teises, užkirto kelią sąžiningam teismo procesui, atmestini kaip nepagrįsti, nes žodine nutartimi ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nebuvo apribota.

8.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti.

8.1.                      Nurodė, kad ieškovo prašomi iškviesti liudytojai teiktų paaiškinimus dėl ieškovo norimų įrodyti aplinkybių, kurios yra nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

8.2.                      Nutartis atsisakyti iškviesti liudytojus neužkerta kelio bylos nagrinėjimui.

9.       Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo S. G. 2019 m. gruodžio 18 d. atskirąjį skundą atmesti.

9.1.                      Nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės skųsti protokolines teismo nutartis, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos ar sprendžiamo klausimo eigai, todėl negali būti atskiru apeliacijos objektu, o atskirasis skundas dėl jos negali būti paduotas. Pasisakyti dėl protokolinių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl apelianto šiuo keliamo klausimo šalis gali apeliacinio proceso eigoje.

9.2.                      Ieškovas nepagrindė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. atskiruoju skundu jo skųsta 2019 m. gruodžio 2 d. protokolinė nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai arba kad jos apskundimo galimybę numato CPK (CPK 334 str. 1 d.).

10.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.1.                      Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu ir atskirasis skundas dėl jos negali būti paduotas.

10.2.                      Nei Lietuvos Respublikos CPK, nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio teismo įstatyme nėra nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nekilus abejonių dėl pareiškėjo nurodomos procesinės nuostatos konstitucingumo, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo teisė nėra ginama ar yra neužtikrinama.

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). 

13.       Nors apeliantas ir teigia, kad absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas yra tas, kad skundžiama nutartis be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), tačiau nurodytas teiginys nėra pagrįstas ir yra deklaratyvus. Skundžiama nutartis yra pakankamai argumentuota, bylą nagrinėjęs teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė tiek savo poziciją atsisakyti priimti ieškovo S. G. 2019 m. gruodžio 9 d. pateiktą atskirąjį skundą, tiek sprendimą netenkinti S. G. prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, neturi pareigos pasisakyti dėl paties atskirojo skundo turinio, todėl motyvų dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nebuvimas nereiškia, kad nutartis yra nemotyvuota.   

14.       Taip pat atskirajame skunde, pabrėždamas, jog sprendimus dėl asmens konstitucines teises pažeidusių teisės aktų atitikties Konstitucijai nagrinėja tik Konstitucinis Teismas, apeliantas nurodo ir dar vieną sprendimo negaliojimo pagrindą – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Su tokia pozicija sutikti taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė ne teisės aktų atitikties Konstitucijai klausimą, o pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą buvimo klausimą. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turėjo diskreciją spręsti šį klausimą, o tokią teismo teisę numato CPK 3 straipsnio 3 dalis.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto S. G. teiginiai apie teismo šališkumą, apie tai, kad teismas nebuvo nepriklausomas, apskritai nėra pagrįsti, susiję tik su aplinkybe, kad teismas netenkino jo prašymo dėl liūdytojų iškvietimo, o vėliau atsisakė priimti jo atskirąjį skundą.

16.       CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

17.       Pagal CPK 223 straipsnį teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal šio Kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles.

18.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tuo tarpu pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

19.       Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad proceso įstatymas nenumato galimybės skųsti protokolines teismo nutartis, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos ar sprendžiamo klausimo eigai, todėl darė visiškai pagrįstą išvadą, jog tokia teismo nutartis negali būti atskiru apeliacijos objektu, o atskirasis skundas dėl jos negali būti paduotas.

20.       Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje laikomasi tapačios pozicijos, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-353-253/2008, kurioje buvo nagrinėjama iš esmės identiška situacija, nurodoma, kad skundžiama nutartis dėl prašymo iškviesti liudytojus neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai ir Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės apskųsti tokias nutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepriėmė atskirojo skundo ir grąžino jį apeliantei (CPK 334 str. 3 d.).

21.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti ieškovo S. G. 2019 m. gruodžio 9 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties atsisakyti iškviesti apelianto prašomus liudytojus.

22.       Apeliantas net ir pripažindamas anksčiau nurodytas civilinio proceso taisykles laiko, kad 233 straipsnio ir 290 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat ir CPK 334 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl jo vertinimu nagrinėjamu atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant ištirti šių nuostatų konstitucingumą.

23.       Kiekvieno asmens teisė savo teises ginti remiantis Konstitucija bei asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ir tai, kad kiekviena teismo nagrinėjamos bylos šalis, suabejojusi įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies), kuris gali būti taikomas toje byloje ir kurio atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) tyrimas yra priskirtas Konstitucinio Teismo jurisdikcijai (t. y. kurio nors Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės akto ar kurio nors referendumu priimto akto (jų dalių), atitiktimi Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtą specializuotą teismą ir prašyti, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar toje byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 24 d., 2003 m. birželio 10 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2004 m. rugsėjo 29 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. sausio 27 d., 2005 m. vasario 7 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimuose, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime, 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. birželio 27 d. nutarimas).

24.       Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymo leidėjas nenumato tokio bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą privalomumo tuo atveju, jeigu teismas neturi pagrindo matyti, kad įstatymas (arba kitas teisės aktras ar jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai.

25.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

26.       Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su bylą nagrinėjančio teismo pozicija, kad apeliacinio proceso eigoje (po bylos išnagrinėjimo iš esmės) apeliantas S. G. dėl bylos eigoje teismo atliktų procesinių veiksmų bet kuriuo atveju turės teisę pateikti apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde apeliantas gali išsamiai išdėstyti, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktus procesinių teisės normų pažeidimus, o juos nustačius – byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliantas teismui bet kuriuo atveju gali teikti rašytinius prašomų iškviesti liudyti asmenų liudijimus, jų paaiškinimus, kitus įrodymus, o atsisakius tenkinti jo prašymą dėl liudytojų iškvietimo bylos eiga nėra užkertama.  

27.       Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas ir nurodo, kad teismas pažeidžia jo konstitucinę teisę kreiptis į įstatymų ir Konstitucijos besilaikantį teismą, kuris bylą nagrinėtų per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau būtent paties apelianto daugybė procesinių prašymų, kurie bylą nagrinėjančio teismo yra atmetami, pavyzdžiui pateikti 2019 m. gruodžio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, ir lemia ilgesnį bylos nagrinėjimą. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimas 2019 m. gruodžio 2 d. buvo atidėtas būtent dėl ieškovo prašymų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytinos teisės galimo prieštaravimo Konstitucijai, o 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas jo prašymą atmetė.

28.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

30.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad apelianto nurodomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai, riboja apelianto teisę į teisminę gynybą, įskaitant apeliacijos teisę, todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą taip pat nemato.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                             Renata Volodko